- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- AN2-19-334/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00181-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pažeidėjas
- D. P.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2017 m. vasario 9 d. nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių; pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Pažeidėjui skirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Institucijos nutarimu Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis 2017 m. sausio 22 d. apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dirbamą lauką, kuriame buvo pasėti žieminiai javai, juos išvažinėjo. Dėl chuliganiškų paskatų (norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, parodydamas aiškų negerbimą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms) paspaudė akseleratoriaus paminą, priversdamas automobilio galinius ratus prasisukti, ir taip privertė automobilį suktis aplink savo ašį, darydamas žalą pasėtiems javams. Padaryta žala javų savininkui yra didesnė nei 564,90 Eur. Iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219 punktų reikalavimus.Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, Pažeidėjas jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių.Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Pažeidėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2017 m. vasario 9 d. nutarimas dalyje dėl Pažeidėjui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė bei dėl nuobaudų subendrinimo pagal ANK 38 straipsnį, kitoje dalyje Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog nuo kelio Pažeidėjas nuvažiavo netyčia, t. y. nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgęs į meteorologines sąlygas. Apylinkės teismas darė išvadą, jog byloje esančių duomenų visuma nepaneigia Pažeidėjo nurodytos įvykio versijos, jog nuo kelio jis nuvažiavo tyčia, norėdamas laukuose išbandyti savo automobilį, todėl negalima teigti, jog apskritai įvyko eismo įvykis ir vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog Pažeidėjo veika – važinėjimas automobiliu laukuose, aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo pažiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik vairuojančiam asmeniui, bet ir automobilyje buvusiai keleivei. Todėl apylinkės teismas konstatavo, jog Pažeidėjo veika Institucijos nutarimu pagrįstai buvo pripažinta chuliganišku vairavimu. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį dalyje, kuria paliktas nepakeistu Institucijos 2017 m. vasario 9 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį jam skyrimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių. Skunde Pažeidėjas cituoja skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose, KET 4, 9 punktus ir tvirtina, jog vairuodamas automobilį pasėlių lauke, jis KET reikalavimų nepažeidė, nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties, priešpastatyti save aplinkiniams asmenims, todėl nesielgė iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, jog pasėlių lauką išvažinėjo turėdamas tikslą išbandyti savo automobilį – patikrinti, kaip jis važiuoja apsnigta danga. Pažeidėjo nuomone, yra normalu, kad asmenys bando savo automobilį aerodromuose, ant ledo ir toks automobilio bandymas negali būti laikomas chuliganišku vairavimu, nes siekiama kitų tikslų – išbandyti automobilį, įgyti vairavimo įgūdžių. Aptariamus savo veiksmus atliko toli nuo viešų vietų, laukuose, niekam iš pašalinių asmenų nematant, todėl jokio pavojaus nekėlė, nevairavo pavojingai. Teigia, jog važinėjimas automobiliu po pasėlių lauką pagal KET 1 punktą nepatenka į KET reguliavimo sritį. Pripažįsta, jog pasirinko netinkamą vietą savo automobilio išbandymui, dėl to gailisi. Kadangi jo veiksmuose nėra chuliganiškų paskatų, jo veika atitinka ANK 282 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Be to, nurodo, kad jo automobilis nagrinėjamu atveju buvo tik priemonė svetimo turto sugadinimui. Atkreipia dėmesį, kad ANK 115 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tyčinio turto sunaikinimą ar sugadinimą, o Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 187 ar 188 straipsniai numato baudžiamąją atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą. Taip pat skunde Pažeidėjas kelia jam skirtos nuobaudos individualizavimo klausimą. Cituoja bendrosios kompetencijos teismų praktikoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotus proporcingumo, teisingumo, protingumo kriterijus, keliamus valstybės poveikio priemonėms, ir teigia, jog atsižvelgiant į jo padaryto (tuo atveju, jei teismas tai pripažintų) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, pobūdį bei pavojingumą, jo asmenybę, jam skirtina švelnesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali. Pažeidėjas akcentuoja, kad savo veiksmais realaus pavojaus niekam nesukėlė ir nebūtų sukėlęs, kadangi pasėlių laukas jam buvo žinomas, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad pasėlių lauke akmenų nebuvo, šiame lauke akmenų ir nebuvo, nes matė jį prieš užsningant, todėl ir pasirinko šį lauką pravažiavimui su automobiliu. Taip pat nurodo, kad dirba, anksčiau administracine tvarka nebaustas, gyvena vienkiemyje, jo darbo vieta yra už 7 km nuo gyvenamosios vietos, viešasis