- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- 1-18-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00016-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- R. B., D. B., R. D.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Zita Malova, Nikolajus Kuznecovas
kaltinamųjų juridinių asmenų UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ atstovei, advokatei Zitai Malovai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Žemesnės instancijos teismas
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“, ir UAB „R.“ direktorius, deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį,
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, UAB ,,R.p.“ vyriausioji buhalterė, deklaruojama gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį,
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą UAB ,,E.“ (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį,
Juridinis asmuo UAB „Ro.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini)VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį,
Juridinis asmuo UAB „R.p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini)VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį,
Juridinis asmuo UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), dabartinė buveinė adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį,
Juridinis asmuo UAB „V.t.p.“, Vilniaus apygardos teismo 2018-11-07 sprendimu įmonė pripažinta bankrutavusia, veikla pasibaigusi, išregistruota iš Juridinių asmenų registro (kaltinimų pateikimo metu - įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini)VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Veikdami vieninga tyčia, bendrininkų grupe su R. D., R. B. organizavo, o D. B. apgaulingai tvarkė įmonių teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinių asmenų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, o būtent:
D. B. nuo 2002-09-01 būdama UAB „Ro.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere, nuo 2006-06-14 UAB „R.p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere ir akcininke, nuo 2007-07-01 UAB „R.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere ir nuo 2010-02-26 UAB „V.t.p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere ir su R. B. realiais bendrovės valdytojais, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdama vieninga tyčia, bendrininkų grupe su R. B. ir nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 su UAB „V.t.p.“ direktoriumi R. D., įgyvendindama R. B. nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2007-01-01 parengtą nusikalstamos veikos planą – nuslėpti vykdančių keleivių vežimą lengvaisiais taksi automobiliais UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), veikdama bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką, R. B. nurodymu, vykdė nurodytų bendrovių apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o R. B. įgyvendindamas šį planą, veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe su D. B. ir R. D., tyčia organizavo apgaulingą nurodytų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą, vadovavo bendrininkų grupės nariams D. B. ir R. D., kurie veikė bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką.
R. B., vykdydamas nusikalstamą sumanymą ir būdamas UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir nuo 2007-07-01 direktoriumi; UAB „Ro.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir nuo 1996-08-15 direktoriumi; UAB „R.p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios 50% akcijų priklauso D. B., nuo 2006-01-12 direktoriumi, UAB „V.t.p.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios vienintelė akcininkė nuo 2009-08-05 tapo R. D. (B.), o jis kartu su D. B. tapo bendrovės realiais valdytojais, siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas suplanuotai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2009-08-05 sutarė su R. D., kad pastarasis tęs darbą UAB „V.t.p.“ direktoriaus pareigose.
R. B., organizuodamas nurodytų bendrovių veiklą bei veikdamas vieninga tyčia su D. B. ir R. D., įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, siekdami, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau - BAĮ) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose nustatė aukščiau minėtų bendrovių taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas - „arendas (planus)“, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė:
UAB „R.“ nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 ne mažiau nei 658 Lt (190,57 EUR) per mėnesį;
UAB ,,Ro.“ 2007 m. ne mažiau nei 350 Lt (101,37 EUR) per mėnesį, 2008 m. ne mažiau nei 350 Lt (101,37 EUR) per mėnesį, 2009 m. - ne mažiau nei 300 Lt (86,89 EUR) per mėnesį, 2010 m. ne mažiau nei 300 Lt (86,89 EUR) per mėnesį, 2011 m. ne mažiau nei 400 Lt (115,85 EUR) per mėnesį;
UAB ,,R.p.“ ne mažiau nei 600 Lt (173,77 EUR) per mėnesį, 2008 m. ne mažiau nei 650 Lt (188,25 EUR) per mėnesį, 2009 m. - ne mažiau nei 800 Lt (231,70 EUR) per mėnesį, 2010 m. ne mažiau nei 800 Lt (231,70 EUR) per mėnesį, 2011 m. ne mažiau nei 650 Lt (188,25 EUR) per mėnesį;
UAB „V.t.p.“ nuo 2009-08-05 iki 2009-12-31 ne mažiau nei 653 Lt (189,12 EUR) per mėnesį, 2010 m. ne mažiau nei 684 Lt (198,10 EUR) per mėnesį; 2011 m. ne mažiau nei 688 Lt (199,26 EUR) per mėnesį.
R. B., siekdamas asmeniškai kontroliuoti bei koordinuoti jo vadovaujamų bendrovių finansus, nurodė UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R.p.“ dirbantiems taksi vairuotojams privalomas grynųjų pinigų sumas pristatyti asmeniškai jam arba šių bendrovių apskaitą tvarkančiai D. B. į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), jiems nesant, grynuosius pinigus palikti dirbančioms dispečerėms, o dirbantiems UAB „V.t.p.“ taksi vairuotojams per direktorių R. D. nurodė grynuosius pinigus perduoti asmeniškai R. D. arba buhalterijoje dirbusioms M. K. (P.) arba A. S. (joms ikiteisminis tyrimas nutrauktas).
Vykdydami jo, R. B., nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R.p.“, ir vykdydami R. D. nurodymą taksi vairuotojai, dirbantys UAB „V.t.p.“, laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per mėnesį pajamų už teikiamas taksi paslaugas, pristatė bei perdavė R. B., o jam nesant D. B. ar paliekant dispečerinėje arba buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendas (planus)“ bendrą ne mažesnę nei 2 614 044 Lt (757 079,47 EUR) sumą, kurią sudarė:
UAB „R.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 187 662 Lt (54 350,67 EUR) (2007 m. - 90 696 Lt (26 267,38 EUR), 2008 m. - 65 535 Lt (18 980,24 EUR), 2009 m. - 30 379 Lt (8 798,37 EUR), 2010 m. - 1 053 Lt (304,97 EUR));
UAB „Ro.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 1 020 825 Lt (295 651,36 EUR) (2007 m. - 207 697 Lt (60 153,21 EUR), 2008 m. - 225 125 Lt (65 200,71 EUR), 2009 m. - 169 530 Lt (49 099,28 EUR), 2010 m. - 205 135 Lt (59 411,20 EUR), 2011 m. -213 338 Lt (61 786,95 EUR));
UAB ,,R.p.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos ne mažiau kaip 501 370 Lt (145 206,79 EUR) (2007 m. - 132 790 Lt (38 458,64 EUR), 2008 m. - 83 295 Lt (24 123,90 EUR), 2009 m. - 86 570 Lt (25 072,41 EUR), 2010 m. - 49 850 Lt (14 437 56 EUR), 2011 m. - 148 865 Lt (43 114,28 EUR));
UAB „V.t.p.“ vairuotojų už suteiktas taksi paslaugas gautos pajamos - ne mažiau kaip 904 187 Lt (261 870,66 EUR) (2009 m. 08 mėn. - 32 715 Lt (9 474,92 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 37 595 Lt (10 888,26 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 39 241 Lt (11 364,98 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 25 854 Lt (7 487,83 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 29 722 Lt (8 608,09 EUR), 2010 m. - 358 741 Lt (103 898,57 EUR), 2011 m. - 380 319 Lt (110 148 EUR)).
R. B., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda (planas)“, D. B. ir R. D. nurodė likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaityti bendrovių buhalterinėje apskaitoje, paliekant ją vairuotojams kaip darbo užmokestį. D. B., veikdama kartu su R. B. ir R. D., įgyvendindama nusikalstamą sumanymą ir žinodama, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda (planas)“, R. B. nurodymu, likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė bendrovių buhalterinėje apskaitoje, paliekant ją vairuotojams kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu, į UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių taksi vairuotojų realiai gautų piniginių lėšų - dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasiliko sau kaip darbo užmokestį, ir bendrai bendrovių buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų - grynųjų pinigų sumų, kurios yra nemažesnės kaip bendrovėse dirbusiems vairuotojams priskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokesčio ir su juo susijusių įmokų sumos, kurių dydis:
UAB „R.“ nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 sudarė ne mažiau kaip 156 546 Lt (45 338,86 EUR) pajamų (2007 m. - 68 732 Lt (19 906,16 EUR), 2008 m. - 63 560 Lt (18 408,25 EUR), 2009 m. - 23 463 Lt (6 795,35 EUR), 2010 m. - 791 Lt (229,09 EUR));
UAB „Ro.“ nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 sudarė ne mažiau kaip 107 779 Lt (31 214,96 EUR) pajamų (2007 m. - 11 458 Lt (3 318,47 EUR), 2008 m. - 17 937 Lt (5 194,91 EUR), 2009 m. - 28 220 Lt (8 173,08 EUR), 2010 m. - 26 718 Lt (7 738,07 EUR), 2011 m. - 23 446 Lt (6 790,43 EUR));
UAB „R.p.“ nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 sudarė ne mažiau kaip 209 157 Lt (60 576,05 EUR) pajamų (2007 m. - 52 187 Lt (15 114,80 EUR), 2008 m. - 41 241 Lt (11 944,22 EUR), 2009 m. - 31 509 Lt (9 125,64 EUR), 2010 m. - 23 833 Lt (6 902,51 EUR), 2011 m. - 60 387 Lt (17 489,28 EUR));
UAB „V.t.p.“ nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 sudarė ne mažiau kaip 347 663 Lt (100 690,16 EUR) pajamų (2009 m. 08 mėn. - 13 747 Lt (3 981 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 14 328 Lt (4 149,67 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 15 632 Lt (4 527,34 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 13 234 Lt (3 832,83 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 12 818 Lt (3 712,35 EUR), 2010 m. - 132 978 Lt (38 513,09 EUR) ir 2011 m. - 144 926 Lt (41 973,47 EUR)), kurios sudaro viso ne mažiau nei 821 149 Lt (237 821,19 EUR).
R. B., veikdamas vieninga tyčia su D. B., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, savo vadovavimo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, turėdamas teisę atstovauti juridiniams asmenims UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“, priimti sprendimus jų vardu bei kontroliuoti jų veiklą ir, kuris veikė juridinių asmenų vardu, jų naudai ir interesais, bei pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, kad ,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už juridinių asmenų kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas nuslėpti realiai iš UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R.p.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, kartu su buhalterinę apskaitą nurodytose bendrovėse tvarkančia D. B., ir pastaroji, veikdama vieninga tyčia kartu su R. B., turinčiu teisę atstovauti juridiniams asmenims UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R.p.“ ir R. D., turinčiu teisę atstovauti juridiniam asmeniui UAB „V.t.p.“, priimti sprendimus jų vardu bei kontroliuoti jų veiklą ir kurie veikė juridinių asmenų vardu, jų naudai ir interesais, būdami atsakingais už juridinių asmenų kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, o ji - D. B., pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatą, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekdama bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 nuslėpti realiai iš UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R.p.“ ir nuo 2010-02-26 iki 2011-12-31 UAB „V.t.p.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, tyčia klastojo finansinius dokumentus - kasos pajamų orderius, juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašė mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą (planą)“ arba šių pajamų visiškai neįtraukė į bendrovių buhalterinę apskaitą, bei juos pasirašė.
Tokiu būdu į UAB „R.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neįtraukė ne mažiau kaip 79 768 Lt (23 102,41 EUR) pajamų (2007 m. – 54 720 Lt (15 848 EUR), 2008 m. – 15 489 Lt (4 485,92 EUR), 2009 m. – 6 416 Lt (4 754,40 EUR), 2010 m. – 3 143 Lt (910,27 EUR));
į UAB „Ro.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neįtraukė ne mažiau kaip 460 635 Lt (133 409,12 EUR) pajamų (2007 m. – 129 212 Lt (37 422,38 EUR), 2008 m. – 98 329 Lt (28 478,05 EUR), 2009 m. – 62 591 Lt (18 127,61 EUR), 2010 m. – 98 616 Lt (28 561,17 EUR), 2011 m. – 71 885 Lt (20 819,34 EUR));
į UAB „R.p.“ buhalterinę apskaitą nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neįtraukė ne mažiau kaip 316 692 Lt (91 702,97 EUR) pajamų (2007 m. – 99 633 Lt (28 855,71 EUR), 2008 m. – 54 018 Lt (15 644,70 EUR), 2009 m. – 49 280 Lt (14 272,47 EUR), 2010 m. – 34 004 Lt (9 848,24 EUR), 2011 m. – 82 091 Lt (23 775,20 EUR)).
R. B. ir D. B., tęsdami nusikalstamą veiką, būdami realiais UAB „V.t.p.“ valdytojais, veikdami vieninga tyčia su UAB „V.t.p.“ direktoriumi R. D., siekdami nuslėpti realiai iš UAB „ V.t.p.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas, R. B. asmeniškai ar per D. B. nurodė R. D. tyčia nefiksuoti finansinių operacijų UAB „V.t.p.“ buhalterinėje apskaitoje. R. D., vykdydamas realių valdytojų nurodymą, UAB „V.t.p.“ apskaitą iki 2010-02-26 tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) nurodė parengti kasos pajamų orderius pagal R. B. ar D. B. arba jo, R. D., pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašyti į kasos pajamų orderius mažesnę grynų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą (planą)“ arba šių pajamų visiškai neįtraukti į buhalterinę apskaitą, bei juos pasirašyti. Tokiu būdu, į UAB „V.t.p.“ buhalterinę apskaitą nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31 neįtraukė ne mažiau kaip 451 554 Lt (130 779,08 EUR) pajamų (2009 m. 08 mėn. - 17 507 Lt (5 070,38 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 17 458 Lt (5 056,19 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 20 192 Lt (5 848 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 7 273 Lt (2 106,41 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 13 918 Lt (4 030,93 EUR), 2010 m. - 173 463 Lt (50 238,36 EUR) ir 2011 m. - 201 743 Lt (58 428,81 EUR)).
Bendrai UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ buhalterinėje apskaitoje tyčia neatvaizdavo finansinių operacijų, susijusių su nurodytų bendrovių turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios viso sudaro ne mažiau kaip 1 308 649 Lt (379 010,95 EUR) pajamų.
R. B. ir D. B., toliau tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami išvengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, o D. B. jo nurodymu ofise, adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo jo, R. B., nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį darbuotojams, dirbusiems laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, neįtraukiant šių išlaidų į UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ buhalterinę apskaitą, kurios sudarė viso ne mažiau nei 255 646,45 Lt (74 040,33 EUR):
UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-01-01, ne mažiau kaip 22 245 Lt (6 442,60 EUR) pajamų,
UAB ,,Ro.“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 ne mažiau kaip 107 779 Lt (31 214,96 EUR) pajamų,
UAB ,,R.p.“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 ne mažiau kaip 15 450 Lt (4 474,63 EUR) pajamų,
UAB „V.t.p.“ laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 ne mažiau kaip 110 172,45 Lt (31 908,15 EUR) pajamų.
R. B., būdamas UAB „R.“, UAB Ro.“ ir UAB „R.p.“ direktoriumi, turinčiu teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, su D. B., žinodamas, jog jo vadovaujamų bendrovių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovių buhalterinės apskaitos registruose bei žinodamas, jog jis yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, o D. B., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia su R. B. ir R. D., žinodama, jog nurodytų bendrovių veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovių buhalterinės apskaitos registruose, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 tvarkydama UAB „R.“, UAB „Ro.“ UAB „R.p.“ ir nuo 2010-02-26 iki 2011-12-31 UAB „V.t.p.“ buhalterinę apskaitą, tyčia į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, bei įrašė į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.
R. B. ir D. B., būdami realiais UAB „V.t.p.“ valdytojais, veikdami vieninga tyčia su UAB „V.t.p.“ direktoriumi R. D., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, R. B. nurodžius R. D. į UAB „V.t.p.“ darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, o R. D. vykdant D. B. ar R. B. nurodymus, bei žinant, jog UAB „V. t. p.“ veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, ir žinant, jog jis, R. D., yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, R. D., vykdydamas R. B. nurodymą, nurodė UAB „V.t.p.“ iki 2010-02-26 buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), parengti bei įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, bei parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.
D. B. ir apskaitą tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), jų darbo minėtose taksi paslaugas teikiančiose bendrovėse laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, R. B. ir R. D. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktoriai, žinodami, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodami tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, po ko D. B. ir M. K. (P.) apskaitė bendrovių buhalterinėse apskaitose minėtas tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.
Dėl tokių R. B., D. B. ir R. D. nusikalstamų veiksmų laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neteisingai apskaitant ir deklaruojant išmokėtą darbo užmokestį UAB ,,R.“, UAB „Ro.“, UAB ,,R.p.“ ir nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 UAB ,,V.t.p.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių buvo pažeista 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str. nuostata, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.
- 6 str. 2 d. nuostata, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,
- 11 str. 1 d. nuostata, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“;
- 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ nuostatas;
- 14 str. 2 d. nuostata, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“;
- 16 str. 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus ir 3 d. - „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nuostatas;
- 21 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio BAĮ reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
Pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nuostatą „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei minėtų taisyklių 41 p. „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymo Nr. 340 ,,Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 13 p. nuostatas, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“.
2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 1 d. „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 27 str. „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“ ir 28 str. „už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“, nuostatas, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais ir UAB „V.t.p.“ 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais.
Tokias savo veiksmais R. B., D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija).
R. B. ir D. B. nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., įgyvendindami nusikalstamą sumanymą ir siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato - išvengti mokesčių, R. B. davė nurodymą įrašyti, o D. B. įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ ir nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 UAB „V.t.p.“ pajamas, pelną, turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:
R. B., būdamas UAB „R.“, UAB Ro.“ ir UAB „R.p.“ direktoriumi, turinčiu teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, veikdamas vieninga tyčia su apskaitą tvarkančia D. B., kuri pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatą, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, per tęstinį laikotarpį iš anksto žinodami, jog R. B. vadovaujamų įmonių veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, D. B.:
parengė UAB „R.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašė, po ko R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, o apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „R.“:
- pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM arba Pridėtinės vertės mokesčio) Nr. IX-751 įstatymo 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., 15 str. 1 d., 71 str. 1 d., 2 d., 4 d., 86 str., 92 str. 1 d., nes neįsiregistravo PVM mokėtoju, nuo 346 168 Lt (100 257,18 EUR) gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 38 017 Lt (11 010,48 EUR) pardavimo PVM;
- pažeidė Lietuvos Respublikos 2002-07-02 gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau GPM- arba Gyventojų pajamų mokesčio) Nr. IX-1007 5 str. 1 d., 22 str. 2 d., 23 str. 1 d. nuostatas, kadangi nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 22 245 Lt (6 442,60 EUR) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 5 354 Lt (1 550,63 EUR) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus;
- pažeidė 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau- VSDĮ arba Valstybinio socialinio draudimo) Nr. IX-I-1336 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d. nuostatas, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 22 245 Lt (6 442,60 EUR) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-31 bendrovė neišskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo VSD įmokų viso 7 558 Lt (2 188,95 EUR);
- pažeidė 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ arba 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo) Nr. I-1343 (2009-02-19 Nr. XI-183 redakcija) 18 str. 1 d. ir 17 str. 2 d. ir VSDĮ Nr. I-1336 (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 nauja redakcija) 7 str. 1 d. nuostatas, nuo darbuotojams 2009 m. buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto 3 375 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 203 Lt (58,79 EUR) PSD;
- pažeidė Lietuvos Respublikos 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo (toliau GFĮ arba Garantinio fondo įstatymo) Nr. VIII-1926 4 str. nuostatas ir už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-31 nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 22 245 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 38 Lt (11,01 EUR) GF įmokų;
- pažeidė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau PMĮ arba Pelno mokesčio įstatymo) Nr. IX-675 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas, neapskaitė 47 888 Lt apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 7 324 Lt (2 121,18 EUR) pelno mokesčio;
- pažeidė 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo (toliau LSDĮ arba Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo) 3 str., 4 str. 1 d., 5 str. 2 d., 8 str. nuostatas, neapskaičiavo, nepateikė VMI socialinio mokesčio deklaracijų (forma KIT702) už 2007 m. bei nedeklaravo ir nesumokėjo 1 167 Lt (337,99 EUR) (38 898x3/100) socialinio mokesčio;
D. B. parengė UAB „Ro.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ro.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį, ir pasirašė, po ko R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, bei apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31, bei deklaracijas elektroniniu būdu už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „Ro.“:
- pažeidė 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., 15 str. 1 d., 86 str. nuostatas, nes nuo 360 635 Lt (104 447,12 EUR) gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 82 402 Lt (23 865,27 EUR) pardavimo PVM;
- pažeidė 2002-07-02 GPM įstatymo Nr. IX-1007 5 str. 1 d., 22 str. 2 d., 23 str. 1 d. nuostatas, kadangi nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 107 779 Lt (31 214,96 EUR) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 18 651 Lt (5 401,70 EUR) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus;
- pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2007 m. - 11 458 Lt (3 318,47 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2008 m. - 17 937 Lt (5 194,91 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2009 m. - 28 220 Lt (8 173,08 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2010 m. - 26 718 Lt (7 738,07 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2011 m. - 23 446 Lt (6 790,43 EUR) išmokėtų A klasės išmokų;
- pažeidė 1991-05-21 VSDĮ Nr. IX-I-1336 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d. nuostatas, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 107 779 Lt (31 214,96 EUR) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė neišskaičiavo ir į VSDF fondo biudžetą nesumokėjo iš viso 41 438 Lt (12 001,27 EUR) VSD įmokų;
- pažeidė 2000-09-12 GFĮ Nr. VIII-1926 4 str. nuostatas ir už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 107 779 Lt (31 214,96 EUR) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 120 Lt (34,75 EUR) GF įmokų;
- pažeidė 2001-12-20 PMĮ Nr. IX-675 4 str. 1 d. , 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas, neapskaitė 298 341 Lt (86 405,53 EUR) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 40 099 Lt (11 613,47 EUR) pelno mokesčio;
- pažeidė 2005-06-07 LSMĮ 3 str., 4 str. 1 d., 5 str. 2 d., 8 str. „Metinės mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“ nuostatas, neapskaičiavo, nepateikė VMI socialinio mokesčio deklaracijų (forma KIT702) už 2007 m. bei nedeklaravo ir nesumokėjo 2 395 Lt (693,64 EUR) (79 818x3/100) socialinio mokesčio;
D. B. parengė UAB „R.p.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204), Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (FR0608), Socialinio mokesčio deklaracijas (KIT702) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, į šiuos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R.p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašė, po ko R. B., nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, bei apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31, bei deklaracijas elektroniniu būdu už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „R.p.“:
- pažeidė 2002 m. kovo 5 d. PVMĮ Nr. IX-751 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., 15 str. 1 d., 71 str. 1 d., 2 d., 4 d., 86 str., 92 str. 1 d., nuostatas, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju, nuo 710 527 Lt (205 782,84 EUR) gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 69 775 Lt (20 208,24 EUR) pardavimo PVM;
- pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2009 m. - 2 400 Lt (695,09 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2010 m. - 6 600 Lt (1 911,49 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2011 m. - 6 450 Lt (1 868,05 EUR) išmokėtų A klasės išmokų;
- pažeidė 1991-05-21 VSDĮ Nr. IX-I-1336 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d. nuostatas ir nesilaikė 2004-11-04 VSD įstatymo Nr. IX-2535 4 str. 1 d. 1 p., 2 p., 7 str. 1 d. (galiojo iki 2008-12-31), nes nuo neapskaityto 15 450 Lt (4 474,63 EUR) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė neišskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo Valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso 6 177 Lt (1 788,98 EUR);
- pažeidė 2000-09-12 GFĮ Nr. VIII-1926 4 str. nuostatas ir už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 15 450 Lt (4 474,63 EUR) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 15 Lt (11,01 EUR) GF įmokų;
- pažeidė 2001-12-20 PMĮ Nr. IX-675 4 str.1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas, neapskaitė 296 150 Lt (85 770,97 EUR) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 46 732 Lt (13 534,52 EUR) pelno mokesčio;
- pažeidė 2005-06-07 LSMĮ 3 str., 4 str. 1 d., 5 str. 2 d., 8 str. „Metinės mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“ nuostatas, už 2007 m. nedeklaravo (forma KIT702) ir nesumokėjo 2 897 Lt (839,03 EUR) (96 558x3/100) socialinio mokesčio.
