- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-409-642/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“
- Atsakovas
- O. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ ieškinį atsakovui O. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Debreceno valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo O. T. 279,90 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (17 Eur žyminis mokestis ir 181,50 Eur už advokato teisinę pagalbą). Ieškinys, teismo pranešimas atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu.
2. 2022 m. sausio 26 d. teisme buvo gautas atsakovo O. T. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, 279,90 Eur įsiskolinimą ieškovei sumokėjo. Prie atsiliepimo pateikė mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad UAB „Debreceno valda“ 2022 m. sausio 22 d. sumokėjo 292,17 Eur.
3. 2022 m. vasario 9 d. teisme gautas ieškovės UAB „Debreceno valda“ pareiškimas, kuriuo prašo civilinę bylą nutraukti, kadangi atsakovas reikalaujamą priteisti skolą ieškovei sumokėjo. Ieškovė nurodė, kad ieškovei ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Ieškovė prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų (17 Eur žyminio mokesčio ir 181,50 Eur išlaidų už teisines paslaugas) paskirstymo klausimą. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, atsakovas padengė skolą tik po to, kai ieškinys buvo pateiktas teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Debreceno valda“ ieškinio atsakovui O. T. dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Teismas nutarė grąžinti ieškovei UAB „Debreceno valda“ 12,75 Eur žyminio mokesčio, taip pat priteisti iš atsakovo O. T. 50 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ieškovei UAB „Debreceno valda“.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei atsisakius ieškinio ir teismui priėmus ieškinio atsisakymą, civilinė byla nutrauktina (CPK140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėjo, kad iš pateiktų įrodymų matyti, kad, paduodant teismui ieškinį, ieškovė sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nutarė ieškovei grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 12,75 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovės reikalavimą įvykdė tik ieškovei ieškinį pareiškus teisme, todėl ieškovė patyrė 181,50 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, kurias teismo prašė priteisti iš atsakovo. Teismas atsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, reikalaujama priteisti ieškinio suma nėra didelė, procesinių dokumentų parengimas tokio pobūdžio byloje nėra sudėtingas procesas, advokato padėjėja nuolat teikia teisines paslaugas ieškovei rengiant tokio pobūdžio ieškinius, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimo. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą mažintinos iki 50 Eur, kurie priteistini ieškovei iš atsakovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Debreceno valda“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantė pažymėjo, kad ieškinio pateikimą teismui nulėmė paties atsakovo elgesys, nesumokant susidariusių skolų, dėl to ieškovė buvo priversta patirti papildomas išlaidas teisinei pagalbai, pateikiant teismui procesinius dokumentus. Atsakovui tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga, o mažinti bylinėjimosi išlaidų nebuvo jokio teisinio pagrindo.
7.2. Pažymėjo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai sumažino bylinėjimo išlaidas. Ieškovei grąžino sumokėtus 75 procentus (12,75 Eur) žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies 25 procentų (4,25 Eur) iš atsakovo nepriteisė. Nutartyje nėra motyvų dėl žyminio mokesčio dalies priteisimo ar nepriteisimo.
7.3. Ieškovė visiškai nesutinka su teismo nutarties dalimi, kurioje teismas nusprendė sumažinti iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį už teisinę pagalbą, parengiant procesinius dokumentus teismui. Nors byla ir nebuvo sudėtinga, tačiau procesinių dokumentų teismui parengimas reikalauja laiko sąnaudų, už kurias turi būti teisingai atlyginta. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas tik dėl atsakovo kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, baigus bylą nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartimi dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo iš atsakovo priteisė mažiau nei 1/3 dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė priteisti 17 Eur žyminio mokesčio ir 181,50 Eur išlaidų už teisines paslaugas, t. y. priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kurios susidarė dėl atsakovo kaltės.
12. Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kuriai buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.
13. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nė vienai iš bylos šalių nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad, pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsisakius ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, jog atsakovas ne kartą buvo įspėtas ir ragintas susimokėti įsiskolinimą už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, tačiau atsakovas susidariusius mokesčius mokėjo nereguliariai, savo nuožiūra, todėl savo prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas tinkamai neįvykdė, jo įsiskolinimas nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. sudarė 279,90 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymėjo, jog atsakovui kas mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos už suteiktas paslaugas ir priminimai apie didėjantį įsiskolinimą, tačiau atsakovas jų nepaisė, skolos nepadengė. Esant tokiai situacijai, ieškovė ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo iš atsakovo, perdavė skolos išieškojimą UAB „Sergel“, kuri taip pat informavo skolininką apie jo susidariusias skolas, tačiau atsakovas į juos nereagavo.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas ne kartą buvo įspėtas ir ragintas susimokėti skolą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, savo prievolę susimokėti už suteiktas paslaugas įvykdė tik po to, kai gavo ieškinį ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Taigi daroma išvada, kad šiuo atveju ieškinio pateikimą teismui ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė paties atsakovo elgesys, t. y. tai, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir patirti papildomas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, pateikiant teismui procesinius dokumentus. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būtent atsakovui tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013), o mažinti bylinėjimosi išlaidų nebuvo jokio teisinio pagrindo. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei nepagrįstai priteisė tik dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, parengiant ir pateikiant ieškinį teismui.
19. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, atsakovui sumokėjus skolą, pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Byloje nėra pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu ar konstatuoti netinkamą ieškovės procesinio elgesio faktą, suteikiantį pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi paskirstymo taisyklių išimtį.
20. Nutraukdamas bylą, teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad, paduodant teismui ieškinį, ieškovė sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį (2021 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. SEB201403580). Esant tokioms aplinkybėms, teismas nutarė ieškovei grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 12,75 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas nepriteisė iš atsakovo 25 proc. ieškovei nesugrąžinto žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nėra motyvų dėl šios žyminio mokesčio dalies priteisimo ar nepriteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, 25 proc. ieškovei valstybės nesugrąžinta žyminio mokesčio dalis turi būti priteista iš atsakovo.
21. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pats atsakovas 2022 m vasario 14 d. atsiliepimu į ieškinį pripažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad žada jas sumokėti, kai tik gaus sąskaitą. Nors šis dokumentas pateiktas į bylą po nutarties dėl bylos nutraukimo priėmimo, todėl buvo atsisakyta jį priimti, tačiau atsakovo pozicija, kad jis žada sumokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra aiškiai išreikšta.
22. Esant išdėstytoms aplinkybes, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl iš atsakovo ieškovei nepagrįstai priteisė tik dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, parengiant ir pateikiant ieškinį teismui, taip pat nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo 25 proc. ieškovei valstybės nesugrąžintos žyminio mokesčio dalies. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.
23. Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta priteisti iš atsakovo O. T. 50 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ieškovei UAB „Debreceno valda“, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, ieškovei priteisiama 181,50 Eur už advokato teisinę pagalbą. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteisiama 25 proc. ieškovei valstybės nesugrąžinta žyminio mokesčio dalis – 4,25 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties dalį dėl dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo panaikinti ir dėl tos dalies klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovo O. T. 4,25 Eur (keturis eurus dvidešimt penkis centus) žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“.
Priteisti iš atsakovo O. T. 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.