- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- P-4-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02835-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. T. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1197-602/2017 pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atliko pareiškėjo M. T. (toliau – ir pareiškėjas) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, privalomojo socialinio draudimo (toliau – ir PSD) įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei surašė 2015 m. sausio 12 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)‑FR0680-12, kuriame nustatė, kad pareiškėjas 2009–2010 m. UAB „Žydrena“ teikė paslaugas, nenumatytas jo verslo liudijime, todėl gautas pajamas vertino kaip gautas iš individualios veiklos, siekiant gauti pajamų. Pareiškėjui papildomai apskaičiavo 3 141,22 Eur GPM, 1 668,90 Eur VSD įmokų ir 1 861,68 Eur PSD įmokų. Vilniaus AVMI 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (4.65)‑FR0682-131 patvirtino 2015 m. sausio 12 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-12 ir papildomai apskaičiavo 3 141,22 Eur GPM, 1 861,68 Eur PSD įmokų ir 1 668,90 Eur VSD įmokų, taip pat apskaičiavo 1 642 Eur GPM delspinigių ir 908 Eur PSD įmokų delspinigių bei paskyrė 314 Eur GPM baudą, 243 Eur PSD įmokų baudą, 834 Eur VSD įmokų baudą. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 68-80 patvirtino Vilniaus AVMI 2015 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-131.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti VMI 2015 m. balandžio 29 d. spendimą Nr. 68-80 ir Vilniaus AVMI 2015 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-131.
Pareiškėjas paaiškino, kad nežinojo, jog jo vykdoma veikla nepatenka į verslo liudijime nurodytas verslo klases ir negalėjo to numatyti, kadangi verslo liudijimą išdavė Vilniaus AVMI inspektorė, kuriai buvo paaiškinta, kokio pobūdžio veikla pareiškėjas ketina verstis ir kokią įrangą planuoja remontuoti. Pareiškėjas vykdė veiklą, t. y. atliko įvairių elektronikos ir elektros įrenginių, pramonei skirtų įrenginių remonto bei kalibravimo darbus. Patikrinimo akte buvo konstatuota, kad pareiškėjo verslo liudijimas leido teikti tik buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninę priežiūrą ir remontą. Pareiškėjas teigė, kad visus mokesčius pagal verslo liudijimą mokėjo sąžiningai, bendradarbiavo su VMI atliekant mokestinį patikrinimą, teikė paaiškinimus ir visus reikiamus dokumentus, todėl neturėjo pareigos papildomai pasitikrinti, ar VMI išdavė teisingą verslo liudijimą ir, ar jame nurodyta veikla atitinka pareiškėjo vykdomą veiklą. Dėl neaiškių priežasčių Vilniaus AVMI, 2012 m. spalio 22 d. atlikusi mokestinį patikrinimą UAB „Žydrena“, nerado jokių įstatymų pažeidimų pareiškėjo veikloje su verslo liudijimu ir minėto patikrinimo aktu apskaičiavo 51 364,50 Lt sumokėti bendrovei, tačiau vėliau 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (465)‑FR0682‑706 UAB „Žydrena“ papildomai apskaičiuotų mokesčių prievolė buvo perkelta pareiškėjui ir kitiems su verslo liudijimais dirbusiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad teisės aktuose nustatytas baigtinis sąrašas veiklų, kuriomis verstis yra reikalingi verslo liudijimai. Viena iš tokių veiklų yra buhalterinės ir skaičiavimo įrangos (nuo 2009 m. gegužės 22 d. – raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros) techninė priežiūra ir remontas. Atsakovas, atlikęs pareiškėjo ūkinės-komercinės veiklos tyrimą, nustatė, kad pagal pareiškėjo prašymus nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. liepos 10 d. jam buvo išduotas verslo liudijimas teikti buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninės priežiūros bei remonto paslaugas (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – ir EVRK) 33.12 klasė), o nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. teikti raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės įrangos priežiūros ir remonto paslaugas (EVRK 95.11 klasė, įeina į EVRK 33.12 klasę). Pagal išduotus verslo liudijimus pareiškėjas galėjo laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. liepos 10 d. teikti tik buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninę priežiūrą ir remontą, o laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. kompiuterių ir skaičiavimo mašinų, bei išorinės įrangos remonto ir techninės priežiūros paslaugas, taip pat raštinės mašinų, buhalterinių mašinų priežiūros ir remonto darbus. Šiuo atveju pareiškėjas 2009 m. atliko pieno kokybės matavimo prietaisų remonto ir kalibravimo darbus, už kuriuos 2009–2010 m. gavo 89 600 Lt apmokėjimą, kuris apmokestinamas kaip kita individuali veikla. Atsakovas pažymėjo, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilo klausimų dėl jo vykdomos veiklos (verslo klasės) ar jis būtų kreipęsis konsultacijos į mokesčių administratorių, siekdamas išsiaiškinti ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, t. y. būtų rodęs iniciatyvą vykdant prievoles valstybei. Pareiškėjas savo prašymuose aiškiai nurodė vykdomos veiklos rūšį – buhalterinės ir skaičiavimo įrangos (nuo 2009 m. gegužės 22 d. – raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros) techninė priežiūra ir remontas, todėl nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėju, jog atsakovas klaidingai nurodė vykdomos veiklos rūšį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2009 m. gegužės 8 d. buvo išduotas verslo liudijimas Nr. V‑0833300, suteikiantis teisę nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. liepos 10 d. verstis EVRK 33.12 klasės veikla – buhalterinės ir skaičiavimo įrangos technine priežiūra ir remontu; 2009 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui išduotas verslo liudijimas Nr. V‑0874648, suteikiantis teisę nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. verstis EVRK 95.11, įeinančia į EVRK 33.12 klasę, veikla – raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros priežiūra ir remontu. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų ir Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matyti, kad nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas teikė UAB „Žydrena“ įrangos techninės priežiūros, prietaisų remonto ir įrangos kalibravimo paslaugas bei gavo už tai pajamų. Pareiškėjas metinėse pajamų mokesčio deklaracijose GPM308 deklaravo 89 600 Lt pagal verslo liudijimą gautas pajamas.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI sprendime nurodyta, jog pareiškėjas savo prašymuose aiškiai nurodė planuojamos veiklos rūšį – buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninė priežiūra ir remontas, o nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros techninė priežiūra ir remontas. Tai paneigiančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė. Todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Teismas nurodė, jog mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai mokėti mokesčius suponuoja ir pareiškėjo pareigą domėtis ir žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas ir jas tinkamai vykdyti. Duomenų, jog pareiškėjas tinkamai būtų pasinaudojęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 36 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis konsultuotis su mokesčių administratoriumi ir pastarasis būtų netinkamai pakonsultavęs (suklaidinęs) pareiškėją, byloje nėra.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, jog atsakovo veiksmų neteisėtumą įrodo aplinkybė, jog mokesčių administratorius yra nenuoseklus. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad 2012 m. spalio 22 d. Vilniaus AVMI atlikusi mokestinį patikrinimą UAB ,,Žydrena“ jo (pareiškėjo) veikloje pažeidimų, susijusių su verslo liudijimu, nenustatė ir minėtai bendrovei apskaičiavo 51 364,50 Lt mokesčių, tarp jų ir už pareiškėjo neva nesumokėtus mokesčius valstybei. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytu atveju, mokesčių administratorius nebuvo priėmęs galutinio sprendimo mokesčių administracinėje procedūroje, kas leistų spręsti, jog mokesčiai šioje byloje ginčijamuose sprendimuose apskaičiuoti pareiškėjui anksčiau būtų buvę paskaičiuoti UAB ,,Žydrena“. Iš į nagrinėjamą administracinę bylą pateiktų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. I-2138-437/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties Nr. A556-2214/2013 bei kitos rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjo minimą 2012 m. spalio 22 d. UAB ,,Žydrena“ patikrinimo aktą pateikus tvirtinti, Vilniaus AVMI nusprendė pavesti pakartotinai patikrinti bendrovę, t. y. galutinis sprendimas priimtas nebuvo. Vėliau teismai, nagrinėję UAB ,,Žydrena“ inicijuotą mokestinį ginčą, patvirtino, kad Vilniaus AVMI sprendimas, kuriuo buvo pavesta atlikti pakartotinį UAB ,,Žydrena“ patikrinimą, buvo sąlygotas objektyvios būtinybės išaiškinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes, ar darbuotojų, dirbusių su verslo liudijimais, veikla gali būti priskirta individualiai veiklai, dėl ko pareiga apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius nuo individualios veiklos pajamų galėtų pereiti patiems darbuotojams, o taip pat ištirti, ar sandoriai tarp UAB ,,Žydrena“ ir fizinių asmenų realiai įvyko. Todėl pareiškėjo argumentą, kad UAB ,,Žydrena“ apskaičiuoti mokesčiai vėliau dėl jam nesuprantamų priežasčių buvo perkelti fiziniams asmenims, teismas laikė neatitinkančiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad pareiškėjo vykdyta veikla (pieno pramonei skirtų įrenginių: krioskopų pH-metrų, elektroninių matuoklių, mikserių techninės priežiūros, remonto bei kalibravimo darbai) nepatenka į verslo liudijime nurodytas EVRK klases 95.11 ir 33.12, todėl konstatavo, jog tiek teritorinio mokesčių administratoriaus, tiek centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas teigė, jog jis nežinojo, kad jo vykdoma veikla nepatenka į verslo liudijime nurodytas veiklos klases. VMI pareigūnas, jam išduodamas tokį verslo liudijimą, patikino, kad jis galės vykdyti tą veiklą, kurią vykdyti planavo ir nurodė VMI pareigūnams. Vilniaus AVMI nebuvo įsitikinusi dėl pareiškėjo vykdytos veiklos klasifikavimo, todėl papildomai kreipėsi į Statistikos departamentą, kuris 2014 m. liepos 7 d. rašte Nr. SD-671 patvirtino, kad matavimo prietaisų, skirtų pieno pramonės įmonių laboratorijoms, remonto paslaugos priskirtinos 33.13 klasei „Elektroninės ir optinės įrangos remontas“, o šių matavimo prietaisų kalibravimo paslaugos priskirtinos 71.20 klasei „techninis tikrinimas ir analizė“.
Pareiškėjo nuomone, teismas sprendime neteisingai įvertino pareiškėjo argumentus, kad Vilniaus AVMI, 2012 m. spalio 22 d. atlikusi mokestinį patikrinimą UAB „Žydrena“, nerado jokių įstatymų pažeidimų jo veikloje su verslo liudijimu, ir laikė juos nepagrįstais. VMI konstatavo, jog tais atvejais, kai gyventojas teikia paslaugas juridiniam asmeniui turėdamas verslo liudijimą, pastarasis privalo įsitikinti, ar gyventojui išmokamos išmokos galės būti priskirtos pajamoms iš veiklos pagal verslo liudijimą, todėl yra atsakingas už teisingą mokesčių paskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės biudžetą. Be to, teismas nepagrįstai atmetė liudytojo Ž. M. parodymus apie tai, kad laboratoriniai prietaisai, kuriems jis teikė paslaugas, gali būti vertinami kaip pramoniniai kompiuteriai, nes jie turi atmintį, procesorių duomenų apdorojimui, galimybę prijungti kitus prietaisus.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad teisės aktai imperatyviai nustato veiklos, kuriai verstis išduodamas verslo liudijimas, rūšis, t. y. jų sąrašas yra baigtinis, ir viena iš tokių veiklų yra buhalterinės ir skaičiavimo įrangos (nuo 2009 m. gegužės 22 d. – raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros) techninė priežiūra ir remontas. Elektroninės bei optinės įrangos remontas ir techninis tikrinimas bei analizė nėra veiklos, kuriomis verčiamasi turinti verslo liudijimą, t. y. ši ūkinė-komercinė veikla traktuojama kaip kita individuali veikla. Šiuo atveju nenustatyta, jog pareiškėjui kilo klausimų dėl jo vykdomos veiklos (verslo klasės), jis kreipėsi konsultacijos į mokesčių administratorių, siekdamas išsiaiškinti ir tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, t. y. rodė iniciatyvą vykdant prievoles valstybei. Pareiškėjas savo teiktuose prašymuose aiškiai nurodė vykdomos veiklos rūšį, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog mokesčių administratorius klaidingai nurodė vykdomos veiklos rūšį. Klausimas dėl pareiškėjo vykdomos veiklos priskyrimo tinkamai verslo klasei kilo inspekcijai atliekant kontrolės veiksmus įmonės atžvilgiu, todėl, nesant pareiškėjo paklausimo, nėra pagrindo sutikti su juo, jog inspekcija jam turėjo išaiškinti veiklos priskyrimą tinkamai veiklos klasei. Inspekcija turėjusi išaiškinti veiklos priskyrimą tik esant pareiškėjo iniciatyvai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaikė VMI atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi (Nr. A‑1197‑602/2017) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismo vertinimu, ginčą nagrinėjusios institucijos yra atlikusios išsamią ir visapusišką reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių analizę bei vertinimą, su kuriuo kolegija sutiko. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės naujų aplinkybių nenurodė, o tik atkartojo savo ankstesnę faktinių aplinkybių vertinimo versiją, todėl teismas, nekartodamas ginčą nagrinėjusių institucijų motyvų, šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-691-556/2017, kurioje kilo analogiškas ginčas dėl pareiškėjos R. M. teiktų paslaugų teikimo UAB „Žydrena“ ir jos vykdytos veiklos kvalifikavimo pagal EVRK, konstatavo, kad asmeniui, vykdančiam komercinę veiklą, vien gramatiniu požiūriu turėjo būti aišku, kad vykdyta veikla – matavimo prietaisų, skirtų pieno pramonei, techninė priežiūra, kalibravimas, remontas, niekaip negali patekti į verslo liudijimuose nurodytas veiklas – buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninė priežiūra ir remontas, o vėliau raštinės mašinų, buhalterinių mašinų, kompiuterių ir elektroninės aparatūros priežiūra ir remontas. Šioje administracinėje byloje taip pat buvo vertintas tas pats, kaip ir nagrinėjamoje byloje, Lietuvos statistikos departamento 2014 m. liepos 7 d. raštas Nr. SD-671, ir apeliacinės instancijos teismo buvo konstatuota, kad ,,Mokesčių administratoriaus kreipimasis į Lietuvos statistikos departamentą nereiškia pastarojo abejonių dėl pareiškėjos vykdytos veiklos kvalifikavimo pagal EVRK. Viešojo administravimo sistemos subjektas, priimdamas sprendimą dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo, turi pareigą visapusiškai pagrįsti priimtiną sprendimą. O aptariamas kreipimasis bei gautas atsakymas – vienas iš faktinių duomenų, įgalinusių apskaičiuoti papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, kurios buvo nukreiptos į R. M., ir būtent į ją, kaip į asmenį, vykdžiusį veiklą, nepatekusią į veiklas, kuriomis verčiamasi turint verslo liudijimą. Tokia veikla atitiko individualios veiklos sąvoką ir turėjo būti apmokestinta pagal nustatytus mokestinius reikalavimus, kas ir buvo padaryta.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-691-556/2017 taip pat pažymėjo, kad galimas mokesčių administratoriaus darbuotojo patikinimas apie galimybę vykdyti norimą veiklą išduotų verslo liudijimų pagrindu niekaip nepaneigė pareiškėjos (apeliantės) atsakomybės, nes tai bendro pobūdžio objektyviais duomenimis neparemtas paaiškinimas, nesuderinamas su byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir įvertinęs teismo praktiką analogiškoje byloje, teismas pareiškėjo skundą atmetė.
V.
Pareiškėjas M. T. 2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A‑1197‑602/2017, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.
Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2017 m. spalio 11 d. nutartį, neteisingai pritaikė MAĮ normas.
Pareiškėjas, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. P-63-1062/2017, nurodo, kad papildomai apskaičiuotus mokesčius, baudas, delspinigius, pasibaigus MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytam 5 senaties terminui, galima laikyti akivaizdžiu esminiu įstatymo pažeidimu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, Vilniaus AVMI pareigūnai, 2015 m. sausio 12 d. patikrinimo aktu perskaičiavę mokesčius už 2009 metus, perskaičiavimą atliko pasibaigus 5 metų senaties terminui. Pareiškėjo teigimu, mokesčiai galėjo būti skaičiuojami už 2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 metus, tačiau ne už 2009 metus. Todėl, pareiškėjo vertinimu, tai akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs administracinis teismas neteisingai aiškino byloje taikytinas materialiosios teisės normas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, jog prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsakovas pažymi, kad minėtas senaties terminas skaičiuojamas nuo pavedimo tikrinti surašymo dienos. Šiuo atveju pareiškėjui 2014 m. lapkričio 22 d. išsiųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (4.65)-FR0663-453. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 22 d. pranešime nurodytą dieną (2014 m. gruodžio 2 d.) atvyko ir pasirašytinai susipažino su šiuo pavedimu bei patikrinimui pateikė dokumentus. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2014 m. (einamieji metai) ir apima 2013, 2012, 2011, 2010, 2009 m. (penkeri praėję metai), todėl mokesčių administratorius turėjo teisinį pagrindą atlikti mokestinį patikrinimą už 2009 m. Taigi, atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė akivaizdaus teisės normos aiškinimo pažeidimo, t. y. netinkamo mokesčių perskaičiavimo senaties taikymo, todėl nėra pagrindo jo prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Nagrinėjamu atveju administracinės bylos Nr. A-1197-602/2017 procesą pareiškėjas M. T. prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.
Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos, todėl procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502‑165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).
Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant, turėjęs įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.“
Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinės bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjo nurodyta teisės norma nebuvo remtasi nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Administracinėje byloje nebuvo keliamas klausimas (ginčas) dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino, todėl ši teisės norma teismų procesiniuose dokumentuose nebuvo taikoma ir, atitinkamai, ji negalėjo būti akivaizdžiai netinkamai pritaikyta, be kita ko, darant įtaką neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti kokius nors materialiosios teisės normos taikymo pažeidimus bei atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. T. prašymą atnaujinti procesą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1197-602/2017 pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.