Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės ir Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovams A. Č. ir S. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Kitų atsiliepimų į apeliacini skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, priimtą dėl atsakovo A. Č., ir bylą nutraukti. Taigi apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsakovo A. Č. teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, priimta dėl atsakovo S. M., apeliacine tvarka neapskųsta, nėra apeliacijos objektas ir apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.

10. Byloje nustatyta, kad tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir ieškovės UAB „Tomadas“ 2009 m. kovo 23 d. sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo. Šios sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo į aikštelę ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Nustatyta, kad 2010 m. spalio 7 d. ginčo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas, kadangi buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai – atsakovas S. M., būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. liepos 17 d. pateiktame rašte Nr. 20-10-S-6998, kuriuo ieškovei suteikta Kelių policijos valdyboje turima informacija apie ieškovės saugomoje aikštelėje stovinčių automobilių savininkus ir vairuotojus, nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Č., o pažeidėjas – S. M.. Ieškovė pateikė VĮ „Regitra“ 2018 m. vasario 20 d. išrašo duomenis, jog minėto automobilio savininku nurodytas A. Č..

11. Ieškovė UAB ,,Tomadas“ ieškinio reikalavimus atsakovui A. Č. dėl 4 676 Eur skolos priteisimo už ginčo transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą pareiškė kaip transporto priemonės savininkui ir juos grindė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostata. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis (transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu buvusi minėto įstatymo 33 straipsnio 6 dalis) numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu, priimtu 2019 m. kovo 5 d., reikalavimus atsakovui A. Č. pareiškė kaip ginčo transporto priemonės savininkui. Atsakovas A. Č. atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė atsikirtimus, kad 2010 m. spalio 7 d. jis nebuvo nei transporto priemonės savininkas, nei valdytojas, nes įvykio dieną pardavė minėtą transporto priemonę kitam asmeniui – M. V., ir su atsiliepimu į ieškinį pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Atsižvelgusi į pateiktą sutartį ieškovė pareiškė prašymą pakeisti netinkamą atsakovą A. Č. tinkamu atsakovu M. V., priimti ieškovės reikalavimų atsakovui A. Č. atsisakymą ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl atsakovo A. Č.. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, be kita ko, nutarta pakeisti netinkamą atsakovą A. Č. tinkamu atsakovu M. V. ir civilinę bylą dėl atsakovo A. Č. nutraukti. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

13. Byloje taip pat nustatyta, kad naujasis atsakovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1503-752/2021, nustatęs, kad ieškovas M. V. sutarties nepasirašė ir savo valios neišreiškė, M. V. ieškinį tenkino ir pripažino 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, taip pat taikė vienašalę restituciją ir grąžino transporto priemonę atsakovo A. Č. nuosavybėn. Šis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A‑413‑480/2022 paliktas nepakeistas.

14. Nagrinėjama civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. vasario 27 d. nutartimi buvo sustabdyta, iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas minėtoje Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi. Atsižvelgiant į įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą, ieškovė šioje civilinėje byloje pateikė prašymą pakeisti netinkamą atsakovą M. V. tinkamu atsakovu A. Č., o civilinės bylos dalį dėl M. V. nutraukti. Šis ieškovės prašymas buvo tenkintas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje netinkamas atsakovas M. V. pakeistas tinkamu atsakovu A. Č.. Taip pat 2022 m. balandžio 11 d. teismas priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovams A. Č., kaip transporto priemonės savininkui, ir S. M., kaip transporto priemonės vairuotojui ir valdytojui.

15. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatos ir nepagrįstai dėl apelianto bylos nenutraukė. Apelianto teigimu, tarp ieškovės ir atsakovo A. Č. ginčas išspręstas įsiteisėjusia 2019 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑688‑451/2019 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-172-1101/2022), kuri turi šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, 2022 m. kovo 31 d. pateiktas ieškinys yra tapatus šioje byloje pateiktam pradiniam ieškiniui, dėl to nebuvo procesinių prielaidų nagrinėti atsakovui A. Č. pareikštą ieškinį.

16. CPK 293 straipsnio 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. CPK 293 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

17. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatą, suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas.

19. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino aplinkybę, jog pagal nurodytą teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju taikytinas draudimas ieškovei pakartotinai reikšti reikalavimą atsakovui A. Č.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konkrečiu atveju ieškovės valiai dėl ieškinio atsisakymo įtakos turėjusias aplinkybes (t. y. tai, kad ieškovės ieškinio atsisakymą lėmė jai pateiktas suklastotas dokumentas, kurį pateikė pats atsakovas A. Č., ir vėliau teismine tvarka sutartis pripažinta negaliojančia), padarė išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms numatytas draudimas pakartotinai reikšti reikalavimą tikrajam transporto priemonės savininkui konkrečiu atveju būtų pernelyg formalus, neatitiktų bylos nutraukimo teisinio instituto paskirties ir bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo A. Č. prašymo nutraukti civilinės bylos dalį dėl šio atsakovo ir ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui A. Č., išnagrinėjo iš esmės.

20. Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl proceso teisės normų – CPK 293 straipsnio 3 punktų ir 294 straipsnio 2 dalies – pažeidimo (nepagrįsto netaikymo). Tikrinant apeliacine tvarka apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą dėl nurodomų proceso teisės normų nesilaikymo (jų netaikymo) esminę reikšmę turi CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatos. CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

21. Teisėjų kolegija nurodo, kad absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai dėl civilinio proceso teisės normų reikalavimų pažeidimo nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Konstatavus šiose dalyse nustatytą civilinio proceso teisės normų pažeidimą, teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos eismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi kitais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju būtina įvertinti, ar proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra esminis.

22. Vertinant, ar apelianto nurodomų proceso teisės normų netaikymas konkrečiu nagrinėjamu atveju traktuotinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, būtina įvertinti visumą nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Akcentuotina, kad CPK 328 straipsnis nustato, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti naikinami vien formaliais pagrindais. Taigi, net nustačius proceso teisės normų pažeidimą, būtina atsižvelgti į įstatymo reglamentavimą, jog, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tokiu atveju, jeigu byla dėl šio pažeidimo galėjo būti išspręsta neteisingai.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas pagrįstai nurodo, kad įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinės bylos dalis dėl atsakovo A. Č. buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų šiam atsakovui ir jį, kaip netinkamą atsakovą, pakeitus atsakovu M. V. (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovės pradinio ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui A. Č., atsisakymą ir šio atsakovo vertinimą kaip netinkamo atsakovo, tiesiogiai nulėmė paties šio atsakovo tik bylos nagrinėjimo metu pateikta 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopija, kuria šis atsakovas grindė aplinkybę, jog ginčo transporto priemonė buvo perleista ir nurodytą dieną jis nebebuvo transporto priemonės savininkas. Kaip nustatyta anksčiau, minėtoje pirkimo–pardavimo sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo M. V. kitoje civilinėje byloje nuginčijo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi nagrinėjamu atveju dėl atsakovo A. Č. paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei ieškinio reikalavimų, pareikštų pradiniam atsakovui A. Č., atsisakymo metu, t. y. paaiškėjo, jog atsakovo A. Č. į bylą pateikta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti.

24. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje netinkamą atsakovą M. V. pakeitus tinkamu atsakovu A. Č., atsakovas, kaip civilinės bylos šalis, turėjo visas šalies procesines teises ir pareigas (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantas turėjo sąlygas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu būti išklausytas, pateikti savo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Iš bylos procesinės eigos matyti, kad atsakovas A. Č. savo procesinėmis teisėmis naudojosi aktyviai, atskiruoju skundu skundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje. Nors apeliantas nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai jam kelia abejonių dėl teismo nešališkumo, tačiau nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nušalinimo nereiškė.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodomoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S‑1518‑340/2022 priimta 2022 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovo A. Č. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties dalies dėl 410 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo M. V. naudai buvo netenkintinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, susiję su minėto atskirojo skundo nagrinėjimu, atmestini kaip neturintys esminės teisinės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

26. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, iš kur S. M. realiai gavo automobilį, ir pritaikė solidariąją atsakomybę buvusiam savininkui kartu su valdytoju, nors, apelianto teigimu, automobilis iš A. Č. buvo įsigytas panaudojus sukčiavimą ir naudojantis svetimu vogtu dokumentu. Vertinant šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad apeliantas neginčija faktinės aplinkybės, jog iki 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo automobilio savininkas. Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės–pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. Č. perleido transporto priemonę M. V., įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1503-752/2021 buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo šios sutarties sudarymo momento ir transporto priemonė grąžinta atsakovo A. Č. nuosavybėn. Taigi 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis neturi teisinės galios nuo paties jos sudarymo momento. Dėl to apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė atsakomybę atsakovui A. Č., kaip buvusiam transporto priemonės savininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje pagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, jog transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu 2010 m. spalio 7 d. šios transporto priemonės savininkas buvo atsakovas A. Č.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovui A. Č., kaip transporto priemonės savininkui, pagal įstatymą kyla pareiga atlyginti transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis).

27. Apelianto nurodyti argumentai, kad nebuvo prielaidų apeliantui A. Č. abejoti, jog asmuo, pateikęs M. V. asmens tapatybės kortelę, nėra tikrasis pirkėjas, su kuriuo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovo A. Č. į bylą pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra pripažinta niekine ir negaliojančia. Apelianto nurodyti argumentai, jog atsakovo S. M. paaiškinimai dėl to, iš kokio asmens jis gavo automobilį ir jo raktelius su dokumentais, yra nenuoseklūs, pripažintini neturinčiais esminės teisinės reikšmės šioje civilinėje byloje pagal ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus kilusio ginčo išsprendimui.

28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tokia aplinkybė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi bylos dalis dėl atsakovo A. Č. iš esmės būtų išspręsta neteisingai. Atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, apelianto nurodytų proceso teisės normų netaikymas konkrečiu nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis bylos procesinėmis aplinkybėmis pripažintinas nesudarančiu teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į CPK 328 straipsnyje įtvirtintą draudimą naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais. Proceso teisės normos netinkamas taikymas, neturėjęs įtakos teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

29. Esant nurodytų aplinkybių visumai teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priimtą dėl atsakovo A. Č.. Atsižvelgiant į tai, apelianto A. Č. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Atsakovo A. Č. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlygintinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalimi, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.