Tęsdami nusikalstamą veiką, R. B. ir D. B., būdami realiais UAB „V.t.p.“ valdytojais, R. B. asmeniškai ar per D. B., UAB „V.t.p.“ direktoriui R. D., kuris pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 įstatymo 28 str. atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, nurodė parengti UAB „V.t.p.“ deklaracijas pagal R. B., ar D. B. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V.t.p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną, bei darbo užmokestį. R. D., vykdydamas R. B. ar D. B. nurodymus ir žinodamas, jog UAB „V.t.p.“ veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 apskaitą tvarkančiai M. K. (P.) nurodė parengti UAB „V.t.p.“ deklaracijas ir, kuriai parengus Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (FR0608), Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį ir jas pasirašius, o už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, D. B. parengus UAB „V.t.p.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas ir į šiuos dokumentus įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „V.t.p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną, bei darbo užmokestį ir pasirašius, R. D. nurodytus dokumentus pasirašė taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, bei apskaitą tvarkanti M. K. (P.) popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2009-08-05 iki 2009-12-31, bei apskaitą tvarkanti D. B. už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 Metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) ir deklaracijas (FR0572, FR0573, PLN204, FR0600) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 elektroniniu būdu pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl ko UAB „V. t. p.“:
- pažeidė 2002 m. kovo 5 d. PVMĮ Nr. IX-751 3 str. 1 d., 15 str. 1 d., 19 str. 1 d., 86 str. nuostatas ir laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 94 477 Lt (27 362,43 EUR) pardavimo PVM;
- pažeidė 2002 m. liepos 2 d. GPMĮ Nr. IX-1007 5 str. 1 d., 6 str. 1 d., 22 str. 2 d., 23 str. 1 d., 3 d., 24 str. 1 d., 2 d. ir VMI prie FM viršininko 2004-01-15 įsakymu Nr. VA-7 „Dėl mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 p., VMI prie FM viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-145 „Dėl metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (2007-12-10 redakcija Nr. VA-75, Žin., 2007, Nr. 134-5450) 23 p., 37 p., 39 p. nuostatas, nes laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 nuo išmokėto, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo 17 901, 53 Lt (5 184,64 EUR) GPM;
- pažeidė 1991-05-21 VSDĮ Nr. IX-I-1336 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d. bei Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1 d., 2 d. nuostatas, nes nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 110 172,45 Lt (31 908,15 EUR) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė neišskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 44 089, 94 Lt (12 769,33 EUR) VSD ir PSD įmokų;
- pažeidė 2000-09-12 GFĮ Nr. VIII-1926 4 str. nuostatas ir už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31 nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 110 172,45 Lt (31 908,15 EUR) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 110,17 Lt (31,91 EUR) GF įmokų;
- pažeidė 2001-12-20 PMĮ Nr. IX-675 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas, neapskaitė 451 554 Lt (130 779,08 EUR) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 45 709 Lt (13 238,24 EUR) pelno mokesčio.
Taigi R. B. ir D. B. nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdami bendrininkų grupe su R. D., R. B. davus nurodymą D. B. ir R. D. įrašyti, o D. B. įrašius į UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovių pajamas, pelną ir turtą, R. B. davė nurodymą jas pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu būdu, jie nurodytais laikotarpiais neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma sudaro 569 752,64 Lt (165 011,77 EUR), iš jų 41 906,53 Lt (12 136,97 EUR) GPM, 284 671 Lt (82 446,42 EUR) PVM, 139 864 Lt (40 507,41 EUR) pelno mokesčio, 283,17 Lt (82,01 EUR) įmokų į GF, 3 562 Lt (1 031,63 EUR) socialinio draudimo įmokų, 99 465,94 Lt (28 807,33 EUR) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo.
Tokias savo veiksmais R. B. ir D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).
R. D. veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe su R. B. ir D. B. organizavo ir vykdė apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, o būtent:
Jis, būdamas UAB „V.t.p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios vienintelė akcininkė nuo 2009-08-05 tapo R. D. (B.), o R. B. su D. B. realiais valdytojais, direktoriumi, nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe su R. B. ir D. B., vykdydamas R. B. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2007-01-01 parengtą nusikalstamos veikos planą – nuo 2009-08-05 nuslėpti vykdančios keleivių vežimą lengvaisiais taksi automobiliais UAB „V.t.p.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), veikdamas bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką, R. B. nurodymu, organizavo ir vykdė nurodytos bendrovės apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Jis, veikdamas bendro susitarimo ribose ir siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, R. B. nurodymu nustatė UAB „V.t.p.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas - „arendas (planus)“, kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nuo 2009-08-05 iki 2009-12-31 ne mažiau nei 653 Lt (189,12 EUR) per mėnesį, 2010 m. ne mažiau nei 684 Lt (198,10 EUR) per mėnesį, 2011 m. ne mažiau nei 688 Lt (199,26 EUR) per mėnesį, bei vykdydamas R. B. ar D. B. nurodymą, UAB „V.t.p.“ dirbusiems taksi vairuotojams nurodė grynuosius pinigus perduoti jam asmeniškai arba buhalterijoje dirbusioms M. K. (P.) arba A. S. (joms ikiteisminis tyrimas nutrauktas).
Vykdydami jo, R. D., nurodymą UAB „V.t.p.“ dirbantys taksi vairuotojai, laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per mėnesį pajamų už teikiamas taksi paslaugas, pristatė bei perdavė jam asmeniškai arba buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendą (planą)“ bendrą ne mažesnę kaip 904 187 Lt (261 870,66 EUR) (2009 m. 08 mėn. - 32 715 Lt (9 474,92 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 37 595 Lt (10 888,26 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 39 241 Lt (11 364,98 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 25 854 Lt (7 487,83 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 29 722 Lt (8 608,09 EUR), 2010 m. - 358 741 Lt (103 898,57 EUR), 2011 m. - 380 319 Lt (110 148 EUR)) suma.
Jis, žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda (planas)“, vykdydamas susitarimą su R. B., likusios vairuotojų gaunamų pajamų, nurodė neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, palikdamas ją vairuotojams kaip darbo užmokestį. Tokiu būdu į UAB „V.t.p.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis bei visiškai neapskaitė likusių taksi vairuotojų realiai gautų piniginių lėšų - dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasiliko sau kaip darbo užmokestį ir bendrai bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų - grynųjų pinigų sumų, kurios yra ne mažesnės kaip bendrovės vairuotojams priskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokestis ir su juo susijusių įmokų sumos, kurių dydis UAB „V.t.p.“ nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 sudarė viso nemažiau kaip 347 663 Lt (100 690,16 EUR) pajamų (2009 m. 08 mėn. - 13 747 Lt (3 981 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 14 328 Lt (4 149,67 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 15 632 Lt (4 527,34 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 13 234 Lt (3 832,83 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 12 818 Lt (3 712,35 EUR), 2010 m. - 132 978 Lt (38 513,09 EUR) ir 2011 m. - 144 926 Lt (41 973,47 EUR)).
Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką savo vadovavimo UAB „V.t.p.“ laikotarpiu, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir, kuris veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais, bei pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, kad ,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už juridinio asmens kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydamas realių bendrovės valdytojų, R. B. ar D. B. nurodymus, siekdamas nuslėpti realiai iš UAB „V.t.p.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, nurodė UAB „V.t.p.“ apskaitą iki 2010-02-26 tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), o nuo 2010-02-26 iki 2011-12-31 buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkančia D. B., tyčia, klastojo finansinius dokumentus - kasos pajamų orderius, juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašė mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą (planą)“ arba šių pajamų visiškai neįtraukė į bendrovės buhalterinę įmonių apskaitą, bei juos pasirašė.
Tokiu būdu UAB „V.t.p.“ buhalterinėje apskaitoje nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 neatvaizdavo finansinių operacijų grynųjų pinigų sumų, susijusių su bendrovės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios sudarė ne mažiau kaip 451 554 Lt (130 779,08 EUR) pajamų (2009 m. 08 mėn. - 17 507 Lt (5 070,38 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 17 458 Lt (5 056,19 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 20 192 Lt (5 848 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 7 273 Lt (2 106,41 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 13 918 Lt (4 030,93 EUR), 2010 m. - 173 463 Lt (50 238,36 EUR) ir 2011 m. - 201 743 Lt (58 428,81 EUR)).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų UAB „V.t.p.“ buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, R. B. ar D. B. nurodymu, nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą, t. y. D. B., ofise adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „V.t.p.“ darbuotojams nefiksuojant šių išlaidų buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso ne mažiau kaip 110 172,45 Lt (31 908,15 EUR).
Jis, būdamas UAB „V.t.p.“ direktoriumi, turinčiu teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas vieninga tyčia su realiais UAB „V.t.p.“ valdytojais R. B. ir D. B., žinodamas, jog jo vadovaujamos bendrovės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose bei žinodamas, jog jis yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nurodė iki 2010-02-26 UAB „V.t.p.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), o nuo 2010-02-26 iki 2011-12-31 buhalterinę apskaitą tvarkanti D. B., tyčia, į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenimis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, bei parengė ir įrašė į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo.
Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo taksi paslaugas teikiančioje UAB „V.t.p.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, R. D. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, po ko pastarieji apskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.
Dėl tokių jo, R. D., R. B. ir D. B. nusikalstamų veiksmų laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 neteisingai apskaitant ir deklaruojant išmokėtą darbo užmokestį UAB ,,V.t.p.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant bendrovės buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių buvo pažeista 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str. nuostata, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
- 6 str. 2 d. nuostata, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; kadangi apskaitos dokumentais nepagrindė ir bendrovių buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 neapskaitė visų už keleivių pervežimą lengvaisiais taksi automobiliais gautų pajamų, buhalterinės apskaitos registruose apskaitė duomenis apie tikrovės neatitinkantį darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį;
- 11 str. 1 d. nuostata, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“;
- 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ nuostatas;
- 14 str. 2 d. nuostata, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“
- 16 str. 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus ir 3 d. - „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nuostatas; bendrovės nepildė privalomų buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių galima būtų nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus;
- 21 str. 1 ir 2 d. nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio BAĮ reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nuostatą „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei minėtų taisyklių 41 p. „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymo Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 13 p. nuostatas, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“, taksi vairuotojų iš klientų surinktus grynuosius pinigus už taksi paslaugas nefiksuoja buhalterinėje apskaitoje, t. y. į bendrovės kasą iš klientų surinkti grynieji pinigai neįnešami.
2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 1 d. „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 27 str. „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“ ir 28 str. „už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“, nuostatas, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V.t.p.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais.
Tokias savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija).
Taip pat jis nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdamas vieninga tyčia su R. B. ir D. B., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato - išvengti mokesčių, R. B. arba D. B. nurodymu, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V.t.p.“ pajamas, pelną, turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:
Jis, būdamas UAB „V.t.p.“ direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia kartu su realiais UAB „V.t.p.“ valdytojais R. B. ir D. B., siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, kiekvienam bendrininkų grupės nariui veikiant bendro susitarimo ribose, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, bei atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 įstatymo 28 str. atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, vykdydamas R. B. ar D. B. nurodymus, per tęstinį laikotarpį iš anksto žinodamas, jog jo vadovaujamoje UAB „V.t.p.“ veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, nurodė apskaitą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parengti UAB „V.t.p.“ deklaracijas pagal jo, R. B. arba D. B. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „V.t.p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną, bei darbo užmokestį. M. K. (P.) parengus Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (FR0608), Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį ir jas pasirašius, o už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 UAB „V.t.p.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas parengus D. B. ir į šiuos dokumentus įrašius tikrovės neatitinkančiais duomenis apie UAB „V.t.p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną, bei darbo užmokestį ir pasirašius, jis, nurodytus dokumentus pasirašė taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, bei apskaitą tvarkantį M. K. (P.) popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2009-08-05 iki 2009-12-31, bei apskaitą tvarkantį D. B. deklaracijas (FR0572, FR0573, PLN204, FR0600) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir Metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 elektroniniu būdu pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl ko UAB „V.t.p.“:
- pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 str. 1 d., 15 str. 1 d., 19 str. 1 d., 86 str. nuostatas ir laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 94 477 Lt (27 362,43 EUR) pardavimo PVM;.
- pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 str. 1 d., 6 str. 1 d., 22 str. 2 d., 23 str. 1 d., 3 d., 24 str. 1 d., 2 d. ir VMI prie FM viršininko 2004-01-15 įsakymu Nr. VA-7 „Dėl mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 p., VMI prie FM viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-145 „Dėl metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (2007-12-10 redakcija Nr. VA-75, Žin., 2007, Nr. 134-5450) 23 p., 37 p., 39 p. nuostatas, nes laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 nuo išmokėto, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, neapskaitė, nedeklaravo ir nesimokėjo 17 901, 53 Lt (5 184,64 EUR) GPM;
- pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d. bei Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1 d., 2 d. nuostatas, nes nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė neišskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 44 089, 94 (12 769,33 EUR) VSD ir PSD įmokų;
- pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. nuostatas ir už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31 nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 110 172,45 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 110,17 Lt (31,91 EUR) GF įmokų;
- pažeidė Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas, neapskaitė 450 554 Lt apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 45 709 Lt (13 238,24 EUR) pelno mokesčio.
Taigi jis, nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdamas bendrininkų grupe su R. B. ir D. B., pastarųjų nurodymu, sąmoningai įrašė į UAB „V.t.p.“ deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną, turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu būdu, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma sudaror 202 287,64 Lt (58 586,55 EUR).
Tokias savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).
Juridinis asmuo UAB „Ro.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini)VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus R. B., turinčio teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuris veikė UAB „Ro.“ vardu, jo naudai ir interesais, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe su D. B., nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti juridinio asmens UAB „Ro.“ tikrąjį turtą (pajamas ir išlaidas), organizavo ir vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Ro.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, o būtent:
R. B., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2007-01-01, parengė nusikalstamos veikos planą - nuslėpti keleivių vežimą lengvaisiais taksi automobiliais vykdančios UAB „Ro.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), organizavo bendrovės apgaulingą buhalterinę apskaitą, kiekvienam bendrininkų grupės nariui veikiant bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką.
R. B. organizuodamas juridinio asmens UAB „Ro.“ veiklą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose nustatė UAB „Ro.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas - „arendas (planus)“, kurios vienam bendrovės taksi vairuotojui 2007 m. sudarė ne mažiau nei 350 Lt (101,37 EUR) per mėnesį, 2008 m. sudarė ne mažiau nei 350 Lt (101,37 EUR) per mėnesį, 2009 m. sudarė ne mažiau nei 300 Lt (86,89 EUR) per mėnesį, 2010 m. sudarė ne mažiau nei 300 Lt (86,89 EUR) per mėnesį, 2011 m. sudarė ne mažiau nei 400 Lt (115,85 EUR) per mėnesį, bei nurodė UAB „Ro.“ dirbantiems taksi vairuotojams privalomas grynųjų pinigų sumas pristatyti asmeniškai jam arba D. B. į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), jiems nesant, grynuosius pinigus palikti dirbančioms dispečerėms.
Vykdydami R. B., nurodymą, UAB „Ro.“ dirbantys taksi vairuotojai, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per mėnesį pajamų už teikiamas taksi paslaugas, pristatė bei perdavė R. B., o jam nesant D. B. ar paliekant dispečerinėje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendą (planą)“ bendrą ne mažesnę kaip 1 020 825 Lt (295 651,36 EUR) (2007 m. - 207 697 Lt (60 153,21 EUR), 2008 m. - 225 125 Lt (65 200,71 EUR), 2009 m. - 169 530 Lt (49 099,28 EUR), 2010 m. - 205 135 Lt (59 411,20 EUR), 2011 m. -213 338 Lt (61 786,95 EUR) suma.
R. B., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda (planas)“, likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies nurodė neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, paliekant ją vairuotojams kaip darbo užmokestį ir bendrai bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų - grynųjų pinigų sumų, kurios yra ne mažesnės kaip bendrovės vairuotojams priskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokestis ir su juo susijusių įmokų sumos, kurių dydis UAB „Ro.“ nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 sudarė ne mažiau kaip 107 779 Lt (31 214,96 EUR) pajamų (2007 m. - 11 458 Lt (3 318,47 EUR), 2008 m. - 17 937 Lt (5 194,91 EUR), 2009 m. - 28 220 Lt (8 173,08 EUR), 2010 m. - 26 718 Lt (7 738,07 EUR), 2011 m. - 23 446 Lt (6 790,43 EUR)).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką juridinis asmuo UAB „Ro.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir, kuris veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais, bei pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, kad ,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už juridinio asmens kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas nuslėpti realiai iš UAB „Ro.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, su buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkančia D. B. klastojo finansinius dokumentus - kasos pajamų orderius, juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašė mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą (planą)“ bei visiškai neapskaitė likusių taksi vairuotojų realiai gautų piniginių lėšų - dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai UAB „Ro.“ buhalterinėje apskaitoje nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neatvaizdavo finansinių operacijų susijusių su bendrovės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios sudarė ne mažiau kaip 460 635 Lt (133 409,12 EUR) pajamų (2007 m. – 129 212 Lt (37 422,38 EUR), 2008 m. – 98 329 Lt (28 478,05 EUR), 2009 m. – 62 591 Lt (18 127,61 EUR), 2010 m. – 98 616 Lt (28 561,17 EUR), 2011 m. – 71 885 Lt (20 819,34 EUR)).
Juridinis asmuo UAB „Ro.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., kuris siekdamas išvengti juridinio asmens naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų bendrovės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą, t. y. D. B., ofise adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „Ro.“ darbuotojams nefiksuojant šių išlaidų buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso ne mažiau kaip 107 779 Lt (31 214,96 EUR).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką juridinis asmuo UAB „Ro.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., turinčio teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir veikusio vieninga tyčia su D. B., žinodamas, jog vadovaujamos bendrovės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, o jis yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 UAB „Ro.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti D. B., tyčia, į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenimis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį ir parengė bei įrašė į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo. D. B. parengus bei pateikus pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, R. B. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. B., po ko ji apskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.
Dėl tokių juridinio asmens UAB „Ro.“, atstovaujančio direktoriaus R. B. veikusio vieninga tyčia su D. B. nusikalstamų veiksmų, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neteisingai apskaitant ir deklaruojant išmokėtą darbo užmokestį UAB ,,Ro.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant bendrovės buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių, pažeidė 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
- 6 str. 2 d. reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
- 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuostatas;
- 14 str. 2 d. nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“ ;
- 16 str. 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus ir 3 d. – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nuostatas;
- 21 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad „ Už apskaitos organizavimą pagal šio BAĮ reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nuostatą „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei minėtų taisyklių 41 p. „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“;
2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 1 d. „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 27 str. „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“ ir 28 str. „už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“, nuostatas.
Dėl to iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens UAB „Ro.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais.
Tokias savo veiksmais juridinis asmuo UAB „Ro.“ kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija.)
Juridinis asmuo UAB „Ro.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., veikusio UAB „Ro.“ vardu, jo naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdamas vieninga tyčia su D. B., siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „Ro.“ pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:
Juridinis asmuo UAB „Ro.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., turinčio teisę priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, žinodamas, kad per tęstinį laikotarpį jo vadovaujamoje bendrovėje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 apskaitą tvarkančiai D. B. parengus UAB „Ro.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, į šiuos dokumentus įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Ro.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį, ir pasirašius, jis - R. B. nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, bei apskaitą tvarkantį D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31, bei deklaracijas elektroniniu būdu už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „Ro.“:
- pažeidė 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., 15 str. 1 d., 86 str. nuostatas, nes nuo 360 635 Lt (104 447,12 EUR) gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 82 402 Lt (23 865,27 EUR) pardavimo PVM;
- pažeidė 2002-07-02 GPM įstatymo Nr. IX-1007 5 str. 1 d., 22 str. 2 d., 23 str. 1 d. nuostatas, kadangi nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 107 779 Lt (31 214,96 EUR) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 18 651 Lt (5 401,70 EUR) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus;
- pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2007 m. - 11 458 Lt (3 318,47 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2008 m. - 17 937 Lt (5 194,91 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2009 m. - 28 220 Lt (8 173,08 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2010 m. - 26 718 Lt (7 738,07 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2011 m. - 23 446 Lt (6 790,43 EUR) išmokėtų A klasės išmokų;
- pažeidė 1991-05-21 VSDĮ Nr. IX-I-1336 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d. nuostatas, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 107 779 Lt (31 214,96 EUR) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė neišskaičiavo ir į VSDF fondo biudžetą nesumokėjo iš viso 41 438 Lt (12 001,27 EUR) VSD įmokų;
- pažeidė 2000-09-12 GFĮ Nr. VIII-1926 4 str. nuostatas ir už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 107 779 Lt (31 214,96 EUR) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 120 Lt (34,75 EUR) GF įmokų;
- pažeidė 2001-12-20 PMĮ Nr. IX-675 4 str. 1 d. , 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas, neapskaitė 298 341 Lt (86 405,53 EUR) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 40 099 Lt (11 613,47 EUR) pelno mokesčio;
- pažeidė 2005-06-07 LSMĮ 3 str., 4 str. 1 d., 5 str. 2 d., 8 str. „Metinės mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“ nuostatas, neapskaičiavo, nepateikė VMI socialinio mokesčio deklaracijų (forma KIT702) už 2007 m. bei nedeklaravo ir nesumokėjo 2 395 Lt (693,64 EUR) (79 818x3/100) socialinio mokesčio;
Tokiu būdu, juridinis asmuo UAB „Ro.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., veikusio bendrininkų grupėje su D. B., nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, sąmoningai įrašė į UAB „Ro.“ deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną, turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu būdu, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma sudaro 185 105 Lt (53 610,11 EUR).
Tokias savo veiksmais juridinis asmuo UAB „Ro.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).
Juridinis asmuo UAB „R.p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus R. B., turinčio teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuris veikė UAB „R.p.“ vardu, jo naudai ir interesais, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe su D. B., nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti juridinio asmens UAB „R.p.“ tikrąjį turtą (pajamas ir išlaidas), organizavo ir vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „R.p.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, o būtent:
R. B., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2007-01-01, parengė nusikalstamos veikos planą - nuslėpti keleivių vežimą lengvaisiais taksi automobiliais vykdančios UAB „R.p.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), organizavo bendrovės apgaulingą buhalterinę apskaitą, kiekvienam bendrininkų grupės nariui veikiant bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką.
R. B. organizuodamas juridinio asmens UAB „R.p.“ veiklą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose nustatė UAB „R.p.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas - „arendas (planus)“, kurios vienam bendrovės taksi vairuotojui sudarė ne mažiau nei 600 Lt (173,77 EUR) per mėnesį, 2008 m. ne mažiau nei 650 Lt (188,25 EUR) per mėnesį, 2009 m. - ne mažiau nei 800 Lt (231,70 EUR) per mėnesį, 2010 m. ne mažiau nei 800 Lt (231,70 EUR) per mėnesį, 2011 m. ne mažiau nei 650 Lt (188,25 EUR) per mėnesį, bei nurodė UAB „R.p.“ dirbantiems taksi vairuotojams privalomas grynųjų pinigų sumas pristatyti asmeniškai jam arba D. B. į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), jiems nesant, grynuosius pinigus palikti dirbančioms dispečerėms.
Vykdydami R. B., nurodymą, UAB „R.p.“ dirbantys taksi vairuotojai, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per mėnesį pajamų už teikiamas taksi paslaugas, pristatė bei perdavė R. B., o jam nesant D. B. ar paliekant dispečerinėje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendą (planą)“ bendrą ne mažesnę kaip 501 370 Lt (145 206,79 EUR) (2007 m. - 132 790 Lt (38 458,64 EUR), 2008 m. - 83 295 Lt (24 123,90 EUR), 2009 m. - 86 570 Lt (25 072,41 EUR), 2010 m. - 49 850 Lt (14 437 56 EUR), 2011 m. - 148 865 Lt (43 114,28 EUR)) suma.
R. B., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda (planas)“, likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies nurodė neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, paliekant ją vairuotojams kaip darbo užmokestį ir bendrai bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų - grynųjų pinigų sumų, kurios yra ne mažesnės kaip bendrovės vairuotojams priskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokestis ir su juo susijusių įmokų sumos, kurių dydis UAB „R.p.“ nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 sudarė ne mažiau kaip 209 157 Lt (60 576,05 EUR) pajamų (2007 m. - 52 187 Lt (15 114,80 EUR), 2008 m. - 41 241 Lt (11 944,22 EUR), 2009 m. - 31 509 Lt (9 125,64 EUR), 2010 m. - 23 833 Lt (6 902,51 EUR), 2011 m. - 60 387 Lt (17 489,28 EUR)).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką juridinis asmuo UAB „R.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir, kuris veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais, bei pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, kad ,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už juridinio asmens kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas nuslėpti realiai iš UAB „R.p.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, su buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkančia D. B. klastojo finansinius dokumentus - kasos pajamų orderius, juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašė mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą (planą)“ bei visiškai neapskaitė likusių taksi vairuotojų realiai gautų piniginių lėšų - dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai UAB „R.p.“ buhalterinėje apskaitoje nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neatvaizdavo finansinių operacijų susijusių su bendrovės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios sudarė ne mažiau kaip 316 692 Lt (91 702,97 EUR) pajamų (2007 m. – 99 633 Lt (28 855,71 EUR), 2008 m. – 54 018 Lt (15 644,70 EUR), 2009 m. – 49 280 Lt (14 272,47 EUR), 2010 m. – 34 004 Lt (9 848,24 EUR), 2011 m. – 82 091 Lt (23 775,20 EUR)).
Juridinis asmuo UAB „R.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., kuris siekdamas išvengti juridinio asmens naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų bendrovės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą, t. y. D. B., ofise adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „R.p.“ darbuotojams nefiksuojant šių išlaidų buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso ne mažiau kaip15 450 Lt (4 474,63 EUR).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką juridinis asmuo UAB „R.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., turinčio teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir veikusio vieninga tyčia su D. B., žinodamas, jog vadovaujamos bendrovės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, o jis yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 UAB „R.p.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti D. B., tyčia, į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenimis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį ir parengė bei įrašė į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo. D. B. parengus bei pateikus pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, R. B. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. B., po ko ji apskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.
