- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2-1005-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01339-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Kreditorius
- CMS Industries
- Suinteresuotas asmuo
- V. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės CMS Industries, SIA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EVT-verslas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) CMS Industries, SIA kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „EVT-verslas“ bankrotą tyčiniu.
2. Kreditorė nurodė, kad įmonės bankrotas atitinka Juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 3, 4 punktų ar Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų sąlygas. Kreditorės vertinimu, aplinkybes, kad įmonės bankrotas yra tyčinis patvirtina UAB „Verus auditus“ audito išvada Nr. 21/03/02 (toliau – Išvada).
3. Kreditorės teigimu, atsakovė nemokumo būsena buvo sukelta tyčiniais jos vadovo V. J. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) neteisėtais veiksmais, sudarant vario luitų pardavimo sandorį su Bulgarijos įmone METOILEX LTD OOD, kuri neturėjo galimybės atsiskaityti už atsakovės parduotą produkciją pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00011 ir Nr. 00012 (vertė 203 178,82 USD). Kadangi atsakovė negavo apmokėjimo už produkciją iš Bulgarijos įmonės METOILEX LTD OOD, todėl negalėjo pati atsiskaityti su savo tiekėja OOO „METALY I SPLAVY“ pagal 2015 m. birželio 18 d. vario pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat atsakovės vadovas žinodamas apie sunkią jos finansinę padėtį 2016 m. gegužės 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1-16 su kreditore CMS Industries, SIA, kuri atsakovei suteikė 205 977,20 USD dydžio tikslinę paskolą atsiskaityti su OOO „METALY I SPLAVY“ pagal 2015 m. birželio 18 d. sutartį. Iš minėtos paskolos atsakovė grąžino tik 15 000 USD. Be to, vadovas įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, taip pat pirmiau nei kreditorė iš įmonės atsiėmė suteiktą 12 200 Eur dydžio paskolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė prašymą dėl BUAB „EVT-verslas“ bankroto pripažinimo tyčiniu
5. Teismas nustatė, kad prašymas atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu yra grindžiamas JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1, 3 ir 4 punktais, atsižvelgiant į UAB „Verus Auditus“ 2021 m. kovo 2 d. specialisto išvadą Nr. 21/03/02, kurioje nurodyta, jog yra atsakovės tyčinio bankroto požymiai, numatyti ĮBĮ (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 21 d.) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose.
6. Teismas ginčui išnagrinėti taikė ĮBĮ normas, nes nustatė, kad veikla, dėl kurios kreditorė bankrotą prašo pripažinti tyčiniu, buvo vykdoma 2015–2016 m., galiojant ĮBĮ nuostatoms.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė iš OOO „METALY I SPLAVY“ įsigyto vario dalį, sudarančią 40 051 tonas, pardavė Bulgarijos įmonei METOILEX LTD OOD pagal 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitas faktūras už 203 178,22 Eur. Įmonė už parduotą vario žaliavą privalėjo atsiskaityti su tiekėja OOO „METALY I SPLAVY“ iki 2015 m. lapkričio 10 d., tačiau iki šios dienos neatsiskaitė, todėl skola laikytina pradelsta.
8. Pagal pateiktą Išvadą teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas sudarė 209 939 Eur, iš kurių 200 551 Eur per vienerius metus gautinos sumos, o mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis 2015 metais sudarė 225 084 Eur. Taigi, atsakovė buvo nemoki.
9. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. gegužės 5 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 1-16 tarp kreditorės ir atsakovės, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 205 977,20 USD dydžio tikslinę paskolą atsiskaityti su OOO „METALY I SPLAVY“, o paskola turėjo būti grąžinta per 60 kalendorinių dienų nuo paskolos sumos gavimo dienos. Teismas nustatė, kad atsakovė gautą paskolą panaudojo pagal paskirtį, t. y. 2016 m. gegužės 16 d. mokėjimu nurodymu atsakovė atsiskaitė su OOO „METALY I SPLAVY“ pervesdama 205 977,20 USD sumą bei nurodė, jog šia suma yra kartu padengiamas įmonės įsiskolinimas OOO „METALY I SPLAVY“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 140 (vertė 4 000 USD). Be to, atsakovė 2016 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo pavedimu grąžino kreditorei 15 000 USD suteiktos paskolos dalį.
