Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2023 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V4-48 (toliau – Įsakymas) dalį dėl poveikio priemonės taikymo V. Š..

Skunde nurodoma, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos atliko neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)‘ veiklos patikrinimą administruojant LUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. AVNT direktorius 2023 m. gegužės d. Nr. V4- įsakyme nurodo, „įvertinęs AVNT 2023-04-07 išvadoje Nr. D4-982 ,,Dėl nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio veiklos patikrinimo“ nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-31(Nr. D1-1112) pateiktą nuomonę, atsižvelgdamas į 2023-05-11 Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje priimtą nutarimą (Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio 2023-05-16 protokolas Nr. N-4), kuriuo pritarta AVNT siūlymui skirti nemokumo administratoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š. siūlomas poveikio priemones, į tai, kad nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, administruodamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 3, 5 punktus, 43 straipsnio 4 punktą, 47 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktus, vadovaudamasis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnio 10 punktu ir vykdydamas Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-02-07 įsakymu Nr. 1K-30 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“, 13 punktą: 1. nusprendžiu už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus Patikrinimą, nemokumo administratoriams: 1.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pagrindiniam subjektui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, skirti: 1.1.1. JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams. 1.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, V. Š., kaip nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui (Nemokumo administratorių sąrašo Nr. N-FA0311), faktiškai atlikusiam pažeidimais pripažintus veiksmus, ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, turėjusiam pareigą užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikimą pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams“. Pirmiausia, nemokumo administratoriaus nuomone poveikio priemonės skyrimas teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams už identišką pažeidimą juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui yra neteisingas, nesąžiningas ir neproporcingas pažeidimo ir teisiniu požiūriu. Pažymėtina, kad AVNT tyrimo medžiagoje nurodyti Bendrovės pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl žalos nei likviduojamai įmonei, nei kreditoriams nėra padaryta. Remiantis LR juridinių asmenų įstatymo 137 straipsnyje nurodyta poveikio priemonių skyrimo tvarka, AVNT turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, t. y. 137 str. 1 d. nurodytas aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nurodytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, į kurias taip pat AVNT privalėjo atsižvelgti. Nemokumo administratoriaus įgalioto asmens veiksmuose nėra nei vienos įstatymo 137 straipsnio 3 dalyje nurodytos sunkinančios aplinkybės. Priešingai, administratoriaus įgalioto asmens veiksmai atitinka nurodytas lengvinančias aplinkybes. Administratoriaus veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei įmonei nei jos kreditoriams. Be to, administratorius vykdė kreditorių daugumos priimtus nutarimus kreditorių susirinkime, kurie buvo priimti dar paskirtam pirmajam nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šie nutarimai nebuvo apskųsti. Taip pat, AVNT priimdama sprendimą taikyti atitinkamą poveikio priemonę, privalėjo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ar taikoma poveikio priemonė yra proporcinga nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo 2022-04-05 sprendimas civ. byloje Nr. eI2-618-41047/2022). AVNT privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad nei administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei jo įgaliotas asmuo neturi ir neturėjo jokios nuobodos per paskutinius 3 metus. AVNT skyrė poveikio priemonę, numatytą LR JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, ne tik LUAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtam nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir jo įgaliotam asmeniui V. Š.. AVNT skirdama poveikio priemonę administratoriaus įgaliotam asmeniui, privalėjo nurodyti konkrečius veiksmus, kuriuos atliko būtent pats įgaliotas asmuo, o ne kaip veikdamas nemokumo administratoriaus vardu. Juridinis asmuo pats savęs atstovauti negali, jį visada atstovauja paskirtas fizinis asmuo, kuris veikia tik kaip juridinio asmens įgaliotas asmuo ir pasirašo jo vardu, todėl teigti, kad fiziniam asmeniui skiriama poveikio priemonė tik dėl to, jog jis faktiškai atliko nurodytus veiksmus, neužtenka. Šiuo atveju, turėjo būti nurodyti paties fizinio asmens veiksmai, asmens suinteresuotumas ir jais sukeltos neigiamos pasekmės, įvardinta kaip ir kokiais konkrečiais veiksmais asmuo kaip įmonės vadovas neužtikrino įmonės veikimą pagal reglamentavimą, bei įvertintos visos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Be to, turėjo būti suteikta galimybė pačiam fiziniam asmeniui, kuriam paskirtas poveikio priemonė, pateikti paaiškinimus dėl jo galimai atliktų veiksmų priešingų įmonės ir jos kreditorių interesams. Tačiau, tokia galimybe nebuvo suteikta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, kuriam paskirta nuobauda – V. Š., kuris teikia juridinių asmenų bankroto administravimo paslaugas nuo 2002 metų ir nuo tada nėra turėjęs nei vienos jam paskirtos nuobaudos administruojant juridinių asmenų bankroto procesus. Taigi, skirdami