Dėl tokių juridinio asmens UAB „R.p.“, atstovaujančio direktoriaus R. B. veikusio vieninga tyčia su D. B. nusikalstamų veiksmų, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neteisingai apskaitant ir deklaruojant išmokėtą darbo užmokestį UAB ,,R.p.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant bendrovės buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių, pažeidė 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
- 6 str. 2 d. reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
- 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuostatas;
- 14 str. 2 d. nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“ ;
- 16 str. 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus ir 3 d. – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nuostatas;
- 21 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad „ Už apskaitos organizavimą pagal šio BAĮ reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nuostatą „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei minėtų taisyklių 41 p. „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“;
2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 1 d. „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 27 str. „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“ ir 28 str. „už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“, nuostatas.
Dėl to iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens UAB „R.p.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais.
Tokias savo veiksmais juridinis asmuo UAB „R.p.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija).
Juridinis asmuo UAB „R.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., veikusio UAB „R.p.“ vardu, jo naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdamas vieninga tyčia su D. B., siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „R.p.“ pajamas, pelną, turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:
Juridinis asmuo UAB „R.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., turinčio teisę priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, žinodamas, kad per tęstinį laikotarpį jo vadovaujamoje bendrovėje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 apskaitą tvarkančiai D. B. parengus UAB „R.p.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204), Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (FR0608), Socialinio mokesčio deklaracijas (KIT702) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas, į šiuos dokumentus įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R.p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašius, jis - R. B., nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, bei apskaitą tvarkantį D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31, bei deklaracijas elektroniniu būdu už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to UAB „R.p.“:
- pažeidė 2002 m. kovo 5 d. PVMĮ Nr. IX-751 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., 15 str. 1 d., 71 str. 1 d., 2 d., 4 d., 86 str., 92 str. 1 d., nuostatas, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju, nuo 710 527 Lt (205 782,84 EUR) gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 69 775 Lt (20 208,24 EUR) pardavimo PVM;
- pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. VA-145 „Dėl Metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, nes Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (FR0573) ir jos priede FR0573A Bendrovė turėjo papildomai deklaruoti: 2009 m. - 2 400 Lt (695,09 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2010 m. - 6 600 Lt (1 911,49 EUR) išmokėtų A klasės išmokų, 2011 m. - 6 450 Lt (1 868,05 EUR) išmokėtų A klasės išmokų;
- pažeidė 1991-05-21 VSDĮ Nr. IX-I-1336 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d. nuostatas ir nesilaikė 2004-11-04 VSD įstatymo Nr. IX-2535 4 str. 1 d. 1 p., 2 p., 7 str. 1 d. (galiojo iki 2008-12-31), nes nuo neapskaityto 15 450 Lt (4 474,63 EUR) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė neišskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo Valstybinio socialinio draudimo įmokų iš viso 6 177 Lt (1 788,98 EUR);
- pažeidė 2000-09-12 GFĮ Nr. VIII-1926 4 str. nuostatas ir už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 15 450 Lt (4 474,63 EUR) darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 15 Lt (11,01 EUR) GF įmokų;
- pažeidė 2001-12-20 PMĮ Nr. IX-675 4 str.1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas, neapskaitė 296 150 Lt (85 770,97 EUR) apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 46 732 Lt (13 534,52 EUR) pelno mokesčio;
- pažeidė 2005-06-07 LSMĮ 3 str., 4 str. 1 d., 5 str. 2 d., 8 str. „Metinės mokesčio deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius“ nuostatas, už 2007 m. nedeklaravo (forma KIT702) ir nesumokėjo 2 897 Lt (839,03 EUR) (96 558x3/100) socialinio mokesčio.
Taigi, juridinis asmuo UAB „R.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., veikusio bendrininkų grupėje su D. B., nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, jo nurodymu, sąmoningai įrašė į UAB „R.p.“ deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną, turtą jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu būdu, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma sudaro 125 596 Lt (36 375,12 EUR).
Tokias savo veiksmais juridinis asmuo UAB „R.p.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).
Juridinis asmuo UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), dabartinė buveinė adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus R. B., turinčio teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuris veikė UAB „R.“ vardu, jo naudai ir interesais, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe su D. B., nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti juridinio asmens UAB „R.“ tikrąjį turtą (pajamas ir išlaidas), organizavo ir vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, o būtent:
R. B., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2007-01-01, parengė nusikalstamos veikos planą - nuslėpti keleivių vežimą lengvaisiais taksi automobiliais vykdančios UAB „R.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), organizavo bendrovės apgaulingą buhalterinę apskaitą, kiekvienam bendrininkų grupės nariui veikiant bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką.
R. B. organizuodamas juridinio asmens UAB „R.“ veiklą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose nustatė UAB „R.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas - „arendas (planus)“, kurios vienam bendrovės taksi vairuotojui nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 sudarė ne mažiau nei 658 Lt (190,57 EUR) per mėnesį, bei nurodė UAB „R.“ dirbantiems taksi vairuotojams privalomas grynųjų pinigų sumas pristatyti asmeniškai jam arba D. B. į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), jiems nesant, grynuosius pinigus palikti dirbančioms dispečerėms.
Vykdydami R. B., nurodymą, UAB „R.“ dirbantys taksi vairuotojai, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per mėnesį pajamų už teikiamas taksi paslaugas, pristatė bei perdavė R. B., o jam nesant D. B. ar paliekant dispečerinėje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendą (planą)“ bendrą ne mažesnę kaip 187 662 Lt (54 350,67 EUR) (2007 m. - 90 696 Lt (26 267,38 EUR), 2008 m. - 65 535 Lt (18 980,24 EUR), 2009 m. - 30 379 Lt (8 798,37 EUR), 2010 m. - 1 053 Lt (304,97 EUR)) suma.
R. B., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda (planas)“, likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies nurodė neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, paliekant ją vairuotojams kaip darbo užmokestį ir bendrai bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų - grynųjų pinigų sumų, kurios yra ne mažesnės kaip bendrovės vairuotojams priskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokestis ir su juo susijusių įmokų sumos, kurių dydis UAB „R.“ nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 sudarė ne mažiau kaip 156 546 Lt (45 338,86 EUR) pajamų (2007 m. - 68 732 Lt (19 906,16 EUR), 2008 m. - 63 560 Lt (18 408,25 EUR), 2009 m. - 23 463 Lt (6 795,35 EUR), 2010 m. - 791 Lt (229,09 EUR)).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką juridinis asmuo UAB „R.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir, kuris veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais, bei pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, kad ,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už juridinio asmens kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas nuslėpti realiai iš UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, su buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkančia D. B. klastojo finansinius dokumentus - kasos pajamų orderius, juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašė mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą (planą)“ bei visiškai neapskaitė likusių taksi vairuotojų realiai gautų piniginių lėšų - dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neatvaizdavo finansinių operacijų susijusių su bendrovės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios sudarė ne mažiau kaip 79 768 Lt (23 102,41 EUR) pajamų (2007 m. – 54 720 Lt (15 848 EUR), 2008 m. – 15 489 Lt (4 485,92 EUR), 2009 m. – 6 416 Lt (4 754,40 EUR), 2010 m. – 3 143 Lt (910,27 EUR)).
Juridinis asmuo UAB „R.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., kuris siekdamas išvengti juridinio asmens naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų bendrovės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą, t. y. D. B., ofise adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „R.“ darbuotojams nefiksuojant šių išlaidų buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso ne mažiau kaip 22 245 Lt (6 442,60 EUR).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką juridinis asmuo UAB „R.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., turinčio teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir veikusio vieninga tyčia su D. B., žinodamas, jog vadovaujamos bendrovės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, o jis yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 UAB „R.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti D. B., tyčia, į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenimis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį ir parengė bei įrašė į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo. D. B. parengus bei pateikus pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, R. B. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. B., po ko ji apskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.
Dėl tokių juridinio asmens UAB „R.“, atstovaujančio direktoriaus R. B. veikusio vieninga tyčia su D. B. nusikalstamų veiksmų, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 neteisingai apskaitant ir deklaruojant išmokėtą darbo užmokestį UAB ,,R.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant bendrovės buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių, pažeidė 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
- 6 str. 2 d. reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
- 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuostatas;
- 14 str. 2 d. nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“ ;
- 16 str. 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus ir 3 d. – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nuostatas;
- 21 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad „ Už apskaitos organizavimą pagal šio BAĮ reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nuostatą „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei minėtų taisyklių 41 p. „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“;
2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 1 d. „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 27 str. „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“ ir 28 str. „už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“, nuostatas.
Dėl to iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens UAB „R.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais.
Tokias savo veiksmais juridinis asmuo UAB „R.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija).
Juridinis asmuo UAB „R.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., veikusio UAB „R.“ vardu, jo naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdamas vieninga tyčia su D. B., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato - išvengti mokesčių, jo – R. B. nurodymu, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „R.“ pajamas, pelną, turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:
Juridinis asmuo UAB „R.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., turinčio teisę priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, žinodamas, kad per tęstinį laikotarpį jo vadovaujamoje bendrovėje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 apskaitą tvarkančiai D. B. parengus UAB „R.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas ir į šiuos dokumentus įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „R.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną bei darbo užmokestį ir pasirašius, jis, nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, bei apskaitą tvarkanti D. B. popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl to juridinis asmuo UAB „R.“:
- pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įstatymo 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., 15 str. 1 d., 71 str. 1 d., 2 d., 4 d., 86 str., 92 str. 1 d., nes neįsiregistravo PVM mokėtoju, nuo 346 168 Lt (100 257,18 EUR) gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 38 017 Lt (11 010,48 EUR) pardavimo PVM;
- pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 2 d., 23 str. 1 d. nuostatas, kadangi nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 22 245 Lt (6 442,60 EUR) darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 5 354 Lt (1 550,63 EUR) GPM nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus;
- pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-I-1336 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d. nuostatas, nes nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 22 245 Lt (6 442,60 EUR) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-31 bendrovė neišskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo VSD įmokų viso 7 558 Lt (2 188,95 EUR);
- pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2009-02-19 Nr. XI-183 redakcija) 18 str. 1 d. ir 17 str. 2 d. ir VSDĮ Nr. I-1336 (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 nauja redakcija) 7 str. 1 d. nuostatas, nuo darbuotojams 2009 m. buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto 3 375 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 203 Lt (58,79 EUR) PSD;
- pažeidė Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. nuostatas ir už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-08-31 nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 22 245 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 38 Lt (11,01 EUR) GF įmokų;
- pažeidė Pelno mokesčio Nr. IX-675 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas, neapskaitė 47 888 Lt apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 7 324 Lt (2 121,18 EUR) pelno mokesčio;
- pažeidė Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 3 str., 4 str. 1 d., 5 str. 2 d., 8 str. nuostatas, neapskaičiavo, nepateikė VMI socialinio mokesčio deklaracijų (forma KIT702) už 2007 m. bei nedeklaravo ir nesumokėjo 1 167 Lt (337,99 EUR) (38 898x3/100) socialinio mokesčio;
Taigi, juridinis asmuo UAB „R.“, atstovaujamas direktoriaus R. B., veikusio bendrininkų grupėje su D. B., nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, sąmoningai įrašė į UAB „R.“ deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovių pajamas, pelną, turtą ir jas pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu būdu, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma sudaro 59 661 Lt (17 279,02 EUR).
Tokias savo veiksmais juridinis asmuo UAB „R.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat R. B. ir D. B. buvo kaltinami tuo, kad veikdami vieninga tyčia, siekdami nuslėpti ir įteisinti savo pačių ir kito asmens pinigus bei jų šaltinį, žinodami, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, dalį pinigų panaudojo sudarydami sandorius, bei kitą dalį pinigų naudojo bendrovių ūkinėje veikloje, o būtent:
Jie, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdami vieninga tyčia būdami UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ realiais valdytojais bei veiklos koordinatoriais, siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamų veikų rezultatą - ne mažiau nei 1 308 649 Lt (379 010, 95 EUR), gautų sąmoningai apgaulingai tvarkant nurodytų įmonių buhalterinę apskaitą, įrašant į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, privalomai teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, žinomai neteisingus duomenis apie nurodytų įmonių pajamas, pelną ir turtą bei tokiu būdu apgaule išvengdami savo ir juridinių asmenų naudai ir interesais didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, dalį - nemažiau kaip 255 646,45 Lt (74 040,33 EUR) grynųjų pinigų naudojo UAB „R.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ ūkinėje veikloje - išmokėdami, ofise, adresu (duomenys neskelbtini), R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurie sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį įmonių darbuotojams, t. y. UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, išmokėjo grynaisiais pinigais nemažiau kaip 22 245 Lt (6 442,60 EUR), UAB ,,Ro.“ išmokėjo grynaisiais pinigais nemažiau kaip 107 779 Lt (31 214,96 EUR), UAB ,,R.p.“ išmokėjo grynaisiais pinigais nemažiau kaip 15 450 Lt (4 474,63 EUR) ir UAB „V.t.p.“ laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 išmokėjo grynaisiais pinigais nemažiau kaip 110 172,45 Lt (31 908,15 EUR); laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 R. B. vardu sudarė finansinius sandorius nuslepiant gautų pinigų kilmę ir šaltinius, bei įgijo (97 vnt.) transporto priemonių už 481 067,84 Lt (139 326,88 EUR), iš kurių nemažiau kaip 178 114,22 Lt (51 585,44 EUR) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, kurias naudojo bendrovių ūkinėje veikloje; 2010-07-01 pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1015/2650 dalį 0,2650 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) už 370 000 Lt (107 159,41 EUR) kurių nemažiau kaip 131 496,41 Lt (38 083,99 EUR) panaudojo iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų.
Tokiu būdu, sudarydami sandorius ir panaudodami pinigus įmonių ūkinėje veikloje įteisino dalį pinigų, įgytų iš nusikalstamos veikos. Tokias savo veiksmais D. B. ir R. B. buvo klatinami įvykdę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992, įsigal. 2004-02-14 redakcija).
Taip pat šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas juridinis asmuo UAB „V.t.p.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), dabartinė buveinė adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus R. D., turinčio teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuris veikė UAB „V.t.p.“ vardu, jo naudai ir interesais, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe su realiais bendrovės valdytojais R. B. ir D. B., nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti juridinio asmens UAB „V.t.p.“ tikrąjį turtą (pajamas ir išlaidas), R. B. nurodymu organizavo ir vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „V.t.p.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:
R. D., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens UAB „V.t.p.“ naudai ir interesais, vykdydamas R. B. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2007-01-01 parengtą nusikalstamos veikos planą - nuslėpti keleivių vežimą lengvaisiais taksi automobiliais vykdančios UAB „V.t.p.“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas bei išlaidas), organizavo bendrovės apgaulingą buhalterinę apskaitą, kiekvienam bendrininkų grupės nariui veikiant bendro susitarimo ribose rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką.
R. D. organizuodamas juridinio asmens UAB „V.t.p.“ veiklą, siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau - BAĮ) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, R. B. nurodymu nustatė UAB „V.t.p.“ taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų privalomas pateikti grynųjų pinigų sumas - „arendas“ (planus), kurios vienam taksi vairuotojui sudarė nuo 2009-08-05 iki 2009-12-31 ne mažiau nei 653 Lt (189,12 EUR) per mėnesį, 2010 m. ne mažiau nei 684 Lt (198,10 EUR) per mėnesį, 2011 m. ne mažiau nei 688 Lt (199,26 EUR) per mėnesį, bei vykdydamas R. B. ar D. B. nurodymą, UAB „V.t.p.“ dirbusiems taksi vairuotojams nurodė grynuosius pinigus perduoti jam asmeniškai arba buhalterijoje dirbusioms M. K. (P.) arba A. S. (joms ikiteisminis tyrimas nutrauktas).
Vykdydami R. D. nurodymą, UAB „V.t.p.“ dirbantys taksi vairuotojai, laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31, nepriklausomai nuo pastarųjų gautų per mėnesį pajamų už teikiamas taksi paslaugas, pristatė bei perdavė buhalterijoje dirbusiems asmenims, grynaisiais pinigais „arendą“ (planą) bendrą ne mažesnę kaip 904 187 Lt (261 870,66 EUR) (2009 m. 08 mėn. - 32 715 Lt (9 474,92 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 37 595 Lt (10 888,26 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 39 241 Lt (11 364,98 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 25 854 Lt (7 487,83 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 29 722 Lt (8 608,09 EUR), 2010 m. - 358 741 Lt (103 898,57 EUR), 2011 m. - 380 319 Lt (110 148 EUR)) suma.
R. D., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda (planas)“, vykdydamas susitarimą su R. B., likusios vairuotojų gaunamų pajamų dalies nurodė neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, paliekant ją vairuotojams kaip darbo užmokestį ir bendrai bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo finansinių operacijų - grynųjų pinigų sumų, kurios yra ne mažesnės kaip bendrovės vairuotojams priskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokestis ir su juo susijusių įmokų sumos, kurių dydis UAB „V.t.p.“ nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 sudarė viso ne mažiau kaip 347 663 Lt (100 690,16 EUR) pajamų (2009 m. 08 mėn. - 13 747 Lt (3 981 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 14 328 Lt (4 149,67 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 15 632 Lt (4 527,34 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 13 234 Lt (3 832,83 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 12 818 Lt (3 712,35 EUR), 2010 m. - 132 978 Lt (38 513,09 EUR) ir 2011 m. - 144 926 Lt (41 973,47 EUR)).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką juridinis asmuo UAB „V.t.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. D., turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir, kuris veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais, bei pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, kad ,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už juridinio asmens kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdydamas realių bendrovės valdytojų R. B. ar D. B. nurodymus, siekdamas nuslėpti realiai iš UAB „V.t.p.“ ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas ir suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, nurodė UAB „V.t.p.“ apskaitą iki 2010-02-26 tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), o nuo 2010-02-26 iki 2011-12-31 su buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkančia D. B. klastojo finansinius dokumentus - kasos pajamų orderius, juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai vairuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas, t. y. įrašė mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą (planą)“ bei visiškai neapskaitė likusių taksi vairuotojų realiai gautų piniginių lėšų - dalies pajamų gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai pasilikdavo sau kaip darbo užmokestį, bendrai UAB „V.t.p.“ buhalterinėje apskaitoje nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 neatvaizdavo finansinių operacijų grynųjų pinigų sumų, susijusių su bendrovės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios sudarė ne mažiau kaip 451 554 Lt (130 779,08 EUR) pajamų (2009 m. 08 mėn. - 17 507 Lt (5 070,38 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 17 458 Lt (5 056,19 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 20 192 Lt (5 848 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 7 273 Lt (2 106,41 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 13 918 Lt (4 030,93 EUR), 2010 m. - 173 463 Lt (50 238,36 EUR) ir 2011 m. - 201 743 Lt (58 428,81 EUR)).
Juridinis asmuo UAB „V.t.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. D., kuris siekdamas išvengti juridinio asmens naudai valstybei mokamų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčių, valstybinių socialinių draudimo įmokų bei privalomų sveikatos draudimų įmokų), taip pat įmokų į garantinį fondą, apskaitomų bendrovės buhalterinėje apskaitoje nuo išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio, R. B. ar D. B. nurodymu, nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 organizavo neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą, t. y. D. B., ofise adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo R. B. nustatytas grynųjų pinigų sumas „vokeliuose“, kurios sudarė sutartą, darbo sutartyse nenumatytą, darbo užmokesčio dalį UAB „V.t.p.“ darbuotojams nefiksuojant šių išlaidų buhalterinėje apskaitoje, kurios sudarė viso ne mažiau kaip 110 172,45 Lt (31 908,15 EUR).
Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką juridinis asmuo UAB „V.t.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. D., turinčio teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir veikusio vieninga tyčia su realiais UAB „V.t.p.“ valdytojais R. B. ir D. B., žinodamas, jog vadovaujamos bendrovės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, o jis yra atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, nurodė iki 2010-02-26 UAB „V.t.p.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyriausiajai buhalterei M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas), o nuo 2010-02-26 iki 2011-12-31 buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. B., kuri tyčia į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenimis apie darbuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį ir parengė bei įrašė į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus tikrovės neatitinkančius duomenimis apie taksi vairuotojų gautas grynųjų pinigų sumas, kaip darbo užmokestį, kurio taksi vairuotojai realiai negaudavo, o tik pasirašydavo. Apskaitą tvarkantiems asmenims, jų darbo jų darbo taksi paslaugas teikiančioje UAB „V.t.p.“ laikotarpiu, parengus bei pateikus pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, R. D. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus, bei grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, po ko pastarieji apskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas bei pateikė šiuos duomenis valstybinėms institucijoms.
Dėl tokių juridinio asmens UAB „V.t.p.“, atstovaujančio direktoriaus R. D., veikusio vieninga tyčia su realiai UAB „V.t.p.“ valdytojais R. B. ir D. B. nusikalstamų veiksmų, laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 neteisingai apskaitant ir deklaruojant išmokėtą darbo užmokestį UAB ,,V.t.p.“ darbuotojams, neapskaitant ir nedeklaruojant bendrovės buhalterinėje apskaitoje visų gautų pajamų, įrašant į deklaracijas ir ataskaitas neteisingus duomenis bei nemokant mokesčių, pažeidė 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
- 6 str. 2 d. reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,
- 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nuostatas;
- 14 str. 2 d. nuostatą, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“ ;
- 16 str. 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus ir 3 d. – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nuostatas;
- 21 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kad ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio BAĮ reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nuostatą „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ bei minėtų taisyklių 41 p. „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“;
2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 1 d. „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 27 str. „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“ ir 28 str. „už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“, nuostatas.
Dėl to iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens UAB „V.t.p.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais
Tokias savo veiksmais juridinis asmuo UAB „V.t.p.“ buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija).
Juridinis asmuo UAB „V.t.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. D., veikusio UAB „V.t.p.“ vardu, jo naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, veikdamas vieninga tyčia su realiais UAB „V.t.p.“ valdytojais R. B. ir D. B., įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą ir siekdamas bendro nusikalstamos veikos rezultato - išvengti mokesčių, įrašė į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „V.t.p.“ pajamas, pelną, turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:
Juridinis asmuo UAB „V.t.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. D., turinčio teisę priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui, vykdydamas R. B. ar D. B. nurodymus, žinodamas, kad per tęstinį laikotarpį jo vadovaujamoje bendrovėje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, nurodė apskaitą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 tvarkančiai M. K. (P.) (jai ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parengti UAB „V.t.p.“ deklaracijas pagal jo, R. B. arba D. B. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „V.t.p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną, bei darbo užmokestį. M. K. (P.) parengus Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (FR0608), Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį ir jas pasirašius, o už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 D. B. parengus UAB „V.t.p.“ Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572), Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) apie išmokėtą darbo užmokestį bei išskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį, Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), Metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines apyskaitas ir į šiuos dokumentus įrašius tikrovės neatitinkančiais duomenis apie UAB „V.t.p.“ gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną, bei darbo užmokestį ir pasirašius, jis, nurodytus dokumentus pasirašė taip patvirtindamas teikiamų duomenų teisingumą, bei apskaitą tvarkantį M. K. (P.) popierines deklaracijas už laikotarpį nuo 2009-08-05 iki 2009-12-31, bei apskaitą tvarkanti D. B. deklaracijas (FR0572, FR0573, PLN204, FR0600) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir Metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 elektroniniu būdu pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl ko juridinis asmuo UAB „V.t.p.“:
- pažeidė PVM įstatymo 3 str. 1 d., 15 str. 1 d., 19 str. 1 d., 86 str. nuostatas ir laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 94 477 Lt (27 362,43 EUR) pardavimo PVM;.
- pažeidė GPM įstatymo 5 str. 1 d., 6 str. 1 d., 22 str. 2 d., 23 str. 1 d., 3 d., 24 str. 1 d., 2 d. ir VMI prie FM viršininko 2004-01-15 įsakymu Nr. VA-7 „Dėl mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3 p., VMI prie FM viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-145 „Dėl metinės A klasės išmokų ir nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (2007-12-10 redakcija Nr. VA-75, Žin., 2007, Nr. 134-5450) 23 p., 37 p., 39 p. nuostatas, nes laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 nuo išmokėto, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, neapskaitė, nedeklaravo ir nesimokėjo 17 901, 53 Lt (5 184,64 EUR) GPM;
- pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 str. 1 d., 7 str. 1 d., 9 str. 1 d. bei Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1 d., 2 d. nuostatas, nes nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė neišskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 44 089, 94 (12 769,33 EUR) VSD ir PSD įmokų;
- pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. nuostatas ir už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31 nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 110 172,45 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 110,17 Lt (31,91 EUR) GF įmokų;
- pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas, neapskaitė 450 554 Lt apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 45 709 Lt (13 238,24 EUR) pelno mokesčio.
