- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2-1066-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21572-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Atsakovas
- BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, BIĮ „(duomenys neskelbtini)“, D. G.
- Ieškovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Advokatai
- Nerijus Stukas, Linas Žukauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir D. G. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo J. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydama pripažinti negaliojančia 2019 m. kovo 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. VPS-1 (toliau - Sutartis), sudarytą tarp atsakovų - BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir D. G., ir taikyti restituciją - įpareigoti atsakovus grąžinti vienas kitam tai, ką pagal sudarytą sandorį jo šalys neteisėtai yra gavusios; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)" iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „Renema" (įgaliotas asmuo J. S.). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovei buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dalį (1000,00 Eur) sumokant atsakovės naudai. 2018 m. gegužės 24 d. trečiasis asmuo J. S. vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolio A. N. kontorai. Bankroto administratorė apmokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas. 2018 m. birželio 7 d. buvo atsiųsta 2018 m. birželio 18 d. įvyksiančio kreditorių susirinkimo darbotvarkė, kurioje numatyta, kad nors įsiskolinimas neišieškotas, vykdomasis raštas perduotas antstoliui vykdyti; kadangi ieškovė turi kitų įsipareigojimų ir bus realizuojamas jai priklausantis turtas, bankroto procedūros metu priverstinis baudos išieškojimas tikėtina neduos rezultatų, todėl pasiūlyta debitorinį įsiskolinimą parduoti. Nurodo, kad el. laišku (2018-09-09) kreipėsi į antstolį, tačiau pastarojo 2019 m. sausio 28 d. patvarkymu buvo informuota apie vykdomą vykdomąjį raštą dėl 1000,00 Eur skolos išieškojimo atsakovės naudai. Nurodė, kad antstolis taip pat įpareigojo pateikti informaciją apie jos iš individualios veiklos gautas pajamas nuo 2018 m. birželio mėn.. Teigia, kad administratorius J. S. nevykdo ir neketina vykdyti atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimo dėl reikalavimo teisės į ieškovės skolą pardavimo, buvo pradėtas bendradarbiavimas su antstoliu ir atlikti mokėjimai (2019-02-07 ir 2019-03-15) viso 400,00 Eur, į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, atsakovės naudai. Atsakovas D. G. el. laišku (2019-03-22) dėl reikalavimo teisės į jos skolą įsigijimo, taip pat su Pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo ir 2019 m. kovo 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. VPS-1 kopija, pasirašyta atsakovo ir administratoriaus J. S., pranešė apie reikalavimo teisės perleidimo aplinkybes. Nurodo, kad ieškovė yra ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos kreditorė, nes nuo 2012 m. atsakovė yra skolinga ieškovei 331,32 Eur. Taigi yra tiesioginis suinteresuotumas, kad atsakovės bankroto proceso metu būtų sukaupta kuo daugiau turto, iš kurio būtų tenkinami ne tik atsakovės, bet ir pačios ieškovės finansiniai reikalavimai. Atsakovės kreditoriai priėmė ne tik sprendimą parduoti reikalavimo teisę į 1000,00 Eur skolą, bet ir nustatė šio turto pardavimą sąlygas - 1000,00 Eur dydžio debitorinį įsiskolinimą parduoti ne varžytynėse, bet už ne mažesnę nei 500,00 Eur sumą, o įsiskolinimo nepardavus per 15 dienų, jį parduoti už didžiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Bankroto administratorius nustatytų sąlygų nesilaikė.
Atsiliepimas
Atsakovas D. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. kovo mėn. iš bankroto administratoriaus MB „Renema“ įsigijo parduodamą reikalavimo teisę į irškovę. Telefoninio pokalbio su bankroto administratoriumi metu sužinojo, kad reikalavimo teisė yra kilusi iš teismo paskirtos baudos ir antstolis vykdo išieškojimą, o ieškovė yra sumokėjusi nedidelę dalį skolos. Dėl reikalavimo teisės perleidimo kainos buvo susitarta telefonu ir netrukus pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis. Apie kreditoriaus pasikeitimą ieškovė buvo informuota. Nurodo nežinojęs apie ieškovės ryšius su bankrutavusia įmone. Kadangi skola jau buvo priteista ir išieškoma antstolio, tai papildomai nesidomėjo kreditoriaus ir skolininko santykiais.
Atsakovė BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužė 29 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Renema“. Nuo bankroto procedūrų pradžios, ieškovė kryptingai trukdo bankroto bylos eigai piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, įžeidinėdama patį bankroto administratorių ir atlikdama kitus veiksmus, trikdančius bankroto procesą ir administratoriaus veiklą. Tai patvirtina ir teismo ieškovei paskirta bauda. Ieškovė apie 2018 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo spendimu patvirtintą debitorinio įsiskolinimo realizavimo tvarką: parduoti jį ne varžytinėse, skelbiant viešai interneto svetainėse už ne mažesnę nei 500 Eur kainą, o nepardavus per 15 dienų - už didžiausią pasiūlytą kainą buvo informuota. Apie nurodytą ieškovės debitorinio įsiskolinimo pardavimą buvo skelbta skelbimų portale www.plius.lt, (2018-10-18, 2019-03-13) ir tik 2019 m. kovo 15 d. buvo žodžiu gautas vienas pasiūlymas iš atsakovo D. G.. Pastarajam, už pasiūlytą 100,00 Eur kainą, buvo perleistas ieškovės įsiskolinimas ir perduotas vykdomojo rašto elektroninis dokumentas. Vykdomojoje byloje gavus lėšų ir atskaičius įmonės apmokėtas antstolio išlaidas, perleidžiamo reikalavimo suma buvo sumažinta ir pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Nurodo, kad reikalavimo teisė buvo parduodama nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. kovo mėn.. Nei antstolis, nei ieškovė (skolininkė) atsakovės neinformavo apie ieškovė vykdomus mokėjimus antstoliui ar įsipareigojimą juos vykdyti periodiškai. Ieškovės buvimas atsakovės įmonės savininke, nelemia kad ieškovei kaip skolininkei, kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę. Tarp ieškovės ir atsakovės yra ne asmeniniai, bet verslo santykiai, nes juridinis asmuo buvo įsteigtas verslo tikslais. Verslo santykiuose prioritetas teikiamas komerciniam, o ne asmens apsaugos interesui, todėl reikalavimo perleidimas jį parduodant yra įprasta komercinė praktika. Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) nenumato išimčių ar draudimų perleisti personalinės (individualios) įmonės turtą bankroto procedūrų metu be jo savininko sutikimo, todėl jokie apribojimai netaikomi ir atsakovės turto, taip pat ir reikalavimo teisės į ieškovę, perleidimui. Aplinkybė kad nuo kreditorių sprendimo priėmimo (2018-06-18) iki ginčijamos sutarties sudarymo (2019-03-15) reikalavimo teisės dydis sumažėjo nuo 1000,00 Eur iki 929,09 Eur, t.y. 7,1%, nepadaro paties reikalavimo iš esmės kita ar nauja reikalavimo teise. Juolab, kad nurodyta reikalavimo teisė buvo parduota kreditorių nustatyta tvarka, nepažeidžiant jų nustatytos kainos. Nurodo, kad teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas, todėl ji nėra atsakovės kreditorė. Teigia, kad ieškovei turėtų būti paskirta bauda už tendencingą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, trikdant bankroto procesą bei be aiškaus teisino pagrindo, išsigalvotais motyvais teikiant nepagrįstą ieškinį. Ginčijamo sandorio vertė yra tik 1000,00 Eur, o perleistos reikalavimo teisės dydis - 929,09 Eur ir tai nedidelės sumos, neadekvačios tiek pačios ieškovės, tiek teismo, tiek ir atsakovų darbo laiko sąnaudoms ginčijant mažos vertės sandorį. Todėl tokie ieškovės veiksmai sudaro pagrindą jai skirti 2000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos sumokant į valstybės biudžetą, o likusią dalį - atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Linas Žukauskas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Nerijus Stukas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Atsakovas D. G., trečiasis asmuo J. S., kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta šiems asmenims nedalyvaujant.
Ieškinys netekinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė MB „Renema“. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ieškovei buvo paskirta bauda, jos dalį (1000,00 Eur), įpareigojant sumokėti atsakovės naudai. 2018 m. rugsėjo 9 d. el. laišku ieškovė kreipėsi į antstolio kontorą. Ji, antstolio 2019 m. sausio 28 d. patvarkymu, buvo informuota, kad vykdomas vykdomasis raštas dėl 1000,00 Eur skolos išieškojimo atsakovės naudai ir ieškovė įpareigota pateikti informaciją apie savo nuo 2018 m. birželio mėn. gautas pajamas iš individualios veiklos. Ieškovės atliktais mokėjimais (2019-02-07 ir 2019-03-15) į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, atsakovės naudai, iš viso pervesta 400,00 Eur. 2018 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo spendimu patvirtinta debitorinio įsiskolinimo realizavimo tvarka, numatant jį parduoti ne varžytinėse (skelbiant viešai interneto svetainėse) už ne mažesnę nei 500,00 Eur kainą, o nepardavus - per 15 dienų, už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie ieškovės debitorinio įsiskolinimo pardavimą už ne mažesnę nei 500,00 Eur kainą buvo paskelbta portale www.plius.lt (2018-09-23, 2018-10-18 ir 2019-03-13) ir tik po to buvo gautas atsakovo D. G. pasiūlymas (2019-03-15), žodinis, po kurio Reikalavimo teisė į ieškovės įsiskolinimą buvo perleista minėtam atsakovui už pasiūlytą kainą ir apie tai ieškovė informuota el. paštu (2019-03-22).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, kuria pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi (CK 6.101 straipsnis). Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, kilus ginčui, reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis ir ar ši teisė galiojo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas).
Vertinant, ar reikalavimo teisės perleidimas atliktas nepažeidžiant nurodytų CK 6.101 straipsnyje išvardin perleidimo ribojimo sąlygų, būtina nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes dėl pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo teisinio pagrindo, nes vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Įstatymas nustato, kad negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau perleista. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovė savo reikalavimo teisę Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties ir jos pagrindu išduotu vykdomuoju raštu Nr. eB2-2216-640/2018 perdavė atsakovui. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė perleido negaliončią reikalavimo teisę į ieškovę, todėl minėtu aspektu teismas plačiau nepasisako.
Nagrinėjamoje byloje, ginčijama sutartimi naujasis kreditorius - atsakovas D. G., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties ir jos pagrindu išduotu vykdomuoju raštu Nr. eB2-2216-640/2018, įgijo teisę iš ieškovės reikalauti atitinkamos sumos priteisimo, todėl Sutartyje nurodyta perleidžiama reikalavimo suma gali keistis, priklausomai nuo vykdomojoje byloje atliktų išieškojimo veiksmų efektyvumo, vis gi tai neturi įtakos ieškovės turtiniams interesams. Ginčijamos sutarties 1.1. punktu reikalavimo teisių perleidėja patvirtino reikalavimo teisių įgijėjui jo turimos reikalavimo teisės į ieškovę dydį ir ši Sutarties sąlyga yra reikšminga tik atsakovei, nes paaiškėjus, kad nurodyto dydžio reikalavimas yra mažesnis, pradinis kreditorius turi atsakyti naujajam kreditoriui (CK 6.105 straipsnis), o ieškovės prievolė išlieka nepakitusi, kadangi jos suma apibrėžta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Ieškovė savo poziciją dėl Reikalavimo teisės perleidimo pripažinimo negaliojančia iš esmės grindžia CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Vis go konkrečiu atveju, aktualu yra tai, jog CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013).
Įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes. Konkrečiu atveju, reikalavimo teisė kilo po to, kai pagal Letuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ieškovei paskirtą baudą turėjo sumokėti atsakovei, t.y. reikalavimo teisė kilo CPK 95 straipsnio pagrindu. Ieškovė ir atsakovė buvo priešingą interesą turinčios šalys, iš kurių viena, ieškovė, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovė negali būti pripažinta kaip turinti esminę reikšmę. Be to, pažymėtina tai, kad ieškovė, siekdama pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, neįrodė visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, nors tai yra jos pareiga. Konkrečiu atveju, ieškovė apsiribojo tik samprotavimais, kad Reikalavimo teisės perleidimas pripažintinas negaliojančiu nurodytu pagrindu, bet tai nedaro paties Reikalavimo teisės perleidimo negaliojančiu, juolab, kad ieškovė nėra kreditorė atsakovės bankroto byloje.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, ieškovės ieškinys laikomas neįrodytu ir atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl baudos
Atsakovės atstovas prašymą skirti baudą ieškovei argumentuoja pastarosios piktnaudžiavimu procesu ir teikiant nepagrįstą ieškinį.
CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, suteikiantis galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Teismo vertinimu, ieškinio šioje byloje pareiškimas, pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes vien galimai nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, konkrečiu atveju aplinkybė, kad ieškovės nuomonė dėl Reikalavimo teisės perleidimo negaliojančia ieškinyje nurodytais pagrindais nepasitvirtino, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Todėl atsakovės atstovo prašymas skirti ieškovei baudą yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 88 straipsnyje reglamentuojamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atitinkamai CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamoje byloje atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 880,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Įvertinus tai, kad prašomas priteisti išlaidų už šalių advokatų teisinę pagalbą atlyginimas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 880,00 Eur Er bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo atsakovei išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės BIĮ „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 880,00 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.