nuobaudą fiziniam asmeniui nebuvo atsižvelgta į šio asmens nepriekaištingą reputaciją ir ilgą darbo patirtį. Pažymėtina, kad nemokumo priežiūros komiteto 2023-05-11 posėdyje dėl poveikio priemonių skyrimo nemokumo administratoriui dalyvavo ir tikrinimą atlikusi ir išvados dėl nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio veiklos patikrinimo parašiusi AVNT specialistė D. G., kas nemokumo administratoriaus nuomone yra neetiška ir nesąžininga. Antra, pareiškėjas nesutinka su AVNT išvadoje dėl nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-Administratorius) patikrinimo rezultatuose nurodymu, kad pažeistas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, nes Administratorius, pasirašydamas taikos sutartis Įmonės bankroto procese vadovaudamasis vien tik 2022-01-07 kreditorių susirinkime priimtais nutarimais (kurie iš esmės buvo priimti suinteresuotų šių civilinių bylų baigtimi kreditorių balsais) dėl taikos sutarčių sudarymo be jų protingo, teisingo ir sąžiningo įvertinimo Įmonės ir jos visų kreditorių teisėtų interesų aspektu, pažeidė pareigą ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus ir profesionalumo principą, kuris reikalauja nemokumo administratoriaus pareigas vykdyti profesionaliai, užtikrinant aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį. Pareiškėjas nesutinka su tokiu AVNT Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 ir 3 straipsnių traktavimu. Taikos sutartis buvo svarstyta kreditorių susirinkime dar esant buvusiam Administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2022-01-07 d. vykusiame 3-jame kreditorių susirinkime. 3-ajį kreditorių susirinkimą, įvykusį 2022-01-07, sušaukė nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė būtent tokius darbotvarkės klausimus – pasirašyti taikos sutartis. AVNT nurodė, kad administratorius (ir jo įgaliotas asmuo) privalėjo vadovautis protingo, teisingo ir sąžiningo įvertinimo Įmonės ir jos visų kreditorių teisėtų interesų aspektu, pažeidė pareigą ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus ir profesionalumo principą, kuris reikalauja nemokumo administratoriaus pareigas vykdyti profesionaliai, užtikrinant aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį. Taigi, kyla klausimas ar atstatydintas nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar naujai paskirtas nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo įgaliotas asmuo turėjo vadovautis AVNT pateiktu išaiškinimu. Būtent atstatydintas nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo įvertinti ir atsižvelgti ar siūloma kreditorių susirinkimo darbotvarkė bei siūlomi nutarimai atitinka protingo, teisingo ir sąžiningo įvertinimo Įmonės ir jos visų kreditorių teisėtų interesų aspektu, pažeidžia pareigos ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus ir profesionalumo principą, kuris reikalauja nemokumo administratoriaus pareigas vykdyti profesionaliai, užtikrinant aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį. Nustačius, kad siūloma darbotvarkė ir nutarimai prieštarauja nurodytiems principams, jie turėjo būti išbraukti iš darbotvarkės ir nesiūloma kreditoriams už juos balsuoti. Kaip teigiama nurodytame AVNT išaiškinime, 3-ojo kreditorių susirinkimo metu (2022- 01-07) nutarimai priimti balsų dauguma, t. y. iš esmės buvo priimti suinteresuotų šių civilinių bylų baigtimi kreditorių balsais. Pastebima, kad 3-ojo susirinkimo metu visi kreditoriai turėjo teisę išreikšti nuomonę dėl visų siūlomų nutarimų, tačiau kita dalis kreditorių pasirinkimo neišreikšti nuomonės dėl 2-7 darbotvarkės klausimų bei patys savavališkai pakoregavo balsavimo biuletenius ištrindami 2-7 darbotvarkės klausimus. Pareiškėjo nuomone, tokie biuleteniai neturėjo būti apskritai priimti, nes jie neatitiko pradinio balsavimo raštu biuletenio struktūros, kuris buvo pateiktas visiems kreditoriams. Taigi, kiti kreditoriai patys pasirinko neišreikšti nuomonės dėl 2-7 darbotvarkės klausimų, taigi kaip galėjo būti žinoma naujai paskirtam nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo įgaliotas asmeniui, kad nurodyti nutarimai prieštarauja jų interesams. Be kita ko, šie kreditoriai neskundė 3-ojo kreditorių susirinkimo protokolo ir šio susirinkimo metu priimti nutarimai įsiteisėjo ir tapo privalomi. Todėl, nėra suprantama, kaip naujai paskirtas nemokumo administratoriui ir jo įgaliotam asmeniui galėjo būti žinoma, kad 3-ojo kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai pažeidžia dalies kreditorių interesus, jeigu patys kreditoriai tinkamai neišreiškė savo nuomonės ir negynė savo interesų susirinkimo metu ar apskųsdami priimtus susirinkimo nutarimus. Iš to, kad kiti kreditoriai 3-ojo kreditorių susirinkimo metu neišreiškė nuomonės dėl 2-7 darbotvarkės klausimų, darytina išvada, kad šie kreditoriai nei sutinka nei prieštarauja siūlomiems nutarimams ir palieka šiuos klausimus spręsti kitiems kreditoriams ir administratoriaus nuožiūra. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriuo buvo nutarta pasirašyti taikos sutartis, yra įsiteisėję ir privalomai vykdytini – jo neskundė nei administratorius, nei kreditoriai. Administratoriaus „atleidimas“ nuo kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, faktiškai sukurs teisiškai ydingą situaciją, leidžiančią Administratoriui pačiam rinktis, kokius įsiteisėjusius kreditorių susirinkimus vykdyti, ir kokių nevykdyti, tuo pažeidžiant kreditorių susirinkimo kompetenciją. Trečia, AVNT išvadoje dėl nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo rezultatuose nurodoma, kad pažeistas JANĮ 47 str.5 d. 5 p., 66 str.1 d. 21 p., 3 str. 3, 5 punktai, nes Administratorius teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (iki to nebuvo patvirtinta), jos nedetalizavo ir nepagrindė skaičiavimais bei objektyviu poreikiu ir būtinumu, neįtraukė jau patirtų pradinių ankstesnio nemokumo administratoriaus išlaidų, kurios Įmonės bankroto procese buvo patvirtintos teismo nutartimis, teikdamas nutarimo projektą nurašyti Įmonės debitorines skolas, nenurodė ir nepridėjo jokios informacijos kokios tai skolos, kokios vertės ir kodėl jas siūloma nurašyti, o kreditorių susirinkimui teikė balsuoti nutarimo projektą neapibrėžtą jokiais konkrečiais požymiais, kurio (ne)įvykdymo nėra galimybės faktiškai patikrinti, taip veikdamas neužtikrino skaidrumo ir profesionalumo principų įgyvendinimo bankroto procese. Pareiškėjas nesutinka su AVNT traktavimu dėl administravimo išlaidų sąmatos ir debitorinių skolų nurašymo teiktų kreditorių susirinkimui. Naujai paskirtam nemokumo administratoriui atstatydintas nemokumo administratorius neperdavė jokių bankroto bylos dokumentų, tame tarpe ir jokių dokumentų, kurie pagrįstų kokių veiksmų ėmėsi atstatydintas nemokumo administratorius dėl debitorinių skolų išieškojimo. Todėl naujai paskirtas administratorius vadovavosi ankstesniame kreditorių susirinkimo administratoriaus siūlytu nutarimu nurašyti debitorines skolas ir tokį pat darbotvarkės klausimą suformulavo naujai šaukiamame kreditorių susirinkime. Konkrečios aplinkybės dėl ko nebuvo sutikta nurašyta debitorines skolas, kurias siūlė nurašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, naujai paskirtam administratoriui nebuvo žinomos. Taigi, administratoriui perėmus bankroto bylą, jam nebuvo suteikta visa informacija bei dokumentai, kad būtų galima tinkamai įvertinti visas aplinkybes. Dėl administravimo išlaidų nedetalizavimo – nutarimas buvo priimtas, nes didžiajai daliai kreditorių tiko pateikta detalizacija. O iš kitų kreditorių – iki susirinkimo dienos nebuvo gauta pastabų ar prašymu pateikti papildoma informaciją. LR JANĮ 51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertine išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Darytina išvada, kad Administratorius ir jo įgaliotas asmuo nepažeidė JANĮ nuostatų. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo panaikintas teismo nutartimi, todėl bus svarstomas sekančiuose kreditorių susirinkimuose. Ketvirta, AVNT išvadoje dėl nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo rezultatuose nurodoma, kad pažeistas JANĮ 3 straipsnio 3 punktas, 43 straipsnio 4 punktas, nes Administratorius teikdamas tvirtinti faktiškai patirtas išlaidas, jų nedetalizavo, nepagrindė objektyviais duomenimis ir dokumentais, tokios informacijos nepateikė ir pagal atskirą kreditoriaus prašymą taip pažeisdamas kreditoriaus teisę gauti informaciją iš nemokumo administratoriaus apie Įmonės finansinę būklę ir skaidrumo principą užtikrinantį teisę gauti reikalingą informaciją laiku. Pareiškėjas pažymi, kad klausimas dėl administravimo išlaidų buvo svarstomas 2022-08-18 kreditorių susirinkime ir kreditorių balsų dauguma (ne)patvirtintos administravimo išlaidos. Administratorius ir jo įgaliotas asmuo nepažeidė JANĮ nuostatų. Šiuo atveju, taip pat nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, o iš kitų kreditorių iki susirinkimo dienos nebuvo gauta jokių prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo. Pažymi, kad 7-ojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2023-05-24, buvo pateikti visi iki vienos dokumentai pagrindžiantys administravimo išlaidas (sąskaitos faktūros) – tačiau situacija nepasikeitė, administravimo išlaidos nebuvo patvirtintos, netiko kreditoriams, kurie aktyviai veikia prieš administratorių ir jo įgaliotą asmenį bei siekia jį atstatydinti. Be to, teisme taip pat buvo išnagrinėti tų pačių pareiškėjų skundai dėl tokių pačių aplinkybių (Administravimo išlaidų sąmatos, taikos sutarties). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad AVNT veiksmai galimai buvo pertekliniai ir neatitiko VAĮ įtvirtintų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų, pvz. minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principo, taip pat bendrųjų viešojo administravimo principų (efektyvumo, proporcingumo ir kt.) Taip pat, pažymi, kad AVNT nepraėjus terminui apskųsti įsakymą, taikė poveikio priemonę ir viešai paskelbė apie taikytą poveikio priemonę administratoriui ir jo įgaliotam asmeniui bei teismui pateikė raštą dėl administratoriaus šališkumo. Mano, kad tokie AVNT veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi administratoriaus ir jo įgalioto asmens atžvilgiu, nes AVNT pateikta išvada ir įsakymas yra tik tarnybos nuomonė, kurią administratorius ir jo įgaliotas asmuo turi teisę skųsti siekdamas apginti savo teises ir interesus.. Ko pasėkoje, jau yra daroma žala administratoriaus ir jo įgalioto asmens reputacijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2023 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V4-48 (toliau – Įsakymas) dalies dėl poveikio priemonės taikymo V. Š. teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnyba 2022 m. spalio 11 d. pradėjo nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį veiklos patikrinimą pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ (trys skundai), MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundus dėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo) administruojant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) bankroto procesą. Tarnyba, atlikusi neplaninį veiklos patikrinimą, 2023 m. kovo 21 d. elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Administratorius) ir už bankroto proceso administravimą atsakingam darbuotojui Išvados projektą ir informavo apie teisę per penkias darbo dienas nuo išvados projekto gavimo dienos pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas 2023 m. balandžio 6 d. patvirtino išvadą Nr. D4-982 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada).