10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad atsakovės vadovas sąmoningai blogai valdė įmonę, sudarė nuostolingą bei ekonomiškai nenaudingą sandorį su Bulgarijos įmone METOILEX LTD OOD, žinodamas, kad tokio sandorio sudarymas yra žalingas įmonei ir gali lemti jos bankrotą. Teismas sprendė, kad tokia kreditorės pozicija paremta tik subjektyvia nuomone.
11. Nustatęs, kad atsakovės veikla buvo metalo gaminių ir medienos perpardavimas, teismas sprendė, kad veiklos vykdymui jai materialaus turto nereikėjo.
12. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė su Bulgarijos įmone METOILEX LTD OOD sudarė vario lydinių pardavimo-pirkimo sandorį metalo tiekėjui Baltarusijos įmonei OOO „METALY I SPLAVY“ žinant apie tai, kad METOILEX LTD OOD už patiektą metalą atsiskaitys vėliau, kai su šia atsiskaitys Excell Recycling GB Ltd, kuri ir buvo galutinė vario lydinių pirkėja.
13. Teismo vertinimu, paskolos sudarymo metu pareiškėjai turėjo būti žinoma, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, kadangi negalėjo atsiskaityti su OOO „METALY I SPLAVY“ ir tik todėl pareiškėja suteikė tikslinę paskolą atsakovei be jokių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonių. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja įvertino atsakovės sunkią finansinę padėtį, tačiau paskolą vis tiek suteikė, o be kita ko, prisiėmė riziką dėl atsakovės tinkamų įsipareigojimų pagal paskolos sutartį neįvykdymo. Be to, pareiškėjai suteikus paskolą atsakovei, trumpu laikotarpiu atsakovės mokumas buvo atkurtas, kadangi atsakovė padengė skolą OOO „METALY I SPLAVY“, o atsakovės įsipareigojimai pareiškėjai kurį laiką nebuvo pradelsti.
14. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog atsakovei esant nemokiai, suinteresuotas asmuo būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį, sudaręs atsakovei ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus.
15. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog suinteresuotas asmuo, sudarydamas vario lydinių pardavimo-pirkimo sandorius su Bulgarijos įmone METOILEX LTD OOD, siekė sąmoningai nevykdyti pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su metalo gaminių tiekėja, nes šiuos sandorius atsakovė sudarė gavus metalo gaminių tiekėjos pritarimą. Teismas nustatė, kad sandoriai buvo atlygintiniai, vario lydiniai Bulgarijos įmonei METOILEX LTD OOD buvo parduoti už didesnę nei jų įsigijimo kainą, taigi buvo ekonomiškai naudingi atsakovei.
16. Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstus kreditorės teiginius, kad suinteresuotas asmuo, susigrąžindamas 12 200 Eur paskolą, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės administratorius, patikrinęs jos sudarytus sandorius, pateikė atsakovės vadovui ieškinį dėl 11 511,06 Eur turtinės žalos, padarytos susigrąžinant 12 200 Eur paskolą, atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6875-466/2019 buvo patvirtinta tarp atsakovės ir vadovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovės vadovas sumokėjo atsakovei 5 500 Eur. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai šiuo atveju vertintini kaip mažareikšmiai ir jų neteisėtumas buvo pašalintas.
17. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo (vadovas), iškėlus atsakovės bankroto bylą, visus dokumentus perdavė administratoriui, kuriam nebuvo kliūčių nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, įmonės kreditoriai yra žinomi, jų finansinius reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, bankroto byloje nebuvo kilę ginčų dėl kreditorių finansinių reikalavimų buvimo fakto, dydžio ir kitų aspektų, todėl galimi neesminiai buhalterinės apskaitos pažeidimai, nurodyti Išvadoje, negali būti pripažįstami kaip ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.
18. Teismas sprendė, kad atsakovės nemokumo priežastimi buvo ne patys atlygintiniai sandoriai su METOILEX LTD OOD, o šios įmonės neatsiskaitymas su atsakove už patiektus vario lydinius. Teismas susidariusią situaciją vertino kaip verslo nesėkmę, kuri nors ir buvo atsakovės nemokumo priežastimi, tačiau šia veikla nebuvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės bankroto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Kreditorė CMS Industries, SIA pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės tyčinio bankroto bylos iškėlimo klausimą, turėjo vadovautis JANĮ nuostatomis. Teismui vadovaujantis ĮBĮ buvo nukrypta nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1775-553/2020 suformuotos praktikos.
19.2. Pirmosios instancijos teismas neatliko tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, o iš esmės atkartojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją bei nevertino reikšmingų civilinės bylos aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės tyčinio bankroto pagrindus.
19.3. Byloje nepagrįstai nenustatyta, kad atsakovės vadovas V. J. netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas. Suinteresuotas asmuo, sudarydamas vario pardavimo sandorius su Bulgarijos bendrove METOILEX LTD OOD, sąmoningai blogai valdė įmonę, sudarė nuostolingą bei ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį, žinodamas, kad tokio sandorio sudarymas žalingas įmonei.
19.4. Atsakovės banko sąskaitos išrašas už 2015 m. patvirtina, kad ji neturėjo iš esmės jokių pajamų, kuriomis galėtų sumokėti Baltarusijos įmonei už įsigytus vario luitus. Be to, atsakovės vadovas turėjo įvertinti METOILEX LTD OOD galimybėmis atsiskaityti už vario produkciją ir šios bendrovės mokumą, nes ši įmonė buvo įsteigta tik 2015 m. spalio 12 d. ir jos kapitalo dydis siekia 10 levų (5,11 Eur).
19.5. 2016 m. kovo 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje užfiksuoti suinteresuoto asmens paaiškinimai, kad su vario produkcijos pardavimu susiję įmonės valdymo klausimai buvo sprendžiami ne įmonės vadovo V. J., o METOILEX LTD OOD direktoriaus E. V.. Taigi būtent E. V. ir nurodydavo įmones, kurioms išrašyti sąskaitas už perkamus vario luitus, tuo tarpu suinteresuotas asmuo nesidomėjo įmonėmis, kurioms išrašinėjo sąskaitas už vario luitų pardavimus.
19.6. Kreditorės teigimu, tikroji vario gavėja pagal važtaraščius buvo ne Bulgarijos įmonė METOILEX LTD OOD, o Excell Recycling GB Limited (Jungtinės Karalystės įmonė). Taigi, sandoriais iš esmės buvo siekiama mokų pirkėją Excell Recycling GB Limited pakeisti nemokiu pirkėju METOILEX LTD OOD.
19.7. Įmonės vadovas nei iš Excell Recycling GB Limited, nei iš METOILEX LTD OOD nebuvo pareikalavęs sandorio įvykdymo užtikrinimo priemonių. METOILEX LTD OOD nevykdant prievolių atsakovei, atsakovės vadovas nesiėmė veiksmų atgauti skolą.
19.8. Taip pat tikėtina, kad vario pardavimo sandoriai sudaryti fiktyviai. Tokią abejonę kreditorė grindžia pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 00011 ir Nr. 00012 išrašytais važtaraščiais, kurie neatitinka Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatų.
19.9. Pirmosios instancijos teismas nurodytos aplinkybės, kad neva atsakovė, neturėdama materialaus turto, sėkmingai veikė ir sandorius sudarė žinant OOO „METALY I SPLAVY“ ar METOILEX LTD OOD pripažino skolą, neturi teisinės reikšmės, be kita ko, nepaneigia fakto, jog sandoriai buvo sąmoningai blogo valdymo pasekmė.
Žemesnės instancijos teismas
19.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo sandorio sudarymas nepažeidė atsakovės kreditorių interesų. Suinteresuotas asmuo (vadovas) turėjo suvokti, kad sudarant sandorius su METOILEX LTD OOD, ji nepajėgs atsiskaityti su atsakove, o pastaroji su kreditore OOO „METALY I SPLAVY“.
19.11. 2015 m. atsakovės balanso duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo nemoki. Be to, atsakovės finansinė padėtis 2016 m. toliau blogėjo. Nepaisant prastėjančios atsakovės finansinės būklės, buvo sudaryta Paskolos sutartis tarp atsakovės ir kreditorės, pagal kurią atsakovei buvo paskolinta 205 977,20 USD (180 065,74 Eur) atsiskaityti su kreditore OOO „METALY I SPLAVY“. Todėl toks sandoris taip pat vertintinas kaip pažeidžiantis kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes sudarytas egzistuojant atsakovės finansiniams sunkumams ir suvokiant, kad nėra objektyvių galimybių grąžinti paskolą.
19.12. Nesutiko su teismo išvada, kad pati kreditorė prisiėmė riziką dėl atsakovės tinkamų įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį neįvykdymo ir tai, kad suteikus paskolą atsakovei trumpam jos mokumas buvo atkurtas. Kreditorė negalėjo įvertinti atsakovės finansinės padėties, nes Paskolos sutarties sudarymo metu, jos finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo išviešinti.
19.13. Tai, kad atsakovės bankrotas yra tyčinis patvirtina aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo, atsakovei esant nemokiai nuo 2015 m. lapkričio mėn. sau iš atsakovės kasos 2016 m. gruodžio 31 d. išmokėjo 12 200 Eur kaip paskolos grąžinimą akcininkui. Toks elgesys neatitinka sąžiningumo principo, veikti siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.
19.14. Įmonės buhalterinė veikla buvo tvarkoma aplaidžiai, nes buvo pažeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnis. Šio pažeidimo negalima pripažinti mažareikšmiu, nes kreditoriai ir bankroto administratorius negalėjo suvokti tikrosios įmonės finansinės padėties.
Atsiliepimas
20. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių, taikytinos teisės normos, galiojusios vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo atlikimo momentu.
20.2. Apeliantė nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, o vien jos nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, kad teismas netinkamai išnagrinėjo klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantė nepagrindė teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją.
20.3. Suinteresuotas asmuo, sudarydamas vario lydinių pardavimo–pirkimo sandorius su Bulgarijos įmone METOILEX LTD OOD, nesiekė sąmoningai nevykdyti sutarties, sudarytos su metalo gaminių tiekėja Baltarusijos įmone ir/ar neatsiskaityti su šia kreditore. Sandorį su METOILEX LTD OOD atsakovė sudarė tik su metalo gaminių tiekėjos pritarimu. Minėti sandoriai buvo atlygintiniai, vario lydiniai Bulgarijos įmonei METOILEX LTD OOD buvo parduoti už didesnę nei jų įsigijimo kainą, tad buvo ekonomiškai naudingi atsakovei. Taigi, atsakovės nemokumo priežastimi buvo ne suinteresuoto asmens tyčiniai veiksmai, sąmoningai siekiant bendrovę privesti prie bankroto ar neatsiskaityti su kreditoriais, o METOILEX LTD OOD neatsiskaitymas su atsakove.
20.4. Suinteresuotas asmuo visus dokumentus perdavė administratoriui, kuris atliko atsakovės sudarytų sandorių analizę. Administratoriui perduoti dokumentai nesukliudė nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, įmonės kreditoriai yra žinomi, jų finansinius reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, bankroto byloje nebuvo kilę ginčų dėl kreditorių finansinių reikalavimų buvimo fakto, dydžio ir kitų aspektų, todėl galimi buhalterinės apskaitos pažeidimai, nurodyti Išvadoje, negali būti pripažįstami kaip tyčinio bankroto požymis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl BUAB „EVT-verslas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
23. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad tyčinio bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti turėjo būti taikomos JANĮ nuostatos.
24. Nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 pateiktas išaiškinimas dėl teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, aiškinimo ir taikymo, kuriame kasacinis teismas nurodė, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Apeliantė su pareiškimu dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu kreipėsi į teismą 2021 m. kovo 30 d. Nors pareiškimas dėl atsakovės BUAB „EVT-verslas“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pateiktas jau galiojant JANĮ, tačiau šiuo atveju apeliantė tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant ĮBĮ. Todėl vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, spręstina, kad nagrinėjamam ginčui dėl atsakovės tyčinio bankroto iškėlimo išnagrinėti turėjo būti taikomos ĮBĮ nuostatos, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė.
26. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
27. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
29. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi tyčinio bankroto požymio konstatavimui privalu nustatyti ne tik bendrovės vadovo (valdymo organo) pareigų netinkamą vykdymą (jų nevykdymą), bet ir nustatyti, kad šie veiksmai buvo kryptingi ir tyčiniai siekiant privesti įmonę prie bankroto ar dar labiau pabloginti jau nemokaus juridinio asmens finansinę būklę.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad apeliantės CMS Industries, SIA atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nėra pagrindo atsakovės BUAB „EVT-verslas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
31. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. J. netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas, nes sudarydamas sandorį su Bulgarijos įmone METOILEX LTD OOD, sąmoningai blogai valdė įmonę, sudarė nuostolingą bei ekonomiškai nenaudingą įmonei sandorį, žinodamas, kad tokio sandorio sudarymas žalingas įmonei. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo pažeisti atsakovės kreditorių interesai, nes sudarant sandorį su METOILEX LTD OOD, suinteresuotas asmuo turėjo suvokti, jog ši įmonė negalės atsiskaityti su atsakove. Apeliantės teigimu, atsakovės kreditorių teises ir interesus pažeidė sudaryta Paskolos sutartis tarp atsakovės ir apeliantės, nes ji sudaryta atsakovei neturint objektyvių galimybių grąžinti paskolą. Be kita ko, apeliantės vertinimu, buvo pažeista atsiskaitymo su atsakovės kreditoriais eiliškumo tvarka, nes suinteresuotas asmuo sau iš atsakovės kasos išmokėjo 12 200 Eur.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagal 2015 m. birželio 18 d. sutartį, sudaryta su OOO „METALY I SPLAVY“, įsigyto vario dalį (40 051 tonas) pardavė Bulgarijos įmonei METOILEX LTD OOD pagal 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitas faktūras už 203 178,22 Eur. Tačiau Bulgarijos įmonė METOILEX LTD OOD su atsakove neatsiskaitė, dėl ko pastaroji neturėjo lėšų atsiskaityti su savo tiekėja OOO „METALY I SPLAVY“. Atsakovė 2016 m. gegužės 5 d. sudarė Paskolos sutartį su apeliante, iš kurios gavo 205 977,20 USD dydžio tikslinę paskolą atsiskaityti su OOO „METALY I SPLAVY“ pagal 2015 m. birželio 18 d. sutartį už parduotą vario produkciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog suinteresuotas asmuo, sudarydamas vario lydinių sandorį su Bulgarijos įmone METOILEX LTD OOD, siekė sąmoningai nevykdyti sutarties, sudarytos su metalo gaminių tiekėja Baltarusijos įmone OOO „METALY I SPLAVY“, ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas situaciją vertino kaip verslo nesėkmę, kuri nors ir buvo atsakovės nemokumo priežastimi, tačiau šia veikla nebuvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės bankroto.
