Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui E. M. ir jo atstovui advokatui Andriejui Melkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-2518-2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Ignas Šopa surašė E. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-5682-2018, už tai, kad E. M. 2018 m. rugpjūčio 7 d., 22 val. 40 min., Kretingos r. sav., Kretinga, Žemaitės al. Šventosios g. vairuodamas automobilį Honda civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, t.y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Šiais veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje (b. l. 9-10).

2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu E. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 460 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 22).

2018 m. spalio 23 d. E. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui pateikė apeliacinį skundą dėl 2018-09-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-2518-2018, kuris persiųstas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams (b.l. 1-7).

Skundu E. M. prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 69-ANR_N-2518-2018 kaip nepagrįstą.

Skunde E. M. nurodo, kad protokole nurodytas KET 9 punktas yra taisyklių „bendros eismo dalyvių pareigos". Pareigūnai nenurodė konkretaus specialaus KET punkto pažeidimo (pvz. konkrečios transporto priemonės vairuotojo pareigos pažeidimo, nėra duomenų, kad būtų pažeisti KET XIII skyriaus „važiavimo pradžia ir manevravimas" reikalavimai). Kaltinimas yra abstraktus, nėra aišku kokių atsargumo priemonių nesilaikyta ir kuris teisės aktas ar KET punktas draustų automobilio spausti akseleratoriaus pedalą, kuo konkrečiai pasireiškė pavojus kitiems eismo dalyviams. Iš protokolo ir nutarimo turinio nėra aišku, kokio dydžio apsukos buvo iki jas padidinant, iki kokios dydžio jos buvo padidintos, koks teisės aktas draudžia didinti apsukas, kokie sertifikuoti matavimo prietaisai buvo naudoti nustatant apsukų didinimo faktą, kaip tas buvo užfiksuotas, kaip konstatuotas ratų prasisukimas, kiek laiko prasisukinėjo ratai, ar vairuotojas dėl to prarado automobilio vairavimo stabilumą, išvažiavo už eismo juostos ribų, į priešingą eismo juostą ar pan., kam konkrečiai sukeltas eismo pavojus ir žmonių saugumas, kuo jis konkrečiai pasireiškė. ANK 420 str. 2 d. įtvirtina, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje N r. 2AT-37-507/2015; Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-334/2017). Jo vairuojamas automobilis Honda Civic yra pagamintas dar 1996-03-12 (22 metai), automobilio variklio galia tik 66 kW, darbinis variklio tūris tik 1356 cm², automobilio vasarinės padangos smarkiai nusidėvėjusios, tuo tarpu Žemaitės alėjoje esanti sankryža yra įkalnėje, todėl logiška, jog jis turėjo padidinti variklio apsisukimus. Jis neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, t.y. jis tyčia nedidino variklio apsisukimų ir nesiekė prasisukti automobilio priekinių ratų. Automobilis buvo sustabdytas 2018 m. rugpjūčio 7 d. (antradienį) 22 val. 40 min, t. y. nakties metu, darbo dieną, kuomet nei žmonių, nei transporto priemonių minėtame kelyje beveik nėra. Protokole nurodytas teiginys, jog transporto priemonių eismas buvo intensyvus ir buvo sukeltas pavojus žmonių ir eismo saugumui yra visiškai nepagrįstas. Nei eismo saugumui, nei žmonių saugumui jis pavojaus nesukėlė, todėl jo vairavimas negali būti laikomas chuliganišku ir jis negali būti laikomas pažeidusiu KET 9 punktą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas R. Kačinas pateikė atsiliepimą į E. M. skundą, kuriame nurodė, jog su E. M. skundu nesutinka. Įrodymai, kad E. M. padarė administracinį teisės nusižengimą yra surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Pažeidėjui surašytame protokole tiksliai nurodyta pažeidimo vieta, pažeidimo esmė, transporto priemonė, kuria padarytas nusižengimas. Eismo intensyvumas ir pažeidimo padarymo metu sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių tarp jų ir pareigūnų saugumui patvirtintas jų tarnybiniuose pranešimuose. Prašo palikti galioti priimtą nutarimą (b. l. 54).

