Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. P., dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 060,38 Eur skolą, 111,38 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog bendra atsakovės skola ieškovei už suteiktas šildymo paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. sudaro 3 060,38 Eur. Ieškovė paaiškino, jog buvo perskaičiuoti priskaitymai nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. sausio mėn. už tiektą šilumos energiją. Perskaičiavus, buvo įvertinta, kiek buvo priskaičiuota už praėjusį laikotarpį ir kokia yra neprimokėta suma. Neprimokėta suma priskirta 2012 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitai. Ieškovė priskyrė perskaičiuotą skolą laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki buto Nr. 2A įregistravimo viešajame registre atsakovei, kadangi ji buvo buto Nr. 2 savininkė ir šilumos energijos vartotoja. Daugiabučio pastato patalpų plotas nustatytinas pagal viešojo registro Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas. Jei objektai atskirti ir galima identifikuoti, kad jie turi atskirą šildymo sistemą, ar galima identifikuoti jų plotą, jiems galima suteikti identifikacinius numerius, nepaisant to, kad Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše jie neįregistruoti. Nepriklausomai nuo to, kada atskirtas butas įregistruotas, vis tiek skola skaičiuojama už tą laikotarpį, už kurį nebuvo, tačiau turėjo būti skaičiuojama. Ieškovė pradėjo perskaičiuoti nuo 2009 m. spalio mėn., kadangi tą mėnesį pasikeitė skaičiavimo metodika visam daugiabučiui pastatui, esančiam J. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise 2004 m. kovo 23 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2007 m. balandžio 4 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą šiuo adresu, (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos kopijos b. l. 35). Ieškovė šiam butui su bendro naudojimo patalpomis tiekia centralizuotą šilumą. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas. 2010 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, 2011 m. rugsėjo 7 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais Nekilnojamojo turto registre įregistruoti butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Kaune (gauti, padalijus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įrašą apie butų padalijimą ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformavimą įregistravo 2011 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 33). 2011 m. lapkričio 10 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo tretiesiems asmenims, Nekilnojamojo turto registre įrašas apie tai galioja nuo 2011 m. lapkričio 15 d. Atsakovė liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovės, šildymo sistemą administruojančios bendrovės UAB Būsto administravimo agentūra prašymų (b. l. 98, 101), 107-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko 2009 m. lapkričio 3 d. rašto (b. l. 37, 54) pagrindais, ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. neskaičiavo šilumos tiekimo mokesčio buto Nr. 2 daliai, kuri nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dėl demontuotų šildymo prietaisų šioje buto Nr. 2 dalyje (b. l. 37, 69). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu konstatavo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), remiantis teisės aktų nuostatomis, nėra laikomas atjungtu teisėtai nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įpareigojo ieškovę atlikti mokėjimų už suvartotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, mokestį už šilumos energiją skaičiuojant ir butui Nr. 2A (b. l. 38). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė ieškovų J. M. ir V. P. ieškinį dalyje dėl šios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalies panaikinimo (b. l. 42). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 49). Ieškovė atliko perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Kadangi mokestis už šildymą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., atlikus perskaičiavimą, paskaičiuota skola atsakovei, susidariusi už šį laikotarpį (1 491,27 Eur), ji pateikta atsakovei 2012 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitoje (b. l. 39).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti skolą, susidariusią dėl ieškovės atlikto perskaičiavimo (pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą).

Visų pirma, atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad dėl perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. (buto Nr. 2A įregistravimo viešajame registre) susidariusi skola negali būti priskirta atsakovei, kadangi iki buto Nr. 2A įregistravimo viešajame registre 2011 m. rugsėjo 13 d. tokio buto Nr. 2A nebuvo. Ieškovė teigia, kad atsakovė buvo buto Nr. 2 savininkė ir šilumos energijos vartotoja, todėl jai priskirtina skola, susidariusi minėtu laikotarpiu. Teismas pažymi, kad iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 23 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei. Taigi, nors butas Nr. 2A įregistruotas viešajame registre tik 2011 m. rugsėjo 13 d., tačiau butas Nr. 2A buvo gautas, padalijus butą Nr. 2, todėl tiek buto Nr. 2, tiek buto Nr. 2 dalies, kuri Nekilnojamojo turto registre 2011 m. rugsėjo 13 d. įregistruota kaip butas Nr. 2A, patalpos priklausė atsakovei. Atsižvelgiant į tai, skola už tiektą šilumos energiją buto Nr. 2 daliai, kuri vėliau buvo įregistruota kaip butas Nr. 2A, atsiradusi atlikus perskaičiavimą, gali būti priteista iš atsakovės kaip šilumos energijos vartotojos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 45 dalis, Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, 15.1 punktas).

