- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2VP-364-220/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00225-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- K. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. atstovo advokato E. K. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei A. K., dėl nekilnojamo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovė A. K. (toliau – atsakovė) pateikė teismui prašymą išdėstyti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1251-220/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-523-460/2019, kuriais iš atsakovės A. K. ieškovui K. S. (toliau – ieškovas) priteistos bylinėjimosi išlaidos, vykdymą 36 mėnesiams lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki ir ji negali iš karto sumokėti ieškovo naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo priteistų sumų. Šiuo metu jos gaunamų pajamų užtenka vos būtiniausiems poreikiams patenkinti. Ji yra priskirtina socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, tai yra senatvės pensininkė. Jos pargininės pajamos yra gaunama senatvės pensija. Ji gyvena kartu su pensinio amžiaus sutuoktiniu, kuris turi rimtų sveikatos problemų ir kurio priežiūrai bei gydymui patiriamos papildomos išlaidos, todėl akivaizdu, kad teismų priteistų sumų sumokėjimas atsakovei yra nepakeliama finansinė našta.
Ieškovas K. S. atsilepime į atsakovės prašymą nurodė, kad su juo nesutinka. Jis pats yra pensininkas, jo žmona taip pat bedarbė ir negauna pensijos, pagal išgales jis ūkininkauja. Jo žiniomis atsakovė turi žemės ir miško, gauna papildomų pajamų. Prašo teismo kuo greičiau leisti susigrąžinti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias turėjo tik dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų.
Į teismo posėdį šalys neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai. Byloje gautas atsakovės atstovo prašymas bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant, kadangi advokatas tuo pačiu metu turi dalyvauti kitoje civilinėje byloje. Šalių neatvykimas į teismo posėdį nekliudo atsakovės prašymą išnagrinėti atsakovės prašymą, todėl prašymas nagrinėtinas šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas iš dalies.
CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-812-221/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1251-220/2018 tenkino ieškovo ieškinį visiškai, o atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies bei užskaičius šalių reikalavimus patenkintų ir atmestų reikalavimų dalimis, priteisė iš atsakovės 1016,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-523-460/2019 atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir priteisė iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Viso bendra priteistina suma ieškovui sudaro 1516,30 Eur.
Tauragės apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą minėtai sumai išieškoti. Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis bei ieškovo nurodytomis aplinkybėmis išieškojimą vykdo antstolė A. P.. Vykdomoji byla Nr. 0124/19/09161 pradėta vykdyti 2019 m. lapkričio 26 d.
Atsakovės atstovas prašo išdėstyti minėtais teismų sprendimais iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovui 36 mėnesių terminui lygiomis dalimis, nes atsakovė yra pensininkė gauna tik senatvės pensiją. Gyvena kartu su sutuoktiniu, kuris turi rimtų sveikatos problemų ir kurio priežiūrai bei gydymui patiriamos papildomos išlaidos. Šiuo metu gaunamų pajamų vos užtenka būtiniausiems poreikiams.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas negali visiškai sutikti su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis. Sutiktina, kad atsakovė yra pensininkė gauna senatvės pensiją. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jos senatvės pensija sudaro apie 234 Eur ir ji negali atsikaityti su ieškovu, tačiau nepateikia jokių duomenų apie pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, vertybinius popierius ir kitas pajamas ir pan.. Taip pat atsakovė nenurodė ar turi nekilnojamo turto, tačiau teismui patikrinus VĮ „Registrų centras“ turimus duomenis nustatyta, kad atsakovė turi nekilnojamo turto – žemės, miško ir pastatų, kurie priklauso bendrąja jungtine nuosavybe kartu su jos sutuoktiniu.
Įvertinus tai, kad pareiškėja turėjo galimybę pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėti ją atstovavusiems advokatams žymiai didesnes sumas ( atitinkamai 500 Eur 1815 Eur) leidžia daryti išvadą, kad ji pragyvena ne vien tik iš gaunamos senatvės pensijos, tačiau gauna ir kitokių pajamų, nes tai galėtų būti ir kokios nors pajamos iš turimos žemės sklypų nuomos ar išmokų už ją (CPK 178, 185 straipsniai). Vadinasi atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, susijusių su jos sunkia finansine ir turtine padėtimi ir būsimu akivaizdžiu turtinės ir finansinės padėties pablogėjimu (CPK 12 straipsnis, 284 straipsnis, 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1963-773/2019; 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1966-413/2019).
Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovės nurodytu būdu bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas bei pažeisti kitos šalies lūkesčiai.
Šiuo atveju svarbu paminėti, kad ieškovas taip pat kaip ir atsakovė yra pensijinio amžiaus, kaip ir atsakovė jis nagrinėjamoje byloje patyrė išlaidų, kurios iki šiol nėra atlygintos, todėl teismui įvertinus visus kartu su prašymu pateiktus duomenis ir byloje dalyvaujančių asmenų poziciją, darytina išvada, kad teismo sprendimo išdėstymas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų 36 mėnesių laikotarpiui atsakovei mokant vos po 42 Eur kas mėnesį, nepagrįstai pažeistų išieškotojo teises greitai atgauti priteistas sumas ir tai visiškai neatitinka teisinio reglamentavimo, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas.
Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, atitinkamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į tai, kad jie yra abu pensininkai, o taip atsakovei nepateikus pakankamai įrodymų, susijusių su jos sunkia finansine ir turtine padėtimi ir būsimu akivaizdžiu turtinės ir finansinės padėties pablogėjimu, darytina išvada, kad priteistų sumų mokėjimo išdėstymas trumpam laikotarpiui (3 mėn.) užtikrins tinkamo sprendimo įvykdymą, nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (CPK 18, 284 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 284 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Atsakovės A. K. prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1251-220/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-523-460/2019, atitinkamu teismo sprendimu ir nutartimi priteistų ieškovui K. S. bylinėjimosi išlaidų 1516,30Eur sumą trims mėnesiams, mokant per pirmuosius du mėnesius po 500 Eur (penkis šimtus eurų), o trečiąjį mėnesį 516,30 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų, 30 ct).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.