Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1717-562/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
e2S-1717-562/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27130-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1717-562/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27130-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – pareiškėja) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui du prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti antstolio D. K. vykdomą pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto – pastato, 12 398,50 kv. m ploto, unikalus Nr. 4400-1996-0913, adresas Šeškinės g. 22, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., ir žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Šeškinės g. 22, nuomos teisės, pardavimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad pateiktais skundais (2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d.) prašo: panaikinti antstolio D. K. 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-4114; paskirti pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto – pastato, 12 398,50 kv. m ploto, unikalus Nr. 4400-1996-0913, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Šeškinės g. 22, ir žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Šeškinės g. 22, nuomos teisės (toliau – ginčo turtas), rinkos vertės nustatymo ekspertizę; pirmąsias pakartotines varžytynes skelbti tik po ginčo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės atlikimo ir laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkto reikalavimų. Skundu pareiškėja siekia apginti savo nuosavybės teises, užtikrinti, kad pareiškėjos turtas, kurio rinkos vertė, anot pareiškėjos, yra ženkliai didesnė nei antstolio prieš tris metus (2017 m.) nustatyta vertė, nebūtų parduotas per pigiai, kad iš turto pardavimo būtų padengta kuo maksimaliau pareiškėjos prievolė kreditoriams.

3. Pareiškėja aiškino, kad antstolis ginčo turto rinkos vertę nustatė tik 2017 m. ir visus tuos tris metus neįvykdė ginčo turto varžytynių. Pažymėjo, kad pateikė antstoliui D. K. pagrindžiančius įrodymus – nepriklausomos turto vertintojos UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą-konsultaciją, kurioje nurodoma, jog reali ginčo turto vertė yra 12 795 252 Eur, t. y. daugiau kaip 60 proc. viršija antstolio patvarkyme dar 2017 m. nustatytą turto vertę – 5 100 000 Eur. Teigė, kad antstolis D. K. nepagrįstai neskiria naujos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės ir pareiškėjos turtą pardavinėja už netinkamai nustatytą kainą. Anot pareiškėjos, jei tokios antstolio varžytynės įvyks, tai gauta už turtą suma bus neproporcinga to turto realiai rinkos vertei ir tokiu būdu bus neproporcingai apribotos skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisės.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja teigė, kad šiai dienai galimai palankus pareiškėjai teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, nes antstolis D. K. jau vykdo neteisėtai paskelbtas turto pirmąsias varžytynes; turto varžytynių pabaiga numatyta 2020 m. rugsėjo 30 d. 11:39:59. Pažymėjo, kad iki skundas (skundai) teisme bus išnagrinėtas ir priimtas pareiškėjai galimai palankus teismo sprendimas, varžytynės įvyks, antstolis turtą parduos, surašys turto pardavimo iš varžytynių aktą, kas yra prilyginama nuosavybės teisės perėjimo dokumentui, arba perduos išieškotojui. Tokiu atveju pareiškėjos siekis, kad ginčo turtas būtų parduodamas už tikrąją kainą, nustatytą nuo realios turto rinkos vertės, būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomu ar itin pasunkės. Pareiškėjai tokiu atveju teks imtis papildomų teisinių veiksmų, reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, mokėti didelius žyminius mokesčius, išlaidas advokatams, teismai bus apkrauti papildomu darbu nagrinėjant naujas bylas ir t. t. Be to, pažymėjo, kad tolesnis varžytynių vykdymas be naujos turto rinkos vertės ekspertizės paskyrimo gali nulemti ir varžytynių dalyvių, kitų asmenų teisių pažeidimą.

5. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė papildomą (naują) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame papildomai nurodė, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punktu antstolis D. K. pareiškėjos turto pirmąsias varžytynes interneto svetainėje www.evarzytynes.lt galėjo paskelbti po 2020 m. rugsėjo 7 d. praėjus 20 dienų, t. y. ne anksčiau kaip nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., ir šios pirmosios ginčo turto varžytynės turėtų baigtis 2020 m. spalio 28 d. Taigi, anot pareiškėjos, šiai dienai ginčo turto varžytynės net negalėjo būti paskelbtos bei pradėtos.

6. Pareiškėja aiškino, kad tik po antstolio paskelbtų pirmųjų pakartotinių varžytynių gavo nepriklausomos turto vertintojos UAB „CRE pro“ 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2020/09-10, kurioje nurodoma, kad ginčo turto rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2020 m. rugsėjo 21 d.) yra 9 338 000 Eur. Pareiškėjos teigimu, tai reiškia, kad reali ginčo turto rinkos vertė net 4 238 000 Eur viršija antstolio pasitelkto eksperto prieš tris metus nustatytą turto rinkos vertę. Nurodė, kad toks ženklus skirtumas sudaro pagrįstas prielaidas teigti, jog skundžiamas antstolio patvarkymas yra aiškiai nepagrįstas ir naikintinas, bei skirtina nauja ekspertizė tikrajai varžytynėse parduodamo turto rinkos kainai nustatyti.

7. Be to, pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (2020 m. rugsėjo 28 d.) papildomai nurodė, kad remiantis nekilnojamojo turto portalų duomenimis, nekilnojamojo turto kainos per trejų metų laikotarpį padidėjo apie 28-29 proc., nuomos kainos – apie 26-27 proc.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ teismui pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame su prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti.

9. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad skolininkė (pareiškėja) ir su ja susiję asmenys jau ne pirmą kartą kelia tariamai netinkamos turto vertės klausimą, tačiau susiklosčiusi faktinė situacija įrodo, jog neegzistuoja rizika, kad turtas bus parduotas per žema kaina. Pažymėjo, kad išieškojimas iš turto vyksta jau kelerius metus bei dėl turto yra rengiamos nebe pirmosios varžytynės, tad kiekvieną kartą paskelbus vis naujas varžytynes, skolininkė ir su ja susiję asmenys vis ginčydavo turto rinkos kainą bei teikdavo naujus turto vertinimus, tačiau visi skolininkės ir su ja susijusių asmenų skundai dėl netinkamo turto įvertinimo buvo atmesti.

10. Suinteresuotas asmuo teigė, kad nepaisant to, jog turtas buvo pardavinėjamas, skolininkės ir su ja susijusių asmenų teigimu, rinkos neatitinkančia kaina, kuri yra 2-3 kartus mažesnė nei skolininkės pateiktuose vertinimuose, turtas vis vien dar nėra parduotas. Ši aplinkybė įrodo, jog turto vertė, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra per žema. Be to, aiškino, kad pareiškėja turėjo teisę pasiūlyti savo turto pirkėją už, jos nuomone, tinkamą rinkos kainą, t. y. didesnę nei nustatė antstolis, tačiau ji šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo.

11. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėja skundžia patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos varžytynės bei yra siekiama parduoti turtą, o ne patvarkymą, kuriuo antstolis atsisakė iš naujo įvertinti turto rinkos kainą, kadangi pareiškėja net nesikreipė į antstolį, manydama, jog turto vertė yra neatitinkanti rinkos kainų.

12. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad UAB „CRE pro“ ataskaita niekaip nepatvirtina, jog ginčo turto vertė, palyginti su nustatyta ekspertizės aktu, yra pasikeitusi ar padidėjusi. Teigė, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba yra ne kartą konstatavusi, jog UAB „CRE pro“ atliekami turto vertinimai neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Anot suinteresuoto asmens, UAB „CRE pro“ turto vertinimo ataskaita nustatyta ginčo turto vertė ir šiuo atveju turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi esminės turto vertės apskaičiavimo klaidos atliktos ir šioje ataskaitoje, todėl ginčo turto vertė yra akivaizdžiai apskaičiuota neobjektyviai ir neteisingai. Be to, pažymėjo, kad UAB „Ober-Haus“ 2020 m. rugsėjo 9 d. konsultacija patvirtina, jog ginčo turto rinkos vertė ir 2020 m. rugsėjo mėn. yra nepakitusi bei sudaro 5 100 000 Eur.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad tiek pareiškėja, tiek su ja susiję asmenys inicijavo eilę bylų prieš UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (pradinę kreditorę), o šiuo metu inicijuoja bylas ir prieš jos reikalavimo teisių perėmėją UAB „Intrum Lietuva“, kuriomis vilkina skolos išieškojimo procesą. Tai reiškia, kad UAB „Intrum Lietuva“, kaip hipotekos kreditorės, teisės ir interesai yra pažeidžiami kiekvieną dieną ir netoleruotinai ilgą laiką, per kurį UAB „Intrum Lietuva“ patiria didelės apimties nuostolius. Anot suinteresuoto asmens, inicijuodama šią bylą pareiškėja siekia ne savo pažeistų teisių gynybos, o vykdymo veiksmų, vykdomų antstolio, sustabdymo. Ši byla buvo pradėta kaip tik tada, kai kitose bylose, kurios buvo inicijuotos pareiškėjos ir su ja susijusių asmenų, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės dėl vykdymo veiksmų stabdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-32931-1099/2020 pareiškėjos prašymus atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos skundų dėl antstolio veiksmų ir prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, pažymėjo, jog vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir skundų reikalavimų suformulavimo nepakanka įvertinimui, jog pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįsti tiek, kad sukurtų sąlygas sustabdyti realizuojamo įkeisto pareiškėjos ginčo nekilnojamo turto pardavimą.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundus preliminariai) pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą.

17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų buvo grindžiami abstraktaus pobūdžio pareiškėjos teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundų pagrįstumą. Pažymėjo, kad procesinę pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą konkrečiu atveju turi tuo suinteresuotas asmuo (šiuo atveju pareiškėja), tačiau laikė, kad vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad yra vykdomos pareiškėjai priklausančio turto varžytynės, savaime nereiškia, kad varžytynėms pasibaigus turtas bus perleistas kitam savininkui. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog varžytynių dalyviai yra pasiūlę kainą, jog varžytynės būtų įvykusios, jog būtų įvykdytos kitos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant turtas perleidžiamas iš varžytynių. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog pareiškėjai priklausantis ginčo turtas iki pareiškėjos skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka, nes net ir esant varžytynių laimėtojui, savaime nereiškia, kad pasibaigus varžytynėms nuosavybės teisė į turtą iš karto pereis jų laimėtojui – varžytynių aktas pasirašomas tik sumokėjus pinigus už nupirktą turtą teisės aktų nustatyta tvarka. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai, kad varžytynės galbūt įvyks, kad turtas antstolio vykdomojoje byloje jau, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojams, kad vėliau galbūt varžytynių laimėtojai turtą įkeis, perleis ir pan., nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

18. Pareiškėjos keliamos abejonės dėl nustatytos turto vertės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaneigia galimybės, kad atlikus pakartotinį vertės nustatymą bus nustatyta iš esmės ta pati (panašaus dydžio) vertė.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog nenuginčytame 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte nurodyta turto vertė nėra pasikeitusi, todėl teigė, kad pareiškėjos argumentai dėl vertės pokyčio kelia pagrįstų abejonių (tuo labiau suinteresuotam asmeniui pateikus rašytinius įrodymus apie UAB „CRE pro“ reikalavimų nesilaikymą atliekant nekilnojamojo turto (ne ginčo turto) vertinimus).

Šalies argumentai

20. Atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą nepateikta duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl naujo ginčo nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo ir antstolis jos prašymo netenkino – šiuo atveju pareiškėja iš karto kreipėsi į teismą su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos ir sustabdyti ginčo turto pardavimą (tik pateiktuose skunduose suformuluoti reikalavimai įpareigoti antstolį atlikti pakartotinę ekspertizę). Taigi, nėra duomenų, kad pati pareiškėja atliko aktyvius veiksmus sklandžiam vykdymo procesui užtikrinti. Priešingai, skundų padavimas dėl pakartotinių varžytynių, nesant duomenų, kad buvo dėl turto vertės kreiptasi į antstolį, teismui kėlė pagrįstų abejonių dėl jos tikrųjų ketinimų vykdymo procese.

21. Nurodė, kad pareiškėja jau yra teikusi prašymus su analogiškais argumentais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko į bylą pateiktų įrodymų vertinimą.

22.2. Teismas re?me?si UAB „Intrum Lietuva“ užsakyta UAB „Ober-haus“ turto verte?s nustatymo konsultacija. Ši konsultacija laikoma neatitinkanc?ia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu? i?statymo 22, 23 straipsniuose galutinei turto vertinimo ataskaitai nustatytu? reikalavimu? ir tode?l pripaži?stama neturinc?ia jokios juridine?s galios. Taigi, užsakyta UAB „Ober-haus“ konsultacija negali bu?ti byloje laikoma i?rodymu, liudijanc?iu, kad turto rinkos verte? per tris metus Vilniaus mieste ne?ra pasikeitusi. Pirmosios instancijos teismas, nagrine?damas pareiške?jo prašyma?, šios konsultacijos negale?jo vertinti kaip i?rodymo ir remiantis jos turiniu priimdamas skundžiama? teismo nutarti?. Tac?iau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama? nutarti?, bu?tent tik šia konsultacija ir re?me?si. Jokiu? kitu? byloje esanc?iu? i?rodymu? teismas nevertino.

22.3. UAB „Ober-haus“ antstolio D. K. užsakymu buvo atlikusi vykdomosiose bylose ginčo turto rinkos verte?s nustatymo ekspertize?. UAB „Ober-haus“ yra laikoma jau dalyvavusia byloje atitinkamai kaip ekspertė ir de?l to i? šia? byla?, prade?ta? pagal pareiške?jos prašyma?, jokiu? išvadu? de?l ginčo turto rinkos verte?s teikti negale?jo ir negali. Tac?iau vis tiek i? šia? civiline? byla? UAB „Ober-haus“ pateike? konsultacija?. Šia? konsultacija? UAB „Ober-haus“ parenge? ne pagal antstolio D. K. prašyma?, o pagal išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ užsakyma?. Tode?l UAB „Ober-haus“ yra laikoma ekspertu, de?l komercinio sandorio priklausomu nuo išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“, kuri šioje byloje yra dalyvaujantis asmuo. De?l šiu? priežasc?iu? UAB „Ober-haus“ laikytinas šališku ekspertu ir i? byla? pateikta konsultacija yra pagrindas nušalinti UAB „Ober-haus“, kaip Turto rinkos verte?s nustatymo eksperta?, nuo antstolio D. K. vykdomu?ju? bylu?, kuriose atliekamas išieškojimas iš Turto.

22.4. Pareiške?ja pateike? teismui i?rodymus, pagrindžianc?ius, kad ginčo turto rinkos verte? yra ženkliai didesne?, nei antstolio D. K. prieš tris metus nustatyta ginčo turto verte?.

22.5. UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2020/09-10 ne?ra panaikinta, nuginc?yta teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu? i?statymo 22, 23 straipsniu? nuostatomis, UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2020/09-10 turi didesne? i?rodoma?ja? galia? nei UAB „Ober-haus“ atlikta ginčo turto verte?s konsultacija, kuri neturi jokios juridine?s galios.

22.6. I?vertinus tai, kad reali ginčo turto verte? yra 9 338 000 Eur, t.y. daugiau kaip 45 procentais viršija antstolio patvarkyme nustatyta? ginčo turto verte? (5 100 000 Eur), darytina išvada, jog pardavus ginčo turta? už šia? kaina?, varžytiniu? aktas bu?tu? pripaži?stamas negaliojanc?iu.

22.7. Pareiške?jos skundas ne?ra tapatus kitiems pareiške?jos skundams de?l antstolio D.K. veiksmu?.

Atsiliepimas

23. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Neegzistuoja jokia būsima teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi varžytinės jau yra įvykusios.

23.2. Ginc?o turto verte? ekspertize?s akte yra nustatyta tinkamai, kadangi vienintelis varžytyniu? dalyvis sieke? pasiu?lyti tik 4 090 000 Eur kaina?, o ne gerokai didesne? kaina? (9 338 000 Eur) kaip bando i?rodyti pareiškėja.

23.3. Varžytine?se dalyvavo tik vienas potencialus pirke?jas, pasiu?le?s mažesne? nei ekspertize?s akte nustatyta?, ginčo turto kaina?, tad, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, net ir ekspertize?s akte nustatyta ginčo turto kaina šiuo metu yra per didele?, kadangi ginčo turtas yra nepatrauklus potencialiems pirke?jams.

23.4. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

23.5. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos yra ne karta? konstatavusi, jog UAB „CRE pro“ atliekami turto vertinimai neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu? i?statymo 22 straipsnyje nustatytu? reikalavimu?.

23.6. UAB „CRE pro“ pateikta ataskaita neturi didesnės įrodomosios galios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsisakė tenkinti šiuos prašymus ir pažymėjo, jog pareiškėjos prašymai iš esmės nepagrįsti, kad neegzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui, kad ginčo turto vertė nustatyta teisingai.

27. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko į bylą pateiktų įrodymų vertinimą, UAB „Ober-haus“ ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu? i?statymo keliamų reikalavimų, ir šia ataskaita negali būti remiamasi, kadangi UAB „Ober-haus“ turi būti nušalinta. Taip pat ?pažymi, kad pateike? teismui i?rodymus, pagrindžianc?ius, jog ginčo turto rinkos verte? yra ženkliai didesne?, nei antstolio D. K. prieš tris metus nustatyta ginčo turto verte?, ir UAB „CRE pro“ ataskaita turi didesnę įrodomąją galią nei UAB „Ober-haus“ ataskaita. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

28. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu (skundu) pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio (skundo) tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011 m. balandžio 28 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

29. Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja civilinės bylos iš esmės, ir preliminariai įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes tokių priemonių taikymas, esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, nėra galimas. Kita vertus, šioje proceso stadijoje atliktas preliminarus ieškinio (ar kito procesinio dokumento) pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės metu bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip nei tai padaryta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

30. Teismas, nagrinėdamas ypatingos teisenos tvarka suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti ir konstatuoti tik antstolio atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi įvertinti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Ginčo atveju, pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjai priklausantis ginčo turtas galimai realizuojamas per maža kaina, kuri buvo nustatyta prieš tris metus ir šiuo metu yra neaktuali; taip pat kad antstolis galimai pažeidė varžytynių paskelbimo procedūrą.

31. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo paties pareiškėjos valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1239-302/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-196/2015; 2018 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-196/2018).

32. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko į bylą pateiktų įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e-3K-3-110-916/2020).

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

34. Nesutinkant su atskirojo skundo argumentu dėl įrodymų vertinimo ir atsižvelgiant į išdėstytą, pažymima, jog iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo pareiškėja atskirajame skunde, vertino į bylą pateiktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas neteikė išskirtinio dėmesio vienam kuriam konkrečiam įrodymui, ir skundžiamoje nutartyje išvadas padarė tik įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus kartu. Šiame kontekste nesutinkant su pareiškėja taip pat pažymėtina, jog nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu dėl UAB „Ober-haus“ ginčo turto vertinimo ataskaitos ir konsultacijos neatitikimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu? i?statymo 22, 23 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja šiam argumentui pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo įrodytų savo nurodomų aplinkybių pagrįstumą, t. y. nesilaikė CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo pareigos. Remiantis šiuo, pastarasis pareiškėjos argumentas laikytinas deklaratyviu.

35. Priešingai nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, kaip tą reglamentuoja CPK, ir pagal taisykles, kokias yra suformavusi kasacinio teismo praktika, konstatavo, jog pareiškėjos pateikta UAB „CRE pro“ ginčo turto vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu? i?statymo 22, 23 straipsniuose numatytų reikalavimų neatitinka. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Iš byloje esančių duomeny matyti, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos yra ne karta? konstatavusi, jog UAB „CRE pro“ atliekami turto vertinimai neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu? i?statymo 22 straipsnio nustatytu? reikalavimu?. Taigi, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir kad UAB „Ober-haus“ ginčo turto ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu? i?statymo 22, 23 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

36. Su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėja pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog ginčo turto vertė yra ženkliai didesnė, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir tokį argumentą vertiną nereikšmingu. Pažymėtina, jog jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog UAB „CRE pro“ ginčo turto vertinimo ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu? i?statymo 22, 23 straipsniuose numatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo pasisakyti dėl pastarojo argumento, kadangi pareiškėja didesnę turto vertę grindžia būtent UAB „CRE pro“ ginčo turto vertinimo ataskaita.

37. Atskirojo skundo argumentas, jog pareiške?jos skundas ne?ra tapatus kitiems pareiške?jos skundams de?l antstolio D. K. veiksmu?, laikytinas nereikšmingu ir teisiškai nepagrįstu. Šis argumentas prieštarauja skundžiamos nutarties motyvams, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė tokios aplinkybės, kad pareiškėjos skundas yra tapatus kitiems pareiškėjos skundams dėl antstolio D. K. veiksmu?. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo tik tai, kad skunduose pareiškėja iš esmės kartoja argumentus ir teiginius, išdėstytus ankstesniuose skunduose, perduotuose nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, iš nurodyto matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo analogiškų argumentų egzistavimą, o ne tapataus skundo faktą.

Dėl UAB „Ober-Haus“ nušalinimo.

38. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Ober-Haus“ turi būti nušalinta, kadangi UAB „Ober haus“ yra laikoma jau dalyvavusia byloje atitinkamai kaip ekspertė. Šis argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu.

39. CPK 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis atliko revizija?, audita? ar kitoki? patikrinima?, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Pareiškėja, grįsdama pastarąjį atskirojo skundo argumentą, remiasi būtent CPK 67 straipsnio 2 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pirma, ne UAB „Ober-Haus“ ataskaita buvo pagrindas nagrinėjamai civilinei bylai iškelti. UAB „Ober-Haus“ ataskaita buvo pagrindu nustatant ginčo turto pardavimo varžytinėse pradinę kainą. Ir, antra, UAB „Ober-Haus“ nedalyvauja nagrinėjamoje byloje, todėl nėra ir pagrindų nušalinti net nedalyvaujančio byloje asmens.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nušalinimo institutas taikomas tada, kai yra pagrindas manyti, jog gali būti rizika priimti neteisingą sprendimą, kad yra akivaizdūs šališkumo požymiai. Vien tai, kad ginčo turto pardavimo varžytinėse kaina nustatyta remiantis pareiškėjai nepalankia UAB „Ober-Haus“ ginčo turto vertinimo ataskaita, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindas taikyti nušalinimo instituto, juolab tam asmeniui, kuris byloje nedalyvauja. Nušalinimo institutas negali būti laikytinas įrankiu pašalinti iš bylos įrodymus, kurie yra nepalankūs vienai iš šalių.

Dėl procesinės bylos baigties.

41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

42. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

45. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė prašymą priteisti 1 320,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

46. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas netenkinamas, yra pagrindas priteisti suinteresuotam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

47. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotą asmenį UAB „Intrum Lietuva“ atstovauja advokatų kontora Sorainen ir partneriai. Iš byloje esančios 2020 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 5232/20LT matyti, jog suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ patyrė 1 320,11 Eur išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Šios PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą pagrindžia byloje esantis banko AB SEB bankas 2020 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymas.

48. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos taisyklės, kuriomis remdamasis teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, jog suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijos nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš pareiškėjos tenkinamas, priteisiant 1 320,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 1 320,11 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų ir vienuolika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rosita Patackienė