Teismo posėdyje E. M. paaiškino, kad su draugu L. J. susitiko ir sugalvojo nuvažiuoti iki degalinės. Tai buvo rugpjūčio mėn., buvo tamsus paros metas, eismas buvo neintensyvus, pėsčiųjų nebuvo. Jis vairavo Honda Civic., L. J. – Honda Prelude. Jie sustojo prie sankryžos Žemaitės al. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, abu pajudėjo ir važiavo kiekvienas savo kelio juosta. Jo automobilio ratai neprasisuko. Jis spaudė ekseleratoriaus pedalą, kad pajudėti iš vietos, nes ten buvo įkalnė. Jokio vairavimo stabilumo pradėjus judėti jis neprarado, L. J. irgi. Jie vienas kitam važiuoti netrukdė. Juos sustabdė policijos pareigūnai. Sakė, kad jis pažeidė kažkokį KET punktą, vairavo chuliganiškai. Jis pasimetė, jautė stresą, todėl ir ant protokolo pasirašė.

E. M. atstovas advokatas A.Melkovas teismo posėdyje prašė nutraukti administracinę teiseną E. M. atžvilgiu, nes E. M. nepadarė administracinio nusižengimo. E. M. nubaustas nepagrįstai. E. M. tą vakarą važiavo su draugu, sustojo prie šviesoforo ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo iš vietos. Turėtų būti įrodyta tyčia, kad transporto priemonę E. M. vairavo chuliganiškai, bet jis to nedarė, nesiekė save priešpastatyti prieš kitus asmenis. Buvo tamsus paros metas, automobilių buvo nedaug, žmonių nebuvo, buvo du policijos ekipažai ir nelogiška, kad E. M. būtų siekęs save priešpastatyti prieš policijos pareigūnus. E. M. pajudėjus iš vietos nuo šviesoforo, niekas iš kitų eismo dalyvių nepakeitė važiavimo krypties, neslydo, neprarado vairavimo stabilumo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nei viena transporto priemonė stabilumo neprarado. Pareigūnai nurodė, kad E. M. važiavo teisingai, savo eismo juosta, persirikiavo ir buvo sustabdytas. Niekam joks pavojus nebuvo sukeltas. Natūralus procesas, kad pradedant važiuoti kyla variklio apsukos, nes spaudžiamas ekseleratoriaus pedalas ir to nedraudžia teisės aktai. Sustabdytas policijos pareigūnų, E. M. pasimetė, jautė stresą, tik todėl ir pripažino kaltę.

E. M. atstovas pateikė į bylą eksperto išvadą Nr. MV 2018-44 dėl policijos vaizdo įrašo, padaryto įvykio vietoje, kurioje nurodyta, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad vien variklio apsukų didinimas sukelia grėsmę saugiam eismui. Vaizdo įraše negalima įžiūrėti, kad buvo prasisukę automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) varantieji ratai. Techniniu požiūriu pagal vaizdo įrašą nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Honda Civic“, valt.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sukėlė pavojų eismo saugumui, trukdė vienas kitam arba privertė kitus eismo dalyvius imtis papildomų saugos priemonių (staigaus stabdymo, manevravimo ir kt.) saugiam eismui užtikrinti (b.l. 68-71).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas J. P. parodė, kad 2018-08-07 dirbo viename ekipaže su V. R.. Tarnybiniu automobiliu sustojo magistraliniame kelyje sankryžoje su Darbėnų keliu. Sustojo prie šviesoforo, degė raudonas signalas. Kitoje kelio pusėje priešais prie šviesoforo stovėjo du automobiliai. Pro atidarytą langą išgirdo keliamus automobilių sūkius, buvo ekseleruojamas pedalas. Stovint nėra draudimo spausti ekseleratoriaus pedalo. Kurio automobilio vairuotojas tai darė, nežino, galimai abu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, abu automobiliai (nustatyta, kad tai Hondos) prasukdami ratus, dideliu greičiu apie 60 km/h (greitį nustatė iš akies, vadovaudamasis savo turima patirtimi), lenktyniaudami, nuvažiavo link Palangos. Važiuodami jie niekam nesutrukdė. Kai prasilenkinėjo su jais, variklių garsas buvo didelis. Jie apsisuko ir nusivijo juos, bet matė, kad jau kiti kolegos juos sustabdė su švyturėliais. Jis bendravo su sustabdytais vairuotojais, jie pripažino kaltę ir gailėjosi, nieko nekomentavo. Įvykio vietos jis neapžiūrinėjo. Gazavimas, ratų prasukimas, lenktyniavimas laikomas chuliganišku vairavimu.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas V. R. parodė, kad kolegos surašė protokolus dviem vairuotojams už chuliganišką vairavimą. Su kolega J. P. važiavo nuo Palangos pusės. Sustojo Darbėnų sankryžoje Žemaitės al. Priešais stovėjusios dvi pirmosios mašinos pradėjo gazuoti, kaukinti padangas ir nulėkė link Palangos, t.y. staigiai nuspaudė gazą ir pajudėjo iš vietos. Padangų kaukinamos truko apie 5 s. Kuris vairuotojas tai darė, pasakyti negali, bet mano, kad abu, nes abu pajudėjo. Jokių matavimo prietaisų (garso, greičio nenaudojo). Avarinė situacija nebuvo sukelta. Nepriimtinas toks elgesys, todėl apsisuko ir nuvažiavo paskui. Kolegos juos jau buvo sustabdę Tiekėjų g., maždaug už 200 m. nuo minėtos sankryžos. Vairuotojas sutiko su pažeidimu.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas D. P. parodė, kad dirbo su kolega Ignu Šopa. Važiuodami Žemaitės alėja nuo Palangos pusės į Kretingos m. pusę, neprivažiavus šviesoforo (iki sankryžos buvo dar apie 50 metrų) išgirdo padangų cypimą (nuo kurio automobilio garsas sklido, negali pasakyti) ir matė kaip dvi Hondos važiuodamos dideliu greičiu (tikslaus greičio pasakyti negali), lentyniaudamos, nuvažiavo link Palangos pusės. Jos neleido viena kitai persirikiuoti (nematė, kad būtų rodžiusios posūkius), važiavo šalia viena kitos, tolygiai, tai viena truputi priekyje, tai kita, prisistabdė ir pasuko į Tiekėjų g. Kiti vairuotojai dėl tokio Hondų vairavimo jokių menevrų nedarė. Jie apsisuko, pasivijo juos ir sustabdė Tiekėjų g.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. J. parodė, kad jis tą vakarą vairavo Honda Prelude. Prie šviesoforo sustojo kartu su E. M.. Kai užsidegė žalia, jie nuvažiavo. Važiuodami pamatė švyturėlius, išgirdo, kad juos stabdo, nusuko į Tiekėjų g. ir sustojo. E. M. neekseleravo, ratų neprasukinėjo, jis to negirdėjo. Prie sankryžos jie atvažiavo kartu. Jie važiavo šalia vienas kito, kai pamatė švyturėlius, jis aplenkė E. M. ir pasuko į kairę, į Tiekėjų g. Važiavo šalia vienas kito, nes nebuvo kitų mašinų. Jų greitis nebuvo didelis, jie nelenktyniavo. E. M. savo vairavimu jam netrukdė, persirikiavimui taip pat netrukdė. Kai važiavo, nei prieš juos, nei už jų automobilių nebuvo, žmonių nebuvo. Tuo metu buvo naktis.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas Ignas Šopa parodė, kad tai buvo daugiau nei prieš puse metų. Dirbo kartu ekipaže su D. P.. Parvažinėjo nuo Vidmantų pusės Šiaulių plentu. Priekyje matėsi šviesoforas, iki jo buvo likę apie 100 metrų, degė raudonas signalas. Kitas policijos ekipažas buvo priekyje jų, stovėjo prie sankryžos, sustojęs. Priešais, kitoje važiuojamoje juostoje stovėjo du Hondos markės automobiliai. Užsidegus žaliai šviesai, šie automobiliai vienu metu pradėjo judėti. Girdėjosi padangų cypimas 3 sekundes, padangos prasisuko ant esfalto. Vadinasi nebuvo padangų sukibimo su danga ir dėl to automobilis tampa nevaldomas. Menkiauskas vairo pasukimas gali baigtis nelaime. Toks vairavimas kėlė grėsmę ir vairuotojams, ir kitiems. Jam asmeniškai tuo metu kaip eismo dalyviui (jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje keleivio vietoje) E. M. vairavimas pavojaus nesukėlė. Kurią mašiną vairavo E. M., neprisimena. Buvo dvi mašinos civic ir prelude. Abiejų mašinų padangos prasisuko. Jos nuvažiavo tiesiai, kiekviena savo juosta. Ten buvo dvi važiavimo juostos. Automobiliai netapo nevaldomi, važiavo tiesiai. Jie apsisuko, pasivijo ir sustabdė automobilius. Sustabdžius, vairuotojas sutiko su pažeidimu, todėl perteklinių veiksmų nebuvo atliekama, įvykio vieta nebuvo apžiūrėta. Kelyje eismas buvo, važiavo ir kiti automobiliai, buvo tamsus paros metas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. M. skundas tenkinamas, administracinė teisena nutrauktina.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti(ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

