- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 2-677-887/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04277-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- Autrona
- Atsakovas
- T. Z.
- Advokatai
- Regina Šeperienė, Vaidas Jurčikonis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo UAB „Autrona“ atstovui R. Ž., atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui, atsakovo T. Z. atstovei advokatei Reginai Šeperienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autrona“ ieškinį atsakovui T. Z. dėl žalos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Autrona“ prašo priteisti iš atsakovo 1683,94 Eur žalos ir nuostolių, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas pagal 2015-04-09 darbo sutartį Nr. 78 įsidarbino pas ieškovą vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. Atsakovas 2017-02-01, vairuodamas jam patikėtą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė autoįvykį ir apgadino vilkiką bei puspriekabę. Atsakovas 2017-03-16 buvo atleistas iš darbo pačiam prašant. Įmonėje 2017-04-28 atliktu nuostolių paskaičiavimu nustatyta, kad įmonei buvo padaryta žala ir nuostoliai: už vilkiko (duomenys neskelbtini) remontą – draudimo neatlyginama dalis (franšizė) 300,00 Eur; už puspriekabės (duomenys neskelbtini) remontą - draudimo neatlyginama dalis (franšizė) 290,00 Eur; už puspriekabės (duomenys neskelbtini) tento remontą – 26,00 Eur; dėl remonto prastovos negautas pelnas – 1067,94 Eur, iš viso 1683,94 Eur. Atsakovo trijų mėnesių darbo užmokestis buvo 1897,23 Eur. Nustačius žalos dydį, atsakovui 2017-04-28 buvo išsiųstas raštas, kuriame nurodyti įmonei padaryti nuostoliai. Tačiau raštas liepos mėnesį grįžo į įmonę, kaip neįteiktas atsakovui, nors matyti, kad įteikti buvo bandoma daug kartų. Ieškovas 2017-07-28 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė atnaujinti kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą, tačiau komisija atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir nagrinėti ieškovo prašymą (b. l. 2).
Ieškovo atstovas advokatas Vaidas Jurčikonis teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, pagrindė ieškinį teisiniais argumentais. Atstovas papildomai paaiškino, kad dėl 300,00 Eur draudimo neatlygintos dalies (franšizės) ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas ginčija 290,00 Eur draudimo neatlygintą dalį (franšizę). Ieškovas puspriekabę remontavo pats, tačiau darbai buvo suderinti su BTA draudimu ir šį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai. Atsakovas taip pat nesutinka su 26,00 Eur suma dėl tento remonto, tačiau į bylą pateikti įrodymai, kad darbai buvo atlikti UAB „Vizora“ ir netgi prašoma priteisti suma be PVM mokesčio. Dėl negauto pelno yra pateiktas įmonės buhalterijos paskaičiavimas už pusmetį iki įvykio, kuris atliktas pagal tarptautines metodikas bei kuriomis remiasi draudimai apskaičiuodami negautą pelną. Taip pat ieškovas įrodinėdamas, jog tuo metu, kuomet vilkikas buvo remontuojamas, jis turėjo realią galimybę sudaryti krovinių pervežimo sutartis, pateikė iš savo elektroninio pašto įrodymus apie laimėto konkurso sąlygas. Todėl akivaizdu, kad susidarė prastova (b. l. 56-57).
Ieškovo atstovas direktorius R. Ž. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei advokato paaiškinimus. Atstovas papildomai paaiškino, kad visiškai nesvarbu, kokiai sumai atliekami remonto darbai, franšizės konkreti suma nurodoma draudimo sutartyje. Atsakovo teiginiai, kad puspriekabė nesuremontuota ar, kad jis remontavo tentą melagingi. Negautas pelnas paskaičiuotas pagal tarptautinius standartus, paskaičiavimus atliko įmonės buhalterė. Ieškovas laimėjo UAB „Lietpak“ konkursą, kuri eksportavo savo prekes į Didžiąją Britaniją, todėl buvo suplanuoti nuolatiniai reisai kiekvienu vilkiku, natūralu, kad ieškovas neteko dalies pelno (b. l. 56-57).
Atsiliepimas
Atsakovo T. Z. atstovė advokatė Regina Šeperienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas iš dalies sutinka su ieškiniu. Atsakovas sutinka sumokėti ieškovui 1000,00 Eur, tačiau jis nesutinka su žalos dydžiais dėl puspriekabės ir tento remonto, kadangi jis matė, kad puspriekabė iki šiol nesutaisyta, o tentą remontavo jis pats. Atsakovas pripažįsta, kad padarė autoįvykį vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai įvyko netyčia, neįvertinus slidžios kelio dangos. Nėra ginčo dėl 300,00 Eur draudimo neatlygintos dalies (franšizės), tačiau atsakovas nesutinka su prašoma priteisti 290,00 Eur draudimo neatlyginta dalimi (franšize), 26,00 Eur suma dėl tento remonto. Taip pat nesutinka su 1067,94 Eur suma dėl vilkiko remonto prastovos negauto pelno, kadangi visiškai neaišku kaip ir kuo vadovaujantis atlikti paskaičiavimai, kodėl būtent už nurodytą laikotarpį. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kokie buvo padaryti vilkiko ir puspriekabės apgadinimai (b. l. 56-57).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-04-09 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas dirbo UAB „Autrona“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2017-03-17 (prijungta DGK darbo byla b. l. 3-4). Atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 632,41 Eur (prijungta DGK darbo byla b. l. 7). Vilniaus apskrities VPK 2017-02-01 užfiksavo eismo įvykį, nustatė, kad T. Z., vairuodamas nebuvo atidus, neįvertino kelio dangos, parkuodamas automobilį apgadino vilkiko kairės pusės galinę dalį, vilktos puspriekabės tentą, bortą (prijungta DGK darbo byla b. l. 8-10, civilinė byla Nr. 2-4981-887/2017 b. l. 27).
CK 6.353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, jie kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realiai patirtus) ir netiesioginius (negautos pajamos, prarastos galimybės vertė).
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas T. Z., dirbdamas pas ieškovą vilkiko vairuotoju, 2017-02-01 vairuodamas jam patikėtą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė autoįvykį ir apgadino vilkiką bei puspriekabę. Tarp šalių tai pat nėra ginčo dėl draudimo ieškovui nustatyto franšizės dydžio. Atsakovas sutinka su prašoma priteisti už vilkiko (duomenys neskelbtini) remontą draudimo neatlyginta dalimi (franšize) 300,00 Eur.
Atsakovas nesutinka su ieškovo prašoma priteisti neatlyginta 290,00 Eur dalimi (franšize) už puspriekabės (duomenys neskelbtini) remontą draudimo. Atsakovo teigimu puspriekabė iki šiol nėra suremontuota, važinėja apgadinta, todėl jokie nuostoliai ieškovui negalėjo atsirasti. Savo ruožtu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas pats remontavosi puspriekabę, tačiau darbai buvo suderinti su BTA draudimu. Šias ieškovo atstovo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (prijungta DGK darbo byla b. l. 15). Tuo tarpu atsakovas savo nurodytos faktinės aplinkybės nepagrindė jokiais nenuginčijamais įrodymais bei nenuginčijo ieškovo pateiktų, teismo pirmiau nurodytų, įrodymų. Todėl teismo vertinimu, ieškovo prašymas priteisti 290,00 Eur sumą (franšizę) yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo prašoma priteisti 26,00 Eur suma už puspriekabės (duomenys neskelbtini) tento remontą. Atsakovas tvirtina, jog tentą suremontavo jis savo jėgomis, tačiau teismui nepateikti jokie nenuginčijami įrodymai, patvirtinantys pastaruosius atsakovo paaiškinimus. Tuo tarpu ieškovo atstovas paaiškino, kad tento remonto darbai buvo atlikti UAB „Vizora“, ką patvirtina į bylą pateikta 2017-02-02 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0036477 31,46 Eur sumai (26,00 +5,46 PVM) (prijungta DGK darbo byla b. l. 13). Atkreiptinas dėmesys, ieškovas prašo priteisti 26,00 Eur be PVM. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad reikalavimas priteisti 26,00 Eur sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 1067,94 Eur negauto pelno dėl vilkiko remonto prastovos. Atsakovas nesutinka su ieškovo prašoma priteisti suma, vertina, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė, nesutinka su ieškovo atliktais prarasto pelno paskaičiavimais.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 24 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-336/2008).
Ieškovas pateikė teismui Volvo Trucks raštą, kuriame nurodyta, jog UAB „Autrona“ priklausantis sunkvežimis „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-02-06 iki 2017-02-24 buvo remontuojamas po autoįvykio (b. l. 32). Pateiktos UAB „Autrona“ laimėto konkurso sąlygos, kuriose nurodyta, kad krovinių vežimai į Didžiąją Britaniją turėjo vykti nuo 2017-01-12 iki 2017-02-29 (b. l. 34-35). Taip pat ieškovas pateikė informaciją, jog įmonėje 2017 m. vasario 6 d. buvo 16 vilkikų (b. l. 64), jų kelionės lapus laikotarpiu nuo 2017-02-06 iki 2017-02-24, t. y. užimtumą bei 2017-02-14, 2017-02-20 ir 2017-02-27 sudarytas vienkartines sutartis krovinio gabenimui su UAB „Lietpak“ laimėto konkurso pagrindu (b. l. 65-92). Teismas detaliai išanalizavęs ieškovo pateiktus įrodymus, pilną ir intensyvų visų vilkikų užimtumą, vertina, jog yra pagrindas išvadai, kad vilkikui „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepatekus į autoįvykį ir neprireikus remonto, jis taip pat būtų vežęs krovinius ir gavęs pelną. Be to, ieškovo atstovas R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad laimėjus UAB „Lietpak“ konkursą, buvo suplanuoti visų vilkikų reisai. Priešingų įrodymų atsakovas teismui nepateikė ir ieškovo pateiktų įrodymų nenuginčijo. Ieškovas papildomai paaiškino, kad pateikti duomenis, kokių užsakymų ieškovas atsisakė laikotarpyje nuo 2017-02-06 iki 2017-02-24 negali, kadangi derybos dėl užsakymų nėra protokoluojamos, o neturint automobilio, priimti užsakymą ar dėl jo derėtis nėra jokios prasmės ir galimybių. Tuo metu buvo atsisakyta vieno UAB „Lietpak“ konkursinio pasiūlymo, nes ieškovas neturėjo automobilio (b. l. 64). Teismas pastaruosius ieškovo paaiškinimus vertina, kaip logiškus, vėl gi ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo nuginčytos, todėl teismas neturi pagrindo jomis netikėti.
Ieškovas yra pateikęs negauto pelno paskaičiavimą, pagal to paties vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darbą už šešis mėnesius iki autoįvykio ir remonto, tokiu būdu paskaičiuojant vienos dienos pelną ir negautą pelną už aštuoniolika dienų vilkikui būnant remonte. Paskaičiavimai pagrįsti realiai patirtomis išlaidomis ir rezultate gautomis pajamomis (prijungta DGK darbo byla b. l. 16, 17). Taip pat ieškovo atstovas paaiškino, kuomet bus aiški teismo priteista suma dėl negauto pelno, ieškovas paskaičiuos ir sumokės valstybei atitinkamą pelno mokestį.Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad pajamos turi būti realios, dėl to remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2008). Teismui nekelia abejonių ieškovo pateikti paskaičiavimai, tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovo paskaičiavimais, jokiais objektyviais įrodymais jų nepaneigė, savo paskaičiavimų, paneigiančių ieškovo pateiktuosius, teismui nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais, dėl ko reikalavimas dėl 1067,94 Eur (neatskaičius pelno mokesčio) negauto pelno priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1683,94 Eur, neatskaičius pelno mokesčio, nuostolių.
Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė įrodė visas sąlygas, būtinas tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys tenkinamas (CPK 185 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas pateikė teismui dokumentus patvirtinančius, jog ieškovas byloje patyrė 451,00 Eur išlaidų: 51,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 9), 400,00 Eur (b. l. 38-45, 51-53, 97-98) teisinės pagalbos išlaidos. Teismas įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad ieškovas taip pat prašo priteisti 100,00 Eur advokato suteiktas teisines paslaugas Darbo ginčų komisijoje. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertino ieškovo elgesį jam kreipiantis į Darbo ginčų komisiją bei tai, kad ginčas Darbo ginčų komisijoje nebuvo nagrinėjimas iš esmės. Atsižvelgiant į privalomos individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūros paskirtį ir tikslą, nepagrįstas išlaidavimas ikiteisminiame ginčų nagrinėjimo organe negali būti pateisinamas ir negali būti pripažįstamas tinkamu procesiniu elgesiu. Nagrinėjamu atveju ieškovas 100,00 Eur išlaidas advokato pagalbai, turėtas kreipiantis į Darbo ginčų komisiją, patyrė žinodamas arba turėdamas žinoti, kad individualus darbo ginčas ikiteismine tvarka nebus išnagrinėtas iš esmės, nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka siekdama pasinaudoti formaliai, tik tam, kad susidarytų prielaidas kreiptis į teismą. Toks jo elgesys vertintinas kaip nepagrįstas išlaidavimas, kurio riziką ir pasekmes turi prisiimti ieškovas ir nesitikėti patirtų išlaidų naštą perkelti priešingai šaliai (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-431-701/2016). Todėl teismas netenkina ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo 100,00 Eur advokato suteiktas teisines paslaugas Darbo ginčų komisijoje ir vertina, kad ieškovas patyrė 351,00 Eur išlaidų. Todėl atitinkamai atsakovas turi atlyginti ieškovui 351,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas šioje byloje patyrė 11,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Autrona“, į. k. 249970870, 316,00 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų) nuostolius ir 1067,94 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt septynių eurų 94 centų neatskaičius pelno mokesčio) nuostolius, 351,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,22 Eur (vienuolikos eurų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.