Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. N. (E. N.) ir atsakovo Swedbank P&C Insurance, veikiančio per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. N. (E. N.) ieškinį atsakovui Swedbank P&S Insurance, veikiančiam per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos išmokėjimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. sprendimu nusprendė: atnaujinti ieškovui E. N. (E. N.) praleistą senaties terminą pareikšti reikalavimus atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo naudos gavėjui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“; ieškinį patenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo Swedbank P&C Insurance, veikiančio per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ 6380,00 Eur draudimo išmoką; priteisti ieškovui, iš atsakovo 1505,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl draudiko atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagal savanoriško draudimo sutartį. Ieškovas savo reikalavimo teisę ieškiniu reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos kildina iš draudimo sutarties (draudimo liudijimas Nr. TP11656418). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad minėta draudimo sutartis buvo sudaryta dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), draudėjas – ieškovas, apdraustasis (naudos gavėjas) – SB Lizingas UAB. Draudimo taisyklės – Kasko draudimo taisyklės Nr. 001.

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), buvo apvogtas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Įvykio metu automobilis priklausė UAB „Šiaulių bankas“ ir pagal Lizingo sutartį Nr. DV-201-13804 buvo perduotas naudoti ir valdyti ieškovui. Automobilis buvo apdraustas 2020-02-20 savanoriško draudimo sutartimi (Kasko), draudimo liudijimas Nr. TP11656418, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo Swedbank P&S Insurance, veikiančio per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą (draudiko). Draudimo laikotarpis buvo nuo 2020-02-21 iki 2021-02-20, draudimo suma 18 500 Eur, išskaita vagystės atveju – 100 Eur. Apie įvykį ieškovas informavo policiją, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 1-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-01-00950-21. Bylos duomenimis, ieškovui informavus draudiką apie Automobilio detalių vagystę, atsakovas pradėjo žalos bylą Nr. TP25207 ir 2021-05-14 Sprendimu žalos byloje TP25207 atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Sprendime nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-01-00950-21 medžiaga patvirtina, kad ieškovas pateikė žinomai melagingą informaciją apie buvimo vietą įvykio metu.

6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl 2021-01-09 įvykio, vadovaudamasis Draudimo taisyklių Nr. 001 (toliau - ir Draudimo taisyklės) 4.1 punktu, kuris nustato, kad draudimo išmoka gali būti neišmokama, jeigu draudėjas pateikė žinomai melagingą informaciją arba nepateikė reikiamos informacijos apie svarbias draudimo sutartis aplinkybes ir žalos dydį. Pažymėtina, jog draudikui atsisakius mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu ir draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme draudikas negali papildomai nurodyti kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsiakydamas mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).

7. Tarp šalių buvo kilęs ir išnagrinėtas ginčas dėl draudimo išmokos – 10 928,84 Eur, taip pat išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą – 900 Eur priteisimo ieškovui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1862-1019/2022 ieškinio reikalavimus atmetė, konstatuodamas, kad buvo pagrindas pripažinti įrodytą atsakovo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką Taisyklių 4.1 punkto pagrindu, nes įrodymų visuma patvirtino, jog draudėjas (ieškovas) sąmoningai bei tikslingai nepateikė reikiamos informacijos apie svarbias įvykio aplinkybes, o jo pateikta informacija buvo netiksli ir abejotina (CPK 185 straipsnis).

8. Vilniaus apygardos teismas 2022-11-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2371-432/2022, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pagrindas pripažinti įrodytą atsakovo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką Taisyklių 4.1 punkto pagrindu, pripažino, kad įvykis draudiminis, nutarė palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria atmestas Ieškovo reikalavimas priteisti jam draudimo išmokos dalį dėl automobilio, nes sprendė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti draudimo išmokos priteisimo savo naudai. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad asmuo, turintis materialinį teisinį reikalavimą į draudimo išmoką, yra naudos gavėjas AB Šiaulių bankas.

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl 10 928,84 Eur draudimo išmokos priteisimo trečiajam asmeniui naudos gavėjui AB Šiaulių bankui. Ieškovas akcentuoja, kad 2021-01-09 įvykis yra draudžiamasis ir prašo priteisti 10 928,84 Eur dydžio išmoką, apskaičiuotą pagal Automobilio atkūrimo kaštus.

Dėl ieškinio senaties

10. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

11. CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Ieškovo vertinimu, jis nepraleidęs ieškinio senaties termino, nes jis buvo nutrauktas ieškovui pasikreipus į teismą dėl draudimo išmokos jam priteisimo, be to, atsakovas savo veiksmais pripažino prievolę, išmokėdamas ieškovui priteistas sumas pagal Vilniaus apygardos teismo 2022-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2371-432/2022.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas 2021-05-14 Sprendimu žalos byloje TP25207 atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-01-00950-21 medžiaga patvirtina, kad ieškovas pateikė žinomai melagingą informaciją apie buvimo vietą įvykio metu. Taigi ieškovas 2021-05-14 žinojo atsakovo poziciją dėl draudimo išmokos. Teismas iš esmės sutiko su atsakovo atsikirtimų argumentais, kad paminėtoje byloje ieškovo atsakovui pareikštas reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovui negali būti vertinamas tapačiu šioje byloje pareikštam reikalavimui dėl šios išmokos priteisimo naudos gavėjui trečiajam asmeniui, kad atsakovas nėra atlikęs jokių veiksmų, kuriuos ieškovas pagrįstai galėtų vertinti kaip ieškinio pripažinimą, o išmokėdamas priteistas sumas tiesiog vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo naudos gavėjui AB ,,Šiaulių bankas“ kreiptasi 2023-06-01. Teismo vertinimu, ieškovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo santykių atsirandantiems reikalavimams. Visgi teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kad ieškinio senaties negalima taikyti mechaniškai. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus atsakovui, siekdamas draudimo išmokos priteisimo, įvertinęs ieškovo elgesį, jo aktyvumą, ginant savo interesą, paaiškinimus, kad, atsakovei vykdant Vilniaus apygardos teismo 2022-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2371-432/2022, ieškovas suprato, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju ir turėjo lūkestį, kad jo interesų pažeidimas bus atstatytas, dėl ko sprendė, kad aptartos aplinkybės yra svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovo reikalavimo teisės dėl draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui ir mokėtino draudimo išmokos dydžio

13. Sprendžiant dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimą atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį. Tokia draudimo sutartis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, savo esme atitinka sutartį trečiojo asmens naudai. CK 6.191 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sutartį sudaręs asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar sutartyje arba nelemia prievolės esmė. Atsižvelgiant į tai, draudimo sutarties, kurioje nurodytas naudos gavėjas, atveju draudėjas turi teisę reikalauti, kad kita sutarties šalis – draudikas vykdytų sutartines prievoles.

14. Draudėju yra laikomas asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku (DĮ 2 straipsnio 7 dalis). Draudėjo teisė draudžiamojo įvykio atveju reikalauti, kad draudikas nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką, įtvirtinta DĮ 97 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad draudimo sutartis sudaryta vykdant lizingo sutartį, todėl draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos kartu su lizingo sutarties nuostatomis. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių bankas“ sudarytos Lizingo sutarties Nr. DV-201-13804 Specialiąsias sąlygas nustatytas privalomas Automobilio draudimas, (draudėjas – ieškovas). Pagal Bendrųjų lizingo sąlygų (toliau – ir Bendrosios sąlygos) 5.2 punktą, lizingo gavėjas (ieškovas) yra atsakingas už tai, kad daiktas būtų laiku ir tinkamai apdraustas. Kaip matyti iš Bendrųjų sąlygų 5.14 ir 5.15 punktų, draudiko išmokėtos su daikto praradimu, sunaikinimu susijusios draudimo išmokos pirmiausia skiriamos mokėjimams pagal Lizingo sutartį, o likusias pinigines lėšas lizingo davėjas perveda į lizingo gavėjo sąskaitą. Jei turtas remontuotinas, iš draudimo išmokos bankas visų pirma padengia lizingo gavėjo įsiskolinimą, po to draudimo išmokos sumą (ar jos dalį) perveda turto remonto darbus atlikusiam asmeniui.

15. Taigi ieškovas (lizingo gavėjas) turi interesą tikėtis, kad lizingo davėjui (naudos gavėjui) bus išmokėta draudimo išmoka, kuri visiškai ar bent iš dalies padengs dėl daikto sugadinimo atsiradusius nuostolius, ir tokiu būdu sumažins arba visiškai padengs nuostolius, kurie tikėtinai kiltų lizingo gavėjui – ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pagal ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei draudimo ir lizingo sutarčių sąlygas, reikalavimo teisę dėl draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjai turi tiek pati naudos gavėja, tiek ir draudėjas, kuris yra draudimo sutarties šalis ir kuris vykdė įsipareigojimus pagal šią sutartį.