33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, sudarydama sandorius, kuriais perpardavė vario luitų produkciją Bulgarijos, Kipro ir Jungtinės Karalystės įmonėms, vykdė savo įprastą veiklą. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš Baltarusijos įmonės įsigyta vario luitų produkcija buvo perparduota didesnėmis kainomis, o iš Kipro ir Jungtinės Karalystės įmonių buvo gautas atsiskaitymas už produkciją. Šios aplinkybės paneigia apeliantės teiginius, kad atsakovės sudaromi vario luitų pardavimo sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi. Aplinkybė, kad viena įmonė – Bulgarijos įmonė METOILEX LTD OOD – neatsiskaitė už gautą produkciją nepatvirtina, kad atsakovės vadovo (suinteresuoto asmens V. J.) veiksmų sąmoningai blogai valdant įmonę bei sudarant nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius. Kalbant apie atsakovės ir apeliantės sudarytą Paskolos sutartį, tai jos negalima vertinti kaip nuostolingos ar dar labiau bloginančios įmonės padėties, nes šios sutarties tikslas buvo gauti paskolą tam, kad būtų galima atsiskaityti su atsakovės tiekėja Baltarusijos įmone už vario luitų produkciją. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Apeliantei apie paskolos atsakovei suteikimo aplinkybes buvo žinoma, t. y. apeliantė žinojo, kad atsakovei trūksta lėšų atsiskaityti su tiekėja. Tačiau paskola atsakovei buvo suteikta be jokių sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių. Taigi, šis faktas taip pat paneigia argumentus, kad paskolos sutartis buvo nuostolinga. Nors Paskolos sutartis sudaryta atsakovei esant nemokiai, bet nustatytos aplinkybės nepatvirtina to, kad įmonė buvo sąmoningai valdoma blogai, o įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Apeliantė atsakovės privedimą prie bankroto iš esmės grindžia tik sandorio su Bulgarijos įmone METOILEX LTD OOD ir Paskolos sutarties sudarymu, tačiau pažymėtina, kad ginčijamu laikotarpiu atsakovė daugiau nesudarė jokių kitų sandorių, kurie būtų galėję pažeisti jos pačios ir jos kreditorių teises ir interesus. Taigi ši aplinkybė irgi paneigia apeliantės poziciją dėl sąmoningo atsakovės valdymo ir jos privedimo prie bankroto, sudarant nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pagrindu pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu yra aplinkybė, jog atsakovei esant nemokiai nuo 2015 m. lapkričio mėn. suinteresuotas asmuo iš atsakovės kasos 2016 m. gruodžio 31 d. sau išmokėjo 12 200 Eur kaip paskolos grąžinimą akcininkui, nes tokiu būdu buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai buvo nustatyta, kad atsakovės administratorius dėl suinteresuoto asmens sau neteisėtai išmokėtų lėšų iš atsakovės kasos pateikė jo atžvilgiu ieškinį dėl 11 511,06 Eur turtinės žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6875-466/2019, kuri buvo išnagrinėta 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi tarp šalių patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią atsakovės vadovas sumokėjo atsakovei 5 500 Eur. Kaip matyti, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių ginčas dėl suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų išmokant sau lėšas pažeidžiant atsiskaitymo su atsakovės kreditoriais tvarką buvo išspręstas šalių abipusių nuolaidų būdu, iš dalies atlyginant padarytą žalą atsakovei ir jos kreditoriams.
35. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra pagrindas pripažinti atsakovės BUAB „EVT-verslas“ bankrotą tyčiniu, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantė CMS Industries, SIA nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
39. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas netenkinamas apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Šiuo atveju teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo suinteresuotas asmuo V. J., kuris atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti 748,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
41. Teismui pateikti dokumentai (2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija ADL Nr. 549/2021; ataskaita už suteiktas teisines paslaugas; 2021 m. rugpjūčio 11 d. lėšų pervedimo nurodymas) įrodo, kad suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje patyrė 748,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl yra mažintinos priteisiant iš CMS Industries, SIA 602,36 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens V. J. naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos CMS Industries, SIA (juridinio asmens kodas 40103693895) 602,36 Eur (šešis šimtus du eurus ir trisdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.