Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-07-14 · Civilinė byla Nr. e2A-441-302/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-11Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-07-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
e2A-441-302/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20516-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrodetalė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-441-302/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20516-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1135-603/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrodetalė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Technodvaras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Agrodetalė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Technodvaras“ 43 971,31 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad SIA ,,United Agents“ (teisių ir pareigų perėmėja – ieškovė UAB ,,Agrodetalė“) ir atsakovė UAB ,,Technodvaras“ 2019 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TECH-02072019, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti traktorius.

3. Ieškovė už parduotus traktorius ir atsargines traktorių detales išrašė PVM sąskaitas faktūras: 1) 2019 m. liepos 2 d. Nr. UA-20190702-1, 52 600 Eur; 2) 2019 m. rugpjūčio 13 d. Nr. UA-20190730-01, 52 600 Eur; 3) 2019 m. rugpjūčio 27 d. Nr. UA-20190827-01, 52 600 Eur; pateikė jas atsakovei. Ieškovės teigimu, ji prekes atsakovei pristatė, atsakovė atsiskaitė iš dalies – pagal 2019 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20190702-1 sumokėjo 20 000 Eur ir liko skolinga 137 800 Eur.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, 93 828,69 Eur suma iš atsakovės buvo išieškota mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Auto Pirkliai“ naudai vykdomosiose bylose Nr. 0015/20/00743 ir Nr. 0015/20/00744 pagal vekselius, todėl atsakovės skola sudaro 43 971,31 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 43 971,31 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (43 971,31 Eur) nuo ieškinio pateikimo (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 2 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš UAB ,,Technodvaras“ vekselio turėtojos MB ,,Auto pirkliai“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 2019 m. liepos 2 d. vekselio 52 600 Eur sumą, taip pat 2020 m. liepos 2 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš UAB ,,Technodvaras“ vekselio turėtojos MB ,,Auto pirkliai“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 2019 m. liepos 17 d. vekselio 32 600 Eur sumą.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės atliktas 20 000 Eur mokėjimas yra pagal 2019 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą.

8. Teismas konstatavo, kad vekselių ir PVM sąskaitų faktūrų sumos yra tapačios, o tai patvirtina vekselių sąsają su PVM sąskaitomis faktūromis, todėl, nesant tarp šalių susiklosčiusių kitų prievolinių santykių, yra pagrindas teigti, jog atsakovės 20 000 Eur dydžio pavedimas nebuvo atliktas pagal 2019 m. liepos 17 d. specifikaciją Nr. 2, kaip nurodyta pavedime, o tikėtina, kad mokėjimas atliktas pagal 2019 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri vertintina kaip 2019 m. liepos 17 d. specifikacija Nr. 2

9. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nesutampa vekselių datos su sutarties data bei vekselių sumos su PVM sąskaitų faktūrų sumomis, neturi teisinės reikšmės, nes tarp šalių pasirašytos pirkimo – pardavimo sutarties data negali turėti reikšmės sprendžiant klausimą, ar būtent vekseliai turi tiesioginę sąsają su sutartimi ar ne, be to, byloje nėra duomenų apie kitus tarp šalių susiklosčiusius prievolinius santykius, kurių pagrindu būtu galimybė atsakovei išrašyti vekselius.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, likusi atsakovės ieškovei nesumokėta suma sudaro 43 971,31 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB ,,Technodvaras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Vekseliais buvo užtikrintas PVM sąskaitos faktūros Nr. UA-20190702-01, t. y. ginčo sąskaitos, bei PVM sąskaitos faktūros Nr. 20190730-01 apmokėjimas. Šių sąskaitų sumos buvo visiškai išieškotos vykdomojo įrašo pagrindu. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė savo reikalavimo teisę kildino būtent iš sąskaitos Nr. UA-20190702-01, kurią teismas pripažino padengta, priteisė 43 971,31 Eur.

11.2. Teismas turėjo nustatyti, ar pagrįsta priteisti iš atsakovės 43 971,31 Eur, kurie jau buvo išieškoti vykdomojo įrašo pagrindu. Vekseliais buvo užtikrintos PVM sąskaitos faktūros, todėl šios sąskaitos laikytinos kaip padengtos įvykdžius išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus, tačiau teismas neįvertino, kad reikalaujama 43 971,31 Eur suma yra kildinama iš visiškai padengtos sąskaitos.

12. Ieškovė UAB ,,Agrodetalė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

12.1. Ieškinys grindžiamas neįvykdyta sutartimi ir ieškovė turi teisę reikalauti visos sumos, t. y. 137 800 Eur, t. y. ieškovė nepripažino teisinio ryšio tarp vekselių ir PVM sąskaitų faktūrų.

12.2. Tai, kad reikalaujama suma galėtų būti priteista 2019 m. liepos 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. UA-20190702-01 pagrindu, yra tik bylos įrodymų teisinis vertinimas, kuris nekeičia ieškinio pagrindo, jog ieškovė sutartį įvykdė (perdavė traktorius), o atsakovė už juos neatsiskaitė.