16. Pagal Bendrųjų lizingo sąlygų 5.13 punktą, jei turtas yra sugadintas, o draudikas atsisako mokėti ar dėl bet kokių priežasčių nemoka draudimo išmokos <...>, tokiu atveju klientas toliau vykdo mokėjimus pagal grafiką ir priklausomai nuo situacijos, jei turtas gali būti suremontuotas (atstatytas į pradinę padėtį), klientas nedelsiant savo lėšomis suremontuoja turtą ir pateikia bankui tai patvirtinančius dokumentus; Jei turtas neremontuotinas, arba klientas atsisako jį savo lėšomis remontuoti, klientas per 14 dienų nuo draudiko atitinkamo sprendimo dienos sumoka bankui turto likutinę vertę, palūkanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, arba sudaro su banku susitarimą dėl sutarties pakeitimo. Atsakovui atsiliepime akcentuojant, kad automobilis po ginčo įvykio turi kitus valstybinius numerius ar registracijos liudijimą, taigi galimai ieškovas yra įvykdęs sutartinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo yra naudos gavėju pagal draudimo sutartį, dėl to teismui atnaujinus įrodymų tyrimą iš esmės, trečiasis asmuo nurodė, kad neturi duomenų apie automobilio remontą po 2021 m. sausio 9 d. įvykio, su ieškovu susitarimai dėl lizingo sutarties pakeitimo nebuvo pasirašyti, o neišpirkta turto likutinė vertė 2024-07-19 pagal lizingo sutartį yra 2854,53 Eur. Taigi atsakovo atsikirtimo argumentai, kad trečiasis asmuo nebėra naudos gavėju pagal Draudimo sutartį, yra nepagrįsti.

17. Bylos duomenimis, atsakovas vertino egzistuojant aplinkybes, pašalinančias draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką, ir 2021-05-14 Sprendimu žalos byloje TP25207 atsisakė išmokėti draudimo išmoką, taigi mokėtina draudimo išmoka nebuvo nustatyta. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių esama ginčo dėl draudimo išmokos dydžio, mokėtino naudos gavėjui trečiajam asmeniui.

18. Ieškovas prašo priteisti 10 928,84 Eur dydžio išmoką, apskaičiuotą pagal Automobilio atkūrimo kaštus. Ieškovas savo reikalavimus grindžia teismui pateikta Ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2021-02-04 neapgadinto Automobilio rinkos vertė būtų buvusi 20700 Eur. automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, netaikant dalių nusidėvėjimo įvertinti 11071,33 Eur. Ieškovo teigimu, žalos atlyginimo dydis, kai jos atkūrimas yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, o jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo kaštai. Ieškovas įrodinėjo, kad turi būti atlyginami transporto priemonės atkūrimo kaštai, teismo posėdžio metu ieškovas teikė paaiškinimus dėl valstybinės techninės apžiūros atlikimo netrukus po ginčo įvykio, nurodė, kad tam tikri būtini remonto darbai visgi buvo atlikti.

19. Atsakovas atsikirto, kad ieškovas prašo mokėtinos draudimo išmokos sumą apskaičiuoti ne taip, kaip šalys buvo susitarusios,– draudimo sutartyje nėra numatytas draudimo išmokų mokėjimas pagal pateiktas sąmatas ar turto vertinimo ataskaitas. Draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo būdai yra nurodyti Taisyklių 6 skyriuje „Žalos kompensavimo principai“, kur nustatytos tik dvi galimos alternatyvos: arba realiai patirtų remonto išlaidų atlyginimas (apmokėjimas), arba piniginės kompensacijos mokėjimas visiško transporto priemonės praradimo atveju. Atsakovas akcentavo, kad po ginčo įvykio transporto priemonės atkūrimas buvo ekonomiškai netikslingas, todėl konkrečiu atveju pagal Taisyklių nuostatas realiai patirtų remonto išlaidų atlyginimas netaikytinas, galimas tik kompensacijos išmokėjimas.

20. Taisyklėse nurodyta, kad jei transporto priemonės visiško praradimo atveju Atsakovas jos nepakeis, bus išmokėta draudimo suma, atėmus išskaitą. Tokiu atveju Atsakovas turi teisę pasilikti transporto priemonės liekanas. Jei klientas nusprendžia transporto priemonės liekanas pasilikti sau, transporto priemonės liekanų rinkos vertė yra išskaičiuojama iš draudimo išmokos. Taigi piniginės kompensacijos mokėjimas yra siejamas išimtinai tik su visišku transporto priemonės praradimu, t. y. atvejais kuomet transporto priemonės remontas nėra ekonomiškai tikslingas. Jei remontas laikomas ekonomiškai tikslingu, tuomet draudimo išmoka yra mokama tik po remonto darbų atlikimo ir pagal faktiškai patirtas remonto išlaidas. Be to, Taisyklėse nurodyta, kad atsakovas turi teisę nurodyti autoservisą, kuriame turi būti remontuojama transporto priemonė. Jei klientas pasirenka transporto priemonę remontuoti ne atsakovo nurodytame autoservise, maksimali mokėtina draudimo išmokos suma yra lygi atsakovo nurodyto autoserviso nustatytai remonto kainai.

21. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad draudimo išmokų mokėjimo tvarka Ieškovui buvo žinoma ir priimtina, nes draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu Ieškovas registravo ne vieną draudžiamąjį įvykį. Laikotarpiu nuo 2020-02-03 iki 2020-12-09 su Automobiliu įvyko šeši draudžiamieji įvykiai.

22. Teismui šioje byloje atnaujinus įrodymų tyrimą iš esmės, ieškovas teikė duomenis apie tai, jog praėjus daugiau negu 3 metams po ginčo 2021 m. sausio 9 d. įvykio, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 14 iki 2024 rugpjūčio 19 d., bankiniu pavedimu sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 10 204,01 Eur už automobilio (duomenys neskelbtini) remontą. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sprendė, jog jie nėra pakankami pagrįsti aplinkybę, jog visos pervestos lėšos iš tiesų buvo skirtos padengti automobilio remonto išlaidas būtent dėl ginčo 2021 m. sausio 9 d. įvykio: pavedimai padaryti praėjus 3 metams po ginčo įvykio, užsakymo paraiška užpildyta 2024-08-05 data, nors pagal lizingo sutartį ieškovas privalėjo nedelsiant savo lėšomis suremontuoti turtą ir pateikti bankui tai patvirtinančius dokumentus; remonto darbai ir detalės 2024-08-05 data įformintoje užsakymo paraiškoje įvardyti itin abstrakčiai, nekonkretizuojant kiekvienos jų kainos; ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog apie minėtą remontą buvo informuotas trečiasis asmuo UAB „Šiaulių bankas“ ir jam pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Trečiasis asmuo nurodė, kad neturi duomenų apie automobilio remontą po 2021 m. sausio 9 d. įvykio, todėl su ieškovu susitarimai dėl lizingo sutarties pakeitimo nebuvo pasirašyti. Teismo posėdžio metu ieškovas teikė paaiškinimus dėl valstybinės techninės apžiūros atlikimo netrukus po ginčo įvykio, nurodė, kad tam, kad praeitų techninę apžiūrą, būtini remonto darbai visgi buvo atlikti iš karto po ginčo įvykio, be to, akivaizdu, kad ginčo transporto priemonė po ginčo įvykio jau buvo eksploatuojama ir dalyvavo, be kita ko, eiliniame eismo įvykyje, – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10911-1094/2023 trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista žalos atlyginimo, nes 2023 m. sausio 29 d. apie 17 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), vairuojamas ieškovo E. N. (E. N.), (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę.

23. Teismas gali priteisti tik tokio dydžio draudimo išmoką, dėl kurios buvo susitarta draudimo sutartimi. Šiuo atveju pagal Taisyklių nuostatas atsakovas turėtų teisę, skaičiuojamas mokėtinos draudimo išmokos dydį laikyti, kad transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas. Taisyklių 1 skyriuje nurodyta, kad visišku praradimu yra laikoma transporto priemonės vagystė arba sugadinimas, dėl kurio transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas, t. y. kai remonto išlaidos viršija 70 % (arba mažiau, jei atsakovas taip nuspręstų) draudimo sumos ar transporto priemonė taptų neeksploatuotina kelių eisme. Taisyklių 6 skyriuje patikslinama, kad žala transporto priemonei laikoma visišku praradimu, kai jos remonto kaina viršija 70 % transporto priemonės draudimo sumos. Atsakovas taip pat turi teisę pripažinti žalą transporto priemonei visišku praradimu, jei jos remonto kaina viršija 50 % transporto priemonės draudimo sumos. Ieškovas savo reikalavimus grindžia teismui pateikta Ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2021-02-04 neapgadinto automobilio rinkos vertė būtų buvusi 20 700 Eur. Automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, netaikant dalių nusidėvėjimo įvertinti 13 344,90 Eur, t. y. sudaro apie 64,47 procentus automobilio rinkos vertės. Taisyklių 6 skyriuje nurodoma, kad jei transporto priemonės visiško praradimo atveju Atsakovas jos nepakeičia, bus išmokėta draudimo suma, atėmus išskaitą. Tokiu atveju Atsakovas turi teisę pasilikti transporto priemonės liekanas. Jei klientas nusprendžia transporto priemonės liekanas pasilikti sau, transporto priemonės liekanų rinkos vertė bus išskaičiuota iš draudimo išmokos. Draudimo sutartyje nurodyta, jog draudimo suma yra sutarta vertė arba transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną (priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra didesnė). Taigi skaičiuojant mokėtinos draudimo išmokos dydį iš atsakovo neginčijamos Ataskaitoje nustatytos automobilio rinkos vertės ginčo įvykio dieną turėtų būti atimama ieškovo pasiliktų liekanų vertė. Pagal pateiktus dokumentus transporto priemonės likutinę vertę 14 220 Eur atsakovas nustatė remdamasis internetinio aukciono, organizuoto ir vykdyto per UAB „Eksporto vystymo grupė“ administruojamą portalą evgauto.lt, rezultatais. Pagal atsakovo paaiškinimus ir UAB „Eksporto vystymo grupė“ su aukciono dalyviais pasirašomo Susitarimo dėl dalyvavimo internetiniame aukcione tvarkos sąlygas (toliau – Susitarimas) UAB „Eksporto vystymo grupė“ organizuojamuose internetiniuose aukcionuose dalyvauja tik registruoti vartotojai, pasirašę Susitarimą, ir sumokėję 200 Eur dydžio pradinį įnašą (Susitarimo 7.1 punktas). Pagal Susitarimo 4.3 punktą aukciono laimėtoju tapęs dalyvis turi pareigą sudaryti su pardavėju transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad aukcionas yra tinkamas ir galimas taikyti būdas transporto priemonės liekanų kainai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

