- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- e2-7623-618/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04533-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ atstovui advokato padėjėjui V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinę žemę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018-04-24 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei 0,0336 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė laimėjo 2014-05-02 žemės sklypo nuomos aukcioną ir tarp šalių 2014-07-03 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, išnuomojo ieškovei 0,0336 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Sutartyje numatyta, kad žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 21 600,00 Lt. Ieškovė, vadovaudamasi išduotu statybos leidimu ir 2017-05-12 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovės pritarimu žemės sklype suformavo pastatą – svečių namus, kurio statybos baigtumas - 23 proc. Ieškovė 2018-03-28 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių prašydama parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2018-04-24 gavo neigiamą atsakymą. Pateiktame atsakyme nurodoma, kad pastatas - svečių namai, esantis (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti (baigtumas – 23 proc.), todėl žemės sklypo pardavimo klausimas bus sprendžiamas, kai šis pastatas bus pastatytas ir tinkamas eksploatuoti. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, jog tam, kad atsirastų teisinis pagrindas parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, turi būti išpildytos tik dvi sąlygos: 1) toks žemės sklypas turi būti užstatytas asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu ar statiniais ir 2) toks statinys ar statiniai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos nereglamentuoja tokio statinio ar statinių baigtumo procento ir tinkamumo eksploatacijai - užtenka, kad toks statinys ar statiniai to asmens nuosavybės teise būtų teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre su bet kokio baigtumo procentu, todėl atsakovė netinkamai aiškino, kad valstybinės žemės sklypas ne aukciono tvarka gali būti parduodamas tik esant jame šimtą procentų užbaigtai statinių statybai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu N. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 2.2. punktą valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Ieškovė išreiškė valią įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.2. punktu atsakovė privalėjo priimti sprendimą parduoti ieškovei žemės sklypą, t.y. Nutarimas nesuteikė atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, diskrecijos teisės atsisakyti parduoti žemės sklypą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Nutarimo 2.8 punkte nurodyta, jog šio nutarimo nustatyta tvarka aukcione išnuomotas žemės sklypas nuomininkui gali būti parduodamas tik tada, kai jis atitinka be aukciono parduodamiems žemės sklypams taikomus teisės aktų reikalavimus ir nuomininkas pateikia rašytinį prašymą pirkti žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 2.1 punkte nurodyta, kad asmenys pagal Taisykles gali išsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypai juos naudojantiems asmeninis parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybė teise daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). Taisyklių 2.4 punkte, nurodyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jei žemės sklype esantis statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise. Be to, šis statinys ar įrenginys turi būti eksploatuojamas (tinkamas eksploatuoti) pagal jo tiesioginę paskirtį ir šiame statinyje ar įrenginyje gali būti vykdoma konkreti veikla, t. y. statinys ar įrenginys turi turėti apibrėžtą naudojimą arba ūkinės veiklos pobūdį. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad pastatas - svečių namai, esantis (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti (baigtumas 23 proc.). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio naudojimas yra esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, o pagal 73 dalį statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Atsakovė pažymi, kad aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikia, susijusi su esančio statinio naudojimu. Atsakovė nurodo, kad kai pastatas - svečių namai, esantis (duomenys neskelbtini), bus baigtas statyti ir bus tinkamas eksploatuoti, bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo statinio savininkui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. ieškinys tenkintinas
4. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų valstybinių žemės sklypų pardavimo ne aukciono būdu tvarką detalizuoja Taisyklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260, kuriuo patvirtintos Taisyklės, 2.2. punkte numatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taisyklių 2.4. punkte numatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558) grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Pagal Nutarimo 2.8. punktą šio nutarimo nustatyta tvarka aukcione išnuomotas žemės sklypas nuomininkui gali būti parduodamas tik tada, kai jis atitinka be aukciono parduodamiems žemės sklypams taikomus teisės aktų reikalavimus ir nuomininkas pateikia rašytinį prašymą pirkti žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą.
5. Taigi, būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tokios: žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-453/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, t. y. kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).
6. Sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo (ir nuomos) sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Todėl, nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių ar įrenginių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo (taip pat ir nuomos) be aukciono turi būti nustatyta, ar statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo šiame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-858-343/2018).
7. Atsakovė nesutikdama su ieškovės pareikštu reikalavimu nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – svečių namai, esatis (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, jis negali būti naudojamas ir eksploatuojamas pagal savo paskirtį, todėl žemės sklypas, kuriame yra minėtas pastatas ieškovei negali būti parduotas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-07-03 tarp šalių buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui. Sutarties 3 punkte nurodyta, jog žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirties ir naudojimo būdas – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos. Pagal Sutarties 4 punktą žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatas – svečių namai, pastato būklė – nebaigtas statyti, baigtumas – 23 proc. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad pastato – svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), baigtumas – 90 proc.
8. Taigi, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – svečių namai, kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras objektas, jis nepatenka į sąrašą statinių, numatytų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Taisyklių 2.4. punkte, kurių eksploatavimui žemės sklypai negali būti parduodami. Vertinant pastato būklę, kaip jau minėta, lemiamą reikšmę turi ne jo teisinio registravimo duomenys, o faktinė situacija. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato – svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 23 proc., tačiau Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis minėto pastato baigtumas – 90 proc. Aplinkybę, jog pastato faktinis baigtumas yra didesnis nei numatyta Nekilnojamojo turto registre, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad pastato – svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 90 proc.
9. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys, tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statinio naudojimas, tai esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 54, 59 dalys).
10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastato – svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių. Taigi, statinys yra naudotinas komercinei veiklai, susijusiai su laikinu asmenų apgyvendinimu. Atsižvelgus į tai, kad minėto pastato baigtumas šiuo metu yra 90 proc., 2018-08-09 buvo parengta jo kadastrinių matavimų byla, kurios duomenimis nustatyta, kad pastate įrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, darytina išvada, kad pastate gali būti vykdoma veikla, pagal savo būklę jis gali būti eksploatuojamas pagal savo paskirtį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai.
11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018-04-24 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, atsakovė įpareigotina per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.
12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 765,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 690,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistina 765,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove uždarąja akcine bendrove „Eko žaliavos“ valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 765,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eko žaliavos“.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.