Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovams A. Č. ir S. M. dėl skolos priteisimo; trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja Kauno apskrities vyriausiais policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2009 m. kovo 29 d. su Kauno apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, 2010 m. spalio 7 d. ieškovė gavo Kauno apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio savininkas – atsakovas A. Č., vairuotojas ir pažeidėjas – atsakovas S. M.. Pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalį, išlaidas su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonės aikštelėje solidariai atsako transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 4 676 Eur skolą, kurią sudaro 105 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą bei 4 571 Eur už automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2019 m. vasario 18 d. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl atsakovo A. Č. prašymo nutraukti bylą jo atžvilgiu.

5. Ieškovė UAB ,,Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui A. Č. dėl 4 676 Eur skolos priteisimo už transporto priemonės Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Pradinis ieškinys atsakovui A. Č. buvo pareikštas kaip šios transporto priemonės savininkui. Atsakovas A. Č. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, atsikirtimus grįsdamas tuo, įvykio dieną (2010 m. spalio 7 d.) jis pardavė minėtą transporto priemonę kitam asmeniui (M. V.), todėl nebėra jos savininkas, kartu pateikdamas šios sutarties kopiją. Atsižvelgiant į pateiktą sutartį, ieškovė pareiškė prašymą pakeisti netinkamą atsakovą A. Č. tinkamu atsakovu M. V. ir nutraukti civilinę bylą atsakovo A. Č. atžvilgiu. Ši civilinė byla atsakovo A. Č. atžvilgiu buvo nutraukta įsiteisėjusia teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi. Ieškinį pareiškus naujam atsakovui M. V., pastarasis nurodė, kad tokios sutarties niekada nesudarė ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas ją pripažinti negaliojančia. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu M. V. ieškinį tenkino – pripažino 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės Ford Fiesta pirkimo pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia; taikė vienašalę restituciją ir grąžino transporto priemonę atsakovo A. Č. nuosavybėn. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. kovo 3 d.

6. Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimui, ši civilinė byla buvo atnaujinta. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir atsižvelgiant į įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą, ieškovė pateikė prašymą pakeisti netinkamą atsakovą M. V. tinkamu atsakovu A. Č., o M. V. atžvilgiu civilinę bylą nutraukti. Šis ieškovės prašymas buvo tenkintas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi, ir tos pačios dienos rezoliucija priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, pareikštas atsakovų A. Č. (transporto priemonės savininko) ir S. M. (transporto priemonės vairuotojo ir valdytojo) atžvilgiu.

7. Kaip nurodo atsakovas A. Č., prašydamas jo atžvilgiu civilinę bylą nutraukti, CPK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

8. Bylos nutraukimas yra vienas iš bylos užbaigimo būdų nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylos nutraukimo pagrindai yra numatyti CPK 293 straipsnyje. Vienas tokių pagrindų – jei ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukus bylą šiuo pagrindu, laikytina, kad ginčas atitinkamo atsakovo atžvilgiu dėl atitinkamo ieškinio pagrindo ir dalyko yra užbaigtas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) ir vėlesni tapatūs ginčai nėra galimi.

9. Šiuo atveju, kaip matyti iš pirmiau nurodytų aplinkybių, ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovo A. Č. atžvilgiu lėmė jo paties pateikta automobilio pirkimo pardavimo sutartis (kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suklastota), iš kurio turinio ieškovė turėjo pagrindą spręsti, kad ginčo automobilį jo savininkas A. Č. perleido naujajam savininkui M. V.. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad šios sutarties M. V. nepasirašė, todėl ji buvo niekine ir negaliojančia, o automobilis taikant restituciją grąžintas jo savininkui A. Č..

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y., kai ieškovės ieškinio atsisakymą lėmė jai pateiktas suklastotas dokumentas, kurį, be kita ko, pateikė pats atsakovas A. Č., ir vėliau teismine tvarka pripažinus šią sutartį negaliojančia, draudimas pakartotinai reikšti reikalavimą tikrajam transporto priemonės savininkui, būtų pernelyg formalus, neatitiktų nei bylos nutraukimo teisinio instituto paskirties, nei bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo A. Č. prašymas nutraukti civilinę bylą jo atžvilgiu, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 4 punktu ir CPK 294 straipsnio 2 dalimi, netenkintinas.

Dėl ginčo esmės.

11. Nustatyta, kad ieškovė ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2009 m. kovo 29 d. sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka.

12. Nagrinėjamoje byloje 2010 m. spalio 7 d. ginčo automobilis priverstinai buvo nuvežtas atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, – atsakovas S. M., būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį (SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

14. Ginčo transporto priemonės savininkas įvykio metu (2010 m. spalio 7 d.) buvo atsakovas A. Č.. Kaip minėta pirmiau, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-1503-752/2021, 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. Č. perleido transporto priemonę M. V., buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ir transporto priemonė grąžinta A. Č.. Taigi atsakovui A. Č., kaip transporto priemonės savininkui įvykio metu, pagal įstatymą kyla pareiga atlyginti transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidas. Pirmiau šiame sprendime atmestas atsakovo A. Č. prašymas nutraukti civilinę bylą jo atžvilgiu. Kitų argumentų, paneigiančių jo pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, šis atsakovas nenurodė.

15. Antra, byloje nėra ginčo, kad įvyko metu transporto priemonę vairavo S. M.. Šio atsakovo atsikirtimai į jam pareikštą reikalavimą grindžiami tuo, kad įvykio metu jis nebuvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, kaip tai apibrėžia SEAKĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d., 2 straipsnio 61 dalis).

16. Įvykio metu (2010 m. spalio 7 d.) galiojusioje SEAKĮ 2 straipsnio 61 dalyje buvo įtvirtinta, kad transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

17. Šiuo atveju atsakovo S. M. nurodoma aplinkybė, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, neturėjo vairavimo teisių, savaime nereiškia, kad jis transporto priemonę valdė neteisėtai. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas S. M. paaiškino, kad automobilį bei jo raktelius su prašymu automobilį parvairuoti į Garliavą jam davė automobilio savininkas (atsakovui pažįstamas asmuo). Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas S. M. transporto priemonę būtų ėmęs vairuoti prieš savininko valią, tokios aplinkybės atsakovas S. M. ir neįrodinėjo. Taigi ginčo transporto priemonė atsakovo S. M. buvo užvaldyta teisėtai, nepaisant to, kad atsakovas S. M. būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, transporto priemonę vairavo neteisėtai. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1640-661/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-519-855/2020 ir kt.).

18. Atsakovas S. M., būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. Č. priklausančią transporto priemonę, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl minėta transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ir saugoma UAB ,,Tomadas“ saugojimo aikštelėje ir ieškovė patyrė priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko atsakovai turi solidarią pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 4 676 Eur dydžio skola už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

20. Ieškinį tenkinus, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (4 676 Eur) nuo civilinės bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).

21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 105 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 52,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 676 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 676 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno atsakovo po 52,50 Eur (po penkiasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.