24. Teismas pritarė atsakovo atsikirtimo argumentams, kad po ginčo draudžiamojo įvykio Taisyklių prasme transporto priemonės atkūrimas pagrįstai galėjo būti vertinamas kaip ekonomiškai netikslingas, todėl draudimo išmoka apskaičiuotina kaip skirtumas tarp automobilio rinkos vertės ir automobilio liekanų vertės, kuri nustatyta pagal už automobilio liekanas pasiūlytą didžiausią kainą rengtame aukcione bei pritaikius draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą, atitinkamai mokėtina draudimo išmoka už automobilio apgadinimą negalėtų būti didesnė nei 6380 Eur (20700 (rinkos vertė) – 14220 (aukciono metu nustatyta kaina) – 100 = 6380). Draudimo sutartyje aiškiai nurodyta, jog naudos gavėju yra AB „Šiaulių bankas“, tačiau tik ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų dalimi transporto priemonės draudimo atveju. Byloje nėra pateikta aktualių duomenų, jog iš draudimo sutarties atsiradusios prievolės atsiradimo metu ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų trečiajam asmeniui dalis buvo mažesnė, negu 6380 Eur dydžio suma. Draudimo sutartyje nėra numatytas draudimo išmokų mokėjimas pagal pateiktas sąmatas ar turto vertinimo ataskaitas, todėl 10 928,84 Eur dydžio draudimo išmoka, apskaičiuota ieškovo prašomu būdu, pagal automobilio atkūrimo kaštus, negali būti priteista. Kilus ginčui dėl draudimo išmokos priteisimo naudos gavėjui teismas gali priteisti tik tokio dydžio draudimo išmoką, dėl kurios buvo susitarta draudimo sutartimi. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant trečiajam asmeniui iš atsakovo 6380 Eur dydžio draudimo išmoką.

25. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, advokato padėjėjo galimas laiko sąnaudas, šios bylos sudėtingumą, apimtį, spręstų klausimų pobūdį, ieškovo procesinį elgesį, kai teismo posėdžiai ne kartą buvo atidėti, pastarajam į juos neatvykstant, nors teismas buvo pripažinęs ieškovo asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, atstovavimo išlaidas pripažino iš dalies būtinomis,– teismo vertinimu, ieškovo atstovui nebuvo poreikio papildomai rengtis bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, nes jie ne kartą buvo atidedami dėl ieškovo neatvykimo. Teismas sumažino prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato paslaugas rengiant ieškinį ir atstovaujant ieškovą teismo posėdyje iki 2200,00 Eur dydžio (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, prašoma priteisti 130 Eur suma už automobilio vertinimą vertintina kaip būtina ir pagrįsta, byloje Ataskaitos duomenys buvo reikšmingi, sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio. Ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (58,37 proc.), ieškovui iš atsakovo priteisė 1505,36 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

26. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai, prie bylos prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai:

26.1. Nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl priteistų draudimo išmokos ir bylinėjimosi išlaidų dydžių.

26.2. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 10 928,84 Eur dydžio išmoką AB Šiaulių bankui, apskaičiuotą pagal Automobilio atkūrimo kaštus, nurodytus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2021-08-09 retrospektyvinio vertinimo ataskaitoje Nr. 2210804 (toliau - Ataskaita). Ataskaitoje nurodyta, kad neapgadinto automobilio rinkos vertė 20 700 Eur. Automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, nevertinant dalių nusidėvėjimo (naujos detalės) yra 11 028,84 Eur be PVM. Automobilio remonto kaina neviršija 70 proc. transporto priemonės draudimo sumos, ko pasėkoje automobilis nelaikomas visiškai prarastu ir jo remontas ekonomiškai tikslingas. Be to, automobilis nepateko į eismo įvykį, po kurio nebūtų galima jo eksploatuoti kelių eisme, bet buvo apvogtas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, kad po įvykio Automobiliui du kartus atlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra.

26.3. Pradinio ieškinio pagrindas - Ataskaitoje paskaičiuotas žalos dydis 11 028,84 Eur be PVM (minus 100 Eur išskaita vagystės atveju) pagal Automobilio atkūrimo kaštus, neišskaitant dalių nusidėvėjimo, nes tokios sąlygos yra nustatytos atsakovo Taisyklėse.

26.4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad 2024 metų rugpjūčio mėnesį Automobilį suremontavo savo lėšomis UAB (duomenys neskelbtini) autoservise ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus - sąskaita ir bankinius mokėjimo pavedimus. Ieškovas už Automobilio remontą sumokėjo 10 204,01 Eur. Visos pervestos lėšos skirtos padengti Automobilio remonto išlaidas būtent dėl ginčo 2021 m. sausio 9 d. įvykio.

26.5. Ieškovas turi teisę padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 str. 1 d.). Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus nuo 10 928,84 Eur sumos grindžiamos pagal Ataskaitą iki 10 204,01 Eur sumos (minus 100 Eur išskaita vagystės atveju) grindžiamos pagal realiai patirtas remonto išlaidas ir prašė teismo priteisti iš atsakovo 10 104,01 Eur draudimo išmoką AB Šiaulių bankui.

26.6. Teismo vertinimu, pateikti duomenys nėra pakankami pagrįsti aplinkybę, jog visos pervestos lėšos iš tiesų buvo skirtos padengti automobilio remonto išlaidas būtent dėl ginčo 2021 m. sausio 9 d. įvykio. Ieškovas su šiais teismo argumentais nesutinka. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2024-08-05 užsakymo paraiškos matyti, kokios detalės buvo keičiamos ir tai betarpiškai susiję su 2021 m. sausio 9 d. įvykiu (vagyste).

26.7. Teismas neteisingai aiškino ieškovo ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ sudarytos Lizingo sutarties Nr. DV-201-13804 sąlygas, kad ieškovas turėjo nedelsiant po ginčo įvykio atlikti Automobilio remontą savo lėšomis ir sudaryti susitarimą dėl lizingo sutarties pakeitimo. AB „Šiaulių bankas“, atsakydamas į ieškovo el. laišku pateiktą prašymą sudaryti susitarimą dėl lizingo sutarties pakeitimo, pagal kurį AB „Šiaulių bankas“ sutinka, kad ieškovas savo lėšomis suremontuotų Automobilį, savo 2024-07-08 el. laiške nurodė, kad <... Taigi Jūs turite teisę bet kuriuo metu turtą remontuoti savo lėšomis ir pateikti bankui įrodymus, kad turtas suremontuotas... Šiuo momentu nėra jokio reikalo sudaryti kažkokį susitarimą... O informaciją teismui pateiksime liepos 18 d., t. y. po Mokėjimo dienos, kad teismui būtų pateikta naujausia info apie lizingo likutį... >“. Taigi ieškovas pagal Lizingo sutarties Nr. DV-201-13804 sąlygas neprivalėjo Automobilio remontą savo lėšomis atlikti nedelsiant po ginčo įvykio ir sudaryti susitarimą su AB „Šiaulių bankas“ dėl lizingo sutarties pakeitimo. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ teismui pateikė informaciją, buvusią 2024 m. liepos 19 dieną, o ieškovas Automobilį remontui pateikė 2024 m. rugpjūčio 5 d. Dėl to AB „Šiaulių bankas“ 2024 m. liepos 19 dienai neturėjo duomenų apie Automobilio remontą ir apie tai nepranešė teismui.

