- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1500-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20516-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Kreditorius
- SIA „United Agents“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Technodvaras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus SIA „United Agents“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus SIA „United Agents“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Technodvaras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius SIA „United Agents“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 137 800 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Technodvaras“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. priėmė teismo įsakymą. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės turtą. Nurodė, kad teismo įsakymo įvykdymo procedūra gali užsitęsti, kadangi skolininkės vadovas bei akcininkas yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, gyvenantys šioje valstybėje, o Baltarusija, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, skolininkė Lietuvos Respublikoje neturi jokio nekilnojamojo turto, dalis jos kilnojamojo turto jau yra areštuota, reiškiama reikalavimo suma yra didelė, skolininkė ilgą laiką neapmoka sąskaitų bei ignoruoja kreditorę, skolininkė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus, todėl, kreditorės nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininkė gali slėpti turtą arba jį perleisti tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. liepos 21 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo skolininkei UAB „Technodvaras“ priklausantį 137 800 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą; jo neužtekus – pinigines lėšas bei turtines teises.
3. Skolininkė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog kreditorius neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę, nuslėpė reikalavimo teisių perleidimo faktą, todėl skolininkės ūkinė veikla suvaržyta be pagrindo. Taip pat skolininkė pažymėjo, kad jos turtas gerokai viršija kreditoriaus reikalaujamą sumą. Teigė, kad kreditorius nepateikė teismui objektyvių duomenų bei įrodymų, kad skolininkė sieks išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi tenkino skolininkės UAB „Technodvaras“ atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį, kuria buvo nutarta areštuoti skolininkei UAB „Technodvaras“ priklausantį kilnojamą ar nekilnojamą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 137 800 Eur sumai; kreditoriaus SIA „United Agents“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20190927 kreditorius SIA „United Agents“ perleido savo reikalavimo teisę į skolininkę pagal 2019 m. liepos 2 d. sutartį Nr. TECH-02072019 naujajam kreditoriui UAB „Agrodetalė“. Teismas padarė išvadą, jog kreditorius pareiškimo pateikimo dieną galimai neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę. Be to, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, skolininkės pateiktą 2019 m. gruodžio 31 d. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškimo suma skolininkei yra didelė, bei nesant duomenų apie skolininko nesąžiningumą ar ketinimą slėpti turtą, panaikino 2020 m. liepos 21 d. nutartį. Nenustatęs vienos iš kumuliatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų, kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Kreditorius SIA „United Agents“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - skolininkei UAB „Technodvaras“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą 137 800 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kreditoriaus pareiškimas yra prima facie pagrįstas. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šiuo atveju, kreditorius nurodė teisinius argumentus bei faktines aplinkybes, pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Tai, kad reikalavimas yra prima facie pagrįstas, apelianto nuomone, patvirtina ir tai, jog teismas šioje byloje priėmė teismo įsakymą. Skundžiamoje nutartyje taip pat nėra konstatuota, kad kreditoriaus pareiškimas aiškiai nepagrįstas.
6.2. Skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertinta, kad nėra realios grėsmės teismo sprendimo/teismo įsakymo įvykdymui. Su atskiruoju skundu pateikta reikalavimo perleidimo sutartis niekada nebuvo sudaryta. Šį faktą patvirtina pridedami įrodymai. Kreditoriui kreipiantis į teismą, finansinės atskaitomybės dokumentai registrui nebuvo pateikti; be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkės grynasis pelnas yra tik 48 410,44 Eur, kurio nepakanka kreditoriaus skolai padengti. Skolininkė neturi jokio ilgalaikio ar registruotino turto; balanse atsispindi tik atsargos, kurių nepakanka kreditoriaus reikalavimams užtikrinti. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkės finansinė padėtis nėra gera.
6.3. Egzistuoja objektyvios kliūtys (apribojimai), kurie taikomi Baltarusijos piliečiams norintiems įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją (privaloma 14 dienų izoliacija ar kt.). Tai gali paskatinti skolininkės dalyvius vengti bendradarbiauti įgyvendinant kreditoriui palankaus teismo įsakymo procedūrą ar kitaip apriboti teismo įsakymo įvykdymą. Be to, atsižvelgiant į skolininkės, jos vadovybės bei akcininkų ryšį su Baltarusijos Respublika, skolininkė gali bandyti perleisti visą savo turtą ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Apeliantės manymu, egzistuoja grėsmė teismo įsakymo įvykdymui.
