Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-677-887/2018 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“ ieškinį atsakovui T. Z. dėl žalos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Autrona“ prašė teismo priteisti iš atsakovo T. Z. 1683,94 Eur žalą ir nuostolius, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovas pagal 2015 m. balandžio 9 d. darbo sutartį Nr. 78 įsidarbino pas ieškovą vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Atsakovas, vairuodamas jam patikėtą vilkiką „Volvo“ su puspriekabe, 2017 m. vasario 1 d. padarė autoįvykį. Atsakovas 2017 m. kovo 16 d. buvo atleistas iš darbo pačiam prašant. Įmonėje atliktu nuostolių paskaičiavimu nustatyta, kad įmonei buvo padaryta žala ir nuostoliai: už vilkiko remontą draudimo neatlyginama dalis (franšizė) 300 Eur; už puspriekabės BA 076 remontą - draudimo neatlyginama dalis (franšizė) 290 Eur; už puspriekabės BA 076 tento remontą - 26 Eur; dėl remonto prastovos negautas pelnas - 1067,94 Eur, viso 1683,94 Eur. Atsakovo trijų mėnesių darbo užmokestis sudarė 1897,23 Eur. Nustačius žalos dydį, atsakovui 2017 m. balandžio 28 d. buvo išsiųstas raštas, kuriame nurodyti įmonei padaryti nuostoliai. Tačiau siųstas raštas grąžintas įmonei kaip neįteiktas. Dėl 300 Eur draudimo neatlygintos dalies (franšizės) ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas ginčija 290 Eur draudimo neatlygintą dalį (franšizę). Ieškovas puspriekabę remontavo pats, tačiau darbai buvo suderinti su BTA draudimu ir šį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai. Atsakovas taip pat nesutinka su 26 Eur suma dėl tento remonto, tačiau į bylą pateikti įrodymai, kad darbai buvo atlikti UAB „Vizora“ ir netgi prašoma priteisti suma be PVM mokesčio. Dėl ieškovo negauto pelno yra pateiktas įmonės buhalterijos paskaičiavimas už pusmetį iki įvykio, kuris atliktas pagal tarptautines metodikas bei kuriomis remiasi draudimo bendrovės, apskaičiuodamos negautą pelną. Taip pat ieškovas, įrodinėdamas, jog tuo metu, kuomet vilkikas buvo remontuojamas, buvo reali galimybė sudaryti krovinių pervežimo sutartis, pateikė iš savo elektroninio pašto įrodymus apie laimėto konkurso sąlygas. Todėl akivaizdu, kad susidarė prastova (b. l. 56–57). Atsakovo teiginiai, kad puspriekabė nesuremontuota ar kad atsakovas remontavo tentą, melagingi. Ieškovas laimėjo UAB „Lietpak“ konkursą eksportuoti prekes į D. B., todėl buvo suplanuoti nuolatiniai reisai kiekvienu vilkiku, natūralu, kad ieškovas neteko dalies pelno.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovas iš dalies sutinka su ieškiniu. Atsakovas sutinka sumokėti ieškovui 1000 Eur, tačiau jis nesutinka su žalos dydžiais dėl puspriekabės ir tento remonto, kadangi atsakovas matė, kad puspriekabė iki šiol nesuremontuota, o tentą remontavo jis pats. Atsakovas pripažįsta, kad padarė autoįvykį vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), tačiau tai įvyko netyčia, neįvertinus slidžios kelio dangos. Nėra ginčo dėl 300 Eur draudimo neatlygintos dalies (franšizės), tačiau atsakovas nesutinka su prašoma priteisti 290 Eur draudimo neatlyginta dalimi (franšize), 26 Eur suma dėl tento remonto. Taip pat nesutinka su 1067,94 Eur suma dėl vilkiko remonto prastovos negauto pelno, kadangi visiškai neaišku, kaip ir kuo vadovaujantis atlikti paskaičiavimai, kodėl būtent už nurodytą laikotarpį. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kokie buvo padaryti vilkiko ir puspriekabės apgadinimai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui UAB „Autrona“ iš atsakovo T. Z. 1383,94 Eur nuostolius, 351 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš atsakovo T. Z. valstybei 11,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovo prašoma priteisti neatlyginta 290 Eur dalimi (franšize) už puspriekabės BA076 remontą draudimo. Atsakovo teigimu, puspriekabė iki šiol nėra suremontuota, todėl jokie nuostoliai ieškovui negalėjo atsirasti. Ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas pats remontavosi puspriekabę, tačiau darbai buvo suderinti su BTA draudimu. Šias ieškovo atstovo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (prijungta Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) darbo byla b. l. 15). Tuo tarpu atsakovas savo nurodytos faktinės aplinkybės nepagrindė jokiais nenuginčijamais įrodymais ir nenuginčijo ieškovo pateiktų įrodymų.Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo prašoma priteisti 26 Eur suma už puspriekabės BA076 tento remontą. Atsakovas tvirtina, jog tentą suremontavo jis savo jėgomis, tačiau teismui nepateikti jokie nenuginčijami įrodymai, patvirtinantys pastaruosius atsakovo paaiškinimus. Tuo tarpu ieškovo atstovas paaiškino, kad tento remonto darbai buvo atlikti UAB „Vizora“, ką patvirtina į bylą pateikta 2017 m. vasario 2 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 0036477 31,46 Eur sumai (26+5,46 PVM) (prijungta DGK darbo byla b. l. 13). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti 26 Eur sumą yra pagrįstas.Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat prašė priteisti 1067,94 Eur negautą pelną dėl vilkiko remonto prastovos. Teismas, detaliai išanalizavęs ieškovo pateiktus įrodymus, pilną ir intensyvų visų vilkikų užimtumą, vertino, jog yra pagrindas išvadai, kad vilkikui „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepatekus į autoįvykį ir neprireikus remonto, jis taip pat būtų vežęs krovinius ir gavęs pelną. Ieškovas yra pateikęs negauto pelno paskaičiavimą, pagal to paties vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darbą už šešis mėnesius iki autoįvykio ir remonto, tokiu būdu paskaičiuojant vienos dienos pelną ir negautą pelną už aštuoniolika dienų vilkikui būnant remonte. Paskaičiavimai pagrįsti realiai patirtomis išlaidomis ir rezultate gautomis pajamomis (prijungta DGK darbo byla b. l. 16, 17). Teismas vertino, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo paskaičiavimais, jokiais objektyviais įrodymais jų nepaneigė, savo paskaičiavimų, paneigiančių ieškovo pateiktuosius, teismui nepateikė. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas įrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais, dėl ko reikalavimas dėl 1067,94 Eur (neatskaičius pelno mokesčio) negauto pelno priteisimo yra pagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovas pripažįsta, kad padarė autoįvykį, kurio metu buvo nežymiai apgadinta transporto priemonė. Po autoįvykio tentą jis pats suremontavo ir atlenkė puspriekabės įlenktą bortą, toliau važinėjo su ta pačia puspriekabe tik su kitu vilkiku. Atsakovas išėjęs iš darbo matė, kad puspriekabė nebuvo remontuojama ir mano, kad ji ir dabar yra nesuremontuota, nes borto įlenkimas buvo labai nežymus. Pats vilkikas yra 13 metų senumo ir remonto metu vilkikui buvo pakeistos kitos detalės, kurios buvo surūdiję. Nors vilkikas ir buvo remontuojamas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 24 d., tačiau puspriekabė buvo prikabinta prie kito vilkiko ir vežė krovinius. Todėl ieškovas neprarado jokio gaunamo pelno. Teismas neteisingai, abstrakčiai priimdamas sprendimą vadovavosi kažkokiais tai tarptautiniais standartais, tarptautinėmis metodikomis ir rėmėsi kažkokiais tai apskaičiavimais dėl negauto pelno. Be to, ieškovas paaiškino, kad pateikti duomenų, kokių užsakymų atsisakė ieškovas laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 24 d. negali, kadangi derybos dėl užsakymų nėra protokoluojamos. Todėl teismas, neįrodžius šios aplinkybės, negali ieškovo paaiškinimų vertinti logiškai, neturėdamas tam įrodymų ir pagrindo. Teismas dalyje dėl 1067,94 Eur nuostolių priteisimo neatskleidė bylos esmės, nors buvo ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad byloje nevyko ginčas dėl vilkiko apgadinimų, ieškovas prašė priteisti tik franšizę dėl vilkiko (duomenys neskelbtini) remonto - draudimo neatlyginamos dalies, o dėl šios frančizės ginčo tarp šalių nebuvo. Dėl puspriekabės ir jos tento remonto teismui buvo pateikti įrodymai, jie buvo aptarti teismo sprendime ir jokiais leistinais įrodymais nenuginčyti. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai aptarė ieškovo pateiktus įrodymus tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek ir nagrinėjant bylą teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų esant darbo sutarties šalių pasirašytai darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai.Byloje nustatyta, kad darbo sutartį šalys sudarė 2015 m. balandžio 9 d., tos pačios dienos visiškos materialinės atsakomybės sutartimi atsakovas įsipareigojo prisiimti visišką materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ( b.l. 93). Vilniaus apskrities VPK 2017 m. vasario 1 d. užfiksavo eismo įvykį, nustatė, kad T. Z., vairuodamas nebuvo atidus, neįvertino kelio dangos, parkuodamas automobilį apgadino vilkiko kairės pusės galinę dalį, vilktos puspriekabės tentą, bortą (prijungta DGK darbo byla b. l. 8-10, civilinė byla Nr. 2-4981-887/2017 b. l. 27). Atsakovas ieškovo įmonėje dirbo nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. kovo 17 d. ( prijungta darbo byla, b.l.3), todėl šią bylą sprendžiant taikytinos materialinės Darbo kodekso, galiojusio šalių darbo santykių metu, nuostatos (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1d.) ( Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str.). Ieškovės prašymas darbo ginčų komisijai yra pateiktas 2017 m. liepos 28 d., todėl prašymas ( ieškinys) yra sprendžiamas pagal Darbo kodekso, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., procesines normas ( Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d.). Atsakovas neginčijo, kad turi atlyginti 300 Eur už sugadinto vilkiko remontą draudimo kompanijos neatlyginta dalimi ( franšize). Tačiau atsakovas ( toliau- ir apeliantas) nesutiko atlyginti 290 Eur už puspriekabės remontą ir 26 Eur už tento remontą , teigdamas, kad puspriekabė nebuvo remontuojama, o tentą suremontavo jis pats. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovė pagrindė reikalingo remonto kainas. Kaip matyti iš sąskaitos-faktūros, ieškovė už tento remontą sumokėjo 26 Eur ( be PVM, prijungta darbo byla, b.l. 13), o puspriekabės remontui reikalingos lėšos yra paskaičiuotos draudimo bendrovės eksperto ( darbo bylos b.l. 15). Ta aplinkybė, kad puspriekabė nėra realiai suremontuota iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nereiškia, kad ji nebuvo apgadinta atsakovo sukelto eismo įvykio metu, ir kad jos nereikės remontuoti. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį tenkina visiškai, tačiau priteisė iš atsakovo 316 Eur nuostolių ir 1067,94 Eur negauto pelno, t.y. iš viso 1383,94 Eur. Nesant kitų argumentų ir paaiškinimų, laikytina, kad tai yra teismo padarytas rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas laikant, kad reikalavimai priteisti 300 Eur už vilkiko remontą, 290 Eur už puspriekabės remontą ir 26 Eur už tento remontą yra tenkintini ( CPK 276 str.), todėl priteistina suma už remontą turi būti 616 Eur ( 300+290+26). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ne tik automobilio, puspriekabės ir tento sugadinimu padarytą žalą, bet ir negautą pelną dėl remontuoto vilkiko prastovos, kuri tęsėsi nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 24 d. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 1067,94 Eur negauto pelno kaip labiau tikėtinus ir logiškus įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, kad ieškovo įmonė laimėjo UAB „Lietpak“ konkursą, buvo suplanuoti visų vilkikų reisai, ir ieškovo direktoriaus paaiškinimą, kad derybos dėl užsakymų nėra protokoluojamos, o neturint automobilio, priimti užsakymą ar dėl jo derėtis nėra jokios prasmės ir galimybių, tuo metu buvo atsisakyta vieno UAB „Lietpak“ konkursinio pasiūlymo, nes ieškovas neturėjo automobilio (b. l. 64). Tačiau su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti. Darbo kodekso ( redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 257 straipsnyje buvo nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.Ieškovė įrodinėjo negautas pajamas jos pačios surašytu dokumentu ( b.l.34-35), kuriame išdėstytas pasiūlymas pervežti įvairius krovinius D. B. ir Italijoje tam tikruose regionuose, paaiškinimais ( b.l. 64), vienkartinėmis krovinių gabenimo sutartimis ( b.l. 65-69), negauto pelno paskaičiavimu ( darbo bylos b.l. 77-78). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas įstatymų tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2009, Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-35/2011, 3K-3-281/2015, Nr. 3K-3-465-686/2016 ir kt.).Tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė laimėjo „Lietpak“ konkursą ir pasirašė su „Lietpak“ krovinių gabenimo sutartį, pagal kurią ginčo laikotarpiu ( nuo 2017 m. vasario 6 iki 24 dienos) buvo užsakyti visų ieškovės turimų vilkikų visi galimi reisai. Ieškovės pateiktas sąrašas ( b.l. 34) gali būti įrodymas tik dėl to, kad ieškovė teikė pasiūlymą dalyvauti konkurse. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateikto paaiškinimo ( b.l.64), laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 iki 24 dienos pagal „Lietpak“ užsakymus buvo vykdomi 4 pervežimai, kuriems labiau tikėtina, kad užteko ieškovės turimų likusių 15 vilkikų. Paaiškinime nurodomas teiginys, kad buvo atsisakyta vieno „Lietpak“ užsakymo, nes nebuvo vilkiko, viena vertus, yra niekuo nepagrįstas, o kita vertus, neturėtų išeiti už darbdavio prisiimtos normalios komercinės ir gamybinės rizikos ribų. Įmonė, užsiimanti pervežimais, turi planuoti savo veiklą ir gautiną pelną įvertindama galimas rizikas ir turėdama rezervą tam atvejui, jeigu sugestų automobilis, susirgtų darbuotojas, įvyktų kiti nenumatyti įvykiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia ieškovę neįrodžius, kad būtent dėl sugadinto ir remontuoto vilkiko neteko dalies pajamų ( pelno), o net jeigu tokių pajamų ir negavo, tai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (sugadinto automobilio) ir patirtų neigiamų pasekmių ( negauto pelno). Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priteistą sumą sumažinti 1067,94 Eur. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 37 proc. ( ieškiniu prašyta priteisti 1683,94 Eur, priimtas sprendimas keičiamas ir priteista suma mažinama iki 616 Eur). Šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams ( CPK 93 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudarė 351 Eur ( 51 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur išlaidos advokato pagalbai, taip pat 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Išlaidos, turėtos ginčą nagrinėjant DGK, ieškovei nepriteistinos ( DK 217 str. 3 dalis). Išlaidos už proporcingą dalį žyminio mokesčio (nuo 51 Eur) iš atsakovo nepriteistinos, nes darbuotojai bylose dėl reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Kitos išlaidos ( advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) sudaro iš viso 451 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistina 167 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintiems reikalavimams ( 37 proc.). Atsakovas duomenų apie turėtas išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Teismo patirtos išlaidos abiejų instancijų teismuose, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,09 Eur. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams valstybei iš ieškovės priteistina 11,09 Eur, iš atsakovo 7 Eur (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir sumažinti priteistas iš atsakovo T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Autrona“, į. k. 249970870, sumas iki 616 Eur (šešių šimtų šešiolikos eurų) nuostolių ir 167 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteistą iš atsakovo T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei sumą sumažinti iki 7 Eur (septynių eurų ) sumokant į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Autrona“, įm.k. 249970870, 11,09 Eur ( vienuolika eurų ir 9 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.