26.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius tai, kad ieškovas suremontavo Automobilį savo lėšomis autoservise UAB „Amsas“ ir sumokėjo už Automobilio remontą 10 204,01 Eur.

26.9. Atsakovo Taisyklių 1 skyriuje nurodyta, kad visišku praradimu yra laikoma transporto priemonės vagystė arba sugadinimas, dėl kurio transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas, t. y. kai remonto išlaidos viršija 70 % (arba mažiau, jei atsakovas taip nuspręstų) draudimo sumos ar transporto priemonė taptų neeksploatuotina kelių eisme. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad Automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, kai remonto išlaidos viršija 50 % draudimo sumos. Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma 18 500 Eur, t.y. sutarta vertė arba rinkos vertė, jei pastaroji yra didesnė.

26.10. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2021-08-09 ataskaitos išvadoje Nr. 2210804 nurodyta, kad neapgadinto Automobilio rinkos vertė 20 700 Eur, t. y. didesnė nei draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma. Atsakovas neginčijo Ataskaitoje nustatytos Automobilio rinkos vertės ginčo įvykio dieną. Ieškovas Automobilį suremontavo savo lėšomis autoservise UAB „Amsas“. Automobilio remonto kaina 10 204,01 Eur. Automobilio remonto kaina neviršija 50 % transporto priemonės draudimo sumos (20 700 Eur), todėl Automobilis nelaikomas visiškai prarastu ir jo remontas ekonomiškai tikslingas.

26.11. Draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo būdai yra nurodyti Taisyklių 6 skyriuje „Žalos kompensavimo principai“, kur nustatytos dvi galimos alternatyvos: arba realiai patirtų remonto išlaidų atlyginimas (apmokėjimas), arba piniginės kompensacijos mokėjimas visiško transporto priemonės praradimo atveju.

26.12. UAB „Amsas“ atliko Automobilio remontą dėl 2021-01-09 įvykio. Realiai patirtų Automobilio remonto išlaidų suma yra 10 204,01 Eur. Dėl to atsakovas privalo atlyginti (apmokėti) realiai patirtas remonto išlaidas. Išskaita vagystės atveju yra 100 Eur. Taigi atsakovas privalo išmokėti 10 104,01 Eur draudimo išmoką (10 204,01 Eur - 100 Eur).

26.13. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas prašė draudimo išmokos dydį skaičiuoti ne pagal automobilio atkūrimo kaštus, bet pagal realiai patirtas remonto išlaidas, kurios yra 10 204,01 Eur, ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

26.14. Automobilio liekanų vertė nelaikytina Automobilio rinkos verte. Aukciono rezultatai negali atspindėti ir neatspindi tikrosios automobilio likutinės vertės, kadangi aukcionas yra pardavimo, o ne vertinimo įrankis.

26.15. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovo prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas rengiant ieškinį ir atstovaujant ieškovą teismo posėdžiuose nuo 3100 Eur (teismas sumažino nuo klaidingai paskaičiuotos 3400 Eur dydžio) iki 2200 Eur dydžio. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidų dydžiai neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų dydžių.

27. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; teismui nusprendus priimti ieškovo teikiamus papildomus įrodymus, atsakovas prašo priimti ir jo prie atsiliepimo teikiamus papildomus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

27.1. Nėra pagrindo priimti ieškovo teikiamus naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai gali būti pateikiami tik dviem išimtiniais atvejais: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš nurodytų sąlygų.

27.2. Atsikertant į ieškovo pateiktus naujus įrodymus, atsakovas pažymėjo, kad teismui pateikė 2024-08-25 parengtą ir Trečiajam asmeniui adresuotą pranešimą apie tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinama Automobiliu) remontas yra atliktas. Dokumente yra žyma „priimta“, spaudas „Klientų aptarnavimo vadybininkė V. K.“ bei parašas. Dokumente nėra jokių duomenų, kad jis buvo įteiktas būtent Trečiajam asmeniui - nėra AB „Šiaulių bankas“ antspaudo ir nėra nurodyta, kad V. K. klientų aptarnavimo vadybininke dirba būtent AB „Šiaulių bankas“. Dokumente nėra nurodyta priėmimo data, todėl net, jei dokumentas iš tiesų buvo pateiktas Trečiajam asmeniui, nėra jokios galimybės nustatyti kada tai buvo padaryta. Vadinasi, Ieškovo papildomai pateiktas dokumentas neįrodo tų aplinkybių, kurias teigia Ieškovas, t. y., kad Ieškovas informavo Trečiąjį asmenį apie atliktą Automobilio remontą.

27.3. Ieškovas prašo prijungti ir Trečiojo asmens atstovo 2024-07-08 elektroninį laišką, kuriame yra kalbama apie Ieškovo sudarytos lizingo sutarties sąlygų aiškinimą. Šis įrodymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, nes Atsakovas nėra aptariamos lizingo sutarties šalis, todėl Ieškovo ir Trečiojo asmens tarpusavio susitarimai neturi Atsakovui jokios įtakos.

27.4. Ieškovas taip pat pateikia UAB „Amsas“ parengtą remonto išlaidų apskaičiavimą. Tačiau nėra nurodyta šio dokumento parengimo data, todėl nėra galimybės nustatyti kada šis dokumentas buvo sukurtas. Kadangi apeliaciniame skunde nurodoma, jog papildomi rašytiniai įrodymai yra teikiami reaguojant į Skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, negalima atmesti ir to, kad šis dokumentas buvo sukurtas jau po Skundžiamo sprendimo priėmimo. Be to, 2024-08-05 UAB „Amsas“ užsakymo paraiškoje nurodytas parduodamų detalių skaičius yra 16. Tuo tarpu kartu su apeliaciniu skundu teikiamoje detalizacijoje nurodomos jau net 22 detalės, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šių dviejų dokumentų tarpusavio ryšio ir ar tikrai kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas dokumentas tik detalizuoja teismui jau anksčiau pateiktoje 2024-08-05 UAB „Amsas“ užsakymo paraiškoje nurodytą informaciją. Atsakovo vertinimu, detalizuojant šiame dokumente pateiktą informaciją turėtų būti pateikta tik papildoma informacija apie jame nurodytas detales, o ne įtraukiamos naujos papildomos 6 detalės, taip iš esmės siekiant pakeisti dokumento turinį.

27.5. Pateiktoje UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2021-08-09 surašytoje Kilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitoje Nr. 2210804, kuria Ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat yra pateiktas keistinų dalių sąrašas. Šiame sąraše nurodoma, kad norint atkurti Automobilio būklę iki tokios, kokia buvo prieš dalių vagystę viso reikia įsigyti 18 skirtingų dalių. Šie duomenys neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog Ieškovo atliktas Automobilio remontas buvo išimtinai susijęs su defektų, padarytų 2021-01-09 įvykusios dalių vagystės metu (Skundžiamo sprendimo 28 punktas).

27.6. Teismo išvadą patvirtina ir detalesnė Ieškovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamo dokumento analizė. UAB „Amsas“ parengto remonto išlaidų apskaičiavimo 13 ir 14 eilutėse nurodyta, kad reikia keisti atitinkamai stabdžių šviesų jungiklį ir modulį sankabos jungiklį. Nei viename iš byloje esančiu dokumentu nėra nurodyta, jog 2021-01-09 įvykio metu šios dalys buvo pavogtos. Atitinkamai byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šių dalių keitimas buvo susijęs su ginčo įvykiu ir atitinkamai Ieškovui galėtų būti priteisiamas šių išlaidų atlyginimas.

27.7. Be to, UAB „Amsas“ parengtame remonto išlaidų apskaičiavime yra įtrauktos ir dalys, kurios tikrai nebuvo pavogtos ginčo įvykio metu. Remonto išlaidų apskaičiavimo 3 eilutėje nurodyta, kad reikia keisti dešinės pusės groteles ir nurodytas keistinos dalies numeris. Šios ventiliacijos grotelės yra dešinėje pusėje ir kaip matyti iš Ataskaitoje esančių Automobilio nuotraukų, jos nebuvo pavogtos ginčo įvykio metu, t. y. apžiūros metu ši dalis vis dar buvo Automobilyje.

27.8. Remonto išlaidų apskaičiavimo 15 eilutėje nurodyta, kad reikia keisti vairo kolonėlės komutacinį centrą ir nurodytas keistinos dalies numeris. Šis komutacijos centas yra prie automobilio vairo ir kaip matyti iš Ataskaitoje esančių Automobilio nuotraukų, jos nebuvo pavogtas ginčo įvykio metu, t. y. apžiūros metu ši dalis vis dar buvo Automobilyje.

27.9. Išdėstyti argumentai įrodo, jog UAB „Amsas“ atliekant Automobilio remontą buvo mažiausiai keturios detalės, kurios visiškai nėra susijusios su 2021-01-09 įvykusia detalių vagyste.