Taigi, juridinis asmuo UAB „V.t.p.“, atstovaujamas direktoriaus R. D., veikusio bendrininkų grupe su realiais bendrovės valdytojais R. B. ir D. B., pastarųjų nurodymu, nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31, Vilniaus mieste, įrašė į deklaracijas ir apyskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „V.t.p.“ pajamas, pelną, turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms. Tokiu būdu, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių ir įmokų, kurių bendra suma sudaro 202 287,64 Lt (58 586,55 EUR).
Tokias savo veiksmais juridinis asmuo UAB „V.t.p.“ buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).
Kaltinamųjų pozicija dėl jiems pareikštų kaltinimų:
Kaltinamasis R. B. 2018-11-15 teismo posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, galbūt aplaidžiai vykdė buhalteriją, tikslo suburti grupę ir apgaudinėti valstybę nebuvo (t. 45, b. l. 183).
2012-06-28 teismo posėdžio metu sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimą kaltinamajam R. B., pastarasis paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies ir paaiškino, kad jeigu būtų rodę visas pajamas, būtų bankrutavę (t. 26, b. l. 12).
Kaltinamoji D. B. dėl jai pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino, tačiau neneigė, kad galimai neteisingai vedė buhalterinę apskaitą. Ji nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, bet ne dėl to, kad sąmoningai darė blogai. 2002 m. draugai parekomendavo patyrusią buhalterę, kuri pasakė, kad ji nenorėtų dirbti, nes ji taksi versle nieko nenusimano, bet ji galėtų dirbti konsultante ir padėti vesti buhalteriją. Ji buvo sukūrusi buhalterinę programą, kuri vadinasi ORDO, ji tą programą jai pardavė už 300 Lt. Ja naudojasi iki šiol, už ją daugiau nieko mokėti nereikia. Tai yra programėlė mažoms įmonėms, ten skaičiukus sudedi ir ta programėlė viską paskaičiuoja. Kitaip nebūtų sutikusi dirbti buhaltere, jei būtų kažkas sudėtinga. Konsultantė dirbo „R.“ ir „Ro.“ apie metus laiko, vėliau nusprendė, kad ji (B.) jau gali viena tvarkytis. Konsultantė patarė sudaryti kolektyvinę sutartį su vairuotojais, kad jie žinotų, kokia pas juos tvarka. Taip ir buvo padaryta. Abejose firmose buvo sušauktas susirinkimas, visi vairuotojai išklausė, pritarė ir pasirašė. Tie vairuotojai, kurie vėliau buvo įdarbinti, pasirašydavo darbo sutartyse atskiru parašu, kad su kolektyvine sutartimi susipažino. Kadangi pradžioje R. B. nupirko įmonei automobilių, įmonė juos remontavo, turėjo visas eksploatacijos išlaidas ir t. t., bet tas nepasiteisino, nes įmonė įlindo į didelį minusą, vairuotojai automobilius daužė, remontai kainavo brangiai, išlaidos buvo didesnės nei pajamos. Tuo tarpu buvo taip, kad buvo leidžiama, jog gali būti vairuotojai, kurie dirba su savo mašina, kad tie vairuotojai, kurie patys rūpinasi mašina, patys turi tas eksploatacines išlaidas padengti. Su jais jokių problemų, tai yra normalūs žmonės, nes jei žmogus jau turi automobilį, jis tikrai nebus girtuoklis, jis sugeba prižiūrėti automobilį. Todėl buvo nuspręsta, kad daugiau įmonė nebepirks automobilių, o automobilius nuomosis tik iš vairuotojų. „R.“ taip ir buvo - vairuotojai su savo automobiliais. Įmonėje „Ro.“ bėda tai, kad tų „Mercedes“ Vilniuje buvo labai nedaug, juos buvo sunku prisikviesti, todėl firma neturėjo žmonių, kurie ateitų dirbti su savo „Mercedes“. Buvo nuspręsta taip, kad jei jau yra kolektyvinė sutartis, kad fizinis asmuo, atėjęs dirbti su savo ar ne savo automobiliu, bet visas eksploatacines išlaidas, tame tarpe ir kuro išlaidas padengia pats, pagalvojo, koks skirtumas, ar su savo automobiliu dirbs, su kaimyno, ar brolio ir kodėl negali būti, kad čia bus R. B. mašina. Dabar gal atrodo, kad neteisinga, kad blogai, bet tuo metu pasirodė, kad skirtumo nėra – ar taip, ar taip kolektyvinėje sutartyje taip yra numatyta ir laikėsi tos sutarties. Tokiu būdu, R. B. pradėjo pirkti automobilius savo vardu, už savo pinigus ir davė vairuotojams. Iš pradžių labai norėjo, kad dirbtų po du vairuotojus, bet vairuotojai nesutiko, jie sakydavo, kad jie turi kitus darbus ar turi kitų reikalų. Dabar supranta, kad tai buvo neteisinga, taip neturėjo būti, reikėjo ir toliau pirkti įmonės vardu, tada ir išlaidos būtų visos, ir pajamos visos būtų rodomos, bet jie tai išbandė – nepasiteisino. Matė, kad nepasiteisina ir kitoms įmonėms, nes ir kitos įmonės, kurios pirko automobilius, jos visos bankrutavo viena po kitos, o tos, kuriose buvo fizinių asmenų automobiliai, jos laikėsi ir joms neblogai sekėsi. 2008 m. jų įmonę „Ro.“ tikrino Mokesčių inspekcija. Buvo tyrimas, kurio vienas iš tikslų buvo susipažinti su kolektyvine sutartimi. Galiausiai padarė išvadą, kad tai yra supaprastinta apskaita, taip specialistė pasakė, nes jei parodo, kad gavo pajamas, pvz. iš vairuotojų paimami pinigai, bet jie visi išleidžiami automobilio eksploatacijai, tai koks skirtumas, PVM vis vien nemokėtinas, tiesiog taip yra lengviau dirbti. Priimant į darbą, visada būdavo tariamasi, kaip norės dirbti. Būdavo žmonių, kurie norėjo dirbti pilnu etatu, kiti norėjo dirbti puse etato, kiti norėjo ketvirčiu etato. Žinojo, kad jis turi atnešti visas pajamas, kiek jis uždirbo. Paskaičiavo pagal „V. t. p.1“ metodiką. Tai padaryti šiek tiek padėjo konsultantė. Buvo paskaičiuota taip, kad pagal kilometražą, kiek per pamainą kilometrų nuvažiavo vairuotojas ir tada buvo pritaikyta formulė. Paskaičiavo, kad vidutiniškai, jei taksistas dirba pilnu etatu, per 8 val. jis nuvažiuoja 160 km. Laikėsi principo, kad per valandą asmuo nuvažiuoja apie 20 km. Vairuotojai yra labai gudrūs ir jei yra bent kokia spraga, jie būtinai ja pasinaudos, gali pasakyti, kad prastovėjo 2 valandas ir nieko neatnešti. Tai buvo kaip drausminantis dalykas. Kitaip niekaip negalėjo patikrinti. Faktiškai būtų reikėję pagal taksometrą, bet kad taksometrą vairuotojai ne visada įjungdavo, ypač tada, kai veždavo nuolatinį keleivį, kuris pastoviai važiuodavo tuo pačiu maršrutu. Nusprendė, kad iš visų variantų, kaip paskaičiuoti, kiek turi vairuotojas atnešti pinigų, šitas variantas yra pats geriausias, nes jis yra maždaug teisingiausias. Vairuotojas gali ir atsistoti tokioje vietoje, kur nėra užsakymų ir po to sakyti, kad nieko neuždirbo. Jis dabar to negalėjo sakyti, nes žinojo, kad jis vis vien turės sumokėti pinigus, todėl turės stengtis, ieškotis tų vietų. Kiekvienam vairuotojui padarydavo grafiką, pagal tai, kaip jis yra įdarbintas. Grafikų suvestinė buvo labai rūpestingai apgalvota, nes ji pirmiausiai pasidarė užsakymų suvestinę, kad matytų, kada yra daugiausiai darbo ir matė, kad nuo 2 val. nakties iki 6 val. ryto praktiškai nebūna užsakymų ar būna gal koks vienas ar du užsakymai. Pagal tai padarė grafiką, kad penktadienio ir šeštadienio vakarais visi vairuotojai iki vieno turi išeiti į darbą, išeiginės gali būti tik sekmadienį, pirmadienį arba antradienį-trečiadienį. Priimant į darbą, vairuotojų klausdavo, kada nori turėti išeiginę, išskyrus šeštadienį ir penktadienį, nes tada labai trūksta vairuotojų. Laisvas grafikas, kai visi dirba taip, kaip nori, yra labai nenaudingas, nes tuo metu tas srautas yra nereguliuojamas. Norėjo, kad būtų taip, kada daugiausiai užsakymų, tada išeitų visi vairuotojai, o kai užsakymų mažai, kad galėtų dirbti tik nedidelė dalis vairuotojų. Pajamoms skaičiuoti buvo taip pat nustatytas planas. Gal tai ir blogas dalykas, nes vairuotojas turi atnešti visus pinigus, bet jei vairuotojas skaitliuko nejungia, jis gali pasakyti, kad nieko neuždirbo per tą laiką ir jis gali nieko neatnešti. Sugalvojo, kad turi būti planas, tiesiog suplanuojama, kiek pagal paskaičiavimus, pagal „V. t. p.1“ formulę per tą laiką, kiek jis įdarbintas, kiek jis realiai gali atnešti. Daugelis įmonių skaičiavo per mėnesį planus, kitur dar kažkaip, o jie stengėsi laikytis pagal darbo dienas, pagal tai, kiek dienų dirba vairuotojas. Jei jis nedirba kažkiek dienų, tai planas mažesnis. Buvo dvi grupės vairuotojų, todėl buvo du planai. Pirmoji grupė vairuotojų buvo tie, kurie dirbo su nuosavais automobiliais. Tai buvo drausmingiausi vairuotojai ir planą dažniausiai jie atnešdavo. Jie galėjo pasirinkti: vieni nešė planą taip, kaip paskaičiuodavo, bet buvo tokių, kurie pageidavo mokėti už užsakymus. Su jais jokių problemų neturėjo. Pavyzdžiui, „R.“ vien tokie vairuotojai ir buvo. Pagal specialistų išvadas, kurios pateiktos byloje, matyti, kad nuo 2007 m. iki 2010 m., pagal vairuotojų parodymus, jie atnešė įmonei 187 663 Lt. Palyginus, kiek įtraukė (ji) į pajamas, gavosi netgi daugiau nei ši suma, vadinasi, pajamavo viską, ką vairuotojas atnešė, tą, ką jis pasakė, kokį jis nešdavo planą, tokį jis ir atnešdavo. Buvo ir kita dalis vairuotojų, kurie dirbo su B. automobiliais. Su šiais vairuotojais jau buvo daug problemų, nes tai buvo žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėjo pirkti savo automobilio, dažnai būdavo piktnaudžiaujantys alkoholiu, žaidžiantys kazino arba šiaip gudručiai, kurie norėdavo nenešti pinigų ir susitaupyti pinigus savo automobiliui, kurį galėtų vėliau nusipirkti ir dirbti su savo automobiliu. Jiems buvo skaičiuojama truputį kitaip. Kadangi pagal kolektyvinę sutartį visas eksploatacines išlaidas padengia pats vairuotojas, tai iš pradžių taip ir darė, kad vairuotojas įmonei atneša pagal tą planą tarsi jis dirbtų su savo automobiliu, bet kadangi jis dirba ne su savo automobiliu ir išlaidas patiria B., tai jie turėdavo su juo ir atsiskaityti. Bet vėliau pamatė kad tai nėra patogu, nes vairuotojai susimaišydavo, kiek kam davė, jam (vairuotojui) atrodydavo, kad jis atnešęs įmonei tą planą, jam atrodė, kad jis jau pilnai atsiskaitęs, todėl sujungė į vieną vietą, nes taip buvo patogiau, nesako, kad tai yra teisinga, bet tuo metu taip atrodė. Todėl tokiems vairuotojams planas padidėdavo, nes jis susidarė iš dviejų dalių. Viena dalis buvo įmonės, kurią jie pajamuodavo, kita dalis buvo B., kurios nepajamuodavo ir laikė, kad tai yra B. išlaidos. Su šiais vairuotojais buvo daug problemų, nes jie stengėsi visokiais būdais nenešti šių pinigų. Kratos metu buvo paimta krūva vekselių, kurių laikas seniausiai praėjęs, tik ant vieno kito B. parašydavo ranka, kad vekselis 2000 litų sumai, vadinasi, tiek yra skolingas įmonei, tai parašyta, kad 100 litų gavo, o daugelis buvo jokių pinigų negrąžinta. Tie vekseliai parodo, kad vairuotojai neatnešdavo tų pinigų, kaip žadėta. Kas iš to, kad nustatai tokį ar tokį planą, bet jis atneša tiek, kiek nori. Daugelis nelabai rūpindavosi tuo planu, kadangi, koks jam skirtumas – jis dirba tiek, kiek jie (B.) jam leidžia. Blogiausiu atveju jis išeina iš darbo, vis vien jam tų pinigų mokėti nereikės. Būdavo taip, jei vairuotojas neatnešdavo plano, duodavo nurodymą dispečeriams, kad neduotų jam užsakymų. Tai tarsi drausminanti priemonė, kad kol jis neatveš pinigų, tol negaus užsakymų. Tai irgi nelabai veikė, nes vairuotojai įmonės vizitines korteles dalindavo klientams, ten užrašę savo asmeninį telefono numerį. Jie turėjo savo klientų, stovėdavo gatvėse, o gatvės tarifas yra žymiai didesnis, nei tas tarifas, kuriuo veža pagal iškvietimus. 2012 m. pagaliau po 20 metų valdžia ryžosi įvesti tvarką taksi versle. Buvo paskelbta, kad nuo gegužės mėnesio visi taksometrai turės būti užregistruoti Mokesčių inspekcijoje. Įjungti skaitliuką taip pat buvo reikalavimas, nes kiekvienam keleiviui turės būti išduodamas kvitukas, kiekvieną keleivį turės aptarnauti būtinai įjungę taksometrą. Galvojo, kad tada jau bus gerai. Visi vairuotojai buvo įdarbinti pilnu etatu, jiems buvo surašytos naujos sutartys. Buvo vairuotojų, kurie atnešė pakankamai nemažai ir gavo gerą atlyginimą, bet kita dalis vairuotojų atnešė ne ką daugiau, nei tada, kai buvo įdarbinti dviem ar keturioms valandoms. Tada buvo baisus dalykas, kad ji vairuotojui turi išmokėti pagal darbo laiką, kiek jis yra įdarbintas pagal naują sutartį, daugiau nei jis yra atnešęs. Juokingiausia, kad tie, kurie daugiausiai problemų sudarė, kurie nešė mažiausiai, jie pasakoja, kad nešė nerealias sumas, žymiai didesnes nei kiti, kurios yra visiškai neadekvačios. Nors iš tikrųjų jie niekada nėra atnešę normaliai. Ta plano dalis, kurią turėjo atnešti vairuotojas ir jie laikė, kad tai yra eksploatacinės išlaidos ir kad jos įmonei nepriklauso, tai ji buvo nepajamuojama. Jie, turėdami galimybes iš įmonės gauti kažkokias pajamas, jų atsisakė, nes laikė, kad vien iš tų pajamų, kiek pagal paskaičiavimus atneša vairuotojas įmonei, neužteks padengti išlaidų, nes įmonės nebuvo tokios didelės, kad galėtų visa tai išlaikyti, nes jie turėjo 135 kv. m. pastatą, kurį reikėjo šildyti ir jis buvo šildomas elektra. Jis priklausė jai, jį pirko kaip ūkinį pastatą, kuriame anksčiau buvo auto servisas. Pirmame aukšte buvo garažas, jis kažkada veikė kaip autoservisas. Jie pilnai įrengė šias patalpas už savo pinigus, supirko viską, kas reikalinga ir išnuomojo įmonei už 1 Lt per metus, net komunalinių paslaugų jie neprašė, kad apmokėtų, nes laikė, kad įmonėms tai bus sunku. Jie labai norėjo, kad įmonės būtų pelningos. Būdavo laikas, kai jos patirdavo nuostolių, bet 2011 m., kai pradėjo atsigauti ekonomika, visos įmonės, įskaitant ir „V.t.p.“ dirbo pelningai. Už tuos pinigus, kuriuos atnešdavo B. vairuotojai ir jų nepajamuodavo, juos išleido pirmiausiai automobilio eksploatacijai: draudimas, remontas, du padangų komplektai, taksometras, plafonas, radijo stotis, automobilio apklijavimas ir jo nusidėvėjimas. Prie tų išlaidų pridėjo buveinės patalpų eksploatacines išlaidas, nes daugiau niekas toje buveinėje nebuvo, tik jų taksi įmonės, daugiau niekas jiems už tai pajamų nemokėjo, todėl manė, kad turi teisę pasinaudoti šiomis išlaidomis, nes jos skirtos ne jiems, bet kad galėtų normaliai veikti jų taksi įmonės. Tos patalpos buvo naujai suremontuotos už jų pinigus, supirko visus reikalingus baldus, techniką: šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, televizorius. Su visais baldais išnuomojo už 1 Lt per metus. Dar įmonei nereikėjo mokėti, tai padengė tos eksploatacinės išlaidos, kurias gaudavo B.: mokestis už vandenį, elektrą, biuro įranga, kompiuteriai, spausdintuvai, telefono aparatai. Turi išklotines, kokias išlaidas iš viso turėjo įmonės. Ten, kur pirkimai, yra tik tai, ką privalėjo pirkti įmonė, yra griežtos atsakomybės blankai, arba antspaudas, kur tik įmonė galėjo pirkti, jokių kitų pirkimų įmonė neturėjo. Kanceliarinės prekės – popierius, sąsiuviniai, tušinukai, spausdintuvų kasetės, smulkus biuro inventorius: kėdės, lempos, indai, ūkinės prekės – plovikliai, šluotos, pašluostės, tualetinis popierius, kava, arbata, cukrus, einamasis patalpų remontas ir smulkios įrangos, pavyzdžiui, santechnikos remontas, šiukšlių, tarp jų ir senų padangų ir automobilių dalių išvežimas, 6 arų stovėjimo aikštelės priežiūra, t. y. sniego valytuvo paslaugos žiemą, asfalto mišinio pylimas bei duobių greideriavimas kitu metų laiku, garaže įrengtų automechaninių dirbtuvių įranga: pakėlėjas, balansavimo staklės, įvairūs įrankiai ir prietaisai, garažo šildymas žiemą, malkų krosnelei pirkimas, jų smulkinimas, elektros sąnaudos garažo apšvietimui, remonto prietaisų naudojimui ir iš tų pinigų buvo priemokos, paskatinimas mechanikams ir dispečeriams, kitaip sakant, vokelis. Jie nieko nepasipelnė, tie pinigai buvo išnaudoti tik įmonės reikmėms. Pajamų apskaitymas vyko pagal kelionės lapus. Nors tai ir nebuvo privalomas dokumentas nuo 2002 m., bet jai tai buvo svarbiausias ir pagrindinis pirminės apskaitos dokumentas, nes jame buvo visa informacija, kurią pildydavo patys vairuotojai. Kiekvieno mėnesio pradžioje vairuotojas gaudavo lapą, jis buvo sunumeruotas, įtrauktas į specialų registrą, kurį jie turėjo pildyti visą mėnesį – vienas lapas vienam vairuotojui vienam mėnesiui.
2011 m. lapkričio mėnesį buvo didžiulis patikrinimas, kurį vykdė Mokesčių inspekcija, tikrino praktiškai visas įmones, truko beveik mėnesį ir buvo atrinktos įmonės, kurios buvo paskelbtos kaip blogos, kaip slepiančios mokesčius. Jos sudarė 70 proc. visos taksi rinkos. Nedaug įmonių, tame tarpe ir jie, į tą skaičių nepateko, niekas nepasakė nieko blogo, išskyrus, kad liepė sumokėti mažą 200 Lt baudą už tai, kad ne taip išrašyta licencija. Po atliktų kratų, padėtis kardinaliai pasikeitė, kadangi įmonių, turinčių savus automobilius, buvo labai nedaug, dabar jau jie galėjo diktuoti sąlygas vairuotojams. Ką jie ir padarė. Pas juos plūdo daug žmonių, įmonė išsiplėtė, „R.p.“ buvo vienintelė įmonė iki 80 žmonių, visi vairuotojai buvo darbinami pilnu etatu, nešė dideles pajamas ir gaudavo dideles algas. Įmonėje „V.t.p.“ atsitiko truputį kitaip. Kadangi po 2011 m. patikrinimo, atkreipė dėmesį, kad labai negerai, jog įmonėje beveik visi vairuotojai dirba po dvi valandas ir kad to negali būti, sako, pakelkite iki pusės etato, vėliau pakelkite iki pilno etato. Ką jie ir padarė. 2012 m. sausio mėnesį praktiškai visi vairuotojai dirbo puse etato, atitinkamai atnešdami daugiau, pajamos iš karto padidėjo. Tik 2015 m. specialistai baigė daryti savo išvadas. Išvadas darė to paties departamento specialistai, kurie pateikė neteisingus duomenis policijai, prokuratūrai, jie turėjo įvertinti, kaip dirbo įmonės. Blogiausias dalykas tas, kad specialistai, kurie darė patikrinimą, iš karto iškėlė jiems dvi bylas – administracinę, kur bylinėjosi dėl paskaičiuotų mokesčių ir tuo pačiu baudžiamąją bylą. Visi dokumentai ir kompiuteriai buvo paimti, kompiuterį su programa atgavo tik po 9 mėnesių, gintis nėra kaip. Tą bylą pralaimėjo ir labai tikėjosi, kad tuo metu, kol vyksta administracinė byla, baudžiamoji byla pasibaigs ir jie atgaus visus paimtus baudžiamojoje byloje dokumentus ir kad galės apsiginti. Specialisto išvadomis nepasitiki. Ten pateikti įrodymai – įvairios lentelės, telefoninių pasiklausymų išklotinės ir pasakyta, kad tai yra bylos medžiaga, kuria remiasi prokurorai, teikdami kaltinimą. Bet bėda tame, kad visos tos lentelės ir pasiklausymai yra 2012 m., kai buvo visiškai kita situacija. Tie pasiklausymai vyksta balandžio mėnesį, kai jau „V.t.p.“ nebuvo nė vieno vairuotojo. Galbūt kažką ir parodo 2012 m. lentelės, bet jos neatspindi 2011 m. Planas paskaičiuotas pagal kažkokius vidurkius, apklausė dalį vairuotojų, išvedė vidurkį ir tiems, kurie yra neapklausti, yra pagal vidurkį. Mokesčių inspekcija visus vairuotojus suskirstė į dvi dalis – dirbančius su įmonės automobiliais ir su nuosavais automobiliais dirbančius. Jeigu vairuotojas dirba ne savo vardu registruotu automobiliu, tai jis automatiškai priskiriamas kaip įmonės, nors tuo metu jie – B., savo automobilių neturėjo, čia galėjo būti tik nuosavi automobiliai. Jei neatitinka pavardė, reiškia, tai yra įmonės automobilis ir skaičiuojama dvigubai didesnė suma, nors tokių negalėjo būti. Galbūt mokesčius ir skaičiavo teisingai, bet pradiniai duomenys paimti neteisingai, Mokesčių inspekcija savo nuožiūra, kaip norėjo, taip padarė ir atitinkamai gavo kitus skaičius (išsamūs pasisakymai dėl pateiktų kaltinimų išdėstyti teismo posėdžio protokole, t. 45, b. l. 83-96, 104-116).
Ikiteisminio tyrimo metu D. B. pateikė analogiškus paaiškinimus kaip ir jos vyras R. B. kad dėl bendrovių „Ro.“, UAB „R.“, ,,R.p.“ (iki 2006 m. UAB „E. t.“) įsteigimo ir 2009-08-05 perpirktos UAB „V.t.p.“, kurios akcininke tapo jų dukra R. B.. Ji nurodė, kad UAB „V.t.p.“ direktoriumi liko R. D.. Ji pati dirbo UAB „Ro.“, UAB „R.“, UAB „R.p.“ ir UAB „V.t.p.“ buhalterės pareigose. Žino, kad M. D., M. P. buvo UAB „V.t.p.“ buhalterės iki jos, o A. S. nuo 2010 m. kovo mėnesio pradžios dirba visose šiose įmonėse, kasoje. Ji nustatė tokią tvarką, kad A. iš taksi vairuotojų priimdavo pinigus, gautus už suteiktas taksi paslaugas, taip pat taksi vairuotojų pildytus kelionės lapus, pagal firmas sudėdavo į vokus. Taksi vairuotojas pridavęs pinigus, pasirašydavo laisvos formos pajamavimo lape už priduodamus pinigus ir taksi talonus. Kokia tiksliai buvo arendos suma mėnesiui taksi vairuotojams 2007 - 2010 m. ji neatsimena. Nori pasakyti, kad arendos sumos skirtingiems vairuotojams buvo skirtingos, priklausomai, ar dirba savu automobiliu, ar įdarbintas pilnu etatu, puse etato, ar dar mažiau. Gali būti, kad taksi vairuotojams, kurie dirbo R. B. priklausančiais automobiliais, ,,arendos“ suma buvo apie 1 200 litų. Kiek pamena, 2011 m., taksi vairuotojams, dirbantiems su savais automobiliais pilnu etatu, arenda buvo apie 950 litų, taksi vairuotojams, dirbantiems su savais automobiliais puse etato, arenda buvo apie 800 litų, o dirbantiems ketvirčiu etato - apie 650 litų. Iš esmės, arendos sumą labai dažnai diktuodavo patys vairuotojai, įvertindami, kiek jie gali atnešti pinigų įmonei, įvertinę turimas išlaidas, ir siekiant, kad taksi vairuotojai liktų dirbti įmonėse, tekdavo jiems nusileisti. Nurodytu laikotarpiu, t. y. 2007-2011 m. įmonės taksi vairuotojams kuro ir remonto išlaidų nepadengdavo, tai būdavo vairuotojų reikalas.
Apie UAB „V.t.p.“ apskaitą ji parodė, kad 2010 m. ji iš kasininkės gaudavo vokus su laisvos formos pajamavimo lapais, o grynuosius pinigus užpajamuodavo išrašydama kasos pajamų orderį. Kiek pamena, mokesčių inspekcija tais metais pradėjo mokestinį tyrimą ir aiškinantis apskaitos organizavimą, nutarė taksi vairuotojų pajamų pridavimo faktą įmonei įforminti kiekvienam vairuotojui, t. y. taip, kaip darė ir kitose įmonėse. Kas mėnesį įmonių buhalterinėje apskaitoje buvo išrašomi darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai. Buvo darbuotojų, kuriems realiai buvo išmokamas žiniaraštyje nurodytas atlygis, o kiti vairuotojai, jų pageidavimu, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje nurodytos pinigų sumos neimdavo, atitinkamai priduodavo įmonei mažesnę arendos sumą. Ji nesutinka su parašytu teiginiu, kad įmonių buhalterinę apskaitą tyčia tvarkė apgaulingai, ir kad tokiu būdu siekė išvengti mokesčių ar pasisavinti turtą. Ji pati 4 firmose sudėjus dirbo vienu etatu, o vėliau, sustabdžius dvejų įmonių veiklą, darbo sutartys buvo performintos, kad dirba kiekvienoje po puse etato. Jos oficialus atlyginimas pagal darbo sutartį numatytas valandinis, gaunasi truputį daugiau nei minimumas. Dispečerės dirbdavo pagal sudarytą darbo grafiką, pagal valandinį įkainį, jų oficiali alga apie 800 litų. Turi pripažinti, kad dispečeres kartais paskatindavo išmokėdama piniginę premiją pinigais, kurie nebuvo apskaityti įmonių buhalterijoje. Šiuos neoficialius priedus išmokėdavo ji pati (26 t., b. l. 125-127).
Įtariamoji D. B. papildomos apklausos metu paaiškino, kad 1999 m. buvo įdarbinta vyrui, R. B., priklausančioje UAB „R.“, direktoriaus pavaduotojos ir vertėjos pareigose. Vėliau buvo įsteigtos UAB „Ro.“ ir R.p.“. Visose minėtose įmonėse dirbo buhaltere. Ji neturėjo buhalterės darbo patirties, todėl UAB „R.“ konsultantės pareigose buvo įdarbinta patirtį turinti darbuotoja. Konsultantė buvo buhalterinės programos „Ordo“ bendraautorė, bei vėliau jai (D. B.) buvo parduotas minėtos programos paketas už 300 Lt (iš asmeninių lėšų), su kuriuo dirba iki šiol. Konsultantės pagalba buvo pateiktos įmonių ataskaitos už 2002 ir 2003 metus. Mano, kad per tą laikotarpį pakankamai gerai įvaldė buhalterės darbą, be to darbui buvo naudojama tam skirta programa. Tarp jiems priklausančių įmonių buvo pasirašyta trišalė sutartis, todėl šias įmones aptarnavo viena dispečerinė, kurioje per pamainą dirbo viena dispečerė. Priklausomai nuo įmonės dydžio, joje buvo įdarbintas atitinkamas dispečerių skaičius. Pagal bendradarbiavimo sutartį viena dispečerė per pamainą aptarnaudavo visas įmones.
Įmonėse taksi vairuotojai dirbo tik įmonei priklausančiais automobiliais, vėliau įmonėse dirbo vairuotojai ir su nuosavais automobiliais. Kiek jai yra žinoma, tuo metu kai vairuotojai dirbo įmonei priklausančiais automobiliais, automobiliai buvo perkami iš pinigų, kuriais jos vyras didino įmonės kapitalą. Tuo laiku įmonėse dirbo kita buhalterė, todėl negali atsakyti į klausimą kaip buvo įforminamas įmonių kapitalo padidinimas. Pinigai įmonių kapitalui didinti buvo skirti iš jų šeimos biudžeto. 2006 m. visose įmonėse taksi vairuotojai dirbo tik fiziniams asmenims priklausančiais automobiliais. Įmonei buvo naudingas toks variantas, nes įmonė nebuvo atsakinga už automobilio priežiūrą. Automobilio naudojimas įmonėje iš pradžių buvo įforminamas panaudos sutartimis, tačiau vėliau panaudos sutartys buvo uždraustos, todėl automobilio naudojimas įmonės reikmėms buvo įforminamas nuomos sutartimis. Nuomos sutartys buvo pasirašomos tarp įmonės ir automobilio savininko. Buvo nustatytas simbolinis vieno mėnesio nuomos mokestis nuo 10 iki 1 Lt, jo tikslaus dydžio nurodyti negali, nes jis keitėsi. Minėtas mokestis buvo mokamas ir išmokamas kartą per metus, nes jis priklausė nuo atidirbto laikotarpio. Nuoma buvo išmokama pagal paruoštą pinigų išmokėjimo žiniaraštį, pagal bendrą vairuotojų sąrašą. Nuo minėtos sumos buvo atskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis. Dažniausiai galutinė, vairuotojui priklausanti suma, buvo labai maža, todėl vairuotojai už ją žiniaraštyje tik pasirašydavo, bet realiai neimdavo. Metų pabaigoje pagal žiniaraštį buvo išrašomas bendras kasos išlaidų orderis. Kasos išlaidų orderyje buvo pildoma tik jo viena dalis, gavėjas nurodomas nebuvo ir niekas nepasirašydavo. Realiai pinigai iš įmonės kasos išimami nebuvo, bei toliau buvo naudojami įmonės reikmėms. Analogiškai buvo tvarkomas atlyginimų žiniaraštis, t. y. bendras sąrašas ir parašai, o mėnesio vidury (apie 10 dieną) bendras išlaidų orderis.
Su kiekvienu (UAB „Ro.“, UAB „R.“ ir UAB „R.p.“) darbuotoju buvo pasirašoma darbo sutartis, darbo sutarties sąlygos kiekvienas darbuotojas aptardavo su jos vyru, po ko pateikdavo prašymą nurodydamas kokiam valandų ir dienų skaičiui pageidauja būti įdarbintas. Šio prašymo pagrindu buvo ruošiama darbo sutartis. Kiekvienas vairuotojas žinojo, kad nepriklausomai nuo darbo sutartyje nurodytų darbo valandų skaičiaus, jis galės dirbti tiek valandų kiek norės. Visi vairuotojai žinojo, kad fiksuoto mokesčio dydis priklauso nuo vairuotojo oficialiai įdarbinto valandų ir dienų skaičiaus, todėl dažniausiai vairuotojai pageidavo būti įdarbinami po 2 val. 5 darbo dienoms arba po 4 val. 5 darbo dienoms, bet labai retai darbuotojai pageidavo būti įdarbinami 8 val. 5 darbo dienoms. Maždaug nuo 2002 m. įmonėje galiojo kolektyvinė sutartis. Kiekvienas darbuotojas buvo žodžiu supažindindamas su kolektyvine sutartimi, o įrašas, kad vairuotojas susipažino su kolektyvine sutartimi, buvo įtrauktas į darbo sutartį atskiru punktu. Pagrindinės kolektyvinės sutarties sąlygos buvo tokios, kad vairuotojas dirbantis nuosavu automobiliu yra visiškai atsakingas už automobilio priežiūrą ir eksploataciją (remontą, draudimą), kad įmonė atsiriboja nuo bet kokių išlaidų susijusių su automobilio naudojimu darbo reikmėms, tame tarpe ir apmokėjimu už kurą, todėl vairuotojai ir neteikė įmonei kvitų už kurą, sąskaitų faktūrų už remontą, amortizaciją ir kitas išlaidas.
Įmonėse dirbo vairuotojai, kurie naudojosi ir asmeniškai R. B. priklausančiais automobiliais, kurie nuomos sutarčių pagrindu buvo išnuomoti įmonei. Nuomos dydis buvo numatytas toks pats kaip ir tuo atveju, kai automobilis priklausė vairuotojui, t. y. nuo 10 iki 1 Lt. R. B. buvo įtrauktas į jau ankščiau apklausoje minėto žiniaraščio lapą, jam taip pat nebuvo išmokami pinigai už nuomą (slepiamos pajamos). R. B. priklausantis automobilis vairuotojui, jei neklysta, buvo perduodamas naudojimui pagal materialinės atsakomybės sutartį. Toks dokumentas dažniausiai buvo darbo sutarties priedu. Vairuotojams, dirbusiems tokiais automobiliais, taip pat galiojo visos ankščiau išvardintos Kolektyvinės sutarties sąlygos, tačiau papildomai vairuotojai turėjo atlyginti išlaidas, susijusias su asmeniškai R. B. priklausančių automobilių eksploatacija. Iki jai pradėjus dirbti įmonėse buhaltere buvo bandoma išskirti apmokėjimus už automobilius įmonei ir R. B., bet atsirasdavo sunkumų, nes vairuotojai nesuprasdavo už ką turi mokėti per kelis kartus, todėl galiausiai vairuotojams buvo nustatomas vienas fiksuotas mokestis, kuris buvo skirtingo dydžio.
Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. pabaigos fiksuotas mokestis skyrėsi, jis priklausė nuo oficialių darbo valandų skaičiaus, pvz. vairuotojui, dirbančiam nuosavu automobiliu, įdarbintas 2 val. 5 d. per savaitę, mokestis buvo nustatytas apie 400 Lt per mėnesį, jeigu 4 val. 5 d. per savaitę – apie 800 Lt per mėnesį ir 8 val. 5 d. per savaitę – 1600 Lt per mėnesį. Vairuotojui, dirbančiam R. B. priklausančiu automobiliu, galiojo analogiškas fiksuotas mokestis, tačiau beveik visi tokie vairuotojai buvo įdarbinti 2 arba 4 valandoms, nes jie turėjo papildomai pristatyti mokestį už automobilio eksploataciją. Ši mokesčio dalis priklausė nuo realiai dirbtų dienų skaičiaus, ar vairuotojas dirbo su porininku ar vienas, priklausė nuo sezono ir nuo automobilio senumo. Eksploatacinis mokestis už darbo dieną buvo nuo 20 Lt iki 100 Lt. Fiksuoto mokesčio dydžiui dar turėjo įtakos vairuotojo pasižadėjimas pristatyti didesnę sumą, kai jis prašėsi būti priimtas atgal į darbą, bet iš ankščiau turėjo įsiskolinimų.
Kaltinamasis R. D. teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2009 m. gegužės 28 d. dar būdamas „V.t.p.“ direktoriumi išvažiavo į užsienį atostogauti. Įsakymu vietoje savęs paskyrė direktorę M. P.. Po dviejų savaičių grįžęs į Lietuvą sužinojo, kad R. B. perka įmonę „V.t.p.“ ir kad jie visi eis į tą įmonę. Po tam tikro laiko pradėjo skambinti akcininkai, kad B. vis dėlto perka firmą ir kad jokios sąlygos nesikeis, kad jis gaus tokį patį atlyginimą, tik tiek, kad buveinė persikelia iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini). Kai pasakė, kad niekas nesikeičia, pagalvojo, kodėl turi išeiti, kaip dirbo, taip dirbs savo darbą. Persikėlė į (duomenys neskelbtini), po to iš dokumento sužinojo, kad akcininkai ne B., o jų dukra, bet tas nieko nekeitė, nes praktiškai ji tai firmai nevadovavo, tik tiek, kad buvo jos vardu nupirkta. Taip ir susipažino su B.. B. dar paklausė, kokios sąlygos buvo vairuotojams, kokie mokesčiai, parodė, kaip viskas buvo. Praktiškai visose taksi firmose buvo beveik visur vienodai, skirtumas gal 20-50 litų. Kai atėjo dirbti į „M.“, buvo taksi vairuotoju ir jam pasiūlė eiti tas pareigas, kadangi dirbo normaliai be skolų, negėrė. Jo, kaip „V.t.p.“ direktoriaus pareigos buvo surinkti pinigus, pvz., yra 10 vairuotojų, jie turi, tarkime, po 100 eurų ir tą 1000 eurų turi surinkti. Buvo toks planas, surinkti tuos pinigus, o vairuotojams buvo duodamas automobilis ir vairuotojai būdavo praktiškai nekontroliuojami, jie važinėdavo, kur norėdavo ir kaip norėdavo. Jokios ridos nebuvo duota. Į jo pareigas dar įėjo sutarčių sudarymas su firmomis, kad vežioti darbuotojus, jie tada atsiskaito ne grynais, o talonėliais, padaro talonėlius ir po to gale mėnesio išrašoma faktūra. Po to vairuotojų kontrolė, skundai, dispečerių darbas. Dabar taksi vairuotojui nereikia lietuvių kalbos žinoti, gali neturėti dviejų metų stažo, priimama visus, kas papuolė, o tada, kai priimdavo į darbą, jei jis neturėdavo taksi atestacijos liudijimo, jis jį paruošdavo, eidavo išsilaikyti į Amatų rūmus egzaminus, jeigu išlaikydavo egzaminus, su tuo atestacijos liudijimu galėdavo dirbti. Prieš tai dar būdavo supažindinamas su miestu. Vairuotojai uždirbdavo tikrai gerai, nes dirbdavo su įmonės automobiliu, po pusės metų nusipirkdavo savo automobilį. Paskutinio vairuotojo parodymai, kad uždirbdavo apie 3000 Lt, tai taip ir būdavo. Jis pats dirbo taksi vairuotoju ir kai pradėjo dirbti direktoriumi, jis ne ką daugiau uždirbo, tik tiek, kad nereikėjo vairo sukinėti. Dėl darbuotojų priėmimo gali paaiškinti, kad ateidavo pas jį, tada buhalterė M. P. užpildydavo blankus, kadangi jis su kompiuteriu nemoka dirbti. Visi vairuotojai, kurie dirbo, sakė, kad sąlygos praktiškai visose firmose buvo vienodos, tik vienoje buvo geriau su remontu organizuotas, kitoje blogiau. Kiek žino, B. stengėsi, kad būtų vienos rūšies mašinos, kad būtų lengviau su detalėmis. Jo darbas buvo prižiūrėti tvarką, kad tvarkingai neštų mokesčius. Apie remontą, apie mašinų būklę nieko nežinojo. B. įmonę nupirko su transporto priemonėmis. Perėjo vairuotojai ir su įmonės, ir su nuosavu transportu. Kiekvienas vairuotojas ar su savo automobiliu, ar su įmonės, turėdavo atnešti tam tikrą planą. Tai priklausydavo nuo etato ir nuo to, ar su savo mašina, ar su įmonės. Jei jis su savo mašina, tai jis pats ją remontuodavo. Jei vairuotojas dirba su įmonės transporto priemone, atrodo, turėdavo atnešti virš 1000 litų. Jei jam duodamas įmonės automobilis, tai jis jo neremontuoja, nedraudžia. Atrodo, kad tiems vairuotojams, kurie dirbo su įmonės automobiliu, nuo 2009 m. iki 2011 m. nesikeitė plano dydis. Tie, kurie dirbdavo su nuosavomis transporto priemonės, turėdavo atnešti apie 650 litų į mėnesį. Praeidavo mėnuo, jei jis su savo mašina, tai atvažiuodavo į buveinę, sėdėdavo prie langelio A. S. ir jai priduodavo pinigus. Tie vairuotojai, kurie dirbo su nuosava transporto priemone, berods, mokėdavo vieną kartą per mėnesį. S. ten sėdėdavo, bet būdavo, kad eidavo ten vairuotojai ir iš „V. t.“, ir iš „Ro.“, ir iš „R.“, būdavo ir tokių, kurie būdavo nepatikimi, kurie užgerdavo, todėl jiems darydavo taip, kad atsiskaitytų kas dvi dienos. Nepatikimi vairuotojai turėdavo dažniau atnešti pinigus. Nežino, kaip buvo įforminami iš vairuotojų gauti pinigai. Žinodavo, kad buvo lapas ir ten rašydavo vardą, pavardę ir šaukinį ir jis pasirašydavo. Kiti, kurie naktį dirbdavo, nenorėdavo laukti A., tai būdavo, kad atvažiuodavo, palikdavo dispečerei prie langelio, jos turėjo ten tokius lapelius. Vairuotojas priduoda pinigus, pasirašo, pasitikėdavo dispečerėmis, kad jos tikrai nepaims pinigų. O kaip toliau būdavo su buhalterija, nežino. M. P. darydavo lentelę. Nežino, kam M. P. atiduodavo lentelę, gal R. B., gal D. B.. Lentelėje būdavo vairuotojų vardas, pavardė, šaukinys, suma, kurią priduoda ir skola. Einant kitam mėnesiui jau žinodavo, kad tarkime, jis (vairuotojas) turi atnešti ne 650 Lt, o 750 Lt, vadinasi, skolingas 100 Lt, tada jis jau jam skambina, atakuoja, kad jis turi atnešti ne už savaitės, o, tarkime, trečiadienį, nes jis skolingas. Per jo darbo laiką nė karto nebuvo taip, kad 100 proc. būtų įvykdytas plano įsipareigojimas, viršytas taip pat nebuvo, nes buvo konkreti suma. Darbo užmokesčio taksi vairuotojams niekas nemokėjo, tik tiek, kad jie pasirašydavo už darbo užmokestį. Jis asmeniškai gaudavo darbo užmokestį. Kai atėjo dirbti pas R. B., ant popieriaus buvo 2000 litų, o po to B. jam padarė minimumą ant popieriaus, o į rankas tiek ir gaudavo. Mokėdavo kažkiek vokelyje, kažkiek ne vokelyje. Atlyginimą iš pradžių apie pusę metų mokėdavo M. P., po to mokėdavo D. B.. Nežino, kas užpildydavo deklaracijas, tikriausiai M. P. arba D. B.. Deklaracijose pasirašydavo aklai, nelabai suprasdavo. B. priėmė savo sūnėną, jis buvo kaip padėjėjas, tai jis (D.) praktiškai jiems kaip ir nebuvo reikalingas, jam pasakė, rašyk pareiškimą ir viskas, tu mums nereikalingas, jei nori, sako, gali pas mus dirbti taksi vairuotoju, nusipirk taksi mašiną, mokėk už užsakymus ir dirbk. Jis pasirašydavo dokumentus, kuriuos pateikdavo buhalterė, ten buvo jos parašas ir jis ja pasitikėdavo. Nežino, kokie tai buvo finansiniai dokumentai. Jis buvo „V.t.p.“ vadovas, o B. dukra buvo akcininkė. Jis neduodavo nurodymų vyr. finansininkei. Susipažindamas su byla, skaitė M. P. parodymus ir iš jos parodymų sužinojo apie surinktus pinigus. Jis nerinkdavo pinigų. B. duodavo jam nurodymus darbo klausimais. Jis nebuvo jų įmonės darbuotojas, bet jis vykdė jo nurodymus. 2010 m. jį iškvietė VMI, parodė skaičiuokles, pasakė, kad jis skolingas, padarė žalą, atrodo, 600 000. Tada grįžo į ofisą, pasakė B., šie nesuprato, iš kur tokios sumos. Jis nesusipažinęs su Buhalterinės apskaitos įstatymu. Dirbo taksi vairuotoju, jį išsikvietė akcininkai ir pasiūlė dirbti (direktoriumi), jis nesutiko, jam pasakė, kad turės patarėjų, kurie viską tvarkys. Tokia tvarka buvo visose taksi įmonėse ir apmokėjimas, ir planas, ir buhalterinė tvarka, ir atsiskaitymai su vairuotojais. Dirbo gal penkiose įmonėse, tai visose buvo tokia tvarka. Jei jo vadovaujama įmonė būtų dirbusi kitaip, rodžiusi visas pajamas, būtų negalėję išsilaikyti rinkoje. Detalesni kaltinamojo paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole (t. 45, b. l. 74-83).
Ikiteisminio tyrimo metu (2012-06-26) kaltinamasis R. D. paaiškino, kad vairuotojus priimant į darbą jiems buvo nustatomas privalomas administracinis mokestis, kurį jie kas mėnesį turėdavo mokėti, priešingu atveju, jie negalėdavo dirbti. Jei vairuotojas dirbdavo puse etato jis turėdavo kas mėnesį įmonei sumokėti 950 litų, o jei visą etatą tai - 1110 litų. Šio mokesčio dydį nustatydavo akcininkai: iki 2009 m. UAB ,,M.t.“ akcininkai, o po šio laiko B.. Po 2009 m., kai įmonės akcininkais tapo B., privalomas sumokėti mokestis buvo praktiškai toks pats. Tik visus pinigus iš vairuotojų surinkdavo A. S., 2009 m. dar rinkdavo ir M. P.. Ji šiuos pinigus perduodavo D. B.. Kai nebūdavo buhalterių, tai tada pinigus paimdavo ir jis, t. y. atnešdavo jam, o jis tuos pinigus perduodavo D. B.. Tai iš viso buvo du kartai. Visus nurodymus jam duodavo R. B.. Jis taip pat sakydavo kas ir kiek ir kada jam turi atnešti pinigų, t. y. jam tik reikėdavo kontroliuoti pinigų surinkimą iš vairuotojų. Ar įmonėje būdavo apskaitomi pinigai bei įnešami į kasą jis negali paaiškinti, nes to nežino. Jei vairuotojas laiku neatnešdavo taip vadinamo privalomo administracinio mokesčio, jis duodavo nurodymus dispečerėms, kad tokiems vairuotojams nebūtų duodami iškvietimai, t. y. jie būdavo „nuimami“ nuo darbo. Visa įmonės buhalterija buvo laikoma ir yra laikoma įmonės buveinėje (duomenys neskelbtini). Gali paaiškinti, kad įmonėje, kai vairuotojai atnešdavo pinigus, jokių pinigų priėmimo kvitų nebūdavo, taip pat nebūdavo rašomi ir jokie kasos pajamų orderiai. Taigi šiuo atveju buhalterija būdavo vedama neoficialiai, nes būdavo ant lapų atžymima, kad vairuotojas atnešė privalomą pinigų sumą įmonei.
Jis UAB „R.p.“ dirba mažiau nei metai laiko. Ten dirbti direktoriaus pavaduotoju pasiūlė būtent R. B.. Sutartys su klientais dėl taksi paslaugų perėjo iš UAB ,,V.t.p.“ į UAB ,,R.p.“. Visa pinigų į įmonę surinkimo tvarka iš vairuotojų šioje įmonėje yra tokia pati kaip ir UAB ,,V.t.p.“. Pinigus šioje įmonėje surenka buhalterė A. S.. Jo, kaip direktoriaus pavaduotojo, funkcijos yra sudarinėti sutartis su vairuotojais ir įmonėmis, kontroliuoti pinigų įnešimą į įmonę. Vairuotojai dirba su įmonės automobiliais. Įmonė turi apie 40 automobilių, taip pat jo funkcija yra nagrinėti skundus, gautus iš klientų. Įmonei realiai vadovauja B., visus valinius sprendimus priima būtent jie.
Jis niekada nėra pasisavinęs jokių svetimų pinigų, jo pareigos faktiškai kaip administratoriaus, įmonės buhalterijos jis nekontroliavo, akcininkai jam nėra sakę ar nurodę kontroliuoti buhalteriją. Buhalterius kontroliavo akcininkai. Deklaracijas, reikalingas pateikti VMI, paruošdavo buhalterės akcininkų nurodymu. Jis mano, kad nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos (27 t., b. l. 8-11).