Išvadoje buvo konstatuota, kad: 1) pažeistas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydama taikos sutartis Įmonės bankroto procese vadovaudamasi vien tik 2022 m. sausio 7 d. kreditorių susirinkime priimtais nutarimais (kurie iš esmės buvo priimti suinteresuotų šių civilinių bylų baigtimi kreditorių balsais) dėl taikos sutarčių sudarymo be jų protingo, teisingo ir sąžiningo įvertinimo Įmonės ir jos visų kreditorių teisėtų interesų aspektu, pažeidė pareigą ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus ir profesionalumo principą, kuris reikalauja nemokumo administratoriaus pareigas vykdyti profesionaliai, užtikrinant aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį; 2) pažeistas JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 21 punktas, JANĮ 3 straipsnio 3, 5 punktai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdama kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (iki to nebuvo patvirtinta), jos nedetalizavo ir nepagrindė skaičiavimais bei objektyviu poreikiu ir būtinumu, neįtraukė jau patirtų pradinių ankstesnio nemokumo administratoriaus išlaidų, kurios Įmonės bankroto procese buvo patvirtintos teismo nutartimis, teikdama nutarimo projektą nurašyti Įmonės debitorines skolas, nenurodė ir nepridėjo jokios informacijos kokios tai skolos, kokios vertės ir kodėl jas siūloma nurašyti, o kreditorių susirinkimui teikė balsuoti nutarimo projektą neapibrėžtą jokiais konkrečiais požymiais, kurio (ne)įvykdymo nėra galimybės faktiškai patikrinti, taip veikdama neužtikrino skaidrumo ir profesionalumo principų įgyvendinimo bankroto procese; 3) pažeistas JANĮ 3 straipsnio 3 punktas, 43 straipsnio 4 punktas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdama tvirtinti faktiškai patirtas išlaidas, jų nedetalizavo, nepagrindė objektyviais duomenimis ir dokumentais, tokios informacijos nepateikė ir pagal atskirą kreditoriaus prašymą taip pažeisdama kreditoriaus teisę gauti informaciją iš nemokumo administratoriaus apie Įmonės finansinę būklę ir skaidrumo principą užtikrinantį teisę gauti reikalingą informaciją laiku.

