- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-619-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20328-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mabuta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 28 962 Eur skolą, 10 426,32 Eur delspinigius, procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad B KU „Vilniaus kredito unija“ ir UAB „MABUTA“ 2012 m. balandžio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00133 LTL, kuria Unija suteikė atsakovei 1 790 000 Lt paskolą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2013 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties įvykdymą atsakovė užtikrino pagal 2012 m. gegužės 7 d. sutartinės hipotekos lakštą, įkeisdama savo priklausantį turtą. Prieš paskolos gavimą atsakovė įvykdė Paskolos sutarties 6.3 p. paskolos suteikimo sąlygą – perdavė Unijai 100 000 Lt (28 962 Eur) pajinį įnašą, kurį šaliu susitarimu Pradinis kreditorius galėjo panaudoti paskolos grąžinimui. Unija ir skolininkas 2013 m. lapkričio 22 d. sudarė susitarimą Nr. 12-00133 LTL P1 dėl Paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo paskolos grąžinimo terminas atidėtas iki 2014 m. birželio 1 d. bei Papildomų sąlygų 2.3.1 punktu skolininkas įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. nereikalauti Unijos svarstyti jo pateiktą prašymą grąžinti pajinį įnašą ar panaudoti jį paskolos grąžinimui, taip pat nereikalauti grąžinti paskolos gavėjo turimą pajinį įnašą ar panaudoti jį paskolos grąžinimui arba kitų įmokų mokėjimui nepriklausomai nuo to, ar paskolos gavėjo turimų pajinių įnašų suma viršija 1/10 paskolos gavėjo paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų Unijai bendros sumos. 2014 m. sausio 17 d. Unijos veikla buvo sustabdyta, Lietuvos bankui priėmus sprendimą atšaukti Unijai išduotą licenciją. 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 Unijai iškelta bankroto byla. 2014 m. birželio 1 d. suėjus Paskolos sutartyje nustatytiems terminams atsakovė neįvykdė pareigos grąžinti visą gautą paskolos sumą, t. y. negrąžino 28 962 Eur sumos paskolos. 2018 m. vasario 8 d. Unija, kaip pardavėjas, ir UAB „EDS INVEST“ sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, kuria naujasis kreditorius perėmė visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal Paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal Paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje Sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Apie kreditoriaus pasikeitimą skolininkas buvo informuotas 2018 m. balandžio 3 d. pranešimu, kuriuo skolininkui taip pat pasiūlyta geruoju įvykdyti pradelstus įsipareigojimus. Atsakovė nepagrįstai atsisako vykdyti pagrindinę Paskolos sutartimi prisiimtą pareigą – grąžinti visą paimtą paskolos sumą. Atsakovė neturi teisės gintis nuo šio įsipareigojimo Unijai perduotu pajiniu įnašu.
2. Atsakovė UAB „Mabuta“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad didžiąją skolos dalį atsakovas Kredito unijai grąžino, todėl buvo grąžintas vekselis, atsisakyta hipotekos. 2013 m. lapkričio 22 d. atsakovė pateikė prašymą pradiniam kreditoriui užskaityti pajų likusios skolos dengimui, tačiau pradinio kreditoriaus prašymu pajaus grąžinimas atidėtas iki 2014 m. sausio 15 d. Susitarimu atsisakyta 8,50 palūkanų normos. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad skola bus padengta atlikus užskaitą. Pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 21 d. prašymo teikimo dieną skola buvo lygi įneštam pajui. Prašo taikyti CK 6.130 straipsnio 1 dalį. Be to, suėjus atidėjimo terminui, atsakovei pajus nebuvo grąžintas, todėl laikytina, kad jis buvo įskaitytas skolai padengti. Kartu pasisako, kad delspinigių dydis 0,2 proc. laikytinas neprotingai dideliu ir sudarančiu 73 proc. metinių palūkanų. Todėl prašo teismo mažinti reikalaujamus delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „MABUTA“ 28 962 Eur skolos, sumažintus 5 213,16 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34 175,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 702,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad B KU „Vilniaus kredito unija“ ir atsakovė 2012 m. balandžio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00133 LTL, kuria Unija suteikė atsakovei 1 790 000 Lt dydžio paskolą. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2013 m. birželio 1 d., tačiau sutarties pakeitimu paskolos grąžinimo terminas atidėtas 2014 m. birželio 1 d. Atsakovė įnešė 28 962 Eur pajinį įnašą.
