Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ bei atsakovų N. M., J. M. ir trečiojo asmens V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-162-894/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams N. M., J. M. dėl skolos už suteiktas pareigas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo V. P., išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos komisija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktų apeliacinių skundo argumentus.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl prievolės atsiskaityti už energijos tiekėjo pateiktą šilumos energiją ir jos dydžio.Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. lapkričio 9 d. priklausė trečiajam asmeniui V. P., kuri šį turtą padovanojo atsakovams. Atsakovai nuo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosavybės teise valdo po ½ dalį šio buto. Trečiasis asmuo V. P. 2008 m. spalio 1 d. pateikė ieškovei ir 107-osios DNS bendrijos valdybos pirmininkui prašymą, kuriame nurodoma, jog jai priklausantis butas Nr. 2 yra padalintas į du butus Nr. 2, kurio plotas 167,05 kv. m ir Nr. 2A, kurio plotas 115,17 kv. m, tačiau registracija dar neatlikta, nes šiuo metu butas Nr. 2A yra remontuojamas. Nurodė, kad remontuojamame bute Nr. 2A radiatoriai yra nuimti, jis yra nešildomas. Prašė nuo 2008 m. spalio 1 d. iki kol bus atliekamas buto remontas neskaičiuoti mokesčio už buto Nr. 2A (plotas 115,17 kv. m.) šildymą. UAB „Būsto administravimo agentūra“ (buvusi bendrijos pastato karšto vandens ir šildymo sistemų prižiūrėtoja) 2009 m. balandžio 21 d. ir 2010 m. spalio 20 d. surašė įrenginių techninio stovio patikrinimo aktus, kuriuose buvo nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) padalintas į du butus, suformuojant du turtinius vienetus; butas Nr. 2A nuo 2008 m. spalio remontuojamas, šildymo įranga demontuota, butas nešildomas, todėl AB „Kauno energija“ reikia teikti prašymą dėl minėto buto mokesčių už šildymą perskaičiavimo. Į bylą pateiktame AB „Kauno energija“ 2011 m. kovo 7 d. rašte Nr. 20-898 nurodoma, kad UAB „Būsto administravimo agentūra“ 2010 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 10-410 nurodžius su (duomenys neskelbtini) buto savininke V. P. suderintą remonto darbų pabaigos terminą – 2011 m. gegužės 1 d., nuspręsta iki nurodytos datos (duomenys neskelbtini) suvartotos šilumos paskirstymui tarp vartotojų taikyti Komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5.Valstybinės kainų ir energetikos komisija 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. R2-1995 Dėl J. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundo konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) butas 2A nuo pastato centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nėra teisėtai atjungtas, todėl ieškovė be teisinio pagrindo šiam butui tenkančio šilumos kiekio bendrų patalpų šildymo paskirstymui taikė metodą Nr. 5 ir įpareigojo ieškovę atlikti mokėjimų už suvartotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Įpareigojimo pagrindu ieškovė perskaičiavo ir perskirstė mokėjimus už suvartotą šilumos energiją name visiems pastato vartotojams.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dalyje dėl 243,78 Eur už šilumos energiją vandens pašildymui priteisimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir sprendime konstatavo, jog teismas vertinimu, į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) DNS bendrijos pirmininko 2009 m. lapkričio 3 d. raštas patvirtina, kad ginčo daugiabučiame name (išskyrus butą Nr. 16A) karšto vandens įvado nėra. AB „Kauno energija“ 2011 m. kovo 7 d. rašte Nr. 20-898, be kita ko, nurodoma, kad šildymo sistemų ginčo daugiabutyje prižiūrėtojo UAB „Būsto administravimo agentūra“ 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 09-282 paminėta aplinkybė, jog cirkuliacija karšto vandens sistemoje yra tik namo rūsyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje patvirtino, kad reikalavimo priteisti 243,78 Eur už šilumos energiją vandens pašildymui laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., nebepalaiko (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 01 min.) (sprendimo dalis „Dėl mokesčio už šilumos energiją vandens pašildymui“). Apeliantas skunde kvestionuoja teismo motyvus šioje dalyje, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius, jog karšto vandens įvadas daugiabučiame name yra.Pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 st. 1 d.). Tiesiogines pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims sukelia teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria iš esmės išsprendžiamas kilęs ginčas. Kita vertus, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, subjektams yra suteikiama teisė skųsti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kada draudimas ją skųsti apeliacine tvarka gali pažeisti ginčo šalies interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, todėl yra suformuluotas pagal apeliacinės instancijos teismo teises (CPK 326 str.). Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšmingas (duomenys neskelbtini) DNS bendrijos pirmininko 2009 m. lapkričio 3 d. rašto turinys. Šiame rašte yra nurodyta, kad 1) dalis butų karštą vandenį ruošiasi boileriuose elektra, todėl mokestis už karšto vandens palaikymą (cirkuliaciją) jiems neskaičiuojamas. Mokestis turi būti skaičiuojamas tik butams, kurie naudoja ir deklaruoja karštą vandenį iš namo įvado; 2) visame name karšto vandens įvado nėra tik bute Nr. 16A; 3) neteisingai deklaruotas buto Nr. 16 plotas, patikslinti butų Nr.15 ir Nr. 15A plotai, nurodyta, kad butas Nr. 7 atsijungęs nuo šildymo sistemos; kt.Šiame kontekste kolegija sutinka su apeliantės AB „Kauno energija“ apeliacinio skundo argumentais, jog teismas turėtų pašalinti sprendimo motyvus dėl karšto vandens įvado buvimo / nebuvimo daugiabučiame name. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) DNS bendrijos pirmininko 2009 m. lapkričio 3 d. rašto 2 punkte nurodyta „visame name karšto vandens įvado nėra tik bute Nr. 16A“ (citata). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo raštu sprendė, kad daugiabučiame name karšto vandens įvado nėra, išskyrus butą Nr. 16A. Teisėjų kolegijos vertinimu, sintaksiškai netaisyklingas žodžių derinimas prieštarauja loginei sakinio prasmei ir viso bendrijos pirmininko rašto turiniui, bei byloje surinktiems įrodymams. Akivaizdu, jog jei karšto vandens įvado nėra visame name, jo negali būti ir atskirai paimtame viename bute. Be to, bendrijos pirmininkas rašte pažymi, jog mokesčiai turėtų būti skaičiuojami tiems butams, kurie karštą vandenį naudoja ir jį deklaruoja. Tų aplinkybių, kad name yra karšto vandens įvadas, nepaneigia ir AB „Kauno energija“ 2011 m. kovo 7 d. raštas Nr. 20-898, kuriame nurodoma, kad šildymo sistemų ginčo daugiabutyje prižiūrėtojo UAB „Būsto administravimo agentūra“ 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 09-282 pateikė informaciją, jog „cirkuliacija karšto vandens sistemoje yra tik namo rūsyje“.Įvertinus šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai konstatavo aplinkybes bei padarė išvadas, kad daugiabučiame name nėra karšto vandens įvado, ir pripažįsta, jog yra pagrindas pašalinti minėtus teismo sprendimo motyvus, nes jie įsiteisėjusiame teismo sprendime įgytų prejudicinę galią.Apeliantė taip pat nesutinka su teismo argumentais, jog ieškinys dalyje dėl 243,78 Eur įsiskolinimo už parduotą šilumos energiją vandens pašildymui priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes skaičiavimai atlikti teisingai, o ieškovė nepalaikė šio reikalavimo tik dėl to, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui. Byloje nustatyta, jog ieškovė 2017 m. gegužės 22 d. teismui pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodyta, kad atsisako atsakovų J. M. ir N. M. atžvilgiu pradinio ieškinio reikalavimų 642,47 Eur sumai už šilumos energiją šildymui ir 243,78 Eur sumai už parduotą šilumos energiją karšto vandens šildymui, 32,61 Eur delspinigių, kadangi šios sumos turėtų būti priteisiamos iš V. P.. Taip pat nurodė, jog atitinkamų ieškinio reikalavimų dalių atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Ieškovės atstovas 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5:49 min iki 11:24 min) patvirtino, kad atsisako dalies reikalavimų atsakovų atžvilgiu ir prašė bylą toje dalyje nutraukti. Teismui atsisakius priimti atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų dėl to, kad tai galėtų užvilkinti bylos nagrinėjimą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:06:39 iki 1:07:23), ieškovės atstovas nurodė, jog teismui atsisakius priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, tų reikalavimų nepalaiko, nes jie pareikšti netinkamam atsakovui (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:08:47 iki 1:10:14). Teisėjų kolegijos nuomone, teismui atsisakius priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir ieškovei nepalaikius reikalavimo priteisti iš atsakovų 243,78 Eur už parduotą šilumos energiją karšto vandens šildymui, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti reikalavimo, kurio ieškovė nepalaiko ir atmesti jį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės AB „Kauno energijos“ apeliacinis skundas tenkintinas ir teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintina dalis Dėl mokesčio už šilumos energiją vandens pašildymui.

Dėl atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo

Apeliantai J. M., N. M. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai turi pareigą mokėti už 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. balandžio mėnesio laikotarpiu patiektą šilumos energiją, nes ieškovė neturėjo teisės jų perskaičiuoti mokesčių už buto šildymą, kadangi pati jų neskaičiavo, o buto dovanojimo metu jų nebuvo ir atsakovams bei trečiajam asmeniui V. P. nebuvo įmanoma žinoti, kad jie atsiras ateityje. Su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. CK 6.390 straipsnis reglamentuoja energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimą ir nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y. kad atsijungta būtų teisės aktų nustatyta tvarka; nurodoma, kad savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012); vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017; kt.).Teisėjų kolegija pažymi, jog Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja CK Šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas, o energijos tiekimo įmonė – tiekėjas. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog, jei pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato, jog šilumos energijos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas kurio 5 punkte nustatyta, kad „Sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos.“Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1181/2014 (proceso Nr. 2-55-3-00627-2013-6) nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl atsakovų buto šilumos vartojimo įrenginių teisėto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo teisės aktų nustatyta tvarka, o tai, kad ieškovė priėmė neteisėtą sprendimą neskaičiuoti mokesčių už patalpų šildymą, pati savaime neeliminuoja atsakovų, kaip šilumos vartotojų, pareigos vykdyti prievolę sumokėti už patiektą šilumos energiją. (CK 1.71 str., 6.384 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje atsakovai neįrodinėjo, kad jiems nebuvo patiektas ieškinyje nurodomas šiluminės energijos kiekis ar kad jie apskritai nesinaudojo ieškovės teikiama paslauga. Tarp šalių susiklosčiusių šilumos energijos tiekimo sutartinių santykių pagrindu atsakovai, kaip tiesioginiai šilumos energijos vartotojai – butų savininkai – ir šilumos energijos tiekimo sutarties šalis, įgijo prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CK 6.388 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą tenkino. Atmestini atsakovų argumentai, jog teismas nepagrįstai netaikė LR Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37 punkto, pagal kurį dėl šilumos tiekėjo kaltės ar jo padarytų šilumos apskaitos ar techninio pobūdžio klaidų susidariusią nepriemoką galima išieškoti LR teisės aktuose nustatyta tvarka už du paskutinius mėnesius, neskaičiuojant delspinigių. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Teisėjų kolegijos vertinimu, esamoje ginčo situacijoje ieškovė tinkamai pritaikė teisės normas, šilumos paskirstymo metodą, tinkamai apskaičiavo atsakovų patalpų daliai tenkantį šilumos kiekį, ką patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovė teismo posėdyje (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 49 min.).Vadovaujantis LR Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 34 punktu, šilumos tiekėjas buitiniam šilumos vartotojui mokėjimo už šilumą pranešimuose arba sąskaitose pateikia mokėtiną sumą, nurodydamas mokėtiną sumą už faktiškai per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumą. Aprašo 37 punkte nustatyta, kad dėl šilumos tiekėjo kaltės ar jo padarytų šilumos apskaitos ar techninio pobūdžio klaidų susidariusi nepriemoka išieškoma Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka. Ši