Išvadoje atsižvelgiant į Patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį jų vertinimą, pateiktą Administratoriaus Nuomonę, nemokumo administratorių atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimų reikšmingumą ir trukmę ir tai, kad Administratoriaus netinkamu veikimu, nukreiptu tik į suinteresuotos kreditorių grupės interesų tenkinimą, pažeidžiant viešąjį interesą ir kitų kreditorių bei Įmonės teises ir teisėtus interesus, neatlikus teikiamų teismui tvirtinti taikos sutarčių protingo, teisingo ir sąžiningo įvertinimo, dėl ko galėjo būti prarasta Įmonės reikšmingos apimties reikalavimo teisė, bei teisė į galimą ieškinio patenkinimą dėl žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už Įmonės tyčinio bankroto sukėlimą, į delsimą inicijuoti skolos išieškojimo veiksmus pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, taip sumažinant ar visiškai panaikinant išieškojimo galimybes, į profesionalumo ir skaidrumo principų, bei kitų susijusių teisinių nuostatų pažeidimą, apribojant kreditorių teisę į aktualios informacijos apie bankroto procesą pateikimą laiku (prašomos tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos nepagrindimas, faktinių administravimo išlaidų tinkamas nepagrindimas, siūlomų nurašyti debitorinių skolų neidentifikavimas ir neapibrėžtumas), įvertinus Patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą, siūloma už Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Administratoriaus vadovui ir darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą – V. Š., skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams.