12.3. Aplinkybė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 43 971,31 Eur, apeliaciniame skunde net neginčijama. Atsakovė neginčija išvados, kad likusi atsakovės ieškovei nesumokėta suma sudaro 43 971,31 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. teigia, kad apskųstame sprendime neįvertinta tai, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos buvo išieškotos vykdomųjų įrašų pagrindu, ieškovė reikalavimo teisę kildino būtent iš PVM sąskaitos faktūros, todėl nepagrįstai priteisti 43 971,31 Eur. Apeliantės teigimu, vekseliais buvo užtikrintos PVM sąskaitos faktūros, todėl įvykdžius išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus atsakovė atsiskaitė su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad SIA ,,United Agents“ (teisių ir pareigų perėmėja – ieškovė UAB ,,Agrodetalė“) ir atsakovė UAB ,,Technodvaras“ 2019 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TECH-02072019, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti traktorius. Vykdydama sutartį, už parduotus traktorius ir atsargines traktorių detales ieškovė išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2019 m. liepos 2 d. Nr. UA-20190702-01, suma 52 600 Eur; 2) 2019 m. rugpjūčio 13 d. Nr. UA-20190730-01, suma 52 600 Eur; 3) 2019 m. rugpjūčio 27 d. Nr. UA-20190827-01, suma 52 600 Eur. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė prekes atsakovei pristatė, atsakovė sumokėjo 20 000 Eur ieškovei. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. notarė atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti iš UAB ,,Technodvaras“ 32 600 Eur sumą MB ,,Auto pirkliai“ naudai pagal 2019 m. liepos 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 2019/07/17. Taip pat 2020 m. liepos 2 d. notarė atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti iš UAB ,,Technodvaras“ 52 600 Eur sumą MB ,,Auto pirkliai“ naudai pagal 2019 m. liepos 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 2019/07/02. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo procese iš atsakovės MB „Auto pirkliai“ naudai buvo išieškota 93 828,69 Eur suma.

16. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovės bendra mokėtina ieškovei suma pagal 2019 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutarties Nr. TECH-02072019 pagrindu išrašytas tris PVM sąskaitas faktūras sudarė 157 800 Eur, atsakovei sumokėjus 20 000 Eur, įsiskolinimas ieškovei sudarė 137 800 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 32 600 Eur sumą bei 2020 m. liepos 2 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 52 600 Eur sumą iš atsakovės. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, vykdymo procese nebuvo išieškomas visas atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal PVM sąskaitas faktūras, t. y. vykdomieji įrašai išduoti bendrai 85 200 Eur sumai be metinių palūkanų, o atsakovės skola sudarė 137 800 Eur. Apeliantės argumentas, kad ieškovė reikalavimo teisę kildino tik iš PVM sąskaitos faktūros Nr. UA-20190702-01, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė reikalavimą priteisti skolą kildino iš visų trijų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, t. y. bendrą atsakovės mokėtiną pagal sąskaitas 157 800 Eur sumą sumažino atsakovės sumokėta 20 000 Eur suma ir vykdymo procese išieškota 93 828,69 Eur suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės 137 800 Eur skola ieškovei pagal tris PVM sąskaitas faktūras nebuvo visiškai padengta vykdymo procese išieškojus 93 828,69 Eur sumą, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog skola už prekes grąžinta įvykdžius išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus (CPK 178 straipsnis).

18. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šiuo atveju atsakovei, siekiančiai pagrįsti, kad ji visiškai atsiskaitė su ieškove už prekes pagal 2019 m. liepos 2 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. TECH-02072019 pagrindu išrašytas tris PVM sąskaitas faktūras, kilo pareiga įrodyti visos 157 800 Eur skolos ieškovei sumokėjimo faktą. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas apeliantės argumentas, kad 43 971,31 Eur likusi skolos dalis buvo išieškota vykdomųjų įrašų pagrindu. Nustačius, kad bendra pagal PVM sąskaitas faktūras suma sudaro 157 800 Eur sumą, atsakovė sumokėjo ieškovei 20 000 Eur sumą, o vykdymo procese išieškota 93 828,69 Eur suma, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė pagal 2019 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir išrašytas tris PVM sąskaitas faktūras visiško savo prievolės įvykdymo ieškovei. Akcentuotina, jog pagal minėtas įrodinėjimo taisykles, atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus į ieškinyje reiškiamus reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

19. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

22. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės UAB „Technodvaras“ apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi atidėjo atsakovei 885 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 885 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).

24. Ieškovė UAB ,,Agrodetalė“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“, juridinio asmens kodas 304491724, 885 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši priteisiama suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjos Romualda JanovičienėLaima RibokaitėAldona Tilindienė