6.4. Apeliantė nesutinka, jog 137 800 Eur suma nėra didelė skolininkei. Skolininkė jau ilgą laiką neapmoka sąskaitų-faktūrų, ignoruoja kreditoriaus raginimus apmokėti įsiskolinimą; skolininkės atžvilgiu iškelta kitų civilinių bylų dėl turtinių įsipareigojimų nevykdymo, pradėtos vykdomosios bylos; skolininkė pelno (nuostolių) ataskaitą už 2019 metus pateikė tik prasidėjus civilinei bylai. Minėtos aplinkybės, apeliantės įsitikinimu, patvirtina, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali siekti slėpti turtą arba jį perleisti tretiesiems asmenims. Tai, apeliantės įsitikinimu, reiškia, kad net tuo atveju, jei skolininkė veikia su nedideliu pelnu, tačiau visų kreditorių reikalavimams patenkinti finansinių pajėgumų neturi.
Atsiliepimas
2. Skolininkė (atsakovė) UAB „Technodvaras“ atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo SIA „United Agents“ atskirąjį skundą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškimas nėra prima facie pagrįstas, kadangi pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimus atsakovės atžvilgiu ir siekia išieškoti skolą pakartotinai. Nors pareiškėjas nurodo, jog remiantis CK 6.169 straipsniu UAB „Agrodetalė“ atšaukė Reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovės vertinimu, CK 6.169 straipsnis negali būti taikomas. Atsakovei buvo atsiųsta jau pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis su senojo ir naujojo kreditoriaus parašais. Pareiškėjo nurodomas el. laiškas, kuriuo UAB „Agrodetalė“ neva atsisakė savo neegzistuojančios ofertos atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas.
7.2. Pareiškėjas siekia išieškoti skolą, kuri jau buvo išieškota MB „Auto Pirkliai“ vykdomosiose bylose Nr. 0015/20/00743 ir Nr. 0015/20/00744. 2020 m. liepos 2 d. Išieškotojas pateikė notarei 2 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos buvo išduoti vykdomieji įrašai Nr. JŠ-5300 ir Nr. JŠ-5301. Abu vekselius pareiškėjas perleido išieškotojui pagal surašytą indosamentą, tačiau apie tai atsakovei nebuvo pranešta. Vekseliai buvo išduoti pagal konkrečias sutarčių specifikacijas - Specifikacija Nr. 1 2019-07-02 ir Specifikacija Nr. 2 2019-07-17. Specifikacija Nr. 1 2019-07-02 atitinka pareiškėjo pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą Nr. UA-20190702-01, kurios suma, kaip ir nurodyta vekselyje, yra 52 600 Eur. Specifikacija Nr. 2 2019-07-17, kurios suma 52 600 Eur, buvo iš dalies apmokėta - atsakovė sumokėjo 20 000 Eur. Pastaroji specifikacija atsispindi pareiškėjos pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. UA-20190730-01. Vekseliai buvo išrašyti siekiant užtikrinti atsakovo įsipareigojimus pagal nurodytas specifikacijas. Pareiškėjas pakartotinai siekdamas išsiieškoti Vekseliais jau išieškotą skolos dalį, reiškia prima facie nepagrįstus reikalavimus.
7.3. Atsakovė turi daugiau turto ir/arba turtinių reikalavimų negu pareiškimo reikalavimo suma.
7.4. Pareiškėjo įrodymai, neva atsakovė yra nesąžininga, yra susiję tik su Sutarties ne(vykdymu). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šio klausimo sprendimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas. Atsakovė nesutinka su reikalaujamos sumos dydžiu, kadangi dalis sumos pagal Sutartį jau išieškota.
7.5. Pareiškėjas išreiškia tiesioginį diskriminavimą atsakovės atžvilgiu dėl jos vadovybės bei akcininkų tautybės ir kilmės, nustatydamas, kad vien buvimas Baltarusijos Respublikos piliečiu suponuoja nesąžiningumo prezumpciją šios tautybės asmenų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Kreditorius su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą, t. y. elektroninio laiško kopiją.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas pasinaikino anksčiau priimtą nutartį, apie gautą skolininkės atskirąjį skundą neinformavęs kreditoriaus, tai, kad apeliantas nauju įrodymu grindžia savo atskirojo skundo argumentus, jie su atskiruoju skundu buvo išsiųsti skolininkei, t. y. jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kreditoriaus pateiktą įrodymą priima.
11. Skolininkas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujus įrodymus – vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-5300 ir JŠ-5301; duomenis apie domeną, banko sąskaitos ir antstolių informacinės sistemos išrašus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šiais įrodymais skolininkė iš esmės grindžia atsiliepimo argumentus dėl apelianto siekio išieškoti skolą pakartotinai, nors dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakyta nei skundžiamoje nutartyje, nei atskirajame skunde, atsisako priimti skolininko papildomai teikiamus dokumentus ir jų nevertina.
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaikino nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir kreditoriaus prašymą dėl jų taikymo atmetė.
13. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybą, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui (pareiškėjui) galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Apelianto teigimu, kreditoriaus reikalavimas yra prima facie pagrįstas, nes jis procesiniuose dokumentuose nurodė teisinius argumentus bei faktines aplinkybes bei pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
15. Kaip minėta, įvertinęs skolininkės pateiktus dokumentus, t. y. 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20190927, kuria kreditorius SIA „United Agents“ perleido savo reikalavimo teisę į skolininkę pagal 2019 m. liepos 2 d. sutartį Nr. TECH-02072019 naujajam kreditoriui UAB „Agrodetalė“, teismas padarė išvadą, jog kreditorius pareiškimo pateikimo dieną galimai neturėjo reikalavimo teisės į skolininką. Apeliantė, nesutikdama su šia išvada, pateikė elektroninio laiško kopiją, kuria grindžia teiginį, kad reikalavimo perleidimo sutartis niekada nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės pateiktame 2020 m. liepos 15 d. elektroniniame laiške nurodoma, jog UAB „Agrodetalė“ atšaukia 2019 m. rugsėjo 27 d. sutartį, t. y. šiame laiške esanti informacija nesutampa su apelianto atskirojo skundo teiginiu, kad sutartis nebuvo sudaryta. Be to, nors Reikalavimo perleidimo sutartis bei iš jos kylančios teisės ir pareigos reikšmingos nustatant kreditoriaus teisę reikšti reikalavimą, įvertinus proceso stadiją, taip pat tai, jog šios sutarties ir su ja susijusių aplinkybių aiškinimas gali įtakoti į bylą neįtraukto trečiojo asmens teises, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
16. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo fakto, kad kreditoriaus pareiškimas aiškiai nepagrįstas. Teismas atmetė kreditoriaus prašymą įvertinęs ir tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškimo suma skolininkui yra didelė, bei nesant duomenų apie skolininko nesąžiningumą ar ketinimą slėpti turtą.
17. Atskirajame skunde kreditorius nesutinka, kad 137 800 Eur suma nėra didelė skolininkei. Pažymėjo, kad skolininkės grynasis pelnas siekia tik 48 410,44 Eur, kurio nepakanka kreditoriaus skolai padengti; be to, skolininkė neturi jokio ilgalaikio ar registruotino turto; balanse atsispindi tik atsargos (priekabos ir traktoriai), kurių nepakanka kreditoriaus reikalavimams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu skolininkės turtinės padėties vertinimu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.
18. Teismų praktikoje preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se (pats savaime) nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1456-196/2016).
19. Šiuo atveju skolininkė, pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus, iš esmės paneigė didelės ieškinio sumos prezumpciją. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos (už 2019 metus) matyti, kad 2019 metais skolininkės pardavimo pajamos siekė 2 860 686,77 Eur; grynasis įmonės pelnas – 48 410,44 Eur; pagal balansą už 2019 metus įmonės turto vertė siekė 2 301 190,06 Eur.
20. Apelianto teigimu, skolininko atžvilgiu inicijuota kitų civilinių bylų dėl turtinių įsipareigojimų nevykdymo, taip pat užvestos vykdomosios bylos; mano, kad visų kreditorių reikalavimams patenkinti finansinių pajėgumų skolininkas objektyviai neturi.
21. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-516/2019).
22. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; kt.).
23. Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
24. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiais, kad nėra duomenų apie skolininko nesąžiningumą, tačiau atskirajame skunde išdėstytos, neva nesąžiningumą patvirtinančios, aplinkybės nėra siejamos su skolininko veiksmais ar ketinimais perleisti, paslėpti turtą ir pan. Tai, kad skolininkas nevykdo įsipareigojimų, suteikia kreditoriui ginti savo pažeistas teises teisme, pareiškiant pareiškimą (ieškinį), tačiau savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Apeliantas teigdamas, jog atsižvelgiant į skolininkės vadovo bei akcininko ryšį su Baltarusijos Respublika, skolininkė gali bandyti perleisti savo turtą ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims, šių argumentų (sąsajos tarp šių teiginių) nepagrindė. Atskirojo skundo argumentai, kad apribojimai (dėl taikomos izoliacijos atvykus į Lietuvos Respubliką) gali paskatinti skolininko dalyvius vengti bendradarbiauti įgyvendinant kreditoriui palankaus teismo įsakymo procedūrą, kitaip apriboti teismo įsakymo vykdymą, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.