- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- e2-6126-1196/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00866-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Vytautas Zenevskis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei I. P., ieškovės atstovei advokatei Evitai Vėtei, atsakovui V. B. (V. B.), atsakovo atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-231/2019 2 punktą ir priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečiams vaikams M. B. (M. B.), gim. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (D. B.), gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 315 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaikų motinai ieškovei I. P.;
1.2. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-231/2019, buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe ir susiję su nepilnamečiais vaikais (2 punktas), t. y. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur iki vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 4 metai, vaikai tapo paaugliais, itin padidėjo ir pasikeitė vaikų poreikiai, pasikeitė ieškovės turtinė padėtis (įgijo kreditorinių įsipareigojimų) pasikeitė šalies ekonominė situacija, pabrango visos prekės ir paslaugos, padidėjo infliacija ir kt. Šiuo metu kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovė kas mėnesį skiria mažiausiai 700 Eur.
3. Ieškovės teigimu, vaikų maistui per mėnesį išleidžia apie 250 Eur kiekvienam, vaistams, gydymui, vitaminams, tyrimams, vizitams pas medikus/specialistus, skiepams - 15 Eur, išlaidos higienos prekėms sudaro 40 Eur, apsauginėms kaukėms, dezinfekcijos priemonėms – 10 Eur, išlaidos buitinėms prekėms - skalbimo milteliams, minkštikliams, patalynei, rankšluosčiams ir kt. - 20 Eur, transportavimui į reikalingas vietas – 40 Eur, kišenpinigiams – 40 Eur, uniformai 100-120 Eur metams, skaitmeninė televizija, internetas, mobilusis telefonas - 20 Eur; atostogos, stovyklos - 50 Eur, komunalinėms paslaugoms – 50 Eur asmeniui, stambiesiems žaislams, aktyviam laisvalaikiui – 30 Eur, gimtadienio šventėms, kitų švenčių organizavimui, dovanų pirkimui ir kt. – 30 Eur, kirpyklai – 15 Eur.
4. Atsakovas yra pakankamai jaunas, dirbantis, išsilavinęs, turi įgūdžių dirbti žemės ūkyje, vairuoti žemės ūkio techniką, kitų išlaikytinių neturi. Akivaizdu, kad priteista 200 Eur išlaikymo suma šiuo metu neatitinka nei vaikų poreikių, nei tėvų turtinės padėties, netgi prieštarauja vaikų interesams, todėl 315 Eur dydžio išlaikymo dydis kiekvienam nepilnamečiam vaikui per mėnesį šiuo metu atitiktų nepilnamečių vaikų poreikius.
5. Ieškovė, jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsisako reikalavimo įtraukti į išlaikymo išlaidas 10 Eur, skirtų apsauginėms kaukėms, dezinfekcijos priemonėms, taip pat patikslino, kad kirpykla kainuoja 10 Eur. Papildomai nurodė, kad vaikai nešioja papuošalus, jiems ieškovė taip skiria pinigų. Vaikai kiekvienais metais važiuoja prie jūros, yra suplanavę kelionę į Tunisą, planuoja taip pat skristi į Turkiją. Šį mėnesį jos darbo užmokestis sudarė 1 140 Eur, atskaičius mokesčius, jos vyras uždirba apie 1 000 Eur, atskaičius mokesčius. Pažymėjo, kad vaikus išlaikyti ir jų poreikius patenkinti ieškovei padeda jos dabartinis sutuoktinis. Ieškovė su šeima šiuo metu gyvena jos pilnamečiui sūnui nuosavybės teise priklausančiame bute, išlaidų nuomai nepatiria. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl spartaus augimo vaikams pirko specialius vitaminus kaulams, išleido apie 250 Eur, darė tyrimus dėl vitamino D kiekio, vienam iš dvynių (M.) buvo įaugęs nagas, todėl tris kartus teko vykti į Santaros klinikas, taip pat atlikti procedūras namuose.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal ieškovės pateiktą pažymą apie jos gaunamas pajamas matyti, kad jos atlyginimas sudaro apie 950 Eur per mėnesį, o vien tik vaikų išlaikymui kaip teigia ieškovė ji išleidžia 1 400 Eur per mėnesį. Jau vien ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė teismui nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis dėl lėšų, būtinų vaikų išlaikymui priteisimo. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 960 Eur per mėnesį, todėl tiek atsakovo, tiek ieškovės turtinė padėtis yra vienoda.
Šalies argumentai
7. Ieškovės nurodytos kiekvienam vaikui tenkančios išlaikymo išlaidos yra objektyviai nepagrįstos nei pagal išlaidų turinį, nei pagal ieškovės finansines galimybes tokia apimtimi užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą. Atsakovė pati nurodo, kad ji tik mano, kad tokios išlaikymo išlaidos yra reikalingos, bet negali savo teiginių pagrįsti objektyviais duomenimis. Be to, suskaičiavus pačios ieškovės nurodytas išlaidas vaikų išlaikymui matyti, kad jos pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus sudarytų 732 Eur vienam vaikui, o ne 700 Eur kaip nurodo atsakovė.
Atsiliepimas
8. Atsakovas visiškai arba iš dalies nesutinka su šiomis ieškovės nurodytomis išlaidomis vaikų išlaikymui, kadangi jos yra nepagrįstai padidintos:
8.1. Vaistams, gydymui, vitaminams, tyrimams, vizitams pas medikus/specialistus, skiepams – 15 Eur. Vaikai auga sveiki ir neturi sveikatos problemų. Medicinos paslaugos vaikų ligos atveju yra nemokamos, nes vaikai iki 18 metų yra apdrausti socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Ieškovė nenurodo už kokius skiepus ji turi mokėti ir kokius vaistus turi vartoti vaikai, jei jie yra sveiki.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovės prašoma higienos prekėms 40 Eur per mėnesį suma neatitinka tikrovės. Dantų pasta parduotuvėje kainuoja apie 3 Eur ir vienos tūbelės užtenka apie tris mėnesius, dantų šepetėlis kainuoja apie 3 Eur ir jį galima keisti kartą per 6 mėnesius, o ne kasdien, šampūnas kainuoja apie 4 Eur ir jo indelio normaliai naudojant pakanka 6 mėnesiams. Vaikams skutimosi priemonių su dezodorantais ir kvepalais dar nereikia. Tokiu būdu racionaliai naudojant higienos priemones 26 Eur per mėnesį yra pakankama suma.
8.3. Pasaulio sveikatos organizacija 2023 m. gegužės 5 d. paskelbė apie Covid-19 pandemijos pabaigą, todėl nebėra poreikio apsauginėms kaukėms, dezinfekcijos priemonės skirtos 10 Eur išlaidų sumos įtraukti į išlaikymą.
8.4. Ieškovės prašymas priteisti 40 Eur išlaidas už transportavimą yra nepagrįstas. Ieškovė neturi savo vardu registruotos transporto priemonės, vaikų mokykla yra už poros šimtų metrų nuo namų, todėl specialiai juos vežioti į mokyklą nereikia. Vaikų senelė taip pat gyvena L. už kelių šimtų metrų nuo ieškovės namų.
8.5. Ieškovės prašoma 360 Eur per mokslo metus suma kišenpinigiams yra visiškai nesuprantama ir niekuo nepagrįsta.
8.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atostogoms, stovykloms skiria 50 Eur per mėnesį. Vaikai vasaros stovykloje yra buvę tik vieną kartą ir jiems ji nepatiko, todėl į jas važiuoti nebenori. Vasaros atostogas vaikai leidžia namuose arba pas atsakovą kaime arba pas tetą V. mieste, todėl pragyvenimo išlaidų papildomai nepatiria, o ieškovės prašoma suma vertintina tik kaip siekis pasipelnyti vaikų sąskaita.
8.7. Ieškovės nurodyta 50 Eur suma mėnesiui komunalinėms išlaidoms galbūt būtų pagrįsta tik šildymo sezono metu. Be ieškovės ir nepilnamečių vaikų bute taip pat gyvena ir ieškovės vyras bei atsakovo pilnametis sūnus. Viso penki asmenys, todėl susidaro 250 Eur per mėnesį suma, kuri ne šildymo sezono metu nėra reali.
8.8. Stambiems žaislams, aktyviam laisvalaikiui (dviratis, riedlentė, paspirtukas, kinas, baseinas, kompiuteris, planšetė, kompiuteriniai žaidimai, parkai ir kt.) ieškovės prašoma 30 Eur per mėnesį suma yra nepagrįsta. Vaikai jau turi dviračius, riedlentę, paspirtuką ir kompiuterius, todėl kasmet pirkti naujus nebūtų tikslinga.
8.9. Gimtadienio šventėms, kitų švenčių organizavimui, dovanų pirkimui ir kt. – 30 Eur. Vaikai į kitų vaikų gimtadienius nevaikšto ir švenčių kitiems asmenims neorganizuoja, todėl ieškovės prašoma suma vertintina tik kaip siekis pasipelnyti vaikų sąskaita.
8.10. Vienkartinis vyrų kirpimas kainuoja nuo 8 iki 10 Eur. Ieškovė prašo vaiko kirpyklos paslaugoms 15 Eur per mėnesį, kas visiškai neatitinka tikrovės, nes vieno kirpimo užtenka dviem mėnesiams, todėl per metus susidarytų tik apie 60 Eur.
9. Be to, pagal 2020 m. sausio 1 d. Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį vaikams - M. B. ir D. B. priklauso išmokos kiekvienam po 85,75 Eur per mėnesį, todėl šiomis sumomis taip pat turi būti mažinamas reikalaujamo išlaikymo dydis. Taigi, atmetus ieškovės nepagrįstai prašomas priteisti išlaikymui sumas, gautųsi 441 Eur, neskaitant išlaidų už komunalines paslaugas. Iš šios sumos atėmus valstybės skiriamas išmokas kiekvienam vaikui (85,75 Eur), gautųsi 355,25 Eur per mėnesį vieno vaiko išlaikymui t. y. netgi mažiau negu dabar teikiamas išlaikymas.
10. Atsakovas, jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus. Nurodė, kad atsakovas dirba žuvininkystės ūkyje, jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro apie 950 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba slenkančiu grafiku. Atsakovas pažymėjo, kad taip pat duoda vaikams pinigų, pirko vaikams drabužius, tačiau ieškovė vaikams neleidžia jų priimti. Taip pat nurodė, kad pats 2019 metais pirko dviračius. Šiuo metu teikia 232 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Ieškovas taip pat nurodė, kad šiais metais pardavęs tėvų turtą gavo 6 000 Eur pajamų.
11. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija), pateikė byloje išvadą, kurioje nurodo, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnamečių vaikų M. B. ir D. B., teises ir teisėtus interesus. Vaikų išlaikymui prašoma priteisti suma po 315 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės neprieštarauja geriausiems nepilnamečių vaiko interesams. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo sūnus yra 13 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad išaugo jų poreikiai ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, padidėjo išlaidos maistui.
12. Išvadą byloje teikianti institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Dėl nagrinėjamam ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių
13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-231/2019, buvo nutraukta šalių – I. P. (santuokos nutraukimo metu B.) ir V. B., santuoka; taip pat minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, numačiusi, kad: nepilnamečių šalių vaikų – M. B. ir D. B., gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. P. (B.); tėvas V. B. sūnums M. B., ir D. B., skiria kiekvienam po 200 Eur išlaikymą, mokėdamas juos kas mėnesį mokamomis išmokomis, iki sūnų pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis, CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad šiuo metu atsakovas teikia po 232 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui.
15. Ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 24 d. pažyma patvirtina, kad 2023 m. sausio – kovo mėn. ieškovei išmokėtas atlyginimas sudaro 3 074,17 Eur, vidutiniškai 1 024,72 Eur (atskaičius mokesčius).
16. Į bylą pateikta 2023 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma Ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai sūnūs M. B. ir D. B. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 7 klasėje.
17. Atsakovo pateikta 2023 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2023 m. vasario – balandžio mėnesiai atsakovui išmokėtas atlyginimas sudaro 3 061,35 Eur, vidutiniškai 1 020,45 Eur (atskaičius mokesčius).
18. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad nuo vaikų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki jų ugdymo įstaigų yra 320 metrų atstumas.
Dėl išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo)
19. Minėta, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-231/2019, iš V. B. šalių nepilnamečiams vaikams – M. B. ir D. B., priteistą išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, jį padidinant atitinkamai iki 315 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo kiekvienam vaiku.
20. CK3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
21. Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 279 straipsnio 5 dalis); žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
23. Taigi, įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
24. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (jo keitimo), tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovė turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
25. Minėta, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
26. Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-231/2019 priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai, vaikai tapo paaugliai, be to pasikeitė finansinė situacija valstybėje, padidėjo kainos, pasikeitė ir ieškovės turtinė padėtis (įgijo kreditorių).
27. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria mažiausiai po 700 Eur kiekvienam. Ieškovės teigimu, didžiausia dalis lėšų - apie 250 Eur tenka maistui, lavinimosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms - 30 Eur, aprangai 80 Eur, vaistams, gydymui, vitaminams, tyrimams, vizitams pas medikus/specialistus, skiepams - 15 Eur, higienos prekėms – 40 Eur, apsauginėms kaukėms, dezinfekcijos priemonėms - 10 Eur (šio reikalavimo teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė), transportui (kurui ir viešojo transporto bilietams) – 40 Eur, išlaidos buitinėms prekėms – 20 Eur, kišenpinigiams 40 Eur, uniformai 100-120 Eur metams, vaikai naudojasi skaitmenine televizija, internetu, mobiliuoju telefonu, todėl šioms išlaidoms ji skiria 20 Eur, atostogoms, stovykloms - 50 Eur, būstui suteiktoms komunalinėms paslaugoms (elektra, šildymas, dujos, šiukšlių išvežimas) - 50 Eur asmeniui, stambiesiems žaislams, aktyviam laisvalaikiui – 30 Eur, gimtadienio šventėms, kitų švenčių organizavimui, dovanų pirkimui ir kt. - 30 Eur, kirpyklai 15 Eur (teismo posėdžio metu patikslino, kad kirpyklai išleidžia 10 Eur per mėnesį).
28. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikams pradėjus sparčiai augti pirko vaikams specialius vitaminus. Ieškovė taip pat nurodė, kad vienam iš dvynių (M.) pernai buvo įaugęs nagas, dėl to teko tris kartus vežti į Santaros klinikas. Ieškovė pažymėjo, kad visų kvitų, sąskaitų ar kitų įrodymų, susijusių su vaikų išlaidomis, negali pateikti, nes jų nekaupė.
29. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, nurodo, kad vaikai auga sveiki ir neturi sveikatos problemų. Medicinos paslaugos vaikų ligos atveju yra nemokamos, nes vaikai iki 18 metų yra apdrausti socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Pasak atsakovo, ieškovės prašoma nurodytoms higienos prekėms 40 Eur per mėnesį neatitinka tikrovės. Dantų pasta parduotuvėje kainuoja apie 3 Eur ir vienos tūbelės užtenka apie tris mėnesius, dantų šepetėlis kainuoja apie 3 Eur ir jį galima keisti kartą per 6 mėnesius, o ne kasdien, šampūnas kainuoja apie 4 Eur ir jo indelio normaliai naudojant pakanka 6 mėnesiams. Vaikams neauga ūsai ir barzda, todėl skutimosi priemonių, losjonų, kvepalų jiems nereikia. Dėl transporto išlaidų, atsakovas nurodė, kad vaikai gyvena netoli mokyklos, todėl tokių išlaidų transportui patirti negali. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodoma pinigų suma kišenpinigiams yra neapgrįsta. Atsakovas nurodo, kad vaikai vasaros stovykloje yra buvę tik vieną kartą ir jiems ji nepatiko, todėl į jas važiuoti nebenori. Vasaros atostogas vaikai leidžia namuose arba pas atsakovą kaime arba pas tetą V. mieste, todėl pragyvenimo išlaidų papildomai nepatiria, o ieškovės prašoma suma atostogoms ir stovykloms vertintina tik kaip siekis pasipelnyti vaikų sąskaita. Ieškovės nurodyta suma komunalinėms išlaidoms galbūt būtų pagrįsta tik šildymo sezono metu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad įvertinus bute gyvenančių asmenų skaičių (šiuo metu 6), komunalinių paslaugų išlaidos galėtų siekti po 43 Eur kiekvienam. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės nurodyta išlaidų suma stambiems žaislams. Jo teigimu, vaikai jau turi dviračius, riedlentę, paspirtuką ir kompiuterius, todėl kasmet pirkti naujus nebūtų tikslinga. Atsakovas taip pat nurodo, kad vaikai į kitų vaikų gimtadienius nevaikšto ir švenčių kitiems asmenims neorganizuoja, todėl ieškovės prašoma suma vertintina tik kaip siekis pasipelnyti vaikų sąskaita. Atsakovo teigimu, vienkartis kirpimas kainuoja 10 Eur ir jo pakanka dviem mėnesiams. Atsakovas akcentuoja, kad pagal 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį vaikams - M. B. ir D. B. priklauso išmokos kiekvienam po 85,75 Eur per mėnesį, todėl šiomis sumomis taip pat turi būti mažinamas reikalaujamo išlaikymo dydis.
30. Plėtodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Byloje nėra ginčo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, praėjus ketveriems metams pasikeitė šalies ekonominė padėtis, pakilo kainos. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu vaikams teikia po 232 Eur išlaikymą, taigi didesnį, nei buvo priteista sprendimu.
31. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui. Todėl teismas sutinka ir laikosi nuosekliai formuojamos teismų praktikos, jog šalių vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2023 m. apie 633,00 Eur „į rankas“). Teismo vertinimu, atsakovas byloje neįrodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų suma. Atsakovas iš esmės tik deklaratyviai teigia, kad vaikams reikalinga mažesnė išlaikymo suma higienos, transporto, kirpyklos ir kt. išlaidoms, tačiau akcentuotina, kad pagal teismų praktiką siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Atsakovas iš esmės neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, kad vaikams paaugus, jų poreikiai pasikeitė. Teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus, kad vaikai prausiasi tik kartą per savaitę, todėl jiems nereikia tokių didelių išlaidų higienos priemonėms. Teismo vertinimu, paaugliai, kurie lanko sporto būrelius, neabejotinai turi turėti galimybę praustis dažniau, atitinkamai naudoti ir daugiau higienos priemonių, keisti dantų šepetėlius, naudoti skutimosi priemones, ir labiau tikėtina, kad šia galimybe naudojasi. Pritartina ir ieškovės paaiškinimams, kad ji negali kontroliuoti ir pamatyti, kiek šampūno ar muilo prausdamiesi naudoja jos paaugliai vaikai. Atitinkamai, teismo įsitikinimu, paaugliai turi turėti galimybę ir pasirūpinti išvaizda, keisti drabužius, lankytis kartą per mėnesį kirpykloje. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad vaikai nešioja auskarus, todėl ir papuošalų pirkimui ieškovė patiria papildomas išlaidas. Ieškovė taip pat akcentavo, kad skiria lėšas vaikų laisvalaikiui, jie dažnai vyksta į Vilnių ir šių aplinkybių atsakovas neneigė.
32. Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo ir ieškovės nurodytų aplinkybių, kad vaikai naudojasi kompiuteriais, telefonais, dviračiais, paspirtukais. Nors atsakovo teigimu, ieškovės nurodomos išlaidos šių daiktų remontui yra per didelės, tačiau sutiktina su ieškove, kad kompiuteriui taip pat reikalingi atitinkami priedai (ausinės, pelės ir pan.), kuriems taip pat patiriamos išlaidos. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus, kad vaikams anksčiau jau buvo nupirkti dviračiai ir nebuvo poreikio juos keisti. Akivaizdu, kad vaikams augant, jiems reikalingi ir didesni dviračiai, todėl nėra pagrindo laikyti išlaidų dviračiams ir paspirtukams nepagrįstomis.
33. Vertinant atsakovo prieštaravimą dėl išlaidų komunalinėms paslaugoms, paminėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog dalis buto (antras aukštas) yra šildomas elektra, todėl elektros išlaidos sudaro didelę dalį visų išlaidų. Todėl sutikti su atsakovo vertinimu, kad ieškovė nurodė per dideles elektros išlaidas nėra jokio pagrindo.
34. Pasisakant dėl transporto išlaidų, teismas sutinka su atsakovu, kad vaikai nepatiria išlaidų kasdien vykstant į mokyklą. Tačiau ieškovė pateikė įrodymus, kad vaikai dažnai lankosi Vilniuje, leidžia ten laisvalaikį, švenčia gimtadienius ir pan. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Todėl akivaizdu, kad nuvykimui į kitą miestą taip pat patiriamos išlaidos.
35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kadangi pagal įstatymą vaiko tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims. Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis).
36. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, nustatyta, kad vidutinis jos darbo užmokestis per mėnesį yra 1 024 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šį mėnesį jos darbo užmokestis sudarė 1 140 Eur. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir sutuoktiniu, taip pat pilnamečiais vaikais gyvena šalių pilnamečiam sūnui nuosavybės teise priklausančiame bute. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos pilnametis sūnus jai šią žiemą padovanojo automobilį BMW, kuris registruotas jos vardu. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad atsakovo vidutinės pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, sudaro apie 1 020 Eur per mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad uždirba maždaug 950 Eur per mėnesį („į rankas“). Ieškovas taip pat nurodė, kad šiais metais pardavęs tėvų turtą gavo 6 000 Eur pajamų. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dirba pagal slenkantį grafiką, susirasti papildomą darbą nepavyksta.
37. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, spręstina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-231/2019 priteistas išlaikymo dydis (200 Eur) nėra proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, neatitinka vaikų interesų, kadangi nėra pakankamas patenkinti vaikų poreikius, todėl egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo sveikatos problemas, dėl kurių negalėtų papildomai dirbti, kitų išlaikytinių neturi, todėl negalėjimas teikti vaikams jų poreikius atitinkančio išlaikymo negali būti pateisinamas nedidelėmis jų tėvo pajamomis. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba slenkančiu grafiku, taip pat nurodė, kad anksčiau ūkininkavo, turi patirties šioje srityje, todėl teismo vertinimu atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių papildomai užsidirbti, kad galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne suma. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kurio nors iš tėvų dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, nes jų socialinė padėtis yra beveik vienodo lygio.
38. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo iki pilnametystės iš valstybės biudžeto lėšų yra mokamos išmokos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė gauna pagal minėtą įstatymą skirtas išmokas (po 85,75 Eur). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios išmokos dydžiu gali būti mažinamas išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
39. Šiuo atveju nustatyta, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiais metais pardavęs tėvų turtą gavo 6 000 Eur pajamų. Teismo vertinimu, šie pinigai neabejotinai taip pat galėtų būti panaudoti vaikų išlaikymui. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Kartu teismas pažymi, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, vaikų slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
40. Teismas, apibendrindamas šiame sprendime aptartus įrodymus, sprendžia, kad atsakovas šioje byloje neįrodė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius (ir tėvų (šalių) galimybes, tokius vaikų poreikius tenkinti), todėl ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 26 d.) iki vaikų pilnametystės priteistinas išlaikymas po 315 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnamečių vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
41. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
42. Šalims nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).
43. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
44. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
46. Ieškovė pateikė įrodymus apie jo šioje byloje turėtas 1 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti.
47. Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos visos jos šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos, viso – 1 500 Eur.
48. Byloje ieškinys pareikštas dėl išlaikymo šalių vaikams priteisimo – išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pastarąjį ieškinio reikalavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis už tenkintą ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo – išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) sudaro 170 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Minėta suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
49. Šioje byloje taip pat buvo patirtos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-231/2019, nustatytą atsakovo V. B. (V. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. B. (M. B.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir D. B. (D. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiktino išlaikymo (mokamo kas mėnesį periodinėmis kiekvienam vaikui) dydį:
priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. B. (M. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B. (D. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 315 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 26 d.) iki vaikų pilnametystės, pinigus sumokant ieškovei I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pavesti ieškovei I. P. uzufrukto teise tvarkyti vaikams tenkantį išlaikymą.
Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ieškovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų, 28 centus) pašto išlaidų. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo (jo dydžio pakeitimo) vykdyti skubiai.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.