27.10. Ieškovo kartu su apeliacinius skundu pateikti papildomi rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai teigti, jog Automobilio remontas buvo atliktas nesilaikant Draudimo sutartyje nustatytos tvarkos. Ginčo draudimo sutartyje nurodyta, kad šiai sutarčiai yra taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001 (redakcija nuo 2018-05-25) (toliau taip pat vadinama Taisyklėmis). Taisyklių 6 skyriuje „Žalos atlyginimo principai“ nurodyta, kad transporto priemonių, kurių amžius yra iki penkerių metų, remontui naudojamos naujos originalios dalys, išskyrus tuos atvejus, kai sugadintos dalys neatitinka joms nustatytų gamintojo reikalavimų arba yra neoriginalios. Ginčo Automobilio pirmosios registracijos data yra 2016-03-14, todėl ginčo įvykio metu jis buvo ne senesnis nei penkeri metai, atitinkamai pagal Taisyklių nuostatas Automobilio remontui turėjo būti naudojamos naujos ir originalios dalys. Pabrėžiame, jog su tokiomis sąlygomis sutiko ir pats Ieškovas, be kita ko, ir pareikštame ieškinyje bei apeliaciniame skunde argumentuodamas, jog remonto išlaidos turi būti įvertinamos neatsižvelgiant į dalių nusidėvėjimą. Išanalizavus UAB „Amsas“ parengtą remonto išlaidų detalizavimą kyla pagrįstų abejonių dėl to ar remontui buvo panaudotos naujos ir originalios dalys, kaip to reikalauja Taisyklės, nes UAB „Amsas“ pasiūlyta dalių kaina yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei analogiškų naujų ir originalių dalių kaina.

27.11. Nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo netinkamumo.

27.12. Teismas šią bylą išnagrinėjo pagal paties Ieškovo nustatytas ribas, t. y. atsižvelgdamas į 2023-06-01 pateiktame ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir pagrindą. Nors Ieškovas kelis kartus ir bandė tikslinti ieškinį (Nr. DOK-123279 ir DOK-137926) šie procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo priimti ir nei ieškinio dalykas, nei pagrindas nebuvo pakeisti. Tiesa, 2024-09-19 vykusio teismo posėdžio metu Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimų dydį, tačiau ieškinio reikalavimų sumažinimas nėra tapatus ieškinio pagrindo pakeitimui. Atitinkamai ieškinys buvo išnagrinėtas pagal pradiniame ieškinyje paties Ieškovo nustatytas ribas.

27.13. Apeliaciniu skundu Ieškovas siekia įrodyti, jog Automobilio remontas buvo ekonomiškai tikslingas, nes jo kaina buvo 10 204,01 Eur, kas sudaro 49,29 procentus nustatytos Automobilio draudimo sumos (20 Eur,). Visų pirma, Ieškovas neįrodė, jog šis remontas buvo atliktas taip, kaip reikalauja Taisyklių nuostatos, t. y. naudojant naujas ir originalias dalis. Minėta, kad Atsakovo skaičiavimui norint tik įsigyti naujas ir originalias dalis, kurias Ieškovas teigia panaudojęs remontui, tektų išleisti 20 749,75 Eur, t. y. daugiau nei yra vertinamas pats Automobilis. Antra, pagrįstų įtarimų kelia ir tai, kad Ieškovo atlikto remonto kaina yra vos 0,71 procento mažesnė už Taisyklėse numatytą 50 % ribą kuomet Atsakovas turi teisę transporto priemonės žalą pripažinti visišku jos praradimu. Visu šios bylos nagrinėjimo metu Ieškovas nuolat keitė savo poziciją, tikslino duomenis, teikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriais buvo siekiama paneigti Atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus. Net ir pats Automobilio remontas buvo atliktas (jei jis iš tiesų buvo faktiškai atliktas) jau po to kai byla buvo vieną kartą išnagrinėta iš esmės ir teismas buvo išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį. Tik vėliau teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, Ieškovas nutarė atlikti Automobilio remontą ir susitarė būtent dėl tokios kainos, kuri būtų tik šiek tiek mažesnė už Taisyklėse nustatytą 50 % ribą. Atsižvelgiant į visą Ieškovo elgesį procese, Atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl to ar ši kaina atitinka realybę, ar paprasčiausiai buvo nurodyta konkreti suma, kuri reikalinga Ieškovo pozicijai pagrįsti.

27.14. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju Automobilio apgadinimas galėjo ir turėjo būti pripažintas visišku jo praradimu.

27.15. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Automobilio liekanų vertė buvo 14.220 Eur ir teigia, kad viešame aukcione potencialaus pirkėjo pasiūlyta kaina negali būti laikoma tikrąja Automobilio liekanų verte. Šie Ieškovo teiginiai yra nepagristi. Visų pirma, Ieškovas teismui neteikė jokių duomenų apie tai kokia, Ieškovo nuomone, galėjo būti Automobilio liekanų vertė ir šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nejrodinėjo. Antra, automobilių liekanų vertės nustatymas organizuojant viešus aukcionus yra tinkamas ir teisės aktu pripažįstamas jų rinkos vertės nustatymo būdas.

27.16. Šioje byloje paskirtus teismo posėdžius ne kartą teko atidėti dėl Ieškovo kaltės. Už netinkamą procesinį elgesį, t. y. neatvykimą į teismo posėdžius po to kai Ieškovo asmeninis dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, Ieškovui net du kartus buvo skirta bauda. Nuobaudos nebuvo panaikintos, todėl šioje byloje neginčijamai yra konstatuota, kad Ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Atitinkamai teismas turėjo teisę taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir Ieškovo naudai priteisti tik dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, apeliaciniame skunde Ieškovas neteisingai skaičiuoja maksimalias galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas.

28. Atsakovas Swedbank P&C Insurance apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti; jei teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą, prašome pakeisti ginčijamą sprendimą nurodant, kad iš Atsakovo Trečiojo asmens naudai priteisiama draudimo išmokos suma yra 2 854,53 Eur, likusioje dalyje ieškinį atmesti; atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinio skundo argumentai:

28.1. Teismas netinkamai taikė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217- 943/2023). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apie Atsakovo poziciją dėl draudimo išmokos Ieškovas sužinojo 2021-05-14, todėl nuo šiuos dienos prasidėjo CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi ieškinio senaties terminas pasibaigė 2022-05-14. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tik aplinkybes, kurios egzistavo šio termino eigos metu, t. y. nuo 2021-05-14 iki 2022-05-14.

28.2. Vienintelė iš Skundžiamo sprendimo 17 punkte nurodytu aplinkybių, kuri egzistavo ieškinio senaties termino eigos metu, t. y. nuo 2021-05-14 iki 2022-05-14, buvo faktas, jog Ieškovas įgyvendino savo teisę reikšti ieškinį ir jo pareikšto ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1862-1019/2022. Todėl tik ši aplinkybė galėjo būti vertinama kaip sudaranti arba nesudaranti pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Visos kitos Skundžiamame sprendime nurodomos aplinkybės atsirado jau po to kai Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl negalėjo būti vertinamos sprendžiant ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

28.3. Aplinkybė, kad asmuo įgyvendino savo teisę pareikšti ieškinį teisme negali būti pripažinta kaip sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi. Įstatymas aiškiai numato kokios pasekmės kyla pareiškus ieškinį teisme - ieškinio senaties terminas nutrūksta (CK 1.130 straipsnis). Kitaip tariant, įstatymas nustato kokias konkrečias ir specifines teisines pasekmes ieškinio senaties terminui turi ieškinio pateikimas teisme - šis terminas nutrūksta. Tiesa, ieškinio senaties terminas nutraukiamas tik to konkretaus reikalavimo, kurį ieškovas įgyvendindamas proceso dispozityvumo principą, pareiškė teisme, atžvilgiu. Kitiems reikalavimams, kuriuos galbūt turi tas pats ieškovas, ieškinio pareiškimas teisme neturi jokios įtakos. Atsakovo įsitikinimu, ieškinio pareiškimas teisme negali tuo pačiu reikšti ir to, kad nutraukiamas senaties terminas konkrečiam reikalavimui pareikšti, ir atsiranda pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą kitiems, netapatiems reikalavimams.

28.4. Teismas teisingai sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1862-1019/2022 pareikštas ieškinys nebuvo tapatus šioje byloje pareikštam ieškiniui, todėl jo pareiškimas nenutraukė ieškinio senaties termino skaičiavimo. Abu kartus Ieškovas ieškinius reiškė naudodamasis profesionalaus teisininko pagalba. Taigi Ieškovas turėjo visas galimybes tinkamai ginti savo tariamai pažeistas teises per įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Pirmosios bylos nagrinėjimo metu Ieškovas taip pat turėjo galimybę tikslinti savo ieškinio reikalavimus reaguodamas į Atsakovo išdėstytą poziciją, įskaitant ir argumentus, jog ieškiniu prašoma priteisti draudimo išmoką ne asmeniui, kuris Draudimo sutartyje yra įvardintas naudos gavėju. Tačiau Ieškovas šiomis galimybėmis nepasinaudojo, todėl darytina išvada, jog civilinėje byloje Nr. e2-1862-1019/2022 buvo pareikštas būtent toks ieškinys, kokio norėjo Ieškovas. Išdėstyti argumentai įrodo, jog ieškinio senaties termino eigos metu neegzistavo jokios aplinkybės, kurios galėjo būti pripažintos svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti Ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą ir pareikštą ieškinį turėjo atmesti vien šiuo savarankišku pagrindu.

28.5. Teismas pritarė Atsakovo argumentams, jog po ginčo įvykio Taisyklių prasme Automobilio atkūrimas (remontas) pagrįstai galėjo būti vertinamas kaip ekonomiškai netikslingas, todėl draudimo išmoka galėjo būti apskaičiuota kaip skirtumas tarp Automobilio rinkos vertės ir Automobilio liekanų vertės, kuri nustatyta pagal už Automobilio liekanas pasiūlytą didžiausią kainą rengtame aukcione bei pritaikius draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą. Atitinkamai draudimo išmoka, mokėtina už automobilio apgadinimą negalėtų būti didesnė nei 6 380 Eur (20 700 – 14 220 - 100 = 6 380). Šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, jog „<...> Byloje nėra pateikta aktualių duomenų, jog iš draudimo sutarties atsiradusios prievolės atsiradimo metu ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų trečiajam asmeniui dalis buvo mažesnė, negu 6380 Eur dydžio suma“ ir todėl nutarė visą draudimo išmokos sumą priteisti Trečiojo asmens naudai.

28.6. Visų pirma, iš Skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku ką pirmosios instancijos teismas laikė prievolės mokėti draudimo išmoką atsiradimo momentu - konkreti prievolės atsiradimo data nėra nurodyta. Antra, Ieškovas teismui nepateikė visų lizingo sutarties galiojimo metu buvusių įmokų grafikų, todėl objektyviai nėra galimybės įvertinti kokia buvo Ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų apimtis konkrečią dieną. Teismui pateiktas tik pirminis įmokų grafikas, kuris Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną buvo neabejotinai pasikeitęs. Tuo tarpu teismui pateiktame įmokų grafike nurodoma, jog šiai dienai likusi neįvykdytų įsipareigojimų suma turėtų būti 2 238,34 Eur, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadų apie tai koks buvo šių įsipareigojimų dydis konkrečiu momentu. Atitinkamai teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nebuvo įrodyta, jog neįvykdytų įsipareigojimų dalis buvo mažesnė, negu 6 380 Eur tuo momentu kuomet atsirado prievolė mokėti draudimo išmoką, ir todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

28.7. Vagystės diena (2021-01-09) negali būti laikoma Atsakovo prievolės mokėti draudimo išmoką atsiradimo diena. Toks prievolės atsiradimo momentas nėra nurodytas nei Draudimo sutartyje, nei kokiame nors teisės akte. Priešingai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau taip pat vadinama Draudimo įstatymu) 98 straipsnis numato Atsakovo pareigą tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir draudžia mokėti išmoką neįsitikinus ar draudžiamasis įvykis buvo ir nepatikrinus visos Atsakovui prieinamos informacijos. Vadinasi, įvykio atsitikimo diena negali būti tapatinama su pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimo diena. Tik atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą, draudikas priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo ar nemokėjimo bei atsiranda arba neatsiranda prievolė mokėti draudimo išmoką.

28.8. Sprendimo, kuriuo atsisakyta mokėti draudimo išmoką, priėmimo diena (2021-05-14) taip pat negali būti laikoma pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimo diena. Akivaizdu, jog priėmus sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra teigiama, jog tokios prievolės nėra, todėl tokio sprendimo priėmimas ir negali būti laikomas prievolės atsiradimo momentu.

28.9. Tuo atveju, jei draudikas atsisako mokėti draudimo išmoką ir jo sprendimas yra apskundžiamas - prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda tik tuo atveju, jei teismas draudiko sprendimą pripažįsta neteisėtu. Vadinasi, tokiu atveju draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką atsiradimo diena yra atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Tol, kol draudiko sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką nėra nuginčytas teismo tvarka, prievolė mokėti draudimo išmoką neegzistuoja.

28.10. Vadinasi, ir šiuo atveju spręsdamas dėl to kokia yra Ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų Trečiajam asmeniui apimtis Atsakovo prievolės mokėti draudimo išmoką atsiradimo metu, pirmosios instancijos teismas turėjo žiūrėti kokia yra šių įsipareigojimų apimtis Skundžiamo sprendimo priėmimo metu.

28.11. Atsakovo pateikiamas aiškinimas atitinka ir Draudimo įstatymo 103 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti. Transporto priemonės, kuri yra valdoma lizingo sutarties pagrindu, atžvilgiu turtinius interesus turi du asmenys - lizingo davėjas ir lizingo gavėjas. Lizingo davėjas turi turtinį interesą pagal sutartį neįvykdytų įsipareigojimų apimtimi, nes lizinguojamo daikto nuosavybės teisė, be kita ko, atlieka ir lizingo gavėjo finansinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo užtikrinimo funkciją. Tuo tarpu dalyje, kuri viršija neįvykdytų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį apimtį, turtini interesą turi lizingo gavėjas, kuris mokėjo sutartines įmokas siekdamas įsigyti lizinguojamą daiktą nuosavybės teise. Taigi tokio daikto praradimo atveju, lizingo gavėjas turi pagrįstą suinteresuotumą atgauti dalį sumokėtų įmokų ir taip gauti savo turinių interesų patenkinimą.

28.12. Būtent dėl šios priežasties Draudimo sutartyje ir buvo nurodyta, kad naudos gavėjas priklauso nuo pagal lizingo sutartį neįvykdytų įsipareigojimų apimties. Ši suma atriboja lizingo davėjo ir lizingo gavėjo turtinius interesus ir leidžia nustatyti kas ir kokia apimtimi gali būti laikomas naudos gavėju.

28.13. Trečiojo asmens 2024-07-19 teismui patiektas raštas (dokumento Nr. DOK- 110355) įrodo, jog 2024-07-19 dienai neišpirkta Automobilio likutinė vertė pagal lizingo sutartį buvo 2 854,53 Eur. Taigi Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną Trečiasis asmuo turėjo tik tokio dydžio turtinį interesą, atitinkamai remiantis Draudimo įstatymo 103 straipsniu, Trečiasis asmuo galėjo būti pripažintas naudos gavėju tik dėl draudimo išmokos dalies, atitinkančios jo turtinio intereso dydį. Todėl teismas Trečiojo asmens naudai negalėjo priteisti didesnę nei 2 854,53 Eur sumą.

29. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

Motyvuojamoji dalis

29.1. Teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai atnaujino ieškinio senatį.

29.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Trečiojo asmens 2024-07-19 teismui pateiktas raštas (dokumento Nr. DOK-110355) įrodo, jog 2024-07-19 dienai neišpirkta automobilio likutinė vertė pagal lizingo sutartį buvo 2854,53 Eur. Taigi skundžiamo sprendimo priėmimo dieną Trečiasis asmuo turėjo tik tokio dydžio turtinį interesą, atitinkamai remiantis Draudimo įstatymo 103 straipsniu. Su šiuo argumentu nesutinka. Ieškovo tvirtinimu, Vilniaus apygardos teismo 2022-11-22 sprendimo priėmimo dieną neišpirkta Automobilio likutinė vertė 2022-11-17 dienai buvo 7458,62 Eur. Ieškiniu prašoma priteisti išmoka ieškovo naudai 10 928,84 Eur. Tačiau Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti draudimo išmokos priteisimo savo naudai. Dėl to atsakovo argumentas, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną Trečiasis asmuo turėjo tik 2854,53 Eur dydžio turtinį interesą pagal 2024-07-19 dienai neišpirktą automobilio likutinę vertę, yra nepagrįstas.

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

31. Ieškovas prašo prijungti prie bylos įrodymus: pranešimą AB Šiaulių bankui dėl Automobilio remonto; UAB „Amsas“ detalių detalizaciją; AB Šiaulių banko elektroninį laišką dėl Automobilio remonto. Apelianto vertinimu, pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti esminės įtakos ginčui spręsti dėl draudimo išmokos dydžio. Nors jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, reaguojant į teismo sprendimo argumentus, jog remonto darbai ir detalės 2024-08-05 data įformintoje užsakymo paraiškoje įvardyti itin abstrakčiai, nekonkretizuojant kiekvienos jų kainos ir nėra pranešimo AB Šiaulių bankui dėl Automobilio remonto.

32. Teismui priėmus ieškovo teikiamus naujus įrodymus, Atsakovas taip pat prašo prijungti naujus su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus įrodymus (24 priedai).

33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateiktų įrodymų turiniu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje esantys duomenys yra pakankami bylai pagal apeliacinį skundą išnagrinėti, įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl draudimo išmokos dydžio

36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog po ginčo įvykio Taisyklių prasme Automobilio atkūrimas (remontas) pagrįstai galėjo būti vertinamas kaip ekonomiškai netikslingas, todėl draudimo išmoka galėjo būti apskaičiuota kaip skirtumas tarp Automobilio rinkos vertės ir Automobilio liekanų vertės, kuri nustatyta pagal už Automobilio liekanas pasiūlytą didžiausią kainą rengtame aukcione bei pritaikius draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą. Atitinkamai draudimo išmoka, mokėtina už automobilio apgadinimą negalėtų būti didesnė nei 6.380 Eur (20.700 - 14.220 - 100 = 6.380).

37. Ekonominis remonto tikslingumas yra skaičiuojamas pagal remonto išlaidų ir transporto priemonės rinkos vertės santykį. Šis skaičiavimas parodo būtent ekonominį remonto tikslingumą, o ne tai ar remontą galima atlikti fiziškai. Pagrįstas teiginys, kad apgadintų transporto priemonių remontą fiziškai atlikti yra įmanoma beveik visais atvejais, tačiau kartais tai tiesiog kainuotų tiek daug, kad remontas nėra ekonomiškai tikslingas. Būtent dėl šios priežasties Taisyklėse ir yra nurodytas kriterijus dėl remonto ekonominio tikslingumo įvertinimo.

38. Taisyklių 1 skyriuje nurodyta, kad visišku praradimu yra laikoma transporto priemonės vagystė arba sugadinimas, dėl kurio transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas, t. y. kai remonto išlaidos viršija 70 proc. (arba mažiau, jei Atsakovas taip nuspręstų) draudimo sumos ar transporto priemonė taptų neeksploatuotina kelių eisme. Taisyklių 6 skyriuje patikslinta, kad žala transporto priemonei laikoma visišku praradimu, kai jos remonto kaina viršija 70 proc. transporto priemonės draudimo sumos. Atsakovas taip pat turi teisę pripažinti žalą transporto priemonei visišku praradimu, jei jos remonto kaina viršija 50 proc. transporto priemonės draudimo sumos.

39. Tarp šalių kilo ginčas dėl aplinkybės, ar galimas Automobilio remontas. Remiantis Ataskaitoje nurodytais duomenimis Automobilio remonto kaina viršija 50 proc. transporto priemonės draudimo sumos, todėl jos remontas yra laikytinas ekonomiškai netikslingu.

40. Ieškovas siekia įrodyti, jog Automobilio remontas buvo ekonomiškai tikslingas, nes remonto kaina buvo 10.204,01 eurai, kas sudaro 49,29 procentus nustatytos Automobilio draudimo sumos (20.700 eurai). Sutiktina su Atsakovu, kad Ieškovas neįrodė, jog šis remontas buvo atliktas taip, kaip reikalauja Taisyklių nuostatos, t. y. naudojant naujas ir originalias dalis. Minėta, kad Atsakovo skaičiavimui norint tik įsigyti naujas ir originalias dalis, kurias Ieškovas teigia panaudojęs remontui, tektų išleisti 20.749,75 eurus, t. y. daugiau nei yra vertinamas pats Automobilis. Be to, Ieškovo atlikto remonto kaina yra vos 0,71 procento mažesnė už Taisyklėse numatytą 50 proc. ribą kuomet Atsakovas turi teisę transporto priemonės žalą pripažinti visišku jos praradimu. Bylos nagrinėjimo metu Ieškovas nuolat keitė savo poziciją, tikslino duomenis, teikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriais buvo siekiama paneigti Atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus. Ieškovo teigimu, Automobilio remontas buvo atliktas jau po to kai byla buvo vieną kartą išnagrinėta iš esmės ir teismas buvo išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį. Tik vėliau teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, Ieškovas nutarė atlikti Automobilio remontą ir susitarė būtent dėl tokios kainos, kuri būtų tik šiek tiek mažesnė už Taisyklėse nustatytą 50 proc. ribą. Atsižvelgiant į visą Ieškovo elgesį procese, Atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl to ar ši kaina atitinka realybę, ar paprasčiausiai buvo nurodyta konkreti suma, kuri reikalinga Ieškovo pozicijai pagrįsti.

41. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Automobilio apgadinimas turėjo būti pripažintas visišku jo praradimu.

42. Ieškovas tai pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Automobilio liekanų vertė buvo 14.220 eurai ir teigia, kad viešame aukcione potencialaus pirkėjo pasiūlyta kaina negali būti laikoma tikrąja Automobilio liekanų verte. Tačiau Ieškovas teismui neteikė jokių duomenų apie tai kokia, Ieškovo nuomone, galėjo būti Automobilio liekanų vertė ir šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme apskritai neįrodinėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai Automobilio liekanų vertę nustatė pagal tuos įrodymus, kurie teismui buvo pateikti.

43. Automobilių liekanų vertės nustatymas organizuojant viešus aukcionus yra tinkamas ir teisės aktu pripažįstamas jų rinkos vertės nustatymo būdas. Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020-09-22 įsakymu Nr. V1-118 patvirtinto Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo 4.6 punktu transporto priemonės likutinė vertė - apskaičiuota ir (arba) rinkos duomenimis pagrista pinigų suma, kurią galima būtų gauti panaudojant (realizuojant) rinkoje išlikusius nesugadintus transporto priemonės elementus.

44. Sutiktina, kad viešo aukciono rezultatų ataskaita būtent ir parodo rinkos duomenis apie tam tikro daikto kainą, todėl ši pinigų suma gali ir turi būti laikoma rinkos verte. Organizuojant viešą aukcioną yra randamas konkretus asmuo, kuris realiai nori ir gali nupirkti siūlomą daiktą. Be to, sudarydamas aukciono dalyvio sutartį, asmuo įsipareigoja nupirkti daiktą, jei jo pasiūlyta kaina bus pripažinta didžiausia, todėl būtent viešo aukciono rezultatai ir parodo tikrąją daikto rinkos kainą, nes atskleidžia, kiek konkretus asmuo sutiktų realiai sumokėti už siūlomą daiktą.

45. Byloje įrodinėjimo dalykas yra ir Atsakovo turtinio intereso buvimas, kurį lemia neišmokėtos Automobilio vertės dydis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta aktualių duomenų, jog iš draudimo sutarties atsiradusios prievolės atsiradimo metu ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų trečiajam asmeniui dalis buvo mažesnė, negu 6380 Eur dydžio suma ir todėl nutarė visą draudimo išmokos sumą priteisti Trečiojo asmens naudai.

46. Tačiau teismui pateiktas tik pirminis įmokų grafikas, todėl logiška išvada, kad skundžiamo sprendimo priėmimo dieną grafikas buvo neabejotinai pasikeitęs. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2024-07-19 dienai neišpirkta Automobilio likutinė vertė pagal lizingo sutartį yra 2.854,53 Eur. Tuo tarpu teismui pateiktame įmokų grafike nurodoma, jog šiai dienai likusi neįvykdytų įsipareigojimų suma turėtų būti 2.238,34 Eur.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nebuvo įrodyta, jog neįvykdytų įsipareigojimų dalis buvo mažesnė, negu 6.380 Eur tuo momentu kuomet atsirado prievolė mokėti draudimo išmoką, ir todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti. Reikšminga, kad sprendime nėra nurodyta konkreti Atsakovo prievolės atsiradimo data.

48. Sutiktina su Atsakovu, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), Ieškovas turėjo pateikti ir įrodymus, patvirtinančius kokia šią dieną buvo Ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį apimtis. Tokių duomenų Ieškovas teismui neteikė, todėl Ieškovas neįvykdė savo pareigos pagrįsti ieškinio reikalavimus.

49. Ieškovas nurodė, jog vagystė įvyko 2021-01-09. Po vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat buvo atliekamas ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju tyrimas. Abiejų tyrimų metu buvo renkama papildoma informacija ir sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką Atsakovas priėmė 2021-05-14. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku ar Atsakovo prievolės mokėti draudimo išmoką atsiradimo momentu teismas laiko kurią nors iš šių datų, ar visiškai kitą datą.

50. Atsakovas pažymi, jog vagystės diena (2021-01-09) negali būti laikoma Atsakovo prievolės mokėti draudimo išmoką atsiradimo diena. Toks prievolės atsiradimo momentas nėra nurodytas nei Draudimo sutartyje, nei kokiame nors teisės akte. Priešingai, Draudimo įstatymo 98 straipsnis numato Atsakovo pareigą tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir draudžia mokėti išmoką neįsitikinus ar draudžiamasis įvykis buvo ir nepatikrinus visos Atsakovui prieinamos informacijos. Vadinasi, įvykio atsitikimo diena negali būti tapatinama su pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimo diena. Tik atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą, draudikas priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo ar nemokėjimo bei atsiranda arba neatsiranda prievolė mokėti draudimo išmoką.

51. Sprendimo, kuriuo atsisakyta mokėti draudimo išmoką, priėmimo diena (2021-05-14) taip pat negali būti laikoma pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimo diena. Nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos.

52. Atsakovas pagrįstai argumentavo, kad tuo atveju, jei draudikas atsisako mokėti draudimo išmoką ir jo sprendimas yra apskundžiamas - prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda tik tuo atveju, jei teismas draudiko sprendimą pripažįsta neteisėtu. Šiuo atveju draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką atsiradimo diena yra atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Tol, kol draudiko sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką nėra nuginčytas teismo tvarka, prievolė mokėti draudimo išmoką neegzistuoja. Šiuo atveju spręsdamas dėl to kokia yra Ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų Trečiajam asmeniui apimtis Atsakovo prievolės mokėti draudimo išmoką atsiradimo metu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kokia yra šių įsipareigojimų apimtis Skundžiamo sprendimo priėmimo metu.

53. Pirmosios instancijos teismas 2024-06-19 nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės nustatė Trečiajam asmeniui pareigą pateikti aktualius duomenis apie Ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų apimtis. Teismas sprendė, jog būtent aktualūs duomenys apie Ieškovo įsipareigojimų apimtį yra reikšmingi tinkamam bylos išnagrinėjimui ir neprašė pateikti duomenų kokia buvo neįvykdytu Ieškovo įsipareigojimu apimtis vagystės dieną ar kurią nors kitą dieną. Ši aplinkybė, Atsakovo vertinimu, taip pat įrodo, kad dėl to kokia apimtimi Trečiojo asmens naudai gali būti priteisiama draudimo išmoka turi būti vertinama pagal tai kokia buvo Ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų apimtis būtent Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną, o ne kurią nors kitą dieną.

54. Sutiktina su atsakovu, kad Draudimo įstatymo 103 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti. Transporto priemonės, kuri yra valdoma lizingo sutarties pagrindu, atžvilgiu turtinius interesus turi du asmenys - lizingo davėjas ir lizingo gavėjas. Lizingo davėjas turi turtinį interesą pagal sutartį neįvykdytų įsipareigojimų apimtimi, nes lizinguojamo daikto nuosavybės teisė, be kita ko, atlieka ir lizingo gavėjo finansinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo užtikrinimo funkciją. Tuo tarpu dalyje, kuri viršija neįvykdytų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį apimtį, turtinį interesą turi lizingo gavėjas, kuris mokėjo sutartines įmokas siekdamas įsigyti lizinguojamą daiktą nuosavybės teise. Taigi tokio daikto praradimo atveju, lizingo gavėjas turi pagrįstą suinteresuotumą atgauti dalį sumokėtų įmokų ir taip gauti savo turinių interesų patenkinimą.

55. Būtent dėl šios priežasties Draudimo sutartyje ir buvo nurodyta, kad naudos gavėjas priklauso nuo pagal lizingo sutartį neįvykdytų įsipareigojimų apimties. Ši suma atriboja lizingo davėjo ir lizingo gavėjo turtinius interesus ir leidžia nustatyti kas ir kokia apimtimi gali būti laikomas naudos gavėju.

56. Jau minėtas Trečiojo asmens 2024-07-19 teismui patiektas raštas (dokumento Nr. DOK- 110355) įrodo, jog 2024-07-19 dienai neišpirkta Automobilio likutinė vertė pagal lizingo sutartį buvo 2.854,53 Eur. Taigi Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną Trečiasis asmuo turėjo tik tokio dydžio turtinį interesą, atitinkamai remiantis Draudimo įstatymo 103 straipsniu, Trečiasis asmuo galėjo būti pripažintas naudos gavėju tik dėl draudimo išmokos dalies, atitinkančios jo turtinio intereso dydį.

Dėl ieškinio senaties

57. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto draudimo veiklos specifika lemia tai, kad įstatymo nustatytų ieškinio senaties terminų laikymasis draudimo veiklą vykdančiam subjektui yra ypač reikšmingas, nes tai užtikrina finansinių išteklių planavimą, veiklos stabilumą. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog Ieškovas reiškia reikalavimą, kuris laikytinas kylančiu iš draudimo teisinių santykių, todėl tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Numatytas vienas iš trumpiausių CK nustatytų ieškinio senaties terminų, vadinasi, tai leidžia spręsti , kad tokio pobūdžio reikalavimai būtų pareiškiami itin operatyviai.

58. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog apie Atsakovo poziciją dėl draudimo išmokos Ieškovas sužinojo 2021-05-14, t. y. kuomet gavo Atsakovo 2021-05-14 Sprendimą žalos byloje TP25207, kuriuo buvo atsisakyta sumokėti draudimo išmoką. Atitinkamai nustatęs, kad ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2023-06-01, teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas. Tačiau konstatavęs, ieškinio senaties praleidimo faktą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise ir taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalį, suteikiančią teisę atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

59. Teismas atsižvelgė į tai, kad Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus Atsakovui, siekdamas draudimo išmokos priteisimo, įvertino Ieškovo elgesį, jo aktyvumą, ginant savo interesą, paaiškinimus, kad Atsakovui vykdant Vilniaus apygardos teismo 2022-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2371-432/2022, Ieškovas suprato, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju ir turėjo lūkestį, kad jo interesų pažeidimas bus atstatytas. Atsakovo vertinimu, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagristai pripažino kaip svarbias ir sudarančias pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinio senaties termino taikymas pagrįstas imperatyviu teisiniu reguliavimu ir suteikia atsakovui teisiškai pagrįstą lūkestį, kad jis galės pasinaudoti praleisto ieškinio senaties termino argumentu ir apsiginti nuo pareikšto reikalavimo priemonių. Tais atvejais, kai įstatymas numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą, įstatymo leidėjo siekiama užtikrinti konkretaus teisinio santykio stabilumą ir apibrėžtumą bei norą garantuoti, jog iš tokio teisinio santykio kylantys reikalavimai būtų pareiškiami itin operatyviai.

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217- 943/2023 65 punkt1 ir jame nurodytą praktiką).

62. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apie Atsakovo poziciją dėl draudimo išmokos Ieškovas sužinojo 2021-05-14, todėl nuo šiuos dienos prasidėjo CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi ieškinio senaties terminas pasibaigė 2022-05-14. Atitinkamai, remiantis aukščiau pacituota kasacinio teismo praktika, spręsdamas ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tik aplinkybes, kurios egzistavo šio termino eigos metu, t. y. nuo 2021-05-14 iki 2022-05-14.

63. Ieškinio senaties termino eigos metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vis dar buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1862-1019/2022. Sprendimas šioje byloje priimtas tik 2022-06-29. Be to, tuo metu dar nebuvo priimta ir Vilniaus apygardos teismo 2022-11¬22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2371-432/2022. Atitinkamai nei šie procesiniai teismu sprendimai, nei su jų vykdymu susijusios aplinkybės objektyviai negalėjo būti pripažintos ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis.

64. Ieškinio senaties termino eigos metu, t. y. nuo 2021-05-14 iki 2022-05-14, egzistavo aplinkybė, jog Ieškovas įgyvendino savo teisę reikšti ieškinį ir jo pareikšto ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1862-1019/2022. Visos kitos Skundžiamame sprendime nurodomos aplinkybės atsirado jau po to kai Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl negalėjo būti vertinamos sprendžiant ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

65. Aplinkybė, kad asmuo įgyvendino savo teisę pareikšti ieškinį teisme netinkamam atsakovui negali būti pripažinta kaip sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi. Pareiškus ieškinį teisme tinkamam atsakovui, ieškinio senaties terminas nutrūksta (CK 1.130 straipsnis). Įstatymas nustato kokias konkrečias ir specifines teisines pasekmes ieškinio senaties terminui turi ieškinio pateikimas teisme - šis terminas nutrūksta.

66. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1862-1019/2022 pareikštas ieškinys nebuvo tapatus šioje byloje pareikštam ieškiniui, todėl jo pareiškimas nenutraukė ieškinio senaties termino skaičiavimo. Abu kartus Ieškovas ieškinius reiškė naudodamasis profesionalaus teisininko - advokato padėjėjo pagalba. Taigi Ieškovas turėjo visas galimybes tinkamai ginti savo pažeistas teises per įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios bylos nagrinėjimo metu Ieškovas taip pat turėjo galimybę tikslinti savo ieškinio reikalavimus reaguodamas į Atsakovo išdėstytą poziciją, įskaitant ir argumentus, jog ieškiniu prašoma priteisti draudimo išmoką ne asmeniui, kuris Draudimo sutartyje yra įvardintas naudos gavėju.

67. Ieškovas aiškino, kad Atsakovui vykdant Vilniaus apygardos teismo 2022¬11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2371-432/2022, Ieškovas suprato, kad įvykis pripažintas draudžiamuoju ir turėjo lūkestį, kad jo interesų pažeidimas bus atstatytas, tačiau šios aplinkybės jau neegzistavo ieškinio senaties termino eigos metu, todėl šios aplinkybės objektyviai negalėjo nulemti ieškinio senaties termino praleidimo.

68. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškinio senaties termino pabaiga yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Atsakovas yra atsakingas už visas Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos Ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o Atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

71. Ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nevertinama. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškinį visiškai, todėl Ieškovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

72. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 143 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš Ieškovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

73. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo E. N. apeliacinį skundą atmesti visiškai.

Atsakovo Swedbank P&C Insurance, veikiančio per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti atsakovui Swedbank P&C Insurance, veikiančiam per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, iš ieškovo E. N. 143 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.