- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- T-351-537/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00794-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nuteistasis
- E. G.
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. RV-20-3968 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam E. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu administracine tvarka nebaustas, skatintas penkiolika kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Šiuo metu asmuo bausmę atlieka Marijampolės kalėjimo atviro režimo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis. Laisvu nuo darbo laiku vyksta į trumpalaikes išvykas namus, kurių metu apie galimus pažeidimus duomenų negauta. Išėjęs iš pataisos įstaigos, turės kur gyventi. E. G. turi vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu baigė vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru, kūriko mokymo programą ir įgijo kompetencijų dirbti garo ir vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru, kūriku. Laisvėje, kaip nurodė, dirbęs įvairaus pobūdžio darbus. Bausmę atlikdamas Kybartų pataisos namuose, tris sezonus dirbo kūriku. Kai buvo pervežtas į Marijampolės kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą (iki 2023-01-01 atviroji kolonija), nuo 2022-02-23 įsidarbino (duomenys neskelbtini) už pataisos įstaigos ribų. Šiuo metu nuteistasis ir toliau darbinę veiklą tęsia (duomenys neskelbtini). Gautas pranešimas, kuriame pažymima, kad nuteistajam, dirbančiam (duomenys neskelbtini)po lygtinio paleidimo darbo vieta ir pareigos nesikeis. Darbuotojui suteikta galimybė tęsti darbą pagal sudarytą darbo sutartį. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su tėvais, dviem broliais. Šiuo metu su šeima bendrauja telefoninių skambučių pagalba, trumpalaikių išvykų į namus metu. Komisijai pristatomas antrą kartą. Paskutinį kartą Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą taikant intensyvią priežiūrą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos sprendimą. Komisija skyrė šias rekomendacijas įkalinimo įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti pataisą pagal individualų resocializacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; toliau dirbti. Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymoje nurodoma, kad nuteistais vykdo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos rekomendacijas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti ir nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Prokuroras nurodo, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatytos probleminės sritys yra vis dar aktualios ir reikalauja korekcijos. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti tokie kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (išsilavinimo, oficialios darbinės patirties stoka); lėšų tvarkymas ir pajamos (siekis finansinio praturtėjimo neteisėtais būdais); gyvenimo stilius ir draugai (netinkami laisvalaikio praleidimo būdai, draugų kompanijos); mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas, negebėjimas pasimokyti iš ankstesnių neigiamų patirčių); nuostatos (ankstesni lygtinio paleidimo pažeidimai). Dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y., gyvenamoji vieta, ryšiai, psichoaktyvįų medžiagų (alkoholio, narkotikų) nevartojimas, emocinė būsena. Šie apsauginiai veiksniai svarbūs, tačiau jie kol kas neatsveria statinių. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis turi socialinius ryšius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų. Iki įkalinimo nuteistasis taip pat turėjo gyvenamąją vietą, psichotropinių medžiagų nevartojo, tačiau tai jo nesulaikė nuo įsitraukimo į nusikalstamą veiklą. Bet to, nors nuteistasis patvirtino galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti po lygtinio paleidimo nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, kad nuteistasis būdamas lygtinai paleistas, tinkamai įsitrauktų į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis. Nuteistajam praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio metu nesilaikė jam skirtų įpareigojimų, pažeidė probacijos sąlygas. Nuteistojo nusikalstamas elgesys yra glaudžiai susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis. Asmuo šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 4 metų 2 mėnesių ir 15 dienų (paskirta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Komisijos nutarimas netvirtinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. G., nuteistas 2016-07-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu – galutine 13 metų laisvės atėmimo basume. Bausmės pradžia – 2014-08-02, bausmės pabaiga – 2027-08-08. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 2 mėnesiai 15 dienų.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno sunkaus (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimo padarymą, kurie įvykdyti veikiant organizuotojoje grupėje, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas asmuo pažeidė. Nuteistojo elgesys yra glaudžiai susijęs su finansinės naudos siekimu netesėtais būdais ir priemonėmis. Dabartinė nusikalstama veika yra sunkiausia nuteistojo kriminalinėje istorijoje – nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje, kurioje buvo vienas ir organizatorių ir vykdytojų. Nuteistasis, iškeldamas savo asmeninius poreikius aukščiau kitų visuomenės narių interesų, vykdė veikas, susijusias su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais, o tai rodo, kad jis negebėjo išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimo socialiai nepriimtinais būdais. Asmens gyvenimo stiliaus ypatumai yra susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška praeityje. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 5 kartus. Tai, kad nuobaudos nors ir nebegaliojančios, tačiau tai vis tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo 2019-06-09 iki 2023-05-02 nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Svarbu paminėti, kad išlieka 6 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 5 yra dinaminiai. Kaip statinis kriminogeninis veiksnys nustatoma kriminalinė istorija. Dinaminiai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 2 mėnesai ir 15 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2023 m. gegužės 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-3968 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. G..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.