Tarnybos direktorius 2023 m. gegužės 19 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo, įvertinęs Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, išdėstytus Išvadoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 31 d. pateiktą nuomonę, atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 11 d. Komiteto posėdyje priimtą nutarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, V. Š., kaip nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui (Nemokumo administratorių sąrašo Nr. N-FA0311), faktiškai atlikusiam pažeidimais pripažintus veiksmus, ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, turėjusiam pareigą užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikimą pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, skyrė poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams.

Kaip jau buvo minėta, byloje ginčas kyla dėl tos Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimo 1 metams, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1944-811/2024 (toliau – ir Teismo sprendimas) nuspręsta pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V4-48 dalį dėl poveikio priemonės taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. JANĮ 3 straipsnyje nustatyti šie nemokumo proceso principai – efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėjo vadovavimo procesui bei profesionalumo. Administratoriaus pareigos yra įtvirtintos JANĮ, bankroto procese jis turi veikti profesionaliai, siekdamas pagrindinių bankroto tikslų - kuo mažesnėmis sąnaudomis sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus, ginti įmonės ir kreditorių teises ir teisėtus interesus, laikytis kreditorių lygiateisiškumo principo, neteikdamas prioriteto tam tikrų kreditorių interesams.

JANĮ 66 straipsnis reglamentuoja paskirto nemokumo administratoriaus funkcijas ir teises bankroto proceso metu. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Pagal JANĮ 3 straipsnio 5 punktą profesionalumo principas reiškia, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.

Teismo sprendime padaryta išvada, jog vadovaujantis JANĮ įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, 66 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Nemokumo administratorių etikos kodekso 7 punkte nustatytais profesinės etikos principais, kuriais savo veikloje vadovaujasi administratorius, t .y. profesionalumo, teisingumo, sąžiningumo, konfidencialumo, nepriklausomumo ir bendradarbiavimo, bei atsižvelgdama į priežastis dėl kurių Įmonės nemokumo administratorius buvo pakeistas, būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo patikrinti ir įvertinti 2022 m. sausio 7 d. Įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų dėl taikos sutarčių sudarymo atsisakant reikalavimo teisių pagrįstumą ne tik Įmonės, bet ir visų Įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui bei atitiktį JANĮ ir kitų teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Taip pat sutiktina su Teismo sprendime išsakyta pozicija, kad minėtas išvadas be kita ko pagrindžia ir tos aplinkybės, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė tvirtinti Įmonės vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas tvirtinti taikos sutartis civilinėse bylose Nr. e2A-539-567/2022 ir e2-932-370/2022 kaip pažeidžiančias viešąjį interesą – likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių interesą gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą ieškovės bankroto byloje.

Įsiteisėjusiame Teismo sprendime padaroma išvada, kad Tarnyba padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašydama taikos sutartis Įmonės bankroto procese vadovaudamasi vien tik 2022 m. sausio 7 d. kreditorių susirinkime priimtais rekomendaciniais nutarimais dėl taikos sutarčių sudarymo be jų protingo, teisingo ir sąžiningo įvertinimo Įmonės ir jos visų kreditorių teisėtų interesų aspektu, pažeidė pareigą ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir profesionalumo principą, kuris reikalauja nemokumo administratoriaus pareigas vykdyti profesionaliai, užtikrinant aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį (JANĮ 3 straipsnio 5 punktas).

JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 5 punktas numato, kad su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti pateikiama ir papildoma medžiaga arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su ja susipažinti. Taigi, nemokumo administratorius turi pareigą pateikti aiškius ir pagrįstus nutarimų projektus, kad kreditoriams objektyviai pakaktų informacijos priimti sprendimą siūlomu darbotvarkės klausimu. Be to, nemokumo administratorius prašydamas tvirtinti ar tikslinti administravimo išlaidų sąmatą, privalo pagrįsti prašomas tvirtinti sumas realiais preliminariais skaičiavimais ir tokių lėšų būtinumu konkretaus bankroto proceso administravimui. Pažymėtina, kad reikalavimas pagrįsti prašomą tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą galioja ne tik tvirtinant ją pirmą kartą, bet ir ją keičiant. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad nemokumo administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (LAT 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

Tarnybos Išvadoje nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo pasiūlyta „Patvirtinti nemokumo administratoriaus 15000 Eur atlygio sumą“, 3 darbotvarkės klausimu – „Administravimo išlaidoms patvirtinti 14000 Eur sumą“, o 10 darbotvarkės klausimu siūloma „Nurašyti debitorines skolas“.