Antra, atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai šilumos kiekį šildymui (56,58119 MWh) padalino iš 3 989,33 m² (daugiabučio pastato naudingas plotas). Jos teigimu, padalinti reikėjo iš 4 045,25 m² (toks daugiabučio pastato naudingas plotas nurodomas 2009 m. gruodžio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąraše). Teismo vertinimu, 3 989,33 m² daugiabučio pastato naudingas plotas nurodytas Valstybės įmonės Registrų centre, kuris, priešingai, nei minėtas 2009 m. gruodžio 1 d. sąrašas, neįrodo faktiškai šildomų daugiabučio pastato butų / patalpų ploto. Teismas atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad Valstybės įmonės Registrų centras duomenys turi didesnę įrodomąją galią, nei 2009 m. gruodžio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąrašas (CK 4.262 straipsnis, CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė jokių buto ploto pasikeitimo faktą patvirtinančių oficialių įrodymų, todėl bendrijos pirmininko raštas negali būti laikomas tinkamu viešojo registro duomenų nuginčijimu. Taigi, ieškovė pagrįstai vadovavosi Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis nustatydama daugiabučio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingąjį plotą. Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąraše pateikiamas bendras, o ne šildomas butų / patalpų plotas. Be to, šis sąrašas neįrodo, kad visi butai / patalpos buvo šildomi skolos perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., be to sąraše yra akivaizdžiai klaidingi duomenys dėl atsakovei priklausančių butų Nr. 2, 2A bei jų kvadratūros, nes tokie duomenys, kaip jau buvo minėta, viešajame registre įregistruoti tik 2011 m. rugsėjo 13 d. (bendrijos pirmininko sąrašas 2009-12-01).

Trečia, atsakovė teigia, jog ieškovė nepagrįstai skaičiuodama šilumos kiekį karšto vandens temperatūros palaikymui butų / patalpų, esančių daugiabučiame pastate adresu (duomenys neskelbtini), skaičių (17) padaugino iš šilumos energijos kiekio normatyvo karšto vandens temperatūros palaikymui (0,015). Jos nuomone, derėtų remtis 2009 m. gruodžio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąrašu, kuriame nurodyti ne 17, o 23 butai / patalpos. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės argumentu. Pažymėtina, kad skola už tiektą šilumos energiją buvo perskaičiuojama nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Tuo tarpu, atsakovės pateikiamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąrašas patvirtina tik 2009 m. gruodžio 1 d. pastate buvusių butų / patalpų skaičių. Juolab, kad kaip jau buvo minėta, sąraše yra akivaizdžiai klaidingi duomenys dėl atsakovei priklausančių butų Nr. 2, 2A, nes tokie duomenys viešajame registre įregistruoti tik 2011 m. rugsėjo 13 d. Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja skolą jos nurodytu būdu. Be to, 2009 m. gruodžio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų sąrašas neįrodo, kad visi butai / patalpos buvo šildomi.

Ketvirta, atsakovės manymu, ieškovė neteisėtai nepriskaičiavusi atsakovės mokėtinų įmokų už tiektą šilumos energiją turėtų dėl savo kaltės prisiimti dėl perskaičiavimo atsiradusius nuostolius. Pastebėtina, kad atsakovės teiktuose procesiniuose dokumentuose šis motyvas nebuvo nurodytas (CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 110 straipsnis), jis buvo išreikštas tik teismo posėdžio metu. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka, kadangi neįžvelgia ieškovės kaltės, pastarajai neskaičiuojant minėtų įmokų nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn.. Svarbu pastebėti, jog pati atsakovė kreipėsi į ieškovę prašymu neskaičiuoti šių įmokų dėl to, kad jos iniciatyva remontuojamose patalpose (vėliau jos įregistruotos kaip butas Nr. 2A) nuimti radiatoriai, t.y. ji šių patalpų šildymą faktiškai atjungė nuo ieškovės tiekiamos energijos (b. l. 101). Ieškovė atsakovės šio kreipimosi (prašymo), šildymo sistemą administruojančios bendrovės UAB Būsto administravimo agentūra prašymų (b. l. 98, 101), 107-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko 2009 m. lapkričio 3 d. rašto, 2011 m. lapkričio 21 d. pažymos (b. l. 37, 54, 73) pagrindais, nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. neskaičiavo šilumos tiekimo mokesčio butui Nr. 2A. Tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai priėmus 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą paaiškėjo, kad butas Nr. 2A nuo centralizuoto šildymo atjungtas nebuvo, kadangi nebuvo atlikti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose 2003 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258, nustatyti privalomi veiksmai. Dėl to ieškovė šio sprendimo pagrindu atliko perskaičiavimą. Taigi darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė dėl savo kaltės turėtų prisiimti dėl perskaičiavimo atsiradusius nuostolius.