R. D. apklausos metu 2012 m. birželio 28 d. nurodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžios, kai įmonę nupirko R. B. ir jis liko toliau dirbti direktoriaus pareigose R. B. pakeitė jo darbo sutartį, t. y. jis buvo priimtas pilnam etatui, pagal kurį buvo nustatytas minimalus atlyginimas – 650 Lt atskaičiavus mokesčius, nors kiekvieną mėnesį jam buvo išmokamas grynaisiais pinigais 2000 Lt atlyginimas (650 Lt oficialus atlyginimas ir 1350 Lt - neoficialus atlyginimas). R. B. ateityje žadėjo jam pakelti atlyginimą, bet šito taip ir nepadarė. Bendrovės buveinė persikėlė adresu (duomenys neskelbtini). Nustatytas pinigų sumas „arendas“ iš pradžių rinkdavo M. P., kuri buvo UAB „V.t.p.“ vyr. buhalterė, o vėliau šiuos pinigus rinkdavo A. S.. Taip pat šiuos pinigus rinkdavo ir dispečerės. Jis, kaip direktorius, sudarinėjo darbo sutartis, nagrinėjo klientų skundus ir aiškindavosi su taksi vairuotojais, kodėl jie laiku nepristato buhalteriams pinigų „arendų“. Kiek pinigų „arendų“ atveždavo taksi vairuotojai ir kokias pinigų „arendos“ sumas jie buvo skolingi už mėnesį jis žinodavo iš buhalterių pateikiamų laisvos formos neoficialių ataskaitų, kurias jos atspausdindavo ant paprasto A4 formato balto popieriaus ir pateikdavo jam. Jis pats, kaip minėjo, praktiškai „arendų“ nerinko, bet aišku buvo tokių atvejų, kad pvz., buhalterės nėra, tai jis, kaip ir dispečerės, paimdavo iš taksi vairuotojo pinigus, ant atskiro kokio nors lapelio užrašydavo taksi vairuotojo šaukinį, pinigų sumą, duodavo vairuotojui ant šio lapuko pasirašyti, o vėliau šiuos pinigus su lapeliu atiduodavo buhalterei. Jis žino, kad šios įmonės akcininkė buvo R. B. dukra, bet tikras šios įmonės šeimininkas buvo R. B. ir jo žmona D. B.. Tokių kaip susirinkimų su R. tikrai nebuvo, jis kartais paklausdavo kaip sekasi dirbti, bet iš esmės apie visą šios įmonės veiklą ir surenkamas „arendas“ žinojo jo žmona, nes ji, kai buvo atleista M. P., tapo šios įmonės vyr. buhaltere, o A. S. buvo jos padėjėja (27 t., b. l. 14-19).
Papildomos apklausos metu įtariamasis R. D. parodė, kad 2012-06-26 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimta įmautė, kurioje sudėti pakvitavimai (8 vnt.) yra užpildyti jo ranka. Tai darė savo pažįstamo draugo A. G. prašymu. Ji paprašė parduoti automobilius, nes šiuo metu atlieka bausmę, t. y. jis padėjo jo žmonai I. G. pardavinėti automobilius ir parduotiems automobiliams buvo surašomi pakvitavimai, kad I. už parduotus automobilius pinigus gavo. Apie bespalvėje įmautėje sudėtus dokumentus, kurie sunumeruoti nuo skaičiaus 1 iki 43 parodė, kad pirmajame lape „1“ yra surašyti šių metų (2011 m. kovo mėn.) gauti iškvietimai ir lentelėje sužymėti taksi vairuotojai pagal šaukinius ir sužymėta kiek tą mėnesį koks taksi vairuotojas įvykdė iškvietimų. Ta pati informacija sužymėta ir lapuose, kurie pažymėti skaičiai „4“, „5‘. Lapuose, kurie yra sunumeruoti skaičiais: „2“, „3“, „6“, „7“, „8“, nuo „11“ iki „20“ yra surašyti eilės tvarka pagal šaukinius taksi vairuotojai (kažkuriuose lapuose šalia šaukinių surašyti taksi vairuotojų vardai ir pavardės) ir lentelių forma šiuose lapuose surašyti 2012 m. pagal mėnesius taksi vairuotojams nustatytas mėnesio planas, grafa taip ir užvardinta „planas“, sekančioje grafoje „pridavė“ surašytos sumos, kiek nustatyto plano taksi vairuotojas pridavė ir grafoje „pastabos“ užfiksuota, kiek taksi vairuotojas liko už tą mėnesį skolingas neįvykdyto plano. Kai kuriuose iš šių lapų lentelės forma yra sužymėta mėnesio dienos, kuriose sužymėti skaičiai reiškia, kiek tą dieną taksi vairuotojas atnešė nustatyto plano. Šias lenteles ruošdavo ne jis, nes kaip minėjo, jis iš taksi vairuotojų pinigų nerinko, šias lenteles kaip informacinio pobūdžio jam pateikė įmonės „V.t.p.“ buhalterė A. S., siekiant, kad jis sutikrintų gautas pajamas ir skolininkus, taksi vairuotojus išsikviestų ir išsiaiškintų priežastis, kodėl taksi vairuotojas neatneša nustatyto dydžio mėnesinio plano. Ar šiose lentelėse surašytos pajamas buvo apskaitytos ar ne, jis nežino. Apie popierių lapus, kurie sunumeruoti skaičiais „9“, „10“ ir nuo „21“ iki „43“ parodė, kad šiuose lapuose lentelės forma sužymėti „V.t.p.“ taksi vairuotojai pagal šaukinius ir juose sužymėtas taksi vairuotojų 2012 m. darbo laikas pagal atitinkamo mėnesio dienas. Juose dispečerės žymi nuo kelintos valandos taksi vairuotojas pradėjo darbą ir kelintą valandą jis darbą užbaigė. Šiuos lapus jis buvo pasiėmęs iš dispečerinės tam, kad nustatyti taksi vairuotojų pažeidimus, t. y. kai gaunamas iš policijos pranešimas apie taksi vairuotoją pažeidėją jis pagal šiuos lapus mato, kas tą dieną dirbo ir tokiu būdu nustatinėjo, kuris iš dirbančių taksi vairuotojų galėjo padaryti kelių eismo pažeidimą. Apie dokumentus, esančius permatomojoje įmautėje, kurie sunumeruoti nuo skaičiaus „1“ iki skaičiaus „7“, parodė, kad pirmajame lape jis yra ranka surašęs pagal metus ir mėnesius gautų įmonėje „V.t.p.“ iškvietimų skaičių. Lape, pažymėtame skaičiumi „2“, lentelės forma pagal šaukinius sužymėti „V.t.p.“ taksi vairuotojai, antroje grafoje surašytos taksi vairuotojų pavardės ir šioje lentelėje yra surašyti taksi vairuotojų 2011 m. rugpjūčio mėn. nustatyti planai, apie kuriuos jis davė parodymus ankstesnėse apklausose ir šioje lentelėje grafoje „pridavė“ jis savo ranka yra surašęs, kiek tą mėnesį taksi vairuotojai atnešė plano, kitaip vadinamų nustatytų „arendų“ (šiuos duomenis jis nurašydavo nuo lapelių, kuriuos jam pateikdavo buhalterė A.); grafoje „permoka“ jis pažymėdavo, kiek per daug atnešė „arendos“ taksi vairuotojas; grafoje „skola“ jis paskaičiavo pagal esamus duomenis, kiek taksi vairuotojas dar likęs skoloje pinigų ir šią ataskaitą pateikdavo D. B.. Lape, pažymėtame skaičiumi „3“, eilės tvarka surašyti automobilių valstybiniai numeriai, kitoje grafoje surašyti automobilių duomenys, o sekančioje grafoje jo ranka sužymėtos sumos pinigų, už kurias šie automobiliai buvo parduoti jo minėto draugo žmonai I. G.. Lapuose, kurie sunumeruoti skaičiais nuo „4“ iki „7“, yra surašyti automobilių duomenys ir sužymėtos datos kada kokiam automobiliui baigiasi draudimai, techninė apžiūra. Dėl trijų taksi kelionių kvitų parodė, kad šie kvitai yra 2011 m. lapkričio mėn. ir jis juos yra paėmęs iš taksi automobilių, kurių vairuotojai, pvz. padarė avariją, atvarė automobilį ir jį palikę išėjo iš darbo. Šiuos kvitus jis buvo tiesiog radęs automobilyje ir iš ten juos paėmė. Plonoje pilkos spalvos užrašų knygutėje surašyti kai kurių dispečerių abonentiniai telefonų numeriai. Apie dokumentus, kurie sunumeruoti nuo skaičiaus „1“ iki „133“ parodė, kad lape „1“ yra jo VMI apklausos kopija, nuo lapo „2“ iki „5“, „7“ yra oficialūs įmonės „V.t.p.“ dokumentai, t. y. darbo sutartys ir nuomos sutartys. Lapas, pažymėtas skaičiumi „6“, yra paprastojo vekselio kopija, kurią jis atsišvietė iš pažįstamos M. B., kaip pavyzdį, nes tokius vekselius už sudaužytus įmonių automobilius jie išrašinėjo taksi vairuotojams, kad jie už autoįvykius susimokėtų, bet kadangi taksi vairuotojai niekad nesumokėdavo už padarytas avarijas, tai šių vekselių išrašymas tiesiog nepasiteisino. Lapuose nuo skaičiaus „10“ iki „71“ yra lentelėse sužymėtas taksi vairuotojų darbo laikas. Apie tokio pobūdžio lapus, jis jau yra davęs parodymus. Lape, pažymėtame skaičiumi „72“, yra surašytas pakvitavimas, kuriuo užfiksuota, kad jo paminėta I. G. gavo pinigus už parduotą automobilį. Apie lapus, pažymėtus skaičiais nuo „73“ iki „86“, parodė, kad tai jo asmeniškai iš taksi vairuotojų surinktos „arendos“, jam dirbant jau pas R. B.. Šias ,,arendas“ jam taksi vairuotojai atvežė adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal metus ir mėnesius surašė taksi vairuotojus pagal šaukinius ir pavardes, kas kokio dydžio „arendas“ atnešė ir jis šiuos lapus kartu su pinigais atidavė D. B., o sau pasiliko šių lapų kopijas kaip patvirtinimą, kad pinigus surinko iš taksi vairuotojų. Lapuose, pažymėtuose skaičiais „98“ ir „100“, yra sužymėti taksi vairuotojų mėnesio planai, kitaip tariant „arendos“, jų skolos. Išsamius parodymus apie lapą, pažymėtą skaičiumi „100“, jis davė parodymus ankstesnėje apklausoje. Lapas, pažymėtas skaičiumi „98“, yra toks pats, tik kito mėnesio – kovo. Lapuose, kurie sužymėti nuo skaičiaus „119“ iki „125“, yra surašytos taksi vairuotojų „arendos“ pagal metus, mėnesius ir kažkuriuose lapuose pagal dienas. Apie šias lenteles jis yra jau davęs parodymus. Lapuose, kurie sužymėti skaičiais nuo „126“ iki 131“, yra sužymėta taksi vairuotojų pagal šaukinius darbo laiko pradžia ir pabaiga. Apie lapą, pažymėtą skaičiumi „133“, parodė, kad jį atspausdino šių metų gegužės mėn. D. B. kaip informacijos šaltinį ir jį pateikė jam tam, kad kai jis priiminės taksi vairuotoją į darbą įmonėje „V.t.p.“, pagal šiame lape esančią lentelę jam paaiškintų, kiek taksi vairuotojas gaus oficialaus atlyginimo per mėnesį, jeigu pvz. per mėnesį jis pristatys 5000 Lt, tai jo oficialus atlyginimas bus 1150 neatskaičiavus mokesčių, atskaičiavus mokesčius į rankas atlyginimas sudarys - 934 Lt, o jeigu dirbs su porininku, tai oficiali alga bus 1500 Lt neatskaičiavus mokesčių, o į rankas grynais atskaičiavus mokesčius sudarys 1190 Lt. Apie pinigus 2 550 Lt, rastus ir paimtus kratos metu jo namuose, gali parodyti tai, kad tai ne jo asmeniniai pinigai. Tai pinigai už parduotus jo draugui priklausančius automobilius, kuris šiuo metu atlieka bausmę ir šiuos pinigus jis turėjo perduoti I. G.. Patvirtinančių dokumentų, kad jis pardavė draugo automobilius ir gavo šiuos pinigus šiam momentui pateikti jis negali, bet jeigu tuos dokumentus ras, juos pateiks (27 t., b. l. 21-25).
Taip pat R. D. nurodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. UAB „V.t.p.“ atlyginimus išmokėdavo D. B. arba M. P.. Jam pinigai buvo pateikiami voke, jame buvo įdėtas ir oficialus ir neoficialus atlyginimas. Tuo pačiu buvo pateikiamas algalapis, kuriame pasirašydavo už jam oficialiai priskaičiuotą atlyginimą. Kartais pats pasilikdavo sau atlyginimą iš surinktų iš vairuotojų pinigų, o vėliau tiesiog pasirašydavo. Jis supranta ir pripažįsta savo kaltę dėl „juodo atlyginimo“ mokėjimo bendrovėje. Apie šią tvarką žinojo ir toleravo visi bendrovės darbuotojai. Visus dokumentus bendrovėje paruošdavo buhalterė M. P., o vėliau D. B.. Jis tik pasirašydavo jam pateiktus dokumentus. Turint aukštesnįjį išsilavinimą jis visiškai nemoka dirbti kompiuteriu. Jis nėra baigęs nei vadybininko, nei buhalterio mokymų, todėl nežino kaip turi būti atliekama buhalterinės apskaitos kontrolė, ko reikia reikalauti iš buhalterio. Iš jo niekas ir niekada nereikalavo tokių žinių. Dirbdamas UAB „V.t.p.“ direktoriumi visada vykdė realių valdytojų nurodymus ir buvo tik jiems atskaitingas (27 t., b. l. b.l. 50-52).
Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2013-12-12) įtariamasis R. D. davė analogiškus parodymus ir parodė, kad 2012-06-26, 2012-06-28, 2012-07-05 buvo apklaustas įtariamuoju. Apklausų metu nebuvo daromas psichologinis ir fizinis spaudimas, parodymus iš esmės tvirtina. Taip pat parodė, kad pasikeitus savininkams, į jokius akcininkų susirinkimus nebuvo kviečiamas.
Be to paaiškino, kad D. B. jam nurodymų praktiškai neduodavo. Iš pradžių oficialiai ji nedirbo UAB ,,V.t.p.“. Ji ateidavo į ofisą pas R. B.. Pinigus M. P. nunešdavo R. B. į kabinetą arba nunešdavo D. B. į namus, kurie buvo šalia ofiso. R. B. nereiškė jokių pretenzijų dėl blogai renkamų „arendų“. R. B. ir dabar tebedirba taksi vairuotoju. Direktoriaus pavaduotoju UAB „R.p.“ dirba nuo 2011 m. rudens. Jam pasiūlė pavaduotoju dirbti R. B.. Jis turėjo nagrinėti skundus, sudarinėti darbo sutartis, kurį laiką prižiūrėti „arendų“ surinkimą, porą kartų rinko pinigus, kai sirgo vyr. buhalterė. Taigi, tapus UAB „R.p.“ direktoriaus pavaduotoju, darbas buvo organizuojamas analogiškai kaip ir UAB „V.t.p.“. Jo atlyginimas sumažėjo. Gaudavo 2000 Lt (minimumas oficialiai ir neoficialiai). Pinigus mokėdavo vyr. buhalterė M. P., vėliau A. S. (27 t., b. l. b.l. 27-30). Papildomos apklausos metu įtariamasis R. D. parodė, kad jam pateiktose D. B. parašu patvirtintose dokumentų kopijose yra informacija apie UAB „V.t.p.“ vairuotojus, jiems nustatytą fiksuotą mokestį (arba kitaip tariant „planas“ ar „arenda“), informacija apie vairuotojų suneštas sumas, permokas, skolas ir pastabas. Virš lentelės yra nurodyti metai ir mėnuo kada lentelė buvo užpildyta. Dalis informacijos lentelėje yra paruošta kompiuterio pagalba, kita informacijos dalis yra surašyta jo ranka. Minėtose lentelėse rankraštiniai įrašai yra padaryti jo ranka, t. y. nurodytos sumos, kurias realiai sunešė įmonėje dirbę vairuotojai, permokos ir skola. Jo ranka yra surašytos pastabos. Žemiau lentelėse yra informacija apie A. G. priklausančius automobilius. 2009 m. vieno susitikimo metu A. G. pasidomėjo, ar R. B. nenorėtų jam parduoti kelis automobilius. Kai R. B. nusprendė parduoti automobilius, suvedė jį su A. G.. Jis suprato, kad jie tarpusavyje susitarė, nes A. G. buvo įdarbintas UAB „V.t.p.“. Kaip suprato, dėl A. G. įdarbinimo buvo sutarta su D. B.. Kiek jam yra žinoma, A. G. jokio atlyginimo negaudavo, bei pats už save mokėjo visus mokesčius. Tik vėliau suprato, kad A. G. su R. B. dėl automobilių pardavimo tik susitarė, bet oficialiai dokumentų dėl automobilių pirkimo - pardavimo nesutvarkė. Savo automobilius A. G. prižiūrėjo ir pinigus iš vairuotojų rinko pats, tačiau, galimai 2010 m., A. G. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Prieš atliekant jam paskirtą bausmę A. G. paprašė prižiūrėti „jo“ automobilius. Pagal lentelėje esančius užrašus yra nurodomos 8 pavardės, kurios reiškia, kad 2011 m. jis prižiūrėjo aštuonis A. G. priklausančius automobilius. Šalia A. G. vairuotojų pavardžių yra nurodyta tik viena suma, ir tai suma, kuria privalo atnešti vairuotojas, bet ši suma skirta ne A. G., o B., todėl, kad šie vairuotojai dirbo ne nuosavais automobiliais. A. G. vairuotojams buvo nustatytas didesnis fiksuotas mokestis, nes automobilio remontas, draudimas ir kitos išlaidos, išskyrus kurą, buvo ne jų rūpestis. Žemiau A. G. vairuotojams nustatytos sumos skirtos B. yra kiti užrašai, t. y. nurodyta suma, kurią vairuotojas atnešė talonais (t. y. keleivių pervežimas pagal sutartis su įmonėmis), toliau permoka už kitą mėnesį (vairuotojas jeigu pageidavo, galėjo pateikti didesnę nei jam nustatyta suma). Dar vienas skaičius yra 2000 ir šalia žodis alga, t. y. jam skirtas darbo užmokestis. Jam oficialiai buvo priskaičiuotas minimalus atlyginimas, o kitą dalį atlyginimo (iki sutartos sumos) jam mokėjo neoficialiai, bendra suma buvo 2000 Lt. Buvo sutarta, kad jis iš B. skirtų pinigų pasiima jam skirtą atlyginimą ir tik pasirašo žiniaraštyje. Iš B. už A. G. automobilius skirtus pinigus buvo atimamos ir kitos išlaidos, pvz. jei draudimo bendrovė pervedė draudimo išmoką, ir jau likutis buvo perduodamas D. B. grynais. A. G. vairuotojams, kaip ir kitiems vairuotojams, oficialus atlyginimas buvo tik priskaičiuojamas, bet neišmokamas ir likdavo B.. Kaip jau minėjo, lentelėje yra nurodytos sumos skirtos B., nes vairuotojai turėjo pristatyti didesnes sumas. Šiuo metu negali tiksliai nurodyti sumos, kuri buvo nustatyta konkrečiam vairuotojui, bet likusią sumą iš vairuotojų suneštų pinigų buvo skirta automobilio remontui, A. G. lizingu įgytų automobilių periodiniams mokėjimams, arba kitoms išlaidoms. Galimai kažkoks likutis buvo skirtas pačiam A. G. arba jo žmonai. Vėliau A. G. automobiliai R. B. pagalba buvo perrašyti jo (R. D.) brolio vardu ir parduoti (27 t., b. l. 35-37).
Liudytojų paaiškinimai ir kiti byloje esantys įrodymai
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. K. teisminio nagrinėjimo metu iš esmės analogiškai paaiškino kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 92-95). Ji nurodė, kad UAB „Ro.“ taksi dispečere dirbo, maždaug 7 metus. Įmonėje buvo apie 50 darbuotojų, gal truputį daugiau. Atlyginimas lyg tai buvo minimumas, buvo mokamas grynais pinigais, lyg tai vieną kartą per mėnesį, už atlyginimą duodavo pasirašyti. Be darbo sutartyje numatytos atlyginimo formos, būdavo premijos kaip gimtadienio dovana, kitų išmokų periodiškai nebuvo. Dar prie atlyginimo mokėdavo priedą, priklausantį nuo užsakymų skaičiaus, už vieną užsakymą 10 centų. Ši suma taip pat buvo mokama grynais pinigais kartą per mėnesį kartu su atlyginimu. Suma būdavo įtraukta į atlyginimą, pasirašydavo už visą bendrą sumą. Gaudavo 1100-1200 Lt atlyginimą. Atlyginimas priklausydavo kiek padarydavo užsakymų, kiek dirbdavo dieninių ir kiek naktinių pamainų. Kitokių pinigų, už kuriuos nereikėdavo pasirašyti, ji negaudavo. Vairuotojai ateidavo pas buhalterę ir atiduodavo pinigus, kuriuos uždirbdavo per savo pamainą. Pas dispečeres būdavo vairuotojų grafikai. Jei direktorė ar buhalterė išvažiuodavo atostogų ar dar kur nors, jos rinkdavo pinigus iš vairuotojų. Ateina vairuotojas, sako savo šaukinį ir kiek atnešė pinigų. Tai būdavo retai. Pinigus apiformindavo lapelyje iš sąsiuvinio. Lapelyje būdavo parašytas vairuotojo šaukinys, pinigų suma, vardas, pavardė ir vairuotojo parašas. Vairuotojai atnešdavo 180-200 Lt. Pinigus vairuotojai atnešdavo 2-3 kartus per savaitę. Jeigu vairuotojas dirba naktimis ir nori greičiau baigti darbą, o buhalterės ir direktoriaus darbe dar nėra, vairuotojas galėjo ateiti ir atnešti joms pinigus. Kiek žino, jos direktorius su buhaltere (B.) turėjo įmones „Ro.“ ir „R.“. Ji iš pradžių dirbo „Ro.“, po to „R.“. Po pamainos ateidavo direktorius, paimdavo voką su pinigais, perskaičiuodavo ir viskas. Plano mokestis jai žinomas. Vairuotojas tariasi su direktoriumi ir buhaltere, kiek vairuotojas turi atnešti po pamainos už tai, kiek jis atidirbdavo. Buvo skirtumas ar vairuotojas dirba su įmonės automobiliu ar su savo. Jeigu dirbdavo savo mašina, mokėdavo mažiau, jeigu su įmonės – mokėdavo daugiau. Jeigu įmonėje vairuotojas dirbdavo su savo automobiliu, jis, kaip suprato, savo mašiną remontuodavosi pats. Su „V.t.p.“ dirbo vienose patalpose. Vairuotojai, baigę darbą, į tą patį sąrašą kur ir „Ro.“ mokėdavo joms pinigus. Kaip suprato, buvo vienas įmonių direktorius, buvo nurodymai imti pinigus ir iš kitų vairuotojų. Būdavo, kad jeigu „Ro.“ neimdavo užsakymų, perduodavo į „V. t.“ kanalą. Pinigus imdavo iš abiejų įmonių vairuotojų. Pinigus atiduodavo direktoriui. Atiduodavo ,,vokelyje“, būdavo parašyta kiek kas pridavė. Apskaitos dokumentų nevedė, kasos pajamų orderių nepildė, tik priėmus pinigus, perskaičiuodavo. Jai buvo duotas nurodymas priimti visus pinigus, kuriuos atnešdavo į ofisą. Pinigus turėdavo paskaičiuoti ir atiduoti direktoriui. Iki 2009 m. M. P. buvo buhalterė, be buhalterės P., buvo buhalterė B.. Jai nežinomas faktas, kad M. P. leisdavo įsakymus dėl nuobaudų skyrimo ar atleidimo iš darbo.
Pagarsinus IT metu duotus parodymus (t. 4, b.l. 92-95), liudytoja N. K. parodė, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad vairuotojai mokėjo plano mokestį plius mokestį už gautus užsakymus, bet dabar neprisimena. Tuo metu geriau prisiminė. Už naktinę pamainą mokėjo 70 Lt, už dieninę lyg tai 55 Lt. Ta užmokesčio skirtumo dalis priklausė atlyginimo oficialiai daliai. Per pamainą porą kartų iš viso buvo atnešta apie 10 000 Lt. Kiek atnešdavo vienas vairuotojas po vienos pamainos nepasakys, sumos būdavo skirtingos. Vienoje pamainoje dirbdavo 10-15 vairuotojų. Didelės sumos būdavo atnešamos algos dienomis, kai dauguma vairuotojų turėdavo atnešti pinigus. Dirbdama savo darbą, stengėsi priimti kuo daugiau užsakymų, kad gautų kuo didesnį priedą. Dėl nuobaudų prisiminė, kad įmonės direktorius jai liepdavo neduoti užsakymų tiems vairuotojams, kurie laiku nepristato plano mokesčio, bet mano, kad tai ne nuobauda. Jeigu vairuotojas atidirbdavo savo pamainą ir nepriduodavo firmai pinigų, direktorius ateidavo ir pasakydavo šaukinius, kam neduoti užsakymų. Raštiško įsakymo nematė, pasakydavo žodžiu. Tokių vairuotojų būdavo. Vėliau, kai mokestis būdavo sumokamas, žodžiu būdavo pasakyta, kad vairuotojui jau galima dirbti. Jai neaiškindavo ar vairuotojas atnešė pinigus. Plano mokestį vairuotojai turėdavo atnešti nuo mėnesio 1 d. iki 10 d. Plano atnešimo diena lyg tai būdavo pirmadienis, bet ar kiekvienos savaitės, ar mėnesio, negali atsakyti. Jeigu būdavo buhalterė, vairuotojai plano mokestį nešdavo jai, jeigu buhalterės nebūdavo – joms, dispečerėms. Neprisimena ar vairuotojai išskirdavo, kurie pinigai yra plano mokestis ir kurie už užsakymus. Prisimena, kad būdavo užrašytas šaukinys, vairuotojo vardas, pavardė, pinigų suma ir vairuotojo parašas.
