- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-1928-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00865-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- J. Č.
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka, Inga Abramavičiūtė
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Snieguolė Bielskienė Procesinio sprendimo kategorijos: 77.2.; 78.2.1.; 121.15.; 121.18.;
2011 m. birželio 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. (V. N.) ieškinį atsakovei J. Č. dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. N. pareiškė ieškinį, prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-10 sprendimu priteistą išlaikymo dydį sumažinti nuo 400 Lt iki 300 Lt. Nurodė, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, nuo 2009-01-07 ieškovas įregistruotas darbo biržoje, nuo 2009-07-13 nedarbo išmokos negauna, pajamų ir jokio turto neturi, yra išlaikomas savo pensininkų tėvų. Dėl susidariusios turtinės padėties ieškovas nebeišgali mokėti kiekvieną mėnesį priteisto nepilnametei dukrai
Atsiliepimas
Atsakovė J. Č. nesutiko su reikalavimu sumažinti priteisto išlaikymo sumą dukrai Anastasijai. Nurodė, kad dukra pradėjo lankyti Lukiškių vidurinės mokyklos pirmą klasę, yra labai aktyvi, lanko būrelius, turi daug pomėgių bei interesų, namuose laiko katiną, akvariumą su žuvytėmis, per mėnesį dukros išlaikymui reikia išleisti apie 1000 Lt. Atsakovė nedirba, nuo 2009-05-26 registruota darbo biržoje, nedarbo išmokos nuo 2009-12-01 negauna, išlaiko neįgalų sūnų V., gyvena iš santaupų, turi du automobilius, butas, kuriame ji gyvena su vaikais, nuosavybės teise priklauso tėvui. Ieškovas yra sveikas, darbingas, jo teiginiai, kad negali susirasti darbo, kelia abejonių ieškovo sąžiningumu, todėl ieškovas ir toliau turėtų mokėti dukrai 400 Lt priteistą išlaikymą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad laikinas darbo netekimas nėra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, ieškovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad jam būtų nustatytas neįgalumas į bylą nepateikė, ieškovo siūlomas 300 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis yra nepakankamas gyvybiškai svarbiems vaiko poreikiams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad visiems žinomos aplinkybės, kad vaikui augant kartu didėja ir jo poreikiai, dėl infliacijos kyla prekių ir paslaugų kainos, todėl realiai vaiko išlaikymo išlaidos tik didėja (CPK 182 str. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo teikiami argumentai ir įrodymai dėl priteisto išlaikymo sumažinimo nesusiję su dukros A. poreikių pokyčiais, o su jo turtinės padėties pablogėjimu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametės A. tėvas V. N. vos po kelių mėnesių nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-10 sprendimo, kuriuo buvo priteistas 400 Lt išlaikymas dukrai A., įsiteisėjimo nutraukė darbo sutartį, 2009-01-07 suteikiant bedarbio statusą įregistruotas Vilniaus darbo biržoje, nuo 2009-07-13 bedarbio išmokos negauna, jo paties teigimu, dalyvavo mokymo programoje ir įgijo fasadų apdailininko specialybę, mokėsi dirbti kompiuteriu, tačiau per praėjusius dvejus metus dirbti nepradėjo. Tokiu būdu ieškovas V. N. dėl savo paties veiksmų neteko pajamų ir pablogino savo turtinę padėtį. Akcentuodamas savo nemokumą, ieškovas negalėjo paaiškinti, iš kokių lėšų jis mokės 300 Lt A., jeigu teismas išlaikymo dydį sumažintų. Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas, tačiau ieškovas savo veiksmais nesistengia jo užtikrinti. Ieškovas yra sveikas, darbingas, todėl privalo imtis visų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sumažinti iš V. N. priteisto 400 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai dydį neturi pagrindo (CK 3.201str.1d.). Tam prieštarauja ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.178 str.). Atsakovės turtinė padėtis nėra gera, todėl nėra pagrindo jai perkelti didesnę nepilnametės dukros An.s išlaikymo išlaidų naštos dalį.
Šalies argumentai
Ieškovas V. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-07 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas netgi būdamas nedarbingu ir neturėdamas nuolatinių darbo pajamų nuo 2009 m. iki 2011 m. pradžios mokėdavo savo nepilnamečiam vaikui po 400 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovas nebeišgali mokėti 400 Lt, todėl pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Atsakovės prašymas antstoliui dėl indeksacijos pritaikymo dar labiau apsunkino ieškovo turtinę padėtį. Teismas be pagrindo teigė, jog ieškovas yra neatsakingas ir tyčia blogina savo padėtį. Ieškovo turtinė padėtis objektyviai neleidžia teikti vaikui 400 Lt išlaikymo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-723-279/2008; Nr. 2A-144-479/2008; Nr. 2A-740-112/2009; Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-402-194/2009) ieškovo reikalavimas turėtų būti patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė teisinių argumentų, patvirtinančių CPK 185 str. pažeidimą. Ieškovas nenori dirbti, nors darbo biržoje pagal jo specialybę yra darbų su geru atlyginimu. Ieškovas tiesiog nenori vykdyti savo pareigos ir visais įmanomai būdais tyčia blogina savo padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-10 sprendimu iš ieškovo V. N. jo nepilnametei dukrai buvo priteistas 400 Lt išlaikymas. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu sumažinti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą iki 300 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovo prašymo netenkino, nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jo turtinė padėtis objektyviai neleidžia teikti vaikui 400 Lt išlaikymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra pasisakęs, jog spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kadangi kaip vienintelį pagrindą sumažinti ieškovo teikiamo nepilnametei dukrai išlaikymo dydį ieškovas nurodė savo pasikeitusią turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo tik ieškovo turtinės padėties pasikeitimo reikšmę sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnametei ieškovo dukrai sumažinimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas yra įregistruotas Vilniaus darbo biržoje kaip bedarbis nuo 2009-01-07. Bedarbio išmokos negauna nuo 2009-07-13. Dalyvavo mokymo programoje ir įgijo fasadų apdailininko specialybę, mokėsi dirbti kompiuteriu, tačiau darbo vis dar neranda. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovo turtinė padėtis, kuria remiantis jis prašo sumažinti dukrai priteistą išlaikymo dydį, jau tęsiasi nuo 2009-07-13, kai ieškovui buvo nutrauktas bedarbio išmokos mokėjimas. Teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovo turtinė padėtis būtų taip pasikeitusi, kad būtų pagrindas teikiamo išlaikymo dydį sumažinti, kadangi tokia ieškovo turtinė padėtis yra jau ne vienerius metus. Kaip nurodo pats ieškovas, iki šiol jis sugebėjo teikti dukrai priteistą 400 Lt išlaikymą, įrodymų, kad pinigus, reikalingus dukros išlaikymui, būtų buvęs priverstas skolintis, ieškovas nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio, kadangi tam nėra įstatymuose numatyto pagrindo (CK 3.201 str.).
Pabrėžtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, privalo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą ar kitu teisėtu būdu gauti pajamų, reikalingų vaiko išlaikymui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad ieškovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, negali teisintis aplinkybe, kad neturi nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių ir todėl negali teikti savo nepilnametei dukrai jai reikalingo išlaikymo. Šiuo atveju laikinas darbo neturėjimas negali būti iškeliamas virš vaiko intereso gauti jo poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai netenkinęs ieškovo reikalavimo sumažinti iš jo priteistą išlaikymą ir ieškovo turtinė padėtis būtų taip pablogėjus, kad būtų pagrindas išlaikymui sumažinti.
Teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovas iki 2011 m. pradžios tinkamai vykdė savo įsipareigojimus; atsakovė kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo indeksavimo, kaip neturinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo, sumažinti teikiamą išlaikymą jo nepilnametei dukrai, pagrįstumo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-723-279/2008; Nr. 2A-144-479/2008; Nr. 2A-740-112/2009; Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-402-194/2009) ieškovo reikalavimas turėtų būti patenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo įvardytos Klaipėdos apygardos ir Panevėžio apygardos teismų nutartys priimtos bylose, kurių ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi ieškovo minimos teismų nutartys buvo priimtos bylose, kuriose nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas buvo sprendžiamas siejant tai su pasikeitusiais vaikų poreikiais, o šioje byloje išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas siejamas su pasikeitusia vaiko, kuriam teikiamas išlaikymas, vieno iš tėvų turtine padėtimi. Dėl to nėra pagrindo ieškovo minimomis teismų nutartimis remtis kaip turinčiomis precedentinę galią sprendžiant šią bylą.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.