transportas nevažinėja, todėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais bei prašo jo netenkinti. Nurodo, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2017 m. vasario 9 d. nutarimu, pakeistu skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi, Pažeidėjas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis 2017 m. sausio 22 d. apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio į dirbamą lauką, kuriame buvo pasėti žieminiai javai, dėl chuliganiškų paskatų (norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, parodydamas aiškų negerbimą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms) paspaudė akseleratoriaus paminą, priversdamas automobilio galinius ratus prasisukti, ir taip privertė automobilį suktis aplink savo ašį, darydamas žalą pasėtiems javams. Kaip galima suprasti iš Pažeidėjo apeliacinio skundo turinio, jis iš esmės sutinka su kai kuriomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (važinėjimu savo automobiliu dirbamos žemės lauke), tačiau nesutinka su jo veikos teisiniu vertinimu ir tvirtina, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog jo veikoje yra būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis – chuliganiškos paskatos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais sutinka ir pripažįsta, jog Pažeidėjui tiek skundžiama apylinkės teismo nutartimi, tiek Institucijos nutarimu chuliganiškos paskatos, kaip veikos padarymo būdas, inkriminuotos nepagrįstai, neįvertinus byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių visumos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pažeidėjas iš tiesų vairavo transporto priemonę kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame dirbamos žemės lauke, kuriame buvo pasėti žieminiai javai. Tai patvirtina paties Pažeidėjo teismo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis iš esmės neneigė buvęs administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje ir vairavęs transporto priemonę, tačiau tvirtino tai daręs ne chuliganiškais, o kitais tikslais. Šias Pažeidėjo nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S., kuri parodė, kad Pažeidėjas savo automobiliu nuvažiavo nuo kelio ir dirbamos žemės lauke išvažinėjo „aštuoniukes“, bei kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, išvažinėto pasėlių lauko fotonuotraukos, K. P. rašytinis paaiškinimas dėl išvažinėto pasėlių lauko ir kiti byloje esantys duomenys. Tačiau, įvertinus visus pirmiau jau išvardytus įrodymus, spręstina, kad Pažeidėjo versija, jog dirbamos žemės lauke savo automobiliu jis tik važinėjo, liko nepaneigta, o administraciniame kaltinime nurodoma aplinkybė, kad Pažeidėjas važinėjo automobiliu sukdamas jį aplink savo ašį, nepasitvirtino. Kaip jau minėta, tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja D. S. patvirtino Pažeidėjo teismo posėdyje nurodytas įvykio aplinkybes. Kitų liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, byloje nenustatyta. Kiti byloje esantys duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, išvažinėto dirbamo lauko fotonuotraukos, K. P. rašytinis paaiškinimas – taip pat niekaip nepatvirtina, kad Pažeidėjas automobilį vairavo priversdamas jį suktis aplink savo ašį. Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas tik dirbamas laukas po įvykio, tačiau iš jame esančių pėdsakų galima tik tvirtinti, jog lauku buvo važinėta transporto priemone. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei K. P. rašytiniame paaiškinime nurodoma taip pat tik tai, kad buvo išvažinėtas dirbamos žemės laukas, vėlgi nepatvirtinama administraciniame kaltinime nurodyta aplinkybė, kad minėtas laukas buvo išvažinėtas automobilį sukant aplink savo ašį. Kita vertus, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. D. parodė, kad Pažeidėjas policijos pareigūnams nurodė, jog dirbamos žemės lauke automobiliu „piešė saulutes“. Įvertinus tai, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje iš skirtingų įrodymų šaltinių gaunami skirtingi duomenys apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Šių netikslumų nėra galimybės pašalinti, todėl jie vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taigi, visi byloje esantys duomenys leidžia vienareikšmiškai tvirtinti, jog Pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę kitam asmeniui priklausančiame dirbamos želės lauke. Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik transporto priemonės vairavimas per dirbamą lauką savaime nerodo, jog tai asmuo padarė vedamas chuliganiškų paskatų ir nesuteikia pagrindo tokią asmens veiką besąlygiškai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Institucija administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltino pažeidus KET 9 punktą, kuriame įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir t. t. Tačiau ši norma yra tik bendro pobūdžio. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, atitinkamų draudimų nesilaikymo ir kt., būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas.Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika tyčia daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.Šioje byloje Pažeidėjas neigia, kad automobilį vairavo vedamas chuliganiškų paskatų, o Institucija tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek 2017 m. vasario 9 d. nutarime nurodo, kad Pažeidėjo chuliganiškas elgesys pasireiškė akseleratoriaus paminos nuspaudimu, priverčiant automobilio galinius ratus prasisukti, ir taip sukant automobilį aplink savo ašį. Tačiau, kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas Pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas tam neskirtoje vietoje kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavyzdžiui, pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Šiuo konkrečiu atveju Pažeidėjo veikoje nesant chuliganiškų paskatų, vien tik už transporto priemonės vairavimą dirbamos žemės lauke atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį negalima. Tačiau pirmiau aprašytoje Pažeidėjo veikoje yra kito pažeidimo požymiai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog automobilis – tai motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, <...>. KET 3.7 punkte nurodyta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Be to, sisteminė KET analizė taip pat leidžia tvirtinti, kad transporto priemonėmis privaloma važiuoti tik šiai transporto priemonei skirtomis vietomis. Todėl apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad KET reikalavimai galioja tik keliuose, o kitose vietose transporto priemonės vairuotojas gali elgtis kaip tik nori. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad transporto priemonės pravažumą Pažeidėjas galėjo ir turėjo išbandyti specialiai tam skirtose vietose, o ne kito asmens laukuose. Atkreiptinas dėmesys, kad KET 124 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose. O KET 6 punktas numato eismo dalyvių, tarp jų ir vairuotojų, teisę naudotis keliais, laikydamasis Įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Aptariamu atveju Pažeidėjas, nuvažiuodamas nuo kelio į kitam asmeniui priklausantį dirbamos žemės lauką ir jame važinėdamas, nesilaikė būtent KET 6 punkte numatytos pareigos. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą tam neskirtoje vietoje – dirbamos žemės lauke, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 6 punkto reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus.Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis neginčijamai įrodyta tik tai, kad Pažeidėjas 2017 m. sausio 22 d. apie 10.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo per kitam asmeniui priklausantį dirbamos žemės lauką. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą – Pažeidėjo neteisėtus veiksmus kvalifikavo ne pagal tą ANK straipsnį, pagal kurį reikėjo. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas keičiami Pažeidėjo veiką perkvalifikuojant pagal atitinkamas teisės normas. Pripažinus, kad Pažeidėjo padaryta veika atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentai dėl galimybės jo veiką perkvalifikuoti pagal kitą ANK straipsnį ar dėl jo veikoje galimai esant atitinkamos nusikalstamos veikos požymių, dėl administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį švelninimo nenagrinėti, nes šiuo atveju jie yra nebeaktualūs. Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą Pažeidėjo veiką perkvalifikuoti į kitą ANK straipsnį, spręstinas administracinės nuobaudos Pažeidėjui paskyrimo už minėto administracinio nusižengimo padarymą klausimas. Atkreipiamas dėmesys, kad pripažinus Pažeidėją kaltu padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, jam buvo taikyta švelniausia ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė. Iš dalies tenkinant patraukto administracinėn atsakomybėn asmens apeliacinį skundą bei padarytą administracinį teisės pažeidimą, kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, nėra pagrindo daryti išvados, jog turi būti keičiamas ir sprendimas taikyti švelniausią iš sankcijoje numatytų nuobaudų. Taigi, parinkdamas nuobaudą Pažeidėjui, apygardos teismas atsižvelgia į tas pačias, Institucijos ir apylinkės teismo jau įvertintas aplinkybes, turinčias reikšmės Pažeidėjo atsakomybės individualizavimui, o taip pat į tai, kad pirmiau aprašyto pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, todėl Pažeidėjui skirtina švelniausia ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė nuobauda.Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Pažeidėjo skundą dėl Institucijos 2017 m. vasario 9 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Pažeidėjo skundą tenkino iš dalies, minėtą Institucijos nutarimą panaikino dalyje dėl administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį skyrimo bei nuobaudų subendrinimo pagal ANK 38 straipsnį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukė, todėl turėjo priimti ne nutartį, bet nutarimą (ANK 642 straipsnio 4 dalis). Šis netikslumas taisytinas, nurodant, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. priėmė nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 9 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, 2017 m. balandžio 10 d. priėmė nutarimą.
D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. vasario 9 d. nutarimą, kuriuo D. P. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą, kuriuo netenkintas D. P. skundas dėl 2017 m. vasario 9 d. nutarimo skirti jam administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pakeisti – D. P. padarytą administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.