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, kad „nesant visų įskaitymui atlikti būtinų sąlygų, įskaitymas negalimas“, todėl atsakovės atsikirtimas dėl skolos įvykdymo, įskaičius pajų, negali būti laikomas įrodytu ir pagrįstu. Toks atsikirtimo vertinimas prieštarautų kooperavimosi principui, atvertų kelią anksčiau priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams. Įsiteisėjusiu 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-4969-918/2019 ir minėta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-471-603/2020 išspręstas klausimas dėl atsakovo pajaus įskaitymo negalimumo. Pabrėžė, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių.
6. Teismo vertinimu atsakovės pateiktas įrodymas, t. y. Lietuvos kredito unijos KU Vilniaus taupomosios kasos išrašas iš apskaitos dokumentų, kuris nėra pasirašytas kreditoriaus vadovo ar įgalioto asmens, nepatvirtina, jog pradinis kreditorius atsakovės nelaikė skolininke. Toks nepasirašytas dokumentas, kurio sudarymo data nežinoma, negali sukelti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas leistinu ir tinkamu įrodymu. Be to, toks įrodymas turėjo būti vertinamas civilinėje byloje pagal atsakovės reikalavimą dėl pajinio įnašo užskaitymo paskolos dengimui.
7. Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, todėl sukelia teises ir pareigas atsakovei. Kadangi atsakovės pajaus įskaitymo klausimas buvo išspręstas, nenuginčijus reikalavimo perleidimo teisėtumo, ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovės likusią skolą pradiniam kreditoriui.
8. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl 10 426,32 Eur delspinigių priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos siekia daugiau nei trečdalį priteistinos skolos dydžio. Ieškovė neįrodinėjo netesybų dydžio, tačiau vadovavosi tipine pradinio kreditoriaus sutartimi ir įtvirtintu 0,2 proc. delspinigių dydžiu. Kadangi ieškovė neįrodė, kad prašomos priteisti netesybos atitinka minimalius nuostolius, esant atsakovės prašymui, teismas sprendė, jog yra pagrindas netesybas mažinti dvigubai, iki 0,1 proc. dydžio, kuris dažniausiai atitinka juridinių asmenų (lygiaverčių šalių) teises ir teisėtus interesus ir vertintinas kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pažymėjo, kad ieškovas skolą įgijo reikalavimo perleidimo sutartimi, todėl nuostoliai lyginant su pradiniu kreditoriumi gali skirtis.
9. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (87 proc.). todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 1 959,24 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė (apeliantė) UAB „Mabuta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys; perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nenustačius pagrindo skundžiamo sprendimo dalyje dėl reikalavimo priteisti skolą panaikinimui: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo: sumažinti iš atsakovės reikalaujamas netesybas visiškai jų nepriteisiant ieškovei iš atsakovės, visiškai atmesti ieškovės prašymą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-4969-918/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje e2A-471-603/2020 prejudiciją, skundžiamame sprendime nemotyvavo ir nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte numatytų prejudicijos pagrindų.
10.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas rašytinį įrodymą, t. y. kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos išrašą iš apskaitos dokumentų, atmetė dėl visiškai formalių priežasčių, nurodydamas, kad paminėtas dokumentas nepasirašytas. Tačiau vertinant įskaitymo atlikimo faktą svarbu ne paminėto dokumento pasirašymas, o būtent aplinkybė, ar pradinis kreditorius KU Vilniaus taupomoji kasa žinojo ir pripažino aptariamą įskaitymą. Teismas neištyrė ir neįvertino svarbių aplinkybių: nuo 2013 m. lapkričio 21 d. atsakovės UAB „Mabuta“ įmokėto (kreditui gauti) papildomo pajaus 28 962 Eur (100 000 Lt) suma buvo lygi kredito likučio 28 962 Eur (100 000 Lt) sumai pagal paskolos sutartį Nr. 12-00133 LTL; vienodų papildomo pajaus ir kredito likučio sumų buvimas suponavo, kad buvo pasiruošta vienodų sumų įskaitymui, 2013 m. gruodžio 9 d. kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos buhalterija išdavė dokumentą, nurodantį, kad kredito unija nebelaikė atsakovės UAB „Mabuta“ skolininke ir tarpusavio balansas lygus „0“.