E. M. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d., 22 val. 40 min., Kretingos r. sav., Kretinga, Žemaitės al. Šventosios g. vairuodamas automobilį Honda civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, chuliganiškai, t.y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, t.y. nustačius, kad E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą. 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu E. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 460 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus dėl chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

Protokole ir nutarime nurodyta, kad E. M. pažeidė KET 9 punktą, kuris numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas, t.y. kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Teismas sprendžia, tokios nuomonės analogiško pobūdžio bylose laikosi ir aukštesnysis Klaipėdos apygardos teismas, kad vien bendrosios KET normos nurodymo kaltinime nepakanka, kad būtų galima asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK420 straipsnio 2 dalį.

Administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono PK Veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarime nurodyta, kad E. M. automobilio vairavimas sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, tačiau teismas mano, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. E. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusižengimą įrodinėjama išimtinai tik policijos pareigūnų parodymais, kurie nurodė, kad matė prie šviesoforo sustojusius du Honda markės automobilius, girdėjo garsą, iš kurio suprato, kad vairuotojai padidino variklio apsisukimus, priversdami prasisukti automobilio priekinius ratus ir tai sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Policijos pateiktas prie bylos vaizdo įrašas yra be garso, todėl objektyviai nuspręsti, ar buvo garsas įvykio vietoje ir kokio stiprumo, nėra galimybių. Patys pareigūnai įvardinti garso stiprumo irgi negalėjo, tik nurodė, kad tai ekseleravimo garsas. Be to, pareigūnai negalėjo tiksliai įvardinti, kurio automobilio vairuotojas ekseleravo, tik mano, kad tai darė abu vairuotojai. Policijos pareigūnai iš garso nusprendė ir tai, kad padangos prasisuko ant kelio dangos, nes įvykio vietoje padangų žymių ant kelio dangos neužfiksuota ir šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar iš tiesų tuo metu automobilio ratai prasisuko ir jei taip, tai kurio automobilio, nes kaip nurodė pareigūnai, prie šviesoforo stovėjo du automobiliai. E. M. atstovo pateiktoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad iš vaizdo įrašo negalima įžiūrėti, kad būtų prasisukę automobilio Honda Civic varantieji ratai.