Įsiteisėjusiame Teismo sprendime nurodoma, kad „vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, pareiškėjos teiginys, jog didžiajai daliai kreditorių tiko pateikta detalizacija, o iš kitų kreditorių – iki susirinkimo dienos nebuvo gauta pastabų ar prašymų pateikti papildomą informaciją, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėja net iš dalies neįvykdė savo pareigos realiai pagrįsti administravimo išlaidų sąmatos ir debitorinių skolų nurašymo pagrįstumą. Sutiktina su Tarnybos atsiliepime nurodytais argumentais, kad kreditorių susirinkimui siūlomi balsuoti nutarimų projektai turi būti aiškūs, tikslūs ir apibrėžti, kad jų faktinį įvykdymą būtų galima pagrįsti objektyviais duomenimis. Toks siūlymas kaip „Nurašyti debitorines skolas“, kai nepateikiama jokia informacija nei kokios tai skolos, nei kokios vertės, nežinomos jų išieškojimo perspektyvos, nelaikytinas profesionaliu pareiškėjos veikimu, už tokius nutarimų projektus apskritai negali būti balsuojama, nes jų įvykdymo nėra galimybės įvertinti (nagrinėjamu atveju nutarimo projektui nebuvo pritarta). Įmonės reikalavimo teisės į jos skolininkus yra jos turtinės teisės, todėl sprendžiant kreditorių susirinkime dėl jų teisinio likimo, nutarimo projektai turi būti siūlomi aiškūs, tikslūs ir konkretūs, o ne apibendrinti ir nežinomos apimties.“

JANĮ 43 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus.

Teismo sprendime taip pat akcentuojama, kad Tarnyba pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidus JANĮ 3 straipsnio 3 punktą ir 43straipsnio 4 punktą ne dėl netinkamai teiktos informacijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimui, o dėl nepateiktos kreditoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ prašomos informacijos šaukiant 2022 m. spalio 20 d. kreditorių susirinkimą.

JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. JANĮ nuostatos suteikia Tarnybos direktoriui diskrecijos teisę pasirinkti, kokį nurodymą ir (arba) poveikio priemonę taikyti konkrečiu atveju. LVAT praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (LVAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1030-14).

Šiuo atveju teismas vertina tai, kad Tarnyba skirdama pareiškėjui poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams, nustatė dvigubai trumpesnį terminą nei numatytas maksimalus terminas įstatymo normoje, ir šios poveikio priemonės paskyrimas, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų reikšmingumą ir trukmę, negali būti laikomas įstatymo pažeidimu ar Tarnybos kompetencijos viršijimu. Be to, teismas pažymi, kad JANĮ nenumatyta, jog visada pirmiausia turi būti skiriama švelniausia poveikio priemonė – įspėjimas, o priešingai, neatsižvelgiant į pažeidimų reikšmingumą ir trukmę, švelniausios poveikio priemonės taikymas neatitiktų siekiamų tikslų. Pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, kad Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos Patikrinime. Pažymėtina, kad vertinant Išvadą, kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, yra akivaizdu, kad visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti Patikrinimo metu.

Pažymėtina, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, turi atsižvelgti į nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę bei atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes (JANĮ 137 str. 1 d.). Ginčo atveju Tarnyba, skirdama pareiškėjui poveikio priemonę į tai ir atsižvelgė. Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytiems pažeidimams.

Įsiteisėjusiu Teismo sprendimu taipogi buvo konstatuota, kad „vertinant pareiškėjos argumentus, kad Tarnyba nenurodė, kokią žalą ar neigiamas pasekmes sukėlė jos veiksmai, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019).“

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad nemokumo priežiūros komiteto 2023-05-11 posėdyje dėl poveikio priemonių skyrimo nemokumo administratoriui dalyvavo tikrinimą atlikusi ir išvados dėl nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio veiklos patikrinimo prašiusi AVNT specialistė D. G., kas nemokumo administratoriaus nuomone yra neetiška ir nesąžininga. Vadovaujantis JANĮ 133 straipsnio 1 dalimi, nemokumo priežiūros komitetas yra priežiūros institucijos kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais. Pagal JANĮ 133 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nemokumo priežiūros komitetas priežiūros institucijai teikia nuomonę dėl poveikio priemonių apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtintų Nemokumo priežiūros komiteto nuostatų (toliau – Nuostatų) 28 punkte, nustatyta, kad svarstant JANĮ 133 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytus klausimus: priežiūros institucijos atstovai pristato nagrinėjamą klausimą (28.1. papunktis); išklausoma pakviesto nemokumo administratoriaus nuomonė, paaiškinimai (išskyrus atvejus, kai nemokumo administratorius nedalyvauja posėdyje be pateisinamų priežasčių ar informuoja, kad posėdyje nedalyvaus, ir sutinka, kad klausimas būtų nagrinėjamas jam nedalyvaujant) (28.2. papunktis); posėdžio eiga įrašoma garso ir (ar) vaizdo įrašymo priemonėmis apie tai informavus posėdyje dalyvaujančius asmenis (28.3 papunktis).

Teisėjų kolegija sutinka su įsiteisėjusiame Teismo sprendime išsakyta pozicija, kad atsižvelgiant į JANĮ 133 str. 1 dalies, 4 dalies 2 punktą bei Nuostatų 28 punktą, pareiškėjo skundo argumentas, kad Patikrinimą atlikusios Tarnybos specialistės D. G. dalyvavimas Komiteto 2023 m. gegužės 11 d. posėdyje yra neetiškas ir nesąžiningas, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas skundą grindžia ir tuo, jog Tarnybos veiksmai atliekant Patikrinimą galimai buvo pertekliniai ir neatitiko VAĮ įtvirtintų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų, pvz. minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principo, taip pat bendrųjų viešojo administravimo principų (efektyvumo, proporcingumo ir kt.), kadangi Vilniaus apygardos teisme jau buvo išnagrinėti tų pačių kreditorių skundai dėl tokių pačių aplinkybių – administravimo išlaidų sąmatos, taikos sutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ir buvo pasisakyta įsiteisėjusiame Teismo sprendime, sprendžiant klausimus dėl kreditorių nutarimų dėl administravimo išlaidų tvirtinimo, taikos sutarčių tvirtinimo buvo sprendžiami tik atitinkami dokumentai ir jų atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau nebuvo sprendžiamas pareiškėjo veikimas (neveikimas) susijęs su šių dokumentų priėmimu, pasirašymu ir pateikimu teismui, todėl Tarnyba pagrįstai ir teisėtai tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų atitikimą galiojančiam reglamentavimui.

JANĮ 137 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad trečiųjų šalių interesų apsaugai užtikrinti priežiūros institucijos paskirtos galiojančios poveikio priemonės yra viešai skelbiamos priežiūros institucijos interneto svetainėje, Nemokumo administratorių sąraše, todėl Tarnyba viešai paskelbdama savo internetinėje svetainėje apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtą poveikio priemonę JANĮ nepažeidė.

Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jis turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010), todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad turėjo būti nurodyti paties fizinio asmens veiksmai, asmens suinteresuotumas ir jais sukeltos neigiamos pasekmės, įvardinta kaip ir kokiais konkrečiais veiksmais asmuo kaip įmonės vadovas neužtikrino įmonės veikimą pagal reglamentavimą. Sutiktina su atsakovės atsiliepime išsakyta pozicija, kad nemokumo administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos.

Įvertinęs teisinių aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog Tarnyba, priimdama Įsakymą, atliko išsamų, objektyvų ir nešališką tyrimą, o šio tyrimo rezultatai buvo užfiksuoti Išvadoje, kuri nagrinėjamu atveju laikytina Įsakymo motyvuojamąja dalimi, teisingai kvalifikavo pareiškėjo atliktus pažeidimus ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams, todėl naikinti skundžiamos Įsakymo dalies nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de H. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90; Europos žmogaus teisių teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.