10.3. Nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas dar labiau sumažinti ieškovės reikalaujamus delspinigius, ar visiškai atleisti atsakovę nuo šių delspinigių mokėjimo. Ieškovė nėra pirminė atsakovės kreditorė, o yra reikalavimo teisių perėmėja, perėmusi pirminio kreditoriaus (kredito unijos) skolų portfelį skolų išieškojimo tikslais. Įsiskolinimas susiformavo anksčiau, nei ieškovė jį perėmė. Ieškovės išlaidos šiame procese greičiausiai apsiribojo išlaidomis teisinėms paslaugoms pareiškiant reikalavimus atsakovei, šias išlaidas ieškovė prašė priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovas neatsitiktinai nedeklaravo jokių patirtų nuostolių, kadangi be bylinėjimosi išlaidų daugiau jokių išlaidų greičiausiai nepatyrė. Netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Esant akivaizdžioms aplinkybėms, nurodančioms, kad kreditorius jokių nuostolių nepatyrė, netesybų priteisimas prieštarauja CK 6.71 straipsnio numatytai netesybų paskirčiai, teismų praktikoje taikomiems netesybų protingumo kriterijams. Tokiu atveju bet kokios netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir sudaro pagrindą netaikyti šių netesybų.
10.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, neatsižvelgė, jog ieškovė tinkamais įrodymais nepagrindė visos prašytos priteisti atstovavimo išlaidų sumos. Į bylą pateiktas ieškovės 2020 m. lapkričio 05 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prie prašymo buvo pridėta 2020 m. lapkričio 05 d. APB Šenavičius ir partneriai RESPONSE vadovaujančio partnerio parengta pažyma. Pažymoje nurodomas sumas patvirtinantys įrodymai - PVM sąskaitos faktūros, mokėjimus patvirtinantys dokumentai - nepateikti. Kadangi ieškovė nepateikė nurodytų dokumentų, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo pagrįstas reikiamomis įrodinėjimo priemonėmis ir negalėjo būti teismo patenkintas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamame sprendime įvertinta prejudicinę galią turinti Vilniaus apygardos teismo nutartis, nurodyti esminiai motyvai, kurių pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas. Įskaitymo atlikimo/neatlikimo faktas jau buvo vertintas ir nagrinėtas tiek pirmoje instancijoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek apeliacinėje instancijoje Vilniaus apygardos teisme. Abiejose instancijose padaryta vieninga išvada – tarp atsakovės ir Unijos nesusiklostė įskaitymo teisiniai santykiai ir negalėjo susiklostyti, kadangi tam nebuvo teisinių pagrindų. Atsakovė šioje byloje nepagrįstai ir neteisėtai pakartotinai kelia klausimą dėl įskaitymo įvykdymo/neįvykdymo, kadangi minėta aplinkybė jau išnagrinėta ir konstatuota, o pakartotinis to paties dalyko nagrinėjimas kitoje civilinėje byloje yra draudžiamas. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė apie apeliantės minimą rašytinį įrodymą, tinkamai jį įvertino. Atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas ieškovei nėra žinomas. Pateiktas išrašas nėra pasirašytas, nėra žinoma iš kur atsirado pastarasis dokumentas, kas jį išdavė, kas jame nurodyta. Nepaisant to, jog dėl delspinigių priteisimo skundžiamas sprendimas priimtas ieškovės nenaudai, tačiau ieškovė sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais ir priimtu sprendimu. Apeliantė nepagrįstai reikalauja iš esmės atmesti ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė prieš sudarant Paskolos sutartį, jos sudarymo metu ar sutarties vykdymo metu būtų kėlusi reikalavimus dėl Paskolos sutarties sąlygų. Atsakovė sutiko su Paskolos sutarties sąlygomis, ir tik tuomet, kai ėmė nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, kai buvo pateiktas ieškinys teismui, prašo mažinti netesybų dydį. Atsakovė yra verslininkė, jai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl galėjo laisvai derėtis dėl Paskolos sutarties sąlygų su Unija, taip pat ir dėl sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių. Ieškovė nesutinka su apeliantės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes ji prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nurodo, jog pateikė teismui 2020 m. lapkričio 5 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtas išlaidas pagrįsdama 2020 m. lapkričio 5 d. Advokatų profesinės bendrijos Šenavičius ir partneriai RESPONSE vadovaujančio partnerio parengta ir pasirašyta pažyma, kurioje nurodyta kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos ieškovei konkrečioje civilinėje byloje, nurodyta PVM sąskaitos faktūros data ir numeris, atlikto apmokėjimo data ir bankinio mokėjimo numeris. Patvirtinta, jog už suteiktas teisines paslaugas ieškovė su atstovais visiškai atsiskaitė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino poziciją, jog advokatų kontoros partnerio išduota pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje yra tinkamas įrodymas pagrindžiantis patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
13. Byloje nustatyta, kad KU „Vilniaus kredito unija“ ir atsakovė 2012 m. balandžio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00133 LTL, kuria Unija suteikė atsakovei 1 790 000 Lt dydžio paskolą. Atsakovė įnešė 28 962 Eur pajinį įnašą. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2013 m. birželio 1 d. Sutarties pakeitimu paskolos grąžinimo terminas atidėtas 2014 m. birželio 1 d. 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2018 m. kovo 27 d. priėmimo – perdavimo aktu B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perdavė reikalavimo teises į UAB „Mabuta“.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-4969-918/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje e2A-471-603/2020 prejudiciją, skundžiamame sprendime nemotyvavo ir nepasisakė dėl CPK 182 straipsnio 2 punkte numatytų prejudicijos pagrindų. Pasak apeliantės, jos įmokėta papildomo pajaus 28 962 Eur suma buvo lygi kredito likučio 28 962 Eur sumai pagal paskolos sutartį, sumokėtas pajus turėjo būti įskaitytas likusiai skolai padengti, todėl atsakovė nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei nieko neskolinga. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
15. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
16. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017).
17. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4969-918/2019 pagal UAB „Mabuta“ ieškinį atsakovėms UAB „EDS INVEST“ ir B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo, kad paskolos sutartis baigėsi pajinio įnašo užskaitymu paskolos dengimui. Teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, kad pajinis įnašas po 2014 m. sausio 15 d. buvo įskaitytas, t. y. juo padengtas UAB „Mabuta“ skolos likutis. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-471-603/2020), palikęs nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą, konstatavo, jog nesant visų pajinio įnašo įskaitymui atlikti būtinų sąlygų, įskaitymas negalimas. Taigi, paminėtoje civilinėje byloje vienas iš įrodinėjimo dalykų buvo pajinio įnašo įskaitymas paskolos dengimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nes ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės atitinka esminius prejudicialumo kriterijus: pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, tie patys faktai (jų dalis) yra įrodinėjimo dalykas abiejose bylose. Nagrinėjamoje byloje atsakovės teiginys, kad atsakovė nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei nieko neskolinga, nes sumokėtas pajinis įnašas turėjo būti įskaitytas likusiai skolai padengti, prieštarauja nurodytam prejudiciniam faktui, kad sumokėtas pajinis įnašas negali būti įskaitytas į skolos likutį.
18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos pateiktą rašytinį įrodymą, t. y. KU Vilniaus taupomosios kasos išrašą iš apskaitos dokumentų, atmetė dėl visiškai formalių priežasčių, nurodydamas, kad dokumentas nepasirašytas. Apeliantės nuomone, vertinant įskaitymo atlikimo faktą svarbu ne paminėto dokumento pasirašymas, o būtent aplinkybė, ar pradinis kreditorius KU Vilniaus taupomoji kasa žinojo ir pripažino aptariamą įskaitymą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Susipažinus su minėtu rašytiniu įrodymu, akivaizdu, kad dokumentas nėra pasirašytas kreditoriaus vadovo ar įgalioto asmens, jo sudarymo data neaiški. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog toks dokumentas negali būti laikomas leistinu ir tinkamu įrodymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog minėtas dokumentas patvirtina, kad pradinis kreditorius žinojo ir pripažino pajinio įnašo įskaitymą ir nelaikė apeliantės skolininke.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl skolos priteisimo, atsižvelgė į tai, jog atsakovė sutarties nevykdė, skolos dydžio nenuginčijo, jos argumentai dėl pajaus įskaitymo jau išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė skolą.
20. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas dar labiau sumažinti ieškovės reikalaujamus delspinigius, ar visiškai atleisti atsakovę nuo šių delspinigių mokėjimo. Su tokia apeliantės pozicija iš dalies sutiktina.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą.
22. Paskolos sutartimi Unija ir atsakovė susitarė, kad jeigu atsakovė laiku nevykdys paskolos sutartimi prisiimtų prievolių, atsakovei kils pareiga sumokėti paskolos sutartyje numatytas netesybas – 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.10 punktas bei Bendrosios dalies 6.8 punktas). Ieškovė kreipdamasi į teismą prašė priteisti iš atsakovės 10 426,32 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies ir prašomus priteisti delspinigius sumažino per pus - iki 5 213,16 Eur sumos.
23. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pirminė atsakovės kreditorė, ji yra reikalavimo teisių perėmėja. Įsiskolinimas atsirado anksčiau, nei ieškovė jį perėmė. Ieškovė prašydama iš atsakovės priteisti delspinigius vadovavosi tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta paskolos sutartimi, kurioje buvo nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis. Jokių įrodymų apie realiai patirtus nuostolius, ieškovė teismui nepateikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių argumentus ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas delspinigių dydis, lyginant juos su skolos dydžiu, įvertinus, kad ieškovė nėra pirminė atsakovės kreditorė, neįrodė patirtų nuostolių, yra akivaizdžiai per didelis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą delspinigius papildomai sumažinti iki 0,02 proc. dydžio, t. y. iki 1 042,63 Eur (28 962 Eur × 0,02 proc. × 180 d. = 1 042,63 Eur). Be to, sprendžiant šį klausimą, svarbiausia yra tai, kad pats pirminis kreditorius KU „Vilniaus kredito unija“ liko skolingas atsakovui 28 962 Eur jo sumokėto pajaus, kurio dydis tiksliai atitinka iš atsakovo priteistą jo įsiskolinimo sumą, todėl reikalaujamų delspinigių priteisimas visa apimtimi neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 1 042,63 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, neatsižvelgė, jog ieškovė tinkamais įrodymais nepagrindė visos prašytos priteisti atstovavimo išlaidų sumos ir nepagrįstai tenkino prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
25. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo yra konstatavęs, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui 2020 m. lapkričio 5 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtas išlaidas pagrįsdama 2020 m. lapkričio 5 d. Advokatų profesinės bendrijos Šenavičius ir partneriai RESPONSE vadovaujančio partnerio parengta pažyma. Pažymoje nurodyta bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną suteiktą paslaugą, PVM sąskaitos faktūros data ir numeris, atlikto apmokėjimo data ir bankinio mokėjimo numeris. Pažymoje taip pat patvirtinta, jog už suteiktas teisines paslaugas ieškovė visiškai atsiskaitė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą pažymą vertino kaip tinkamą, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantį įrodymą.
27. Pakeitus teismo sprendimą perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 252 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 854 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės ieškinys patenkintas 76 proc., todėl ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 360,56 Eur (3 106 Eur × 76 proc. = 2 360,56 Eur).
28. Apeliantė prašė atidėti ar sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-11346-981/2021, nes po apeliacinio skundo pateikimo paaiškėjus duomenims, kokia kaina ir sąlygomis ieškovas UAB „EDS INVEST“ įsigijo reikalavimo teises į atsakovą UAB „Mabuta“ (iš kurių ieškovas ir kildino šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus), UAB „Mabuta“, pasinaudodama Civilinio kodekso CK 6.427 straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis ir pagrindais sumokėjo ieškovui šių reikalavimo teisių kainą bei tokiu būdu (kaip numatyta įstatyme) išpirko šias reikalavimo teises, o UAB „Mabuta“ prievolės ieškovui pasibaigė. Kadangi (akivaizdu), kad ieškovas nepripažins tokio reikalavimo teisių išpirkimo ir prievolių pasibaigimo, UAB „Mabuta“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl aptariamų išpirktų reikalavimo teisių pripažinimo UAB „Mabuta“ bei prievolių ieškovui pasibaigimo konstatavimo. Tačiau kaip matyti iš LITEKO sistemos atsakovo ieškinys dar nėra priimtas, todėl jo prašymas atidėti ar stabdyti bylos nagrinėjimą netenkintinas.
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė sumokėjo 738 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Ieškovė patyrė 1240,25 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme viena kitai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ naudai priteistus 5 213,16 Eur delspinigius sumažinti iki 1 042,63 Eur, priteistas 2 702,24 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2 360,56 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.