Liudytoja M. K. (buvusi P.) teisiamajame posėdyje teikė paaiškinimus, kurie iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 8, b. l. 49-53). Ji nurodė, kad dirbo UAB „V.t.p.“ nuo 2007 m iki 2010 m. Jai atlyginimas buvo mokamas oficialiai ir neoficialiai, jį išmokėdavo D. B. V. negaudavo atlyginimo, tik pasirašydavo, kad gauna. Pasirašydavo, nes reikėdavo tvarkyti buhalteriją. Oficialų ir neoficialų atlyginimą jai išmokėdavo D. B.. Pasikeitus savininkams, direktorius R. D. atliko tas pačias funkcijas, dėdavo parašus, sudarydavo darbo sutartis, priimdavo ir atleisdavo darbuotojus. Mano, kad pasikeitus savininkams, jis atlikinėjo tą patį, bet tiksliai negali pasakyti. Į jos pareigas įėjo sudaryti darbo sutartį, taip pat užbaigti darbo sutartį direktoriaus įsakymu. Nuobaudų skyrimas į jos pareigas neįėjo. Darbo sutartis buvo šablonas – pavyzdinė darbo sutartis, kur buvo nurodyta kada darbo sutartis prasideda, kada darbuotojas pradeda dirbti, atlyginimas, darbo valandų skaičius per savaitę. Jai buvo žinoma, kad apskaita neatitiko tikrovės. Visose įmonėse taip buvo ir visi tai žinojo. Jeigu atlyginimų neišmoka, vadinasi neatitinka tikrovės. Jeigu niekas nekontroliuoja darbo laiko – tai irgi neatitinka tikrovės. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius į programą suvesdavo ji. Taip pat ji pranešdavo SoDrai kada priimamas ir kada atleidžiamas darbuotojas, nes tai buvo jos kompetencijoje. Jai nešdavo nedarbingumo lapelius kol jie buvo popieriniai. Kai nedarbingumo lapeliai tapo elektroniniai, matė juos per programą. Vairuotojams už kuro čekius pinigai nebūdavo išmokami, jiems nebuvo privaloma pateikti kuro čekių. Avansinėje apyskaitoje kuro išlaidos būdavo nurašomos per M., neva jis užpila kurą automobiliams. Paskui buvo per kitą technikos direktorių. Kokią sumą kiekvienas vairuotojas turi atnešti konkrečiai neprisimena, maždaug žinojo pagal sąrašą, bet dabar konkrečiai nepasakys. Apskaitą vedė direktorius R. D., jis savo lape visada užsirašydavo kiek kas pridavė. Kai pasikeitė savininkai, nežino ar direktorius vesdavo apskaitą. Pinigus rinkdavo dispečerė. Žino, kad D. B. pas ją eidavo į kabinetą, ji berods, kaip ir ji, dirbdavo pirmadieniais ir ketvirtadieniais. D. B. jai dirbant įmonėje „V.t.p.“ įdarbinta tikrai nebuvo. Dėl duomenų perdavimo SoDrai, VMI buvo ta pati tvarka – darbo sutartis ir minimalus atlyginimas. Kas liečia darbo užmokestį, niekas nepasikeitė, atlyginimų kaip nemokėjo, taip ir nemokėjo. Pagrindinius duomenis buhalterinei apskaitai sutvarkyti pateikdavo D. B., turbūt ir R. B.. B. ir B. jai buvo pasakę, kad pajamuoti pajamas reikia kartą per mėnesį ir tiek kiek reikia algų išmokėjimui. Bet ji vis tiek pajamuodavo kiekvieną savaitę, išskyrus grynus pinigus ir čekiukus. Mano, kad B. informaciją perduodavo per direktorių, dabar jau nebe prisimena. Pagrindinius duomenis buhalterinei apskaitai sutvarkyti pateikdavo D. B., turbūt ir R. B., tačiau ar jis pateikdavo, nelabai atsimena (detalesni paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 44, b. l. 52-59).
IT apklausta kaip liudytoja M. K. (P.) parodė, kad apie tai, kad UAB „V.t.p.“ parduodama B. sužinojo iš direktoriaus R. D.. Prieš pirkdami įmonę B. buvo informuoti apie įmonės veiklą, kiek jai yra žinoma, jiems buvo pateikta pelno/nuostolių ataskaita, jie žinojo, kad įmonė turi kreditorinių įsipareigojimų. Ji pažinojo B., nes apie 3 mėn. dirbo jam priklausančioje įmonėje, dispečere. B. dažnai skambindavo R. D., jie susitikinėdavo. R. D. minėjo, kad pasikeitus akcininkui viskas turėtų likti taip, kaip ir buvo iki šiol, kad neva jokių naujovių nebus. Tačiau realybėje pasikeitimų nebuvo tik apie mėnesį. Ji žinojo, kad įmonės akcininke tapo B. dukra, nes Registrų centrui reikėjo pateikti įmonės akcininkų sąrašą, tačiau realybėje viskam vadovavo B. ir jo žmona. Akcininkės niekada nėra mačiusi. Prieš B. tapus įmonės savininkais, iš įmonės buvo atleista kasininkė. Galimai apie mėnesį pinigus iš vairuotojų vėl rinko ji, bei tą mėnesį buhalterinė apskaita buvo tvarkoma sena tvarka, tik iš vairuotojų surinktus pinigus kiekvieną dieną atvažiuodavo ir pasiimdavo B.. Jis asmeniškai išrašydavo duomenis apie pinigus pridavusius vairuotojus. Kiek prisimena, tą mėnesį išrašydavo kasos pajamų orderius pagal per dieną iš vairuotojų surinktų pinigų sumai nurodytai atvirame lape, kuris likdavo buhalterijoje, nors B. davė nurodymą jokios informacijos į buhalterinę apskaitą netraukti, kad neva viskas bus padaryta tik mėnesio pabaigoje. Kai įmonė persikraustė į (duomenys neskelbtini), viskas kardinaliai pasikeitė. R. D. pranešė, kad B. nurodymu, jai ir jam mažinami atlyginimai. Vėliau tai buvo pasakyta ir pačių B., nes jų manymu, jie gaudavo didelius atlyginimus, kad už juos jie turi mokėti daug mokesčių. Nuo 2009-10-01 buvo įdarbinta 0,5 etato ir jai buvo nustatytas minimalus atlyginimas, t. y. jai buvo apskaičiuojamas 400 Lt atlyginimas. Atlyginimus UAB „V.t.p.“ visiems išmokėdavo D. B., nors oficialiai minėtoje įmonėje net nebuvo įdarbinta. Jos kabinete buvo paruošti vokai su atlyginimais, ji asmeniškai gaudavo jai priskaičiuotą atlyginimą plius 500 Lt buvo išmokami neoficialiai. Ji pripažįsta, kad B. „tvarka“ jos visiškai netenkino, todėl prasidėjo konfliktai. Ji atsisakė rinkti pinigus iš vairuotojų, nes nebuvo kasininkė. Pinigus iš vairuotojų rinko visi, t. y. ir B., ir D., ir dispečeriai. Visus buhalterinius dokumentus jai tekdavo tvarkyti pagal B. pateiktus duomenis ir jų nurodymus. Į buhalterinę apskaitą buvo įtraukiamos tikrai nedidelės sumos. Į įmonę atvažiuodavo tik du kartus per savaitę, galimai antradieniais ir ketvirtadieniais. Visus reikalus įmonėje tvarkė B., kiek pastebėjo, R. D. sutardavo su B., todėl jos manymu, buvo patenkintas savo darbu. D. B. pageidavo, kad ji rinktų pinigus ir iš kitos jų įmonės „Ro.“ vairuotojų, tačiau ji kategoriškai atsisakė. Ji pripažįsta, kad santykiai su B. buvo įtempti. 2010 m. sausio pabaigoje ar vasario pradžioje direktoriui parašė prašymą būti atleistai iš pareigų. Prieš jai išeinant D. B. pageidavo, kad su UAB „V.t.p.“ buhalterine programa, kurios pagalba buvo vykdoma įmonės buhalterinė apskaita, supažindintų naują darbuotoją A. S. ir būtų paruoštas įmonės balansas, tačiau ji atsisakė tai padaryti, nes nepriklausė tai daryti pagal laiką. Ji tik atspausdino informaciją iš kompiuterio apie balansą 2010-02-26 dienai. Ji nutraukė sutartį su VMI, nes žinojo, kad nereikės tvarkyti dokumentų, tačiau B. liko USB jungtis prisijungimui prie Sodros duomenų bazės. B. tapus UAB „V.t.p.“ savininkais, jie iš UAB „M.“ nupirko automobilius, kurie buvo nuomojami UAB „V.t.p.“. Kiek buvo nupirkta automobilių tiksliai neprisimena, tačiau jų buvo nemažiau 10 ir nedaugiau 20 vnt. Šiuos automobilius UAB „V.t.p.“ nuomojo iš R. B., kaip fizinio asmens. Nuomos mokestis buvo 1 Lt. Per tą laikotarpį, kai dirbo su B., įmonėje buvo įdarbintas A. G.. R. D. ją informavo, kad A. G. yra jo draugas, kad jis iš R. B. nupirks visus automobilius. A. G. buvo įdarbintas direktoriaus pavaduotojo pareigose. Ji, kaip buhalterė, prašė pateikti automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau vis išgirsdavo atsakymą, kad jie dar nepasirašyti, todėl nieko negali pasakyti, ar kokie nors automobiliai iš R. B. buvo nupirkti (8 t., b. l. 49-53).
Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji paaiškino, kad nuo 2010 m. kovo mėnesio įsidarbino UAB „Ro.“ ir UAB „V.t.p.“ buhalterio padėjėja. Dirbo puse etato. Jos funkcijos buvo vairuotojų kelionės lapų surinkimas, apskaita, atsiskaitymų priežiūra, kuro kvitų surinkimas ir vairuotojų atsiskaitymo pinigų surinkimas. Vairuotojai atsiskaitydavo už darbą kaip būdavo numatyta jų darbo sutartyse. Atsiskaitymo sumos buvo nevienodos. Jie turėdavo atsiskaityti vieną kartą per savaitę. Buvo atviras lapas, jie duodavo pinigus ir pasirašydavo už paduotą sumą. Būdavo taip, kad paimdavo kiek vairuotojas pats duoda. Pinigus paimdavo per langelį. Kai ji įsidarbino, M. P. jau nebedirbo. Dokumentų perėmimo ar nurodymų iš M. P. nebuvo, nes su tikrąja buhalterine apskaita neturėjo jokio ryšio. Vyr. buhalterė B. padavė atspausdintą pareigybių sąrašą, UAB „Ro.“ ir UAB „V.t.p.“ buvo atskiri direktoriai. Vieni vairuotojai buvo „V.t.p.“, kiti „Ro.“. Per išeigines pinigus vairuotojai palikdavo dispečerėms, bet tai buvo labai retas atvejis, nebent jeigu jie nesugebėdavo atvežti pinigų darbo dienomis. Ji pinigus atiduodavo direktoriui B. arba vyr. buhalterei B.. Jeigu jų nebūdavo, pinigus perduodavo D.. Pinigus apiformindavo į atvirą lapą, jame buvo atspausdinta vardas, pavardė, įrašoma pinigų suma ir vairuotojo parašas. Kasos orderio neformindavo, formindavo tik atvirą lapą. Tolesnio pinigų likimo nežino, kasos nevedė. Atlyginimą gaudavo oficialiai ir vokelyje. Vokelyje buvo konkreti suma ir ją sumokėdavo, už tą sumą pasirašyti nereikėdavo. Suma nesikeisdavo, buvo vienoda, nuo rezultatų nepriklausė, nes buvo toks susitarimas. Ir UAB „Ro.“ ir UAB „V.t.p.“ atlyginimą mokėjo vyr. buhalterė B.. Abiejose įmonėse buvo viena vyr. buhalterė B.. Be grynų pinigų vairuotojai atnešdavo talonus iš įmonių pagal sutartis. Mėnesio gale suvesdavo talonų sumą ir pateikdavo įmonei sąskaitą, išrašydavo faktūrą. Vairuotojams tie talonai skaitėsi kaip pinigai. Talonų ir pinigų santykis skaičiuodavosi pagal sutartis, kokias pasirašydavo. Vairuotojų mokamas plano mokesčio dydis priklausė nuo įvairių priežasčių: kiek vairuotojas dirba, ar mašina remonte, pravaikštos, biuleteniai. Mėnesinius kelionės lapus pildydavo patys vairuotojai, bet galutinius paskaičiavimus – kilometražą, kurą skaičiuodavo vyr. buhalterė B.. „V.t.p.“ vairuotojai per mėnesį atnešdavo sumas, priklausomai nuo darbo valandų: nuo ketvirčio etato, nuo pusės etato ir nuo etato. Jeigu ketvirtis etato buvo maždaug 640 Lt, pusė etato buvo apie 820 Lt, visas etatas apie 960 Lt. Jeigu vairuotojas išvykdavo į darbą, bet nevykdydavo užsakymų ir nepateikia priežasties, vis tiek turėdavo mokėti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad nuo 2010-03-01 R. B. siūlymu, pradėjo dirbti UAB „V.t.p.“ ir „Ro.“, bei buvo įdarbinta bendrai puse etato, t. y. po 2 val. kiekvienoje bendrovėje. Aptariant darbo sąlygas su R. B., pokalbio metu dalyvavo jo žmona D. B. ir UAB „V.t.p.“ direktorius R. D.. Faktiškai dirbo pagal nustatytą darbo instrukciją. Taigi, iš vairuotojų rinkdavo grynuosius pinigus, arba kaip juos vadindavo „arendą“ ir „planas“. Skirtumas tarp šių žodžių yra tik tame, kad „arenda“ tai pinigai iš vairuotojų, kurie bendrovėje dirbo ne su nuosavais automobiliais, „planas“ – pinigai iš vairuotojų, kurie dirba nuosavais automobiliais. Mokestis („arenda“ arba „planas“), t. y. vairuotojui nustatyta pinigų suma, kurią vairuotojas turėdavo per mėnesį pristatyti bendrovei. Mokestį buvo reikalaujama pristatyti kiekvieną savaitę, tačiau dažniausiai vairuotojas per savaitę reikiamos sumos nepristatydavo, todėl mėnesio gale suma galėjo būti mažesne, nei planuota buvo gauti. Vairuotojų bendrovei pristatyti talonai (už sutarčių pagrindu suteiktas taksi paslaugas) buvo įskaitomi į mokesčio sumą. Kas mėnesį pildydavo surinktų talonų suvestinę, kurią priduodavo vyr. buhalterei, bei pagal suvestines buvo išrašomos sąskaitos faktūros bendrovėms už suteiktas taksi paslaugas. Mokesčio dydį kiekvienas vairuotojas aptardavo su R. B., nors tokių pokalbių metu ir galėjo dalyvauti UAB „V.t.p.“ direktorius R. D.. Mokesčio dydis priklausė nuo automobilio stovio, nuo to kam priklauso automobilis, nuo oficialaus darbo laiko. Dirbantiems ne nuosavais automobiliais vairuotojams „arenda“ buvo nustatyta už pamainą, berods 60 Lt. Vairuotojams, dirbusiems nuosavais automobiliais, „planas“ buvo nustatytas mėnesiui, vėl gi plano dydis priklausė nuo oficialaus darbo sutartyje nurodyto darbo laiko. Su vairuotojais, kurie dirbo nuosavais automobiliais, buvo pasirašomos automobilių nuomos sutartys, kurias ji paruošdavo (pagal šabloną) ir duodavo pasirašyti direktoriui. Automobilio nuomos mokestis buvo 1 Lt per metus. Ji iš vyr. buhalterės gaudavo paruoštus blankus, taip vadinamuosius „atviruosius lapus“ – tai lapas vienai dienai. Tai buvo lentelės pavidalu sudarytas dokumentas su pavadinimu „atviras lapas“. Lentelėje buvo grafos: eilės numeris, vardas pavardė, grynieji pinigai, talonai ir parašas. Į šią lentelę ranka įrašydavo vairuotojo duomenis ir per tą dieną atneštus grynuosius bei talonus. Užpildytus lapus, kuriuos pasirašydavo ir patys vairuotojai, kiekvieną dieną, kartu su grynaisiais priduodavo vyr. buhalterei D. B.. Talonus pasilikdavo sau, nes jie buvo tvarkomi mėnesio pabaigoje. Kartą per mėnesį – paskutinę mėnesio dieną, D. B. kiekvieno vairuotojo vardu išrašydavo kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderį pasirašydavo vairuotojas ir vyr. buhalterė, kuri ėjo kasininkės pareigas. Ji dirbo techninį darbą ir bendrovės buhalterijos netvarkė. Ji negali pasakyti, ar kasos pajamų orderiuose nurodyta suma atitikdavo realiai iš vairuotojų surinktą pinigų sumą, kadangi skaičiuodavo tik kiekvienos dienos suneštų pinigų sumą, niekada netikrino ir nesidomėjo.
Vairuotojai kartu su grynaisiais pinigais priduodavo ir išrašytus keleiviams taksi kelionės kvitus, kurie buvo griežtos atskaitomybės. Taksi kelionės kvitus, surinktus mėnesio eigoje, prisegdavo prie kelionės lapų, kuriuos mėnesio gale pateikdavo D. B.. Kelionės lapuose vairuotojai nurodydavo išdirbtų valandų skaičių pagal darbo grafiką, kilometražą, o vyr. buhalterė sutvarkydavo likusias kelionės lapų grafas. Vairuotojai dirbo pagal direktoriaus patvirtintus, vyr. buhalterės sudarytus darbo grafikus. Grafikai buvo sudaromi pagal darbo sutartyse nurodytus darbo laikus, tačiau dažniausiai vairuotojai dirbo tada kai norėjo. Vairuotojų bei kitų darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščius sudarydavo vyr. buhalterė D. B.. Iš jai žinomų, B. bendrovėse dirbusių vairuotojų, atlyginimus gaudavo tik keli vairuotojai. Visi vairuotojai tik pasirašydavo žiniaraštyje. Vairuotojai buvo patys nesuinteresuoti gauti atlyginimo, nes priešingu atveju jiems nustatytas mokestis ženkliai padidėdavo. Tvarka bendrovėse pasikeitė tik po to, kai buvo atliktos kratos, tada priimant pinigus iš vairuotojų iškart buvo išrašomas grynųjų pinigų priėmimo orderis ( 8 t., b. l. 160-163).
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. B. paaiškino, kad „Ro.“ dirbau daug metų, gal nuo 2002 m. Daug kartų išeidavo ir grįždavo, dirbo dispečere. Tuo metu, kai pradėjo dirbti, direktorius buvo R. B.. Galutinai išėjo 2010 m. vasario pabaigoje. Dirbo dispečere tik naktinėse pamainose. Jos, kaip dispečerės, darbas buvo priimti užsakymus, paskirti vairuotoją, žiūrėti, kad užsakymas būtų aptarnautas. Priimtus užsakymus fiksuodavo knygoje. Su pinigais jokių funkcijų neatlikinėjo. Liudytoja patvirtino jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaip teisingus.
Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad ji dispečere pas direktorių R. B. pradėjo dirbti kažkur nuo 2001 m. kovo mėn. įmonėje „R.p.“. Vėliau iš šios įmonės išėjo ir dirbo kitose įmonėse. Kažkur 2007 m. rugsėjo mėn. ji buvo įdarbinta R. B. įmonėje „Ro.“, kurios buveinė buvo tuo pačiu adresu kaip ir dispečerinė, (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje ji įsidarbino pagal darbo sutartį. Sutartį pasirašinėjo su R. žmona D. B.. Pagal darbo sutartį buvo įdarbinta puse etato ir jai buvo nustatytas minimalus etato dydį atitinkantis atlyginimas. Įsidarbinus šioje įmonėje ji padirbo vieną dieną, po to gavo traumą ir 8 mėnesius turėjo nedarbingumą. Pasibaigus nedarbingumui, ji į darbą sugrįžo kažkur 2008 m. gegužės 3 ar 4 dieną ir dirbo iki 2010 m. vasario mėn. vidurio, kaip minėjo, puse etato ir tik naktinėse pamainose. Kartu su ja įmonėje „Ro.“ dirbo dar trys dispečerės, S., pavardės nežino, R., kurios pavardės nežino, Ž. Š., N., kurios pavardės nežino ir K. B.. Jos darbo funkcijos buvo sekančios: ji dirbo dispečerinėje naktinėmis pamainomis, t. y. po 12 valandų per parą, nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto, priimdavo iškvietimus telefonu ir juos perduodavo per raciją tą pamainą dirbantiems taksi vairuotojams. Jai dirbant dispečere „Ro.“ kanale ji jokio taksi vairuotojų darbo laiko žurnalo niekada nevedė, žinojo, kad dispečerės iš kanalo „V.t.p.“ tokius žurnalus vedė. Taip pat jai dirbant dispečere buvo tokių atvejų, kad direktorius R. paduodavo taksi vairuotojo šaukinį ir pasakydavo perduoti jam per raciją, kad jis yra nuimamas nuo iškvietimų už neatsiskaitymą. Kartais būdavo ir taip, kad jai atėjus į darbą ant stalo gulėjo lapelis su taksi vairuotojų šaukiniais, kuriuos reikia nuimti nuo darbo, ką ji per raciją ir pranešdavo. Ji gaudavo atlyginimą vieną kartą per mėnesį kažkur apie 800 Lt į rankas grynais pinigais. Šį atlyginimą - oficialų atlyginimą apie 400 Lt atskaičiavus mokesčius, kartu su neoficialiu atlyginimu, kuris buvo ne mažiau kaip 400 Lt mokėjo jai visada R. B. kiekvieno mėnesio antrą pirmadienį, o jeigu jai tekdavo dirbti pagal grafiką ne pirmadienį, o trečiadienį, tai išmokėdavo trečiadienį. Taip pat R. B. duodavo pasirašyti ir buhalterinius dokumentus, susijusius su jos atlyginimu, ir kitus buhalterinius dokumentus, susijusius su jos darbu šioje įmonėje. Jos neoficialaus atlyginimo dydis priklausė nuo dirbtų pamainų skaičiaus ir jis šiek tiek nežymiai kisdavo, bet vidurkis buvo apie 400 Lt. Ji žinojo, kad įmonėje dirba M. ir A., bet šias darbuotojas ji yra mačiusi tik kelis kartus, nes, kaip minėjo, dirbo naktinėje pamainoje ir ji pagrinde bendravo su direktoriumi R. B., nes jis ilgiausiai būdavo darbe. Kaip oficialiai buvo pildomi darbo laiko žiniaraščiai ji negali atsakyti, nes pasirašydama buhalteriniuose dokumentuose ji neatkreipdavo dėmesio, kokie duomenys juose užpildyti. Už oficialų atlyginimą, kuris pagal buhalterinius dokumentus buvo apie 400 Lt atskaičiavus mokesčius, ji pasirašinėdavo oficialiuose dokumentuose, o už neoficialų atlyginimą niekur pasirašinėti nereikėjo. R. R. išmokėdavo jai į rankas ne mažiau kaip 800 Lt grynaisiais pinigais. Taip pat šioje įmonėje buvo nustatyta tvarka, kad jeigu ofise, (duomenys neskelbtini), nebūdavo R., taksi vairuotojai pinigus atnešdavo į dispečerinę. Šią tvarką nustatė R.. Tvarka buvo tokia: taksi vairuotojas, atvažiavęs į ofisą, ateidavo prie dispečerinės durų, kuriose buvo įrengtas langelis. Taksi vairuotojas pasibelsdavo, tuomet viena iš „V.t.p.“ dispečerių atidarydavo langelį ir taksi vairuotojas paduodavo pinigus. Dispečerė ant popieriaus lapelio užrašydavo pavardę ir vardą, sumą, kurią vairuotojas atnešė ir duodavo ant to lapelio jam pasirašyti. Šie lapeliai, ant kurių jos užrašydavo šiuos duomenis ir duodavo taksi vairuotojui pasirašyti, tikrai nebuvo jokie buhalteriniai ar kitokie oficialūs dokumentai, tai buvo paprastos popierių skiautelės ar maži lapukai, kuriuos vėliau kartu su pinigais perduodavo kitoms dispečerėms, kurios ateidavo į dieninę pamainą. Šie popieriukai tiesiog buvo informacinio pobūdžio, kad direktorius žinotų, kas iš taksi vairuotojų atnešė kokio dydžio pinigų sumą, kuri tarp taksi vairuotojų dažnai buvo vadinama „planu“. Jai dirbant naktinėse pamainose taksi vairuotojai dažniausiai pinigus nešdavo pirmadieniais ir tos sumos buvo laibai įvairios - 100 Lt ir 200 Lt, bet dažniausiai buvo 200 Lt sumos (4 t., b. l. 32-35).