nepriemoka už suvartotą šilumą buitiniam šilumos vartotojui skaičiuojama už du paskutinius mėnesius neskaičiuojant delspinigių. Permoka už suvartotą šilumą skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį. Grąžinama permoka už suvartotą šilumą buitiniam šilumos vartotojui arba šalims susitarus gali būti įskaitoma į būsimus buitinio šilumos vartotojo atsiskaitymus už šilumą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalimi laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Apibendrinant darytina išvada, kad šilumos tiekėjas privalo kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį teisės aktuose nustatyta tvarka paskirstyti visą pastate faktiškai suvartotą šilumos kiekį ir pateikti jį apmokėti vartotojams. Iš byloje esančio AB ‚Kauno energija“ 2009 m. spalio 20 d. rašto Nr. 20-4674 nustatyta, jog būtent atsakovas J. M. kreipėsi į ieškovę nurodydamas, kad nenaudoja šilumos buto šildymui ir karštam vandeniui paruošti, nes atjungti radiatoriai (butas šildomas kitais būdais), o karštą vandenį ruošiasi boileryje elektra. Nei (duomenys neskelbtini) DNSB bendrijos pirmininko 2009 m. lapkričio 3 d. raštas, nei V. P. 2008 m. spalio 1 d. bendrijos pirmininkui ir šilumos tiekėjui pateikė prašymą neskaičiuoti jos butui mokesčio už šildymą, nei 2009 m. balandžio 21 d., 2010 m. spalio 20 d. UAB „Būsto administravimo agentūra“ surašyti įrenginių techninio stovio patikrinimo aktai neįrodo, ieškovės kaltės apskaičiuojant mokesčius, juolab, kad ieškovės 2011 m. kovo 7 d. raštu trečiasis asmuo V. P. buvo raginama susimokėti skolą už patalpų šildymą. Taigi atsakovų argumentai, jog nei jiems, nei V. P. nebuvo žinoma apie skolas ir apie tai, jog butui skaičiuojami mokesčiai už šildymą atmestini kaip nepagrįsti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad buvo padarytos apskaitos ar techninio pobūdžio klaidos dėl šilumos tiekėjo kaltės ir dėl to susidarė atsakovų nepriemoka už suvartotą šilumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37 punkto nuostatų. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo 2016 m. lapkričio mėnesio išvadoje yra nurodžiusi, jog nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovų yra kilęs ne dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų ar nesąžiningos komercinės veiklos, todėl apeliantų argumentai apie tai, kad teismas šilumos energijos tiekimo sutartį turėjo kvalifikuoti kaip vartotojišką sutartį ir taip ginti silpnesniosios šalies, t. y. atsakovų, interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti ar keisti atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti dalį Dėl mokesčio už šilumos energiją vandens pašildymui: „Teismas vertina, kad į bylą pateiktas 2009 m. lapkričio 3 d. 107-osios DNS bendrijos pirmininko raštas patvirtina, kad ginčo daugiabučiame name (išskyrus butą Nr. 16A) karšto vandens įvado nėra (1 t., b. l. 56). 2011 m. kovo 7 d. AB „Kauno energija“ rašte Nr. 20-898, be kita ko, nurodoma, kad šildymo sistemų ginčo daugiabutyje prižiūrėtojo UAB „Būsto administravimo agentūra“ 2009 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 09-282 paminėta aplinkybė, jog cirkuliacija karšto vandens sistemoje yra tik namo rūsyje (1 t., b. l. 86). Teismas pažymi, kad ieškovės atstovas 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje patvirtino, kad reikalavimo priteisti 243,78 Eur už šilumos energiją vandens pašildymui laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., nebepalaiko (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 01 min.). Vadovaujantis nurodytais motyvais, ieškinys dalyje dėl 243,78 Eur už šilumos energiją vandens pašildymui priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.