Pareigūnai nusprendė sustabdyti E. M. ir šalia važiavusio automobilio vairuotoją, nes anot jų, tiek E. M., tiek kito vairuotojo važiavimas buvo pavojingas, tačiau kuo jis buvo pavojingas, be teorinių išvedžiojimų kaip pavojinga, kai ratai neliečia kelio dagos, byloje nėra. Patys pareigūnai pripažino, kad nei E. M., nei kiti eismo dalyviai, kurių pagal liudytojų parodymus ir pagal vaizdo įrašą įvykio metu buvo tik keletas, pėsčiųjų iš viso nebuvo, dėl E. M. vairavimo jokių manevrų nedarė, neslydo, nesustojo, nekeitė važiavimo krypties, t.y. kaip pripažino ir pats I.Šopa pavojus jam kaip eismo dalyviui nekilo. Pareigūnai teigė, kad padangos prasisuko ant kelio dangos, o tai jau sudaro sąlygas automobilio nestabilumui, bet užsidegus leistinam šviesoforo signalui, pradėjusi važiuoti E. M. transporto priemonė nuvažiavo tiesiai savo kelio dalimi, stabiliai, nesisukinėdama į šalis, neslysdama. Šalia važiavusiam liudytojui L. J. E. M. vairavimas netrukdė. E. M. važiavimo greitis nematuotas, nurodytas tik pačių pareigūnų žodžiais, kad jis buvo didelis. Duomenų, kad E. M. važiavimas būtų ką nors papiktinęs, be pačių pareigūnų, nėra. Kaip nurodyta E. M. atstovo pateiktoje specialisto išvadoje dėl policijos vaizdo įrašo, techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad vien variklio apsukų didinimas sukelia grėsmę saugiam eismui, taip pat techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio Honda Civic vairuotojas sukėlė pavojų eismo saugumui, trukdė vienas kitam arba privertė kitus eismo dalyvius imtis papildomos saugos priemonių(staigaus stabdymo, manevravimo ir kt.) saugiam eismui užtikrinti.

Kaip pastebėjo E. M. atstovas, ką pripažino ir pareigūnai, KET nenumatyta, kad asmuo negali didinti variklio apsisukimų ir kuriuos net gi būtina didinti, pradedant važiuoti. E. M. važiavimo kryptimi buvo įkalnė, vadinasi jis iš tiesų turėjo didinti automobilio važiavimo jėgą (spausti ekseleratoriaus pedalą), ką pripažino ir pareigūnai.

Kaltinimas E. M. paremtas išskirtinai policijos pareigūnų subjektyvia nuomone, nesant jokių objektyvių inkriminuoto nusižengimo įrodymų, nes kaip jau buvo nurodyta, įvykio aplinkybių nustatymui policijos pareigūnai jokių techninių priemonių nenaudojo, įvykio vietos neapžiūrinėjo, pėdsakų nefiksavo, kuriuos pagal jų parodymus galėjo ir turėjo palikti automobilių varantieji ratai. Kaltinime nurodytų aplinkybių, kad esant intensyviam transporto priemonių eismui, E. M. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys: įvykis buvo tamsiu paros metu, policijos vaizdo įraše matyti tik vienas automobilis, kuris sankryžoje stovėjo ir važiavo paskui Honda automobilius, pėsčiųjų nebuvo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad negalima įžiūrėti vaizdo įraše, ar varantieji ratai prasisuka, techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad variklio apsukų didinimas, taip pat E. M. veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui.

Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodė: „dėl padaryto pažeidimo sutinku, gailiuosi“, savaime nereiškia, kad asmuo kaltas dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Net jeigu policijos pareigūnams atrodė, kad E. M. veiksmai yra rizikingi, atkreiptinas dėmesys, kad policijos veiklai priskirtinos ne tik baudimo, bet ir prevencijos, nusižengimų užkardymo funkcijos, todėl pastarieji, sustabdę E. M., galėjo jį tiesiog įspėti dėl jo važiavimo, jų akimis, netinkamos kultūros.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tai, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui.

Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad E. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2018-09-26 nutarimas Nr. 69-ANR-N-2518-2018 naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. M. skundą tenkinti.

Panaikinti 2018-09-26 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimą Nr. 69-ANR-N-2518-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną E. M. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismą.