Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ dėl reikalavimo teisių ir prievolių pabaigos pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nustatyta, jog ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. balandžio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00133, o atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2018 m. vasario 8 d. sudarė reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į ieškovę pagal ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį Nr. 12-00133.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 1) pripažinti ieškovės išpirktas reikalavimo teises pagal 2012 m. balandžio 26 d. ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 12-00133 LTL, sudariusias atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties dalyką; 2) konstatuoti ieškovės visų prievolių atsakovei, kylančių iš 2012 m. balandžio 26 d. ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-00133 LTL bei atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties pasibaigimą.

13. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-205-294/2020 atsakovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės 28 962 Eur skolą, 5 213,16 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 702,24 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-619-392/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeitė dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų – 5 213,16 Eur delspinigius sumažino iki 1 042,63 Eur, o priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 2 360,56 Eur. Minėtoje byloje ginčas buvo dėl 2012 m. balandžio 26 d. ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-00133 LTL. Susipažinus su nurodytos bylos duomenimis, konstatuotina, jog ieškovė ginčijo savo pareigą atsakovei grąžinti skolą.

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimo faktą, nutraukė bylą.

15. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šios bylos, neatliko objektyvaus ir visapusiško bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimo. Papildomai nurodo, kad jog skundžiamos nutarties išvada, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės suinteresuotumo nebuvimo nepagrįstos.

16. Atsakovė, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą, kadangi ieškovės ieškinio pareiškimo dieną atsakovės reikalavimo teisės į ieškovę yra neginčijamos.

Dėl ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi.

17. Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymas nustato atvejus, kada byla gali būti nutraukiama ar pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiais atvejais byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, tačiau skiriasi šių civilinio proceso institutų taikymo pagrindai ir procesiniai teisiniai padariniai. Byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų ar šios teisės įgyvendinimo sąlygų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą.

18. CPK 293 straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Viena vertus, šis bylos nutraukimo pagrindas skirtas tiems atvejams, kai reiškiamų reikalavimų sprendimas priskirtas ne teismams, o kitoms institucijoms. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

19. Nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad ieškovei negrąžinus skolos atsakovei, kaip naujajai kreditorei, atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Šis ginčas tarp šalių jau išnagrinėtas, atsakovės ieškinys patenkintas iš dalies ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje e2A-619-392/2021). Susipažinus su nurodyta byla, matyti, jog pastarajame ginče dėl skolos buvo pripažinta parduota teisė, dėl kurios šioje byloje ieškovė ir pateikė ieškinį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog nurodytos bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2013 m. lapkričio 22 d. susitarimo Nr. 12-00133 LTL P1 dėl paskolos sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4969-918/2019 ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-471-603/2020 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimą nepakeistą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar, jį priėmus ir bylą jau iškėlus, nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019).

21. Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, iš esmės konstatavęs, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, kadangi jos reikalavimas negali sukelti materialinių teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas taip pažymėjo, kad atsakovės įsigyta reikalavimo teisė į ieškovę neginčijama ir realios tikimybės, kad toks ieškinys gali būti pareikštas, nėra, todėl darė išvadą, kad ieškovės reikalavimai jokių pasekmių jai negali sukelti. Civilinę bylą nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad įstatymas draudžia nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, įvertinęs byloje pareikštą ieškinio reikalavimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, nutraukta pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, jog toks ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Šiuo klausimu, atsižvelgiant į konkrečiai ieškovės suformuluotą ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas turėtų pasisakyti iš esmės, t. y. vertinti, ar yra visos CK 6.427 straipsnyje nustatytos sąlygos ieškiniui tenkinti, ar – ne, tik bylą išnagrinėjęs iš esmės ir priėmęs joje sprendimą, o ne bylą nutraukti.

Dėl procesinės bylos baigties.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

24. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas naikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26. Kadangi byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų priteisimo klausimo nepasisako (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.