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. Ž. iš dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau paaiškino, kad pasilieka prie savo parodymų, teiktų ikiteisminio tyrimo metu. Tada aplinkybes, sumas nurodė tikrai tiksliau. Jis teisiamajame posėdyje nurodė, kad dirbo „Ro.“ apie metus taksi vairuotoju su automobiliu „Mercedes Benz“, kuris priklausė firmai. Kai įsidarbino, per pamainą reikėdavo surinkti 50-60 Lt ir sumą reikėdavo įnešti į kasą. Jeigu atneši tą surinktą sumą, gale mėnesio išmoka atlyginimą. Suma buvo už mašinos nuomą, namo leisdavo važiuoti. Jeigu dirbdavai su nuosava mašina reikėjo mokėti už užsakymus, o jeigu dirbi su įmonės mašina, buvo nustatyta kiek turi uždirbti. Porą kartų gale mėnesio buvo gavęs 200-300 Lt. Jis dirbdavo ne kiekvieną dieną, pasidarydavo išeiginių, ketvirčiu etato, 4 valandas per dieną. Be jo niekas kitas su tuo automobiliu nedirbdavo, važinėdavo jis vienas. Atlyginimą mokėdavo R. B. žmona. Nežino, ar ji dirbo kasininke. Buvo kasa, pasirašydavo ir išmokėdavo. Kai tik įsidarbino, pinigus įnešdavo kiekvieną dieną. Kai ilgiau padirbo, išsilaikė egzaminą Amatų rūmuose (specialiai taksi vairuotojams), tada nešdavo pinigus kartą per savaitę. Vienu metu įmonėje dirbdavo daug vairuotojų, skaičiaus nepasakys, gal apie 20. Vairuotojai dirbdavo ir su savo mašinomis, ir su įmonės. Kai įsidarbino, arendos buvo viena suma (neprisimena kokia), per savaitę atveždavo 300-350 Lt, ne daugiau. Į kelionės lapus pildydavo nuo kada iki kada dirba. Duodavo grafiką ir pagal tą grafiką pildydavo. Kelionės lapą gal pasibaigus pamainai atiduodavo į kasą. Mėnesinį kelionės lapą lyg tai pildydavo kasininkė. Atlyginimą 200-300 Lt gavo porą mėnesių. Taip išeina, kad direktorius toleravo situaciją, kad būdavo dirbamas ilgesnis laikas ir būdavo pinigai, kurie nebūdavo įnešami į kasą. Dirbdamas UAB „Ro.“ atlyginimo kiekvieną mėnesį negaudavo.
Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad UAB „Ro.“ dirbo 3-4 mėnesius taksistu. Atsimena, kad atveždavo kartą per savaitę kažkokius planinius pinigus, bet sumos neprisimena. Sumos surinktos per dieną būdavo skirtingos, priklausė nuo to, kiek perveži keleivių. Ar būdavo konkrečios sumos neprisimena. Važinėjo su firmai priklausančiu automobiliu. Jis automobilį prižiūrėjo, apačioje buvo garažas, ten remontavo, keitė padangas. Kartą per mėnesį išmokėdavo atlyginimą, pasirašydavo algalapyje. Mokėdavo moteris, turbūt B.. Užsakymus gaudavo radijo ryšiu iš dispečerinės. Atnešus pinigus ant kažkokio dokumento ar balto lapo būdavo įrašoma data, suma, pasirašydavo. Duodavo kažkokį lapelį, kad atidavė pinigus. Virš plano mokesčio pinigų nesurinkdavo. Paprastai dar iš algos pridėdavo, nes nemokėjo to darbo, vos galą su galu sudurdavo. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisiminė aplinkybes geriau.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė, kad UAB „Ro.“ dirbo nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio. Dirbo su įmonės automobiliu, jis buvo remontuojamas už įmonės pinigus. Darbo laikas buvo nenormuotas. Jeigu gerai prisimena, direktorius pasakė, kad per mėnesį turės mokėti 1600 Lt įmonei, galės kas savaitę sumokėti po 400 Lt. Dispečerės, paėmusios plano mokestį, niekada neišrašydavo jokių dokumentų (t. 4, b. l. 15-17).
Liudytojas J. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirbo pas B. apie pusantrų metų vairuotoju „Ro.“, su firmai priklausančiu automobiliu „Mercedes“. Darbo laikas buvo nustatytas 2 val., darbo užmokesčio negali pasakyti. Dirbdavo kiek priklausydavo, kol įvykdydavo užduotį. Dirbo po 8 valandas. Darbo pradžioje jis atsiskaitydavo kiekvieną dieną, po to kartą per savaitę. Buvo užduotis atvežti tam tikrą pinigų sumą per pamainą. Už automobilį mokėti nereikėdavo. Automobilį remontuodavo bendrovė. Kuras buvo perlamas už jo lėšas. Nežino kaip jie skaičiuodavo buhalteriją už kurą, jokių kvitų nereikėdavo pateikti. Nei karto nėra gavęs atlyginimo. Nežino, kodėl už atlyginimą reikėdavo pasirašyti. Už atlyginimą ir įneštus pinigus pasirašydavo, jam asmeniškai jokio dokumento neduodavo.
Ikiteisminio tyrimo metu J. D. nurodė, kad „Ro.“ dirbo 2010 m. gruodį, 2011 m. gegužės pabaigos. Jį priimdamas R. B. nurodė, kad plano mokestis nus per mėnesį 1800 Lt, per savaitę 450 Lt. Tokio dydžio mokestį jis ir mokėjo. Vairuotojai, kurie dirbo su savo automobiliais, mokėjo mažesnį plano mokestį. Jokio dokumento, kad iš jo įmonė gavo pinigus, neišduodavo. Atlyginimas niekada nebuvo mokamas (t. 4, b. l. 36-38).
Teisiamajame posėdyje liudytojas J. A. (Y. A.) paaiškino, kad gal 2000 m. ar dar anksčiau pradėjo dirbti „Ro.“. Negali pasakyti kiek metų dirbo, gana ilgai. Po to perėjo į „V. t.“, paskui vėl atsidūrė „Ro.“. Pradžioje važinėjo „V. t.“ priklausančiu automobiliu, po to susitiko su R. ir paprašė išpirkti automobilį savo nuosavybėn. R. pasiūlė sumą, jis sumokėjo pasiūlytą sumą ir įsigijo automobilį. „V. t.“ oficialiai dirbo 6-10 valandų, o praktiškai dirbo tiek, kad įvykdytų planą. t. y. tam tikrą pinigų suma, kuri turėjo būti perduota mėnesio gale. Suma vis augo. Jei anksčiau suma buvo 400 Lt, tai po to augo iki 500 Lt, 600 Lt, 650 Lt. Suma buvo nustatyta. Kylant įkainiams už kilometrą, kilo ir planas. Už kurą mokėjo pats. Kuro čekius vienu metu reikėjo pateikti. Čekius nešdavo į buhalteriją, direktoriui, bet tai tęsėsi trumpą laiką. Su plano mokesčiu buvo tas pats. Plano mokestį vieną mėnesį paimdavo direktorius, kitą mėnesį galėdavo priimti buhalteris, kitu atveju priimdavo ir dispečerės. Tuo metu tarp vairuotojų egzistavo brigadininkų institutas ir pinigus už planą priimdavo jie, bet taip buvo 2-3 atvejai per visą jo darbo laiką. Nustatytą pinigų sumą atveždavo į ofisą. Kartais, jeigu trūkdavo iki plano, būdavo užrašoma suma, bet kad būtų išrašomi kasos orderiai, taip nebuvo. Buvo žiniaraštis už tam tikrą laiką, pvz. už pusę metų, ir duodavo pasirašyti už gautą atlyginimą, nes neva gaudavo algą, o realiai tik atiduodavo planą. Realiai jokių pinigų negaudavo. „Ro.“ įsigijus „V.t.p.“, jo darbe praktiškai niekas nepasikeitė, dirbo tokia pačia tvarka. Atsiskaitymo mokestis liko toks pats. Po susijungimo dirbo „V.t.p.“, bet savininkas, kiek jis žino, buvo B.. Plano mokestį pradžioje nešė R., bet buvo atvejų kai nešdavo ir B.. B. taip pat priimdavo pinigus. B. į įsigijus „V.t.p.“ naujos tvarkos ar naujų reikalavimų nebuvo, buvo griežčiau su darbo disciplina. Jei vairuotojas dėl tam tikrų priežasčių neatveždavo plano būdavo nuobaudos. Buvo toks atvejis kad jis vieną kartą neatvežė 20-30 Lt plano mokesčio ir jo paklausė, kada atveš. Pasakė, kad rytoj. 8.30 val. buvo Santariškėse, jam dispečeris per raciją pasakė, kad iš pat ryto neatvežė pinigų, todėl yra nuimamas nuo užsakymų kol neatveš pinigų. Iš Santariškių važiavo į Pavilnį, kad nuvežtų tuos pinigus. Kitaip sakant, neatvežus viso plano neleisdavo dirbti. Tai būdavo dėl to, kad tam tikra dalis vairuotojų labai lengvabūdiškai žiūrėjo į darbą ir jeigu nelaikyti disciplinos, nebūtų rezultatų. Skirtumo tarp jo ir išgeriančių vairuotojų nedarė, taisyklės visiems buvo vienodos. Asmeniškai jis praktiškai niekada neprašė atostogų. Tam tikru laikotarpiu jam duodavo popieriaus lapą, ant kurio rašydavo prašymą, pvz., dviem savaitėm išleisti atostogų dėl šeimyninių aplinkybių. Tai buvo neapmokamos atostogos. Būdavo ir kitas variantas, kai jam duodavo tokį patį popieriaus lapą ir rašydavo prašymą išleisti atostogų, kartais taip būdavo ir po porą kartų metuose. Parašius prašymą išleisti atostogų, jis toliau dirbdavo. Kaip būdavo forminamos tokios atostogos jis nežino.
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. B. paaiškino, kad po „Perestroikos“ dirbo R. B. įmonėje „Ro.“. Visą laiką dirbo su savo automobiliu. Firma duodavo automobilį kai jo automobilis sugesdavo. Dirbo laisvu grafiku, nes yra II grupės invalidas. Atveždavo pinigus, atiduodavo ir vėl dirbdavo. Skirtingais laikas atveždavo skirtingas sumas. 2008-2009 m. atveždavo gal 200-300 Lt (per savaitę). Kiek pasakydavo tiek atveždavo. Neprisimena, ar išduodavo kažkokį popieriuką už atvežtą pinigų sumą. Atlyginimą lyg ir duodavo, reikia žiūrėti dokumentus. Atlyginimu jo niekada neskriausdavo. Kai sugesdavo automobilis, duodavo pinigų remontui kiek reikėdavo, niekada neatsisakydavo. Jeigu mašina nesulūžusi, pinigų niekada neprašydavo. Atlyginimą mokėjo kartą per mėnesį. Jei neuždirbdavo plano, atiduodavo iš pinigų, atidėtų juodai dienai. Dirbo „Ro.“, „Me.“ ir kitose taksi firmose. Dirbant UAB „Ro.“ ir UAB „R.p.“ už atlyginimą pasirašydavo, bet pinigų negaudavo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. B. paaiškino, kad jis UAB „Ro.“ taksi vairuotoju įsidarbino kažkur tai 2011 m. sausio mėn. pradžioje ir šioje bendrovėje išdirbo iki 2011 m. spalio mėn. pradžios. Bendrovėje „Ro.“ jis buvo įdarbintas ketvirčiu etato ir joje visą laiką tokiu etatu būdamas įdarbintas ir išdirbo. Tačiau nežiūrint į tai, kokiu etatu buvo joje įdarbintas, jis galėjo dirbti ir dirbo laisvu darbo grafiku. Kadangi jis turi invalidumą, tai visą laiką vidutiniškai išdirbdavo po 6 – 8 valandas per pamainą ir dirbdavo tik dienomis, o naktimis nedirbo, dirbo ir šeštadieniais bei sekmadieniais, tačiau dvi išeigines pasiimdavo darbo dienomis. Įmonėje „Ro.“ visą laiką dirbo su įmonei priklausančiu taksi automobiliu „Mercedes“. Jo šaukinio numeris buvo „17“. Sugedus taksi automobiliui, jis visada buvo remontuojamas už įmonės pinigus, o jis tik už savo pinigus turėjo piltis kurą į automobilį. Kuro užsipylimo kvitus pristatydavo įmonės vyr. buhalterei D. B.. Norėtų pasakyti, jog jis, dirbdamas įmonėje „Ro.“, kaip ir kiti su juo kartu dirbę taksi vairuotojai, turėjo kas mėnesį įmonei sumokėti taip vadinamą „plano“ mokestį. „Plano“ mokestį jis turėjo mokėti kas savaitę po 300 litų. Tokiu būdu, per mėnesį iš viso įmonei turėjo mokėti ir mokėdavo po 1200 litų. „Plano“ mokesčio pinigus jis atveždavo į įmonės „Ro.“ ofisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir juos perduodavo įmonės buhaltere ar kasininke dirbančiai moteriai vardu A., kurios pavardės nežino. A., paėmusi iš jo „plano“ mokestį, kažkokiame tai dokumente užsirašydavo jo vardą, pavardę bei šaukinio numerį ir pinigų sumą, kurią jis atnešė, ir duodavo jam pasirašyti. Jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad jis įmonei sumokėjo pinigus, jam A. niekada neišduodavo. Pats įmonės direktorius R. B. nei jo žmona D. B. iš jo „plano“ mokesčio niekada nėra ėmę. Ar jie šį mokestį rinko iš kitų taksi vairuotojų jis nežino ir to pasakyti negali. Kažkur tai 2011 m. spalio mėn. pradžioje, dėl jam gerai nežinomų priežasčių, jis iš įmonės „Ro.“ buvo pervestas darbui į kitą taksi įmonę – „R.p.“, vadovaujamą to paties direktoriaus R. B.. Šios įmonės ofisas buvo toje pačioje vietoje kaip ir įmonės „Ro.“. Kiek prisimena, įmonėje „R.p.“ jis jau buvo įdarbintas puse etato ir joje išdirbo iki 2012 m. gegužės mėnesio. Visa darbo tvarka įmonėje „R.p.“ išliko tokia pati, kaip ir jam dirbant įmonėje „Ro.“. Tik jis, dirbdamas įmonėje „R.p.“, jau kas savaitę turėjo mokėti ne po 300 litų dydžio „plano“ mokestį, o 350 litų dydžio „plano“ mokestį ir tokiu būdu iš viso per mėnesį turėjo mokėti ir mokėjo po 1400 litų dydžio „plano“ mokestį. Šį mokestį jam įmonės direktorius padidino tikriausiai todėl, jog jam buvo duotas naujesnis taksi automobilis ir todėl, jog jis buvo įdarbintas kitokiu etatu. „Plano“ mokestį įmonėje „R.p.“ iš taksi vairuotojų rinko ta pati buhalterė ar kasininkė vardu A.. Viskas vykdavo analogiškai kaip ir įmonėje „Ro.“. Kas liečia jo oficialaus atlyginimo išmokėjimą įmonėse „Ro.“ ir „R.p.“, jis gali pasakyti, jog atlyginimas jam nebūdavo mokamas, o jis tik pasirašydavo algalapiuose apie jo gavimą, tačiau jam kas mėnesį nereikėdavo įmonei sumokėti 300 ar 350 litų dydžio „plano“ mokesčio už vieną savaitę ir tokiu būdu įmonėje „Ro.“ jis per mėnesį turėdavo sumokėti 900 litų dydžio „plano“ mokestį, o įmonėje „R.p.“ – 1000 litų dydžio „plano“ mokestį. Jam pačiam „į rankas“ dirbant įmonėse „Ro.“ ir „R.p.“ per mėnesį pavykdavo uždirbti vidutiniškai apie 1000 litų. Tokia pinigų suma pasilikdavo jau sumokėjus „plano“ mokestį ir pinigus už kurą taksi automobiliui (4 t., b.l. 25-27).
Teisiamajame posėdyje liudytojas M. P. paaiškino kad dirbo firmoje „Ro.“ apie 3 metus, puse etato, laisvu grafiku. R. buvo firmos direktorius, jo žmona buhalterė. Trečias kaltinamasis (R. D.), kiek žino, buvo kitos taksi firmos vadovas. Atrodo, kad per mėnesį būdavo apie 300 Lt suma, kurią reikėdavo pristatyti A.. A. išrašydavo kelialapius, dėdavo parašus, kad priduoda pinigus. 300 Lt įnešdavo vieną kartą per mėnesį. Atlyginimus mokėjo, bet nuo atneštos sumos išeidavo labai nedaug pinigų, 30 procentų. Dirbo su nuosavu automobiliu ir kurą pildavosi pats. Atrodo, kad kuro dalis darbo reikalams kompensuojama nebuvo. Automobilį remontuodavo pats, amortizacijos ir remonto išlaidų nekompensuodavo. Su B. konfliktų niekada nebuvo, visada labai gerai sutardavo, nuobaudų patirti neteko, mokestį visą laiką pristatydavo laiku. Savo reikalingo sumokėti mokesčio planu nevadina. Jis žino, kad planai buvo tiems, kas dirbo su firmos mašina. Iš nustatyto mokesčio dalį atsiskaičiuodavo sau kaip atlyginimą, realiai į rankas niekas pinigų neduodavo. Pasirašydavo bendrame lape, kurį rasdavo pas A.. 300 Lt sumą įvardina kaip pavyzdį. Kas pusę metų reikėjo mokėti už techninę apžiūrą ir vieną kartą per metus už draudimą. Taksi draudimas visada būdavo brangiau, nes draudžiami keleiviai. Draudimas buvo apie 900 Lt metams. Šios išlaidos taip pat nebūdavo kompensuojamos.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. K. paaiškino, kad kai pradėjo dirbti „V. t.“, R. buvo jos pirmasis direktorius. Pas R. B. ir D. B. pradėjo dirbti po to. Su visais kaltinamaisiais buvo normalūs santykiai, konfliktų nebuvo. Dirbo operatore, priiminėjo užsakymus. Darbo sutartį sudarė su „V.t.p.“ buhaltere M.. Pradžioje dirbo tik puse etato naktinėse pamainose nuo 19.00 val. iki 7.00 val. Atlyginimą mokėjo buhalterė M., atlyginimas priklausė nuo to, kiek būdavo atidirbta pamainų, nuo priimtų užsakymų skaičiaus atlyginimas nepriklausė. Kai išsikraustė į kitą ofisą, pradžioje niekas nepasikeitė. Iš pradžių dar ilgai dirbo tomis pačiomis sąlygomis, vėliau truputį pasikeitė darbo grafikas ir atlyginimas. Atlyginimas buvo minimumas ir 10 centų už priimtą ir aptarnautą užsakymą. Su vairuotojais nieko bendro neturėjo, visas 12 valandų sėdėjo viena, nematė nei vieno žmogaus. Būdavo, kad vairuotojai atnešdavo pinigų ir kažkiek palikdavo užmokėti buhalterei. Ji nežinojo kiek pinigų turi atnešti vairuotojai. Į pinigus nežiūrėjo ir jų neskaičiavo, nes ji jų nepriimdavo, priimdavo kita darbuotoja. Plano, arendos mokestis girdėtas, bet į tai nesigilino. Šį mokestį turėjo mokėti vairuotojai.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. paaiškino, kad pažįsta visus tris kaltinamuosius. Trečio asmens tiksliai nežino, jis dirbo „Vilniaus taksi“. Pirmieji yra jo direktorius R. B. ir buhalterė D. B. įmonėje „R.p.“. Jis pas R. B. dirbo su savo automobiliu, įsidarbino prieš 17 metų, dirbo iki 2012 m. Pradžioje dirbo „Ro.“, paskui „R. p.“. Darbo sutartyje darbo laiko nebuvo, nes dirbo su savo mašina, puse etato. Atlyginimas, berods, buvo 150 Lt. Su atsiskaitymu viskas buvo normaliai. Pvz., 150 Lt atlyginimas, arenda 300 Lt, pasirašydavo kad atlyginimą paėmė, nors atlyginimo neimdavo, nes padengdavo arendą. „Arenda“ yra mokesčiai valstybei. Jam 150 Lt priklauso atlyginimas ir 150 Lt padengti mokesčiams. Mokestis keisdavosi nuo minimalaus darbo užmokesčio. Už kiekvieną iškvietimą mokėdavo atskirai, kartą per savaitę, o mokesčius mokėjo kartą per mėnesį. Kuro dalis darbui nebūdavo kompensuojama. Jeigu vykdydamas užsakymus viršydavo arendos mokestį, skirtumas likdavo jam. Pasirašyti už atlyginimą pateikdavo buhalterė. Sankcijos už neišvažiavimą į darbą jam asmeniškai nebuvo taikomos.
Galėjo būti toks faktas, kad „Ro.“ įsidarbino 2008 m. ir nuo 2011 m. gruodžio mėnesio jis buvo pervestas iš „Ro.“ į „R. p.“. Kai pasikeitė įmonės, viskas liko vienodai, tik ant durų buvo pliusas. Atsiskaitymo, darbo tvarka liko ta pati, direktorius liko tas pats. Kai dirbo, pildė kelionės lapą. Grafikas buvo tik tam, kad nebūtų taip, kad vienu metu išvažiuoja visi automobiliai arba nei vieno. Jis išvažiuodavo kada norėdavo, sankcijų dėl to jam netaikė.
Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. M. paaiškino, kad ji „V.t.p.“ dirbo dispečere, priiminėjo užsakymus ir juos atiduodavo vairuotojams. „V.t.p.“ buvo minimalus atlyginimas, darbo laikas pamainomis, po 12 valandų. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, vieną kartą per mėnesį. Dirbdama įmonėje, su pinigais reikalų neturėjo. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (t. 6, b.l. 45-47), pastaroji paaiškino, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad gaudavo oficialų atlyginimą, kuris būdavo 800 Lt ir už kurį pasirašydavo algalapyje ir 200 Lt neoficialų atlyginimą, už kurį niekur nepasirašydavo, tai tikriausiai taip ir buvo. „Planas“ ir „arenda“ nuo senų laikų girdėti žodžiai. Planas – kai vairuotojas, dirbdamas įmonėje, turi priduoti nustatytą sumą pinigų. Jeigu žmogus sudaro sutartį, jam siūlo arba arendą, arba kiekvieną dieną priduoti pinigus, kaip susitaria. Jai tie dalykai tikrai buvo neįdomūs. R. D. ir R. B. įsakymai buvo vienodi. Priešingų (prieštaraujančių vienas kito) jų nurodymų nebuvo.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. paaiškino, kad D. yra buvęs jo direktorius įmonėje „V. t.“. Įmonėje dirbo taksi vairuotoju. Dirbo ir su įmonės, ir su savo automobiliu. Pradėjo dirbti su įmonei priklausančiu automobiliu. Buvo nustatytas planas, sumos neprisimena. Planą turėjo mokėti kas savaitę, jis visą laiką buvo vienodas, nepriklausomai nuo to, kiek įvykdė užsakymų ir ar automobiliai remontuojami. Mokestį atveždavo į ofisą (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitydavo su buhaltere M.. Sumokėjus mokestį, jam dokumento neduodavo. Jokio Atlyginimo negaudavo, kiek užsidirbi, tiek ir turi. Buvo nustatyta tokia tvarka, kad duoda mašiną, nustato planą ir dirbi. Kas lieka virš plano ir yra uždarbis. Kuras buvo perkamas iš savo lėšų, kompensacijos už tai negaudavo, nes buvo tokia tvarka. Jeigu reikėdavo remontuoti automobilį – tai darydavo įmonė. Niekur pasirašinėti nereikėjo, tik kai atnešdavo pinigus. Kai pradėjo dirbti su savo automobiliu, sumažėjo planas. Įmonės „Ro.“ ir „V. t.“ buvo vienoje vietoje. Kuro čekių pristatyti nereikėjo. Iš R. B. nurodymų negaudavo, bendravo tik su R. D.. Plano mokestį nešdavo buhalterei A.. Po susijungimo su kita įmone viskas liko tas pats, niekas nepasikeitė. Neprisimena, ar pasirašinėjo darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kad neva gauna atlyginimą. Pagarsinus liudytojo A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius t. 4, b.l. 76-79, pastarasis paaiškino, kad neatsimena, ar pildė kelionės lapą, gal pasirašydavo už atlyginimą žiniaraštyje.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Z. paaiškino, kad dirbo pas B. taksi firmose „R.“, „Ro.“ vairuotoju, nuo kada iki kada neprisimena. Dirbo nuosavu automobiliu, plano sumos įvardinti negali. Įmonei turėjo įnešti tam tikrą pinigų sumą. Negali pasakyti ar plano suma nuo kažkokių aplinkybių keitėsi. Kai remontuodavosi automobilį, plano nebūdavo. Nuo darbo laiko ir užsakymų skaičiaus, kiek pamena, plano suma nepriklausė. Planą priduodavo B. žmonai. Planą ji užsirašydavo į kažkokius užrašus. Duodavo pasirašyti algalapius, o už planą lyg ir neduodavo pasirašyti. Plano mokestį mokėjo kartą per savaitę, kartais vieną kartą per dvi savaites.
Kurą pirkdavo už savo pinigus, čekių pateikti nereikėjo, pinigų už kurą nekompensuodavo. Remonto išlaidų dirbant su nuosavu automobiliu nepadengdavo. Kai dirbdavo su įmonės mašina, remonto išlaidas padengdavo. Su įmonės automobiliu dirbdavo kai remontuodavo savo automobilