- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-523-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- A. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės A. K. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo bei atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui K. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Tauragės apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 194) prašė padalyti santuokoje su atsakove įgytą nekilnojamąjį turtą: (I) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 14.6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) 14.5900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 6) pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 7) pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 8) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies: (II) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė, viešojo registro duomenimis, 8057 Eur, kitą priešieškinio dalį atmesti; (III) pripažinti, kad ieškovas už jam tenkančią didesnę turto dalį atsakovei sumokėjo 37 050 Lt (10 730,42 Eur) dydžio piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į tuo metu buvusią turto vertę; (IV) iš atsakovės ieškovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1990-05-24 Lietuvos Respublikos Šilutės rajono valdyba Valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr. 84 Ieškovui suteikė 25,5 ha žemės valstiečio ūkiui įsteigti. Minėtas žemės sklypas buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) 1990-05-24 LR Šilutės rajono valdybos Valstybinės žemės nuosavybės akte Nr. 84 nurodyta, kad 25,5 ha žemės sklypas sudaromas iš dviejų atskirų žemės sklypų. 1992-04-04 ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką. Ieškovas 1990-05-24 Valstybinės žemės nuosavybės akto Nr. 84 pagrindu, 1994-11-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P88/94-0104 nuosavybės teise įgijo šios bylos ginčo objektą. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėju nurodytas tik ieškovas. Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės bendras gyvenimas nutrūko 1998 m. rudenį. Atsakovė raštišku pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. 2- 63/99) dėl turto padalijimo. 1998-09-30 atsakovė ir ieškovas pasirašė sutartį, kurioje aptarė santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pasidalijimo klausimus. Sutartis buvo patvirtinta Šilutės rajono Stoniškių seniūnijos seniūno parašu ir herbiniu antspaudu. Ieškovas, vykdydamas 1998-09-30 šalių pasirašytą turto pasidalijimo sutartį, 1998 m. gruodžio mėn., S. ir E. S. namuose, jų akivaizdoje, sumokėjo atsakovei didžiąją dalį sutartyje aptartos kompensacijos, t. y. 33050 Lt. Pinigų perdavimo faktas buvo įformintas raštu ir patvirtintas šalių bei S. ir E. S. parašais. Tą pačią dieną ieškovas surašė pakvitavimą, jog lieka skolingas atsakovei 4000 Lt. Atsakovė sutiko minėtos pinigų sumos palaukti iki 2000-03-31. Šalims taikiu būdu pasidalijus santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą atsakovė pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą prašydama bylą dėl turto padalijimo nutraukti, šalims susitarus gera valia, Atsakovės prašymu, Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja 1999 m. sausio 20 d. priėmė nutartį, kuria nutraukė civilinę bylą Nr. 2-63/99. Nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo. 1999-05-20 ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta oficialiai Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, ištuokos akto įrašo Nr. 68. Ieškovui dėl sunkios finansinės padėties, laiku neįvykdžius įsipareigojimo dėl 4000 Lt sumokėjimo atsakovei, pastaroji kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl skolos (4000 Lt) priteisimo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2000-04-12 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-686/2000, juo priteisė iš ieškovo 4000 Lt. Priteistą sumą ieškovas sumokėjo grynaisiais pinigais antstolei E. Š.. Taigi ieškovas yra tinkamai įvykdęs 1998-09-30 sutartį dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, todėl atsakovės priešieškinis dėl 14,6000 ha žemės sklypo priteisimo atsakovei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); laikytinas nepagrįstu.
2. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė ieškovo ieškinį atmesti ir patenkinti jos priešieškinį, padalyti santuokoje su ieškovu įgytą nekilnojamąjį turtą taip: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1993-02-26 pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991.05.28 įstatymą Nr. I- 1374, notarinio reg. Nr. 110 pagrindu įgytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė, viešojo registro duomenimis, 8057,00 EUR, teisiškai registruotus A. K. vardu, 1994-11-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P88/94- 0104 pagrindu K. S. vardu įgytą 14,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, viešojo registro duomenimis, 4963,00 EUR; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1994-11-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P88/94-0104 pagrindu K. S. vardu įgytą 14,5900 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutine rinkos vertė, viešojo registro duomenimis, 4025,00 EUR, 1996-12-18 Statybos inspektoriaus pažymos Nr. 187 pagrindu įgytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus ieškovo vardu, kurių vidutinė rinkos vertė, viešojo registro duomenimis, 16 822,00 EUR, ir priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1992 m. balandžio 4 d. sudarė santuoką su ieškovu, ji buvo įregistruota Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 110. Sudarydami santuoką, jie turėjo vienokio ar kitokio turto, kurį abu panaudojo bendro jų turto įgijimui ir sukūrimui. Jos ir ieškovo santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu ir įregistruota ištuoka 1999 m. gegužės 20 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 68. Jai buvo suteikta iki santuokos sudarymo turėta pavardė, t. y. K.. Nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas, kadangi tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodekso (toliau – SŠK) normos ir jos nereikalavo, kad, nutraukiant santuoką, kartu būtų išspręstas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Jos su ieškovu santykiai buvo ypač įtempti, o ji buvo psichologiškai paveikta taip, kad jai rūpėjo tik nutraukti santuoką ir gyventi nuo ieškovo atskirai, visi kiti klausimai tuo metu nebuvo pirmos būtinybės. Gyvendami santuokoje su ieškovu jie įgijo nekilnojamojo turto ir daug kilnojamojo turto. 1998 m. spalio mėn. pabaigoje jai nusprendus išeiti iš jų bendrų namų, kuriuos kartu pasistatė su ieškovu, į jos nusipirktą sodybą (Alytaus tipo namelį), padedant ieškovo tėvui, jie su ieškovu pasidalijo visą kilnojamąjį turtą. Ieškovo vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis, kuriame jie abu dirbo. Ieškovui liko visas ūkininko ūkis. Ieškovui liko jų bendrai santuokos metu užauginti gyvuliai – 19 melžiamų karvių, 4 telyčios, 3 buliukai, 15 veršelių, 2 kiaulės. Taip pat santuokoje įgyti automobilis „Volkswagen Santana“, ratinis traktorius T-40, srutovežis, grėblys „Dobilas“, šieno pūsteris, pieno šaldytuvas, medžio apdirbimo staklės, baldai ir buitinė technika gyvenamajame name, šienas, šienainis, įvairus inventorius ir kt. turtas. Tik paveikus ir padedant ieškovo tėvui, jai atiteko „Ford“ markės automobilis, dvi karvės, skalbimo mašina ir elektrinė medžių obliavimo mašina. Kadangi ieškovui paliko beveik visas jų santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas, jis įsipareigojo jai sumokėti 37 000,00 Lt kompensaciją už jam atitekusią žymiai didesnę kilnojamojo turto dalį. Kadangi šios kompensacijos dalies sutartu laiku ieškovas jai nesumokėjo, jis pasirašė faktinį paskolos raštelį 4000,00 Lt. Kai šios sumos irgi laiku nesumokėjo, atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, todėl buvo priimtas teismo įsakymas, kurį ieškovas pateikė prie civilinės bylos. Šiuo metu kilnojamojo turto su ieškovu nesidalija, nes jis buvo pasidalytas 1998 m. pabaigoje bendru susitarimu ir jai sumokėta kompensacija už kilnojamąjį turtą. Atsakovė teigia, kad nekilnojamojo turto nepasidalijo, t. y. civilinės bylos dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo nekėlė, į notarą dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo nesikreipė. Ištuoką įregistravo Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo akto Nr. 68. Ieškovas savo elgesiu ir terorizavimu 1998 m. spalio mėn. pabaigoje privertė ją išeiti iš jų pasistatyto gyvenamojo namo į „alytnamį“, todėl jų pasistatytu gyvenamuoju namu ir visais kitais pastatais naudojosi ieškovas, o ji naudojosi jos vardu registruotu gyvenamuoju namu („alytnamiu“). 1999 m. gruodžio 31 d. ji sudarė santuoką su A. K.. Jau gyvendama santuokoje su A. K., šiame gyvenamajame name atliko renovaciją, sudarė sutartį ir nusipirko žemės sklypą po pastatais. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,5850 ha žemės sklypą po pastatais įsigijo 2004-12-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 722 pagrindu. 2003-04-02 ir 2006-12-12 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų Nr. 59-P ir Nr. 162 pagrindu yra įteisinta gyvenamojo namo ir kitų statinių renovacija. Ieškovas po santuokos nutraukimo su ja taip pat įgijo kito nekilnojamojo turto, kuris yra ne jų bendroji jungtinė nuosavybė ir dėl jo nėra pagrindo pasisakyti. Nors nekilnojamasis turtas yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau teisine prasme pagal šio nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojančią SŠK 21 straipsnio 3 dalies redakciją laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Visas šis nekilnojamasis turtas yra įgytas jų santuokos su ieškovu metu, iš jų bendro darbo ir gautų pajamų, todėl remiantis turto įgijimo metu galiojusios SŠK 21 straipsnio l dalies redakcija yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Lygiai taip pat įstatymo leidėjas nuo 2001-07-01 nurodo, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreipė dėmesį, kad visas nekilnojamasis turtas, kurį traukia į dalytino turto balansą, yra įgytas iki to momento, kol ji su ieškovu būdami santuokoje kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Atsakovei suprantama, kad ieškovui buvo patogu, kad ji nereikalavo iš jo savo turto dalies, nereiškė teisme ieškinio dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o jis galėjo naudotis žymiai didesne jų bendro nekilnojamojo turto dalimi. Taip atsitiko todėl, kad po skyrybų su ieškovu buvo psichologiškai palaužta, pasiligojusi. Atsakovė suvokė ir žinojo, kad nekilnojamojo turto su ieškovu nėra pasidaliję ir teks turtą dalytis teisme. Dėl gyvenamųjų patalpų pasidalijimo yra nusistovėjusi faktinė valdymo tvarka nuo 1998 m., todėl jos su ieškovu pastatytas gyvenamasis namas ir kitos paskirties pastatai, nors ir žymiai vertingesni, turi būti priteisti ieškovui, o Alytaus tipo gyvenamasis namas, kurį savo lėšomis yra renovavusi jau po santuokos nutraukimo, turi atitekti jai. 14,5900 ha žemės sklypas, kuriame yra ieškovui atitenkantis gyvenamasis namas ir kiti pastatai, taip pat turi atitekti ieškovui. Jai turi atitekti tokio pat dydžio antrasis žemės sklypas, susidedantis iš 14,600 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuomone, nekilnojamasis turtas turi būti dalijamas natūra, nes ji nepageidauja, kad jai būtų priteistas visas nekilnojamasis turtas, ir neturi lėšų mokėti ieškovui kompensaciją. Taip pat nepageidauja iš ieškovo gauti kompensaciją, todėl turtas dalytinas natūra (CK 3.127 straipsnis). Tokiu būdu padalijus santuokoje įgytą turtą, ieškovui tenka žymiai didesnė ir vertingesnė santuokoje įgyto turto dalis. Tačiau ji iš ieškovo nereikalauja jokios kompensacijos. Atsakovės teigimu, ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad tik jis savo lėšomis prisidėjo prie bendro jų gyvenimo kūrimo ir turto sukaupimo. Ji dirbo ūkyje, tarybinio ūkio privatizavimo metu ji gavo turto ir į jų su ieškovu bendrą ūkį investavo savo asmeninį turtą: automobilį GAZ, arklį, keturias telyčias, vieną veršingą telyčią, dvi karves, šešis buliukus, vieną paršavedę kiaulę, tris bekonus, grūdus, cementą ir kt. Ieškovas klaidina teismą teigdamas apie tai, kad kai jie susituokė, gyvenamasis namas buvo statomas. Kai jie su ieškovu 1992-04-04 susituokė, ieškovas tuo metu dar valstybinėje žemėje buvo išpylęs ūkinio pastato pamatus. Po jų santuokos sudarymo ji dirbo absoliučiai visus statybinius darbus, vairavo traktorių, ir jie su ieškovu per vasarą iki rudens sugebėjo pasistatyti ūkinį pastatą ir jame įsirengti laikinas gyvenamąsias patalpas, kad turėtų kur žiemą gyventi. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neteisingai ieškinyje nurodė faktus apie skolas. Pagrindinė 44 000,00 Lt skola buvo grąžinta bankui dar jiems gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, t. y. 1997 m. Vėlesnė skola bankui buvo nedidelė, tik 5000,00 Lt, kurią grąžino ieškovas, nes, kaip jau minėjo, jai išeinant iš namų, jų bendro susitarimo pagrindu jam liko absoliučiai visas ūkininko ūkis su žemės ūkio technika, o jis jai įsipareigojo sumokėti 37 000,00 Lt kompensaciją už kilnojamąjį turtą, atimant jos turimą sumokėti kredito dalį. Tačiau dėl praėjusio labai ilgo laiko tikslesnių aplinkybių šiais klausimais nurodyti nebegali, nes jos pasimiršo. Atsakovė teigia, kad SŠK 23 straipsnyje (galiojusiame iki 2001-07-01) ir šiuo metu galiojančiame CK 3.117 straipsnyje preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios. CK 3.127 straipsnyje numatyta, kad santuokoje įgytas turtas dalijamas natūra, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos dalijamam turtui. Remiantis SŠK 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu (galiojusio iki 2001-07-01), šiuo metu Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Šioje byloje akivaizdu, kad visą nekilnojamąjį turtą tarp buvusių sutuoktinių galima padalyti natūra be neproporcingos žalos vienam iš bendraturčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimu patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, priešieškinis patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė padalyti ieškovo K. S. santuokoje su A. K. įgytą nekilnojamąjį turtą taip: ieškovui K. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1) 14,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu – (duomenys neskelbtini); 2) 14,5900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 6) pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 7) pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 8) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė, viešojo registro duomenimis, 25810 Eur; atsakovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė, viešojo registro duomenimis, 8057 Eur; pripažinti, kad ieškovas K. S. už jam tenkančią didesnę turto dalį atsakovei A. K. sumokėjo 37 050 Lt (10 730,42 Eur) dydžio piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į tuo metu buvusią turto vertę; kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas, užskaitęs priešpriešinius šalių reikalavimus patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims, nusprendė priteisti iš atsakovės A. K. ieškovui K. S. 1016,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Teismas nustatė, kad šalys, 1998-09-30 sudarydamos turto pasidalijimo sutartį, aptarė ne tik kilnojamojo turto dalijimo klausimą, tačiau ir nekilnojamojo turto klausimus. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė ir minėta sutartimi pasidalijo visą turtą.
3.2. Teismas pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo ieškovas ginčo objektu (žemės sklypu) vienas naudojosi ir jį prižiūrėjo, atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai manydamas, kad niekas į šią dalį neturi teisių. Tuo tarpu duomenų, kad ieškovo buvusi sutuoktinė būtų siekusi įgyvendinti savo teisę į žemės sklypą ar kitą nekilnojamą turtą, įgytą santuokoje, byloje nėra, ji nesinaudojo jai priklausiusia žemės dalimi, nesiekė jos įsiforminti savo vardu, jokių prieštaravimų dėl viso žemės valdymo nereiškė, gavo iš ieškovo už dalytiną turtą sutartus pinigus.
3.3. Teismas konstatavo, jog šalys buvo susitarusios dėl viso santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovas už jam tenkančią didesnę turto dalį sumokėjo atsakovei kompensaciją.
3.4. Teismas, įvertinęs (ne)patenkintų reikalavimų apimtis, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio ir dėl šios dalies priimti kitą sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai: papildomai priteisti 1994 m. lapkričio 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P88/94- 0104 pagrindu, K. S. vardu įgytą 14,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, viešojo registro duomenimis, 4963,00 EUR; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Tarp šalių 1998 m. rugsėjo 30 d. sudaryta turto pasidalijimo sutartimi (naminė sutartis) nebuvo padalytas nekilnojamasis turtas, be to, jos formos nesilaikymas nesukelia šalims jokių teisinių padarinių.
4.2. Prašymo taikyti ieškinio senaties terminą nebuvo prašoma ir nebus prašoma, nes turtas turi būti padalytas.
4.3. Ginčo žemė, nors ir registruota ieškovo vardu, buvo bendroji jungtinė nuosavybė.
4.4. Teismas, dalydamas du žemės sklypus, nukrypo nuo lygių dalių principo, nes abu sklypus priteisė ieškovui ignoruodamas jos teisę į teisingą sklypų padalijimą.
4.5. Teismas neteisingai pripažino, kad ieškovas už jam tenkančią didesnę turto dalį atsakovei A. K. sumokėjo 37 050 Lt (10 730,42 Eur) dydžio piniginę kompensaciją. Už žemės sklypus kompensacija sumokėta nebuvo, nes ieškovas juos laikė asmenine nuosavybe.
4.6. Teismas nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad už žemę ieškovas sumokėjo atsakovei kompensaciją.
4.7. Teismas neteisingai nustatė (ne)patenkintų reikalavimų apimtis, dėl to neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Apeliantė rašytiniais paaiškinimais, atsiųstais po ieškovo pateikto atsiliepimo į skundą, prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą; atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 1994 m. lapkričio 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P88/94- 0104 pagrindu, K. S. vardu įgytą 14,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisti A. K. 16 760 Eur kompensaciją už buvusiam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Teismas apsiribojo tik santuokos metu įgyto turto ir vertės išvardijimu, tačiau nepasisakę apie bendro sutuoktinių turto balanso sudarymą. To nepadarius nenustatytas dalytinas turtas ir jo vertė bei nenustatytas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas ir jo vertė.
5.2. Teismas šeimos byloje turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Dėl to būtina turtą padalyti objektyviai, o ne pagal vieno sutuoktinio norus.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Tarp šalių 1998 m. rugsėjo 30 d. sudaryta turto pasidalijimo sutartis (naminė sutartis) šalims sukėlė ne tik teisinius padarinius, tačiau ir atitiko šalių valią.
6.2. Teismas ginčo žemės sklypą pagrįstai priteisė ieškovui, nes jis visą laiką juo rūpinosi bei sumokėjo atsakovei už jį kompensaciją.
6.3. Visas dalytinas turtas ir kompensacijos klausimai buvo aptarti 1998 m. rugsėjo 30 d. turto pasidalijimo sutartyje.
6.4. Kadangi visas turtas buvo padalytas 1998 m. rugsėjo 30 d. sutartimi, teismas nenukrypo nuo lygių dalių principo.
6.5. Apeliantė nenurodė nei materialinės, nei procesinės teisės normų pažeidimo skirstant bylinėjimosi išlaidas.
7. Ieškovas atsiliepime į rašytinius paaiškinimus su jais nesutinka, prašo jų netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Apeliantė reiškia naują reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, tai draudžiama.
7.2. Apeliantė dėl turto ir jo vertės pasisakė ir priešieškinyje, ir apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė 1992 m. balandžio 4 d. sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 110. Būdami santuokoje ieškovas ir atsakovė įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) 14,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) 14,5900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 6) pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 7) pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 8) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 9) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11) malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu ir įregistruota ištuoka 1999 m. gegužės 20 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 68. Santuokos nutraukimo metu pagal tuo metu galiojusį SŠK, santuokoje įgytas turtas galėjo būti nepadalytas, todėl šalių santuokoje įgytas turtas teisiškai liko nepadalytas.
Dėl teismo posėdyje nurodomų argumentų ir bylos ribų peržengimo apeliacinės instancijos teisme
10. Byloje ginčas kilo dėl buvusiems sutuoktiniams priklausiusio nekilnojamojo turto padalijimo. Ieškovas nurodo, kad visą turtą su atsakove pasidalijo dar būdami santuokoje 1998 m. rugsėjo 30 d. sudaryta turto pasidalijimo sutartimi (naminė sutartis). Atsakovė su ieškovo nurodyta aplinkybe nesutiko ir nurodė, jog pasidalijo tik santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, o žemė į dalybas nebuvo įtraukta.
11. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovė ir jo atstovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesudarė turto balanso ir nenustatė turto vertės, todėl blogai išsprendė bylą. Pažymėjo, kad teismas teisingai nenustatė asmenine nuosavybe priklausančio turto ir bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto. Tikina, kad 1998 m. rugsėjo 30 d. sutarties nuostatos nesukelia teisinių padarinių dėl turto padalijimo. Mano, kad apeliacinis skundas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėto iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad į 1998 m. rugsėjo 30 d. sutartį neįtraukė nuostatų, kad ji atiduoda visą turtą, kuris buvo sukurtas abiejų sutuoktinių, esant santuokoje.
12. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme turto balansas buvo sudarytas, atsakovė kelia klausimus, kurie buvo išspręsti prieš 20 metų, kai jau buvo susidarė ilgalaikiai turto valdymo santykiai. 1998 m. spalio 30 d. sutartimi šalys surašė visą turtą ir jį padalijo, atsakovei buvo sumokėta kompensacija už ieškovui atitenkantį turtą. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. 2-63/1999 yra išspręstas žemės sklypo klausimas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė net tris kartus kreipėsi dėl turto pasidalijimo klausimų. Pastebėjo, kad atsakovė, sudarydama santuoką su ieškovu, jokio turto neturėjo, dėl to negalėjo prisidėti prie turto gerinimo, jo išlaikymo.
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).
15. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju abi šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo aktyvios, naudojosi advokatų / teisininkų pagalba, atsakovė pasinaudojo apeliacijos teise, pateikdama apeliacinį skundą.
16. Kolegija, vertindama prašymą dėl bylos ribų peržengimo, pažymi, kad apeliantės prašymas peržengti apeliacinio skundo ribas ir ginti jos interesus apeliacinės instancijos teisme kita apimtimi yra nepagrįstas. Įrodymų, kad per sprendimo apskundimo terminą pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės pasikeitė iš esmės, apeliantė nepateikė (CPK 12, 178, 314 straipsniai), todėl toks apeliacijos ribų plėtimas šiuo atveju negalimas. Kitas aspektas tas, kad ginčas vyksta tarp dviejų privačių fizinių asmenų, byla nors ir liečia šeiminius santykius turto padalijimo kontekste, tačiau nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais ir jų teisių apsauga. Dėl nurodytų priežasčių bei nenustačiusi, kad byla nedispozityvi, teisėjų kolegija mano, kad objektyvaus pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir / ar ginti viešąjį interesą svarstant atsakovei 16 760 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovo, naujo balanso sudarymo ir naujo turto verčių nustatymo klausimus nėra. Papildomi argumentai bus nurodomi toliau. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant atsakovės apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Byloje nustatyta, jog šalys iš dalies sutaria dėl turto padalijimo tvarkos, vertės ir kompensacijos, siekia gera valia pasidalyti visą nekilnojamąjį turtą pagal seniai esamą valdymo tvarką. Ginčas vyksta dėl 14,6000 ha žemės sklypo (toliau ginčo sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Abu buvę sutuoktiniai į dalytino turto balansą įtraukė ginčo turtą ir teismo prašė minėtą turtą priteisti vienam iš jų.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu ir įregistruota ištuoka 1999 m. gegužės 20 d. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 68. Nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas, kadangi tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodekso (toliau – SŠK) normos ir jos nereikalavo, kad nutraukiant santuoką, kartu būtų išspręstas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas.
19. Šiame kontekste sutiktina su atsakove, kad tarp šalių 1998 m. rugsėjo 30 d. sudaryta turto pasidalijimo sutartis (naminė sutartis) (t. 1, b. l. 94), nesilaikant notarinės formos, nesukelia šalims teisinių padarinių turto padalijimo kontekste. Tačiau akcentuotina, kad sutartis yra svarbus rašytinis įrodymas (CPK 12, 178 straipsniai), turintis esminę reikšmę nustatant šalių valią, vertinant kompensacijos bei kitus klausimus (CPK 185 straipsnis).
20. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai ir detaliai vertino aplinkybes ir teisinę situaciją, susijusias su ginčo turto priteisimo klausimu, atsižvelgė į 1998 m. rugsėjo 30 d. sutarties turinį bei nustatė, kad šalys, sudarydamos šią sutartį raštu, aptarė kilnojamojo ir nekilnojamo turto, įskaitant ir ginčo turtą, klausimus. Sutartyje pirmajame sakinyje nurodoma: „S. K. ir A. S., susituokusių 1992 m. balandžio 4 d. kartu sugyvento kilnojamo ir nekilnojamo turto padalinimas, dalyvaujant liudytojui G. S.“ , toliau dėstomas sutarties turinys. Sutarties pabaigoje yra sakinys: „Gavus pinigus A. S. nebetenka teisių į sodybą ir žemę, gautą pagal Valstiečių įstatymą išpirktą gyv. santuokoje bei kilnojamą turtą priklausantį K. S.“. Taigi 1998 m. rugsėjo 30 d. šalys susitarė, kad ginčo turtas turi atitekti ieškovui. Kaip minėta, sutartis neturi teisinės galios turto padalijimo kontekste, tačiau ji, kaip vienas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtina šalių valią, siekį, kad minėtas turtas atitektų ieškovui.
