Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui K. J. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo; institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1., b. l. 12) nustatoma, kad D. J. gimė (duomenys neskelbtini), tėvais įrašyti K. J. ir R. R..

Šioje byloje ieškovė siekia pakeisti minėta teismo nutartimi nustatytą materialinio išlaikymo dydį, padidinant jį nuo 115,85 Eur iki 300 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba (e. bylos t. 1, b. l. 88). Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto turto (nekilnojamųjų daiktų ir (ar) transporto priemonių) nėra (e. bylos t. 1, b. l. 89, 108–111). Antstolių sistemos duomenimis (e. bylos t. 1, b. l. 90 – 107) nustatoma, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams ar turi kitų išlaikytinių, išskyrus sūnų D., ar kad jo darbingumas būtų ribotas.

Šalių nepilnametis sūnus D. J. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, t. y. mokyklinio amžiaus vaikas – jis toliau auga, vystosi, todėl ir jo poreikiai su amžiumi (palyginus su 2014 m., kai buvo patvirtinta taikos sutartis dėl materialinio išlaikymo dydžio) atitinkamai didėja. Sūnumi iš esmės rūpinasi ieškovė, o atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo bei bendravimo su vaiku. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytą išlaikymą 115,85 Eur per mėnesį atsakovas nemoka. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas nemoka materialinio išlaikymo sūnui ir todėl jai VSDFV moka 99 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo išmoką. Tačiau valstybės mokamos sumos nepakanka, nes sūnaus poreikiai padidėjo, jis lanko mokyklą, jam susilpnėjo regėjimas, reikia nešioti akinius, vaiko laisvalaikiui taip pat reikia skirti lėšas. Ieškovė pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius akinių reikalingumą. Kitų duomenų apie tai, kad vaikui būtų nustatyti specialūs poreikiai ar tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie sąlygotų mokamo materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo būtinumą, byloje nėra.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo įteiktas, tačiau jis neatvyko į teismo posėdį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo materialinę padėtį. Teismas vertina, kad tokie atsakovo veiksmai yra sąmoningas pasirinkimas nevykti į teismo posėdį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu kuri nors šalis sąmoningais veiksmais sunkina įrodymų rinkimą, nebendradarbiauja, tokiu atveju visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos tokios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017); šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Atsakovas šiuo metu nedirba, neturi registruoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, teismui atsakovas nepateikė atsiliepimo ir nepateikė įrodymų apie savo gaunamas pajamas, byloje esančiais duomenimis atsakovas nedirba, atsakovas bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, jis duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui yra žinoma apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą jo atžvilgiu. Atsakovas jokios informacijos teismui nepateikė, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo padidinti materialinio išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis esminių sveikatos sutrikimų, jam nenustatytas nedarbingumo lygis, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsakovo atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos (e. bylos t. 1, b. l. 90 – 107). Atsakovui pateikus teismui duomenis apie jo įsipareigojimų dar ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdymą, šios aplinkybės neturėtų esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu.

Ieškovė pateikė duomenis kreditorinius įsipareigojimus, tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir vaiko išlaikymas laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu. Be to, ieškovė negrindžia prašymo padidinti materialinio išlaikymo dydį pablogėjusia jos materialine padėtimi ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Ieškovės paaiškinimais byloje nustatyta, kad šalių sūnui nustatyta trumparegystė, jam reikia nuolat nešioti akinius. (duomenys neskelbtini)medicinos dokumentų išrašu / siuntimu (e. bylos t. 1; b. l. 84) nustatoma, kad D. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie tai, kad sūnui būtų nustatyti specialūs poreikiai ar tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie sąlygotų mokamo materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo būtinumą, byloje nėra.

Ieškovės paaiškinimu, atsakovas šiuo metu nedirba, o ji dirba. Gauna darbo užmokestį, jai mokami vaiko pinigai pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Registruotino nekilnojamojo turto abi šalys neturi, ieškovė yra įgijusi automobilį

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį sūnui išlaikyti reikia 800 Eur, tačiau ne visada ji tokią sumą turi ir tiek išleidžia. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad ji, skaičiuodama sūnaus poreikius, nurodė mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas didesnes sumas, nei moka šiuo metu. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 800 Eur išleidimą vaiko poreikių tenkinimui, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad vaiko poreikių tenkinimui pakankama suma yra 700 Eur per mėnesį.

Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė neteikia įrodymų, patvirtinančių jos išleidžiamas sumas vaiko poreikiams tenkinti. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė siekia sudaryti sūnui materialines sąlygas tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaikų gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus daugiau nei dešimčiai metų, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiam sūnui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jo būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino 2024 m. metais taikomą minimalią mėnesinę algą 924 Eur. Atskaičius mokesčius, ši alga yra 708,40 Eur, todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos – 354,20 Eur (708,40 Eur : 2= 354,20 Eur) tenkanti vienam tėvui.

Tokiu būdu ieškovės prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo 300 Eur neviršija nustatytą optimalų kriterijų – vienos minimalios mėnesio algos dydį, atskaičius mokesčius.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalių turtinę padėtį, į didėjančius augančio vaiko poreikius, į praėjusį beveik dešimties metų laikotarpį nuo išlaikymo dydžio nustatymo ir pasikeitusios šalyje ekonominės padėties (kainų augimo), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį iš 115,85 Eur mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į 300 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. gegužės 28 d. iki sūnaus pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė priteistų materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, todėl šioje byloje pakartotinai spręsti šį klausimą nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir įvertinęs, kad atsakovas darbingas ir byloje elgėsi pasyviai ir nebendradarbiavo, sprendžia, kad nėra pagrindo valstybės mokama suma mažinti materialinio išlaikymo, kurį turi mokėti atsakovas, dydį, o valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. vasario 6 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės turėtos išlaidos šioje byloje už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 472,92 Eur (2024 m. spalio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 472,92 Eur išlaidų suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 49,72 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 31,72 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-260, 265, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1300-814/2014 patvirtintoje šalių taikos sutartyje nustatytą atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teikiamą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš 115,85 Eur (buvęs 400 Lt; indeksuotas – 175 Eur) į 300 Eur (trijų šimtų eurų dydžio materialinį išlaikymą, indeksuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki D. J. pilnametystės.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 49,72 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 72 ct) žyminio mokesčio (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 472,92 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 92 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. vasario 6 d. sprendimą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.