Penkta, atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai į perskaičiuojamą laikotarpį įtraukė 2009 m. spalio mėnesį ir dėl to paskaičiavo skolą ir už šį mėnesį, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu įpareigojo ieškovę atlikti mokėjimų už suvartotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Teismas sutinka su šia atsakovės pozicija, jog teisinis pagrindas atlikti mokesčio už suvartotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), perskaičiavimą buvo tik nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, jog ieškovė perskaičiavo nuo 2009 m. spalio mėn., kadangi tą mėnesį pasikeitė skaičiavimo metodika visam daugiabučiui pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iki tol, t.y. 2016-11-17 teismo posėdžio, teigė, kad perskaičiavimas atliktas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo pagrindu. Tuo tarpu, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu įpareigojo ieškovę atlikti mokėjimų už suvartotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus nuo 2009 m. lapkričio mėnesio (b. l. 38). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji turėjo teisinį pagrindą atlikti mokėjimų už suvartotą šilumos energiją minėtame pastate perskaičiavimą nuo 2009 m. spalio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovės skola ieškovei už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. yra 1 489,17 Eur (5 296,61 Lt – 154,80 Lt = 5 141,81 Lt; 5 141,81 Lt = ~ 1 489,17 Eur). Taigi, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 44,84 Eur skolos priteisimo (154,80 Lt ~ 44,84 Eur) (CPK 178 straipsnis).

Taigi, iš viso atsakovės skola ieškovei sudaro 3 015,54 Eur. Ši skola susidarė tokiu būdu: laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atsakovei susidarė 1 712,11 Eur skola (1 409,48 Lt + 630,41 Lt (atsakovės ieškovei sumokėtos sumos, ieškovės priskirtos skolai mokėti) = 2 039,89 Lt; 2 039,89 Lt – 1 546,13 Lt (skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) = 493,76 Lt (atsakovės permoka ieškovei); 721,36 Lt + 993,25 Lt + 604,91 Lt + 232,12 Lt + 71,97 Lt + 370,35 Lt + 799,71 Lt + 875,48 Lt + 531,03 Lt + 535,76 Lt + 175,62 Lt (sudedamos skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d.) = 5 911,56 Lt; 5911,56 Lt – 493,76 Lt = 5 417,80 Lt ~ 1 569,10 Eur) (b. l. 57, 39). Perskaičiuota suma už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją sudaro 1 446,44 Eur (5 141,81 Lt + 8,18 Lt + 15,93 Lt – 171,65 Lt = 4 994,27 Lt ~ 1 446,44 Eur) (b. l. 39). Iš viso atsakovės skola ieškovei laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. už bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją sudaro 3 015,54 Eur (1569,10 Eur + 1 446,44 Eur = 3 015,54 Eur). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytus motyvus, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ieškinio sumą sumažinti 1 920,45 Eur suma (iki 1 139,93 Eur). Kadangi atsakovė neapmokėjo ieškovės išrašytų 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. balandžio 1 d. sąskaitų už tiektą šilumos energiją, t.y. atsakovei praleidus skolos sumokėjimo terminą, 3 015,54 Eur dydžio skola priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog, klaidingai atlikus perskaičiavimą, buvo klaidingai paskaičiuoti ir delspinigiai, todėl atsakovės 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. birželio 30 d. sumokėtų įmokų dalis taip pat buvo ieškovės neteisingai priskirta delspinigiams mokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė įskaitė įmokas kaip delspinigius ne už dėl perskaičiavimo susidariusią skolą (5 296,61 Lt), o už nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. susidariusias skolas (b. l. 55-56, 66). Taigi ieškovė turėjo teisę atsakovės įmokas pirmiausiai skirti susidariusiems delspinigiams mokėti (2012 m. balandžio 1 d. įskaityta 90,52 Lt delspinigių, kai skola buvo 3 865,65 Lt; 2012 m. birželio 1 d. įskaityta 69,59 Lt delspinigių, kai skola buvo 2688,29 Lt), o tik po to skolai mokėti (b. l. 55-56, 66) (CK 6.54 straipsnio 3, 4 dalys).

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistina 109,76 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. (3 015,54 Eur x 0,02 proc. / 100 proc. x 182 dienos = 109,76 Eur (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 125,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 71,00 Eur žyminiui mokesčiui sumokėti (banko „Swedbank“, AB 2016 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas), 51,43 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 1,71 Eur už informacijos paieškas ir peržiūras viešuosiuose registruose (2015 m. balandžio 21 d. teisinių atstovavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), AB SEB bankas 2016 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas).

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, t.y., kad buvo patenkinta 98,54 proc., o atmesta 1,46 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 122,33 Eur (124,14 Eur x 98,54 proc. = 122,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaune, 3 015,54 Eur (tris tūkstančius penkiolika eurų 54 ct) skolą, 109,76 Eur (vieną šimtą devynis eurus 76 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 125,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 122,33 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.