21. Tęsiant ginčo turto priteisimo klausimą svarbu paminėti, kad faktiškai šalys 1998 m. rugsėjo 30 d. sutartį vykdė bei ją įvykdė iki galo. Nustatyta, kad ieškovas po santuokos nutraukimo ginčo objektu naudojosi vienas ir jį prižiūrėjo atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai jį valdė. Nors nuo santuokos nutraukimo praėjo 20 metų, vienintelis ieškovas rūpinasi ir prižiūri ginčo žemės sklypą, be to, jį valdydamas investavo lėšas, susijusios su žemės dirbimu bei valstybės nustatytų mokesčių mokėjimu. Taigi ieškovas ginčo sklypu rūpinasi kaip savo, o atsakovė per dvidešimt metų jokių pretenzijų šiai situacijai keisti nepareiškė. Tokios nepertraukiamos faktinės aplinkybės, kaip minėta, atitiko šalių 1998 m. rugsėjo 30 d. sutartimi suderintą valią.
22. Plėtojant klausimą, ar pagrįstai ginčo sklypas buvo priteistas ieškovui, reikia paminėti ir tai, kad atsakovė su ieškiniu kartą kreipėsi į teismą dėl turto padalijimo. Iš teismui pateiktos Šilutės rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-63/1999 (t. 1, b. l. 192) matyti, kad atsakovė ieškinio dėl turto padalijimo atsisakė, kadangi, kaip nutartyje nurodyta, „susitarė gera valia“. Minėta civilinė byla buvo nutraukta ir turtas dalijamas nebuvo. Vėlgi šios aplinkybės patvirtina, kad šalys turto dalijimosi klausimus buvo išsprendusios tarpusavio susitarimu, kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto varianto byloje, be 1998 m. rugsėjo 30 d. sutarties dėl jau tuo metu suderintos valios, nėra pateikta.
23. Kolegija konstatuoja, kad nustačius minėtas faktines aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad ieškovas neabejotinai yra žymiai stipresniu faktiniu ryšiu susijęs su minėtu žemės sklypu, kadangi daugiau kaip dvidešimt metų vienas rūpinosi ir jį prižiūrėjo, vykdė ūkinę veiklą, dėl to dalijant santuokoje įgytą turtą, ginčo žemės sklypas pagrįstai buvo priteistas ieškovui.
24. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo, 1998 m. rugsėjo 30 d. sutartis patvirtina tai, kad šalys raštu sprendė kompensacijos sumokėjimą vienas kitam. Minėtoje sutartyje nurodoma, kad A. S., gavusi pinigus, netenka teisių į sodybą ir žemę, gautą pagal Valstiečių įstatymą išpirktą gyvenant santuokoje. Tai reiškia, jog į apskaičiuotą kompensacijos sumą yra įskaičiuota ir suma už 14,6000 ha ginčo žemės sklypą. Minėta sutartimi šalys sutarė dėl 37000 Lt kompensacijos iš ieškovo atsakovei už visą pasidalytą turtą priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys buvo susitarusios kompensacijos mokėjimą dalimis, o paskutinioji dalis, ieškovo mokėtina atsakovei, sudarė 4 000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas buvęs Stoniškių seniūnas R. M., tvirtinęs 1998 m. rugsėjo 30 d. sutartį, suprato, kad šalys pasidalijo turtą ir minėta sutartimi šalys sutarė dėl 37000 Lt kompensacijos atsakovei sumokėjimo.
25. Ieškovas nurodė, kad pasirašius sutartį vėliau tų pačių metų gruodį S. ir E. S. namuose jų akivaizdoje ieškovas atsakovei sumokėjo 33000 Lt. Pinigų perdavimo faktas buvo įformintas raštu ir patvirtintas šalių bei S. ir E. S. parašais. Atsakovė patvirtino, jog minėtus pinigus gavo, tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas S. S., kuris teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog, kiek suprato, turtą šalys pasidalijo gera valia, be to, jis dar ieškovui paskolino pinigų, nes ieškovas turėjo sumokėti ieškovei už ieškovui atiteksiantį turtą.
26. Labai svarbu šiuo aspektu tai, jog, kaip minėta, šalys sutarė, kad kompensacija atsakovei bus mokama dalimis, sutarė ir tai, kad paskutiniąją 4000 Lt sumą ieškovas sumokės iki 2000 m. kovo 31 d. Akcentuotina, kad ieškovui laiku nesumokėjus minėtos sumos, atsakovė kreipėsi į teismą ir Šilutės rajono apylinkės teismas 2000 m. balandžio 12 d. įsakymu priteisė atsakovei 4000 Lt sumą iš ieškovo.
27. Iš teismams pateiktų rašytinių įrodymų, tarp jų ir 1998 m. rugsėjo 30 d. sutarties, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė 37000 Lt kompensacijos sumą už ieškovui atiteksiančią nekilnojamojo turto dalį natūrą iš ieškovo gavo. Dėl to kolegija, įvertinusi visas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė ginčo žemės sklypą, o tai faktiškai sutapo su namine sutartimi sutarta turto dalybos tvarka, konstatuoja, kad šalys kompensacijos klausimus jau yra išsprendusios ir atsakovė kompensaciją yra gavusi. Atsižvelgiant į tai, apeliantės motyvas, kad ji jokios kompensacijos už ieškovui atitekusį nekilnojamąjį turtą negavo, yra nepagrįstas.
28. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nukrypo nuo lygių dalių pricipo. Jos nuomone, žemės sklypai turi būti padalyti natūra po ½ kiekvienam. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog prioritetas dalijant turtą teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kitas aspektas tas, kad minėtas principas nėra absoliutus ir turtas, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, gali būti natūra priteistas vienam iš sutuoktinių, tačiau kitam sutuoktiniui, vadovaujantis lygių dalių principu, turi būti sumokama kompensacija. Nagrinėjamu atveju, kaip anksčiau minėta, ieškovas ginčo sklypą kaip savininkas valdė, naudojo, į jį investavo, mokėjo valstybės nustatytus mokesčius 20 metų. Nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad ginčo sklypas pagrįstai teismo buvo priteistas ieškovui, nesutiktina su apeliante, kad buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, nes, kaip minėta, už ginčo turtą, kaip ir už kitą turtą, apeliantė gavo piniginę kompensaciją, ,dėl jos dydžio 20 metu jokių pretenzijų ieškovui nereiškė.
29. Apeliantė mano, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, įsitikinusi, kad bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neparodė nė vienai iš šalių savo šališkumo, nebuvo suinteresuotas bylos baigtimi, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (CPK 176. 183. 183. 263 straipsniai).Apeliantė apeliaciniame skunde nors ir tvirtina, kad teismas priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje netinkamai atliko įrodymų vertinimą, tačiau konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti netinkamą įrodymų vertinimą, nepateikia. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
30. Apeliantė nesutinka su nustatytu jos (ne)patenkintų priešieškinio reikalavimo dalimi. Sprendžiant šį klausimą matyti, kad atsakovei priteistina turtinių reikalavimų suma, nurodyta 2018 m. kovo 21 d. priešieškinio 2.1.1. ir 2.1.2 punktuose, sudaro 13 020 Eur. Teismas tenkino ieškovės 2.1.1. punkte nurodytą 8057 Eur vertės turtinį reikalavimą, 4963 Eur vertės turtinį reikalavimą (2.1.2 punktas) atmetė. Taigi ieškovės priešieškiniu tenkinama reikalavimų suma sudaro 62 procentus. Apylinkės teismas, atsižvelgęs, kad atsakovė patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, atitinkamai 62 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 558 Eur – priteisė iš ieškovo (8057 × 100 / 13 020 = apie 62 procentai; 900 × 62 procentai = 558 Eur). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sprendime yra tinkamai apskaičiuotos ir teisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
31. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad jo sumokėti 500 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovui iš apeliantės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl rašymo apsirikimo pirmosios instancijos teismo sprendime
34. Teisėjų kolegija nustatė, jog Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje antrojoje pastraipoje neteisingai nurodytas atsakovės A. K. asmens kodas: yra nurodyta (duomenys neskelbtini) o turi būti (duomenys neskelbtini)
35. Vadovaujantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
36. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas ištaisyti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje antrojoje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą. Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo procesinio sprendimo esmė nesikeičia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui K. S. priteisti iš atsakovės A. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ištaisyti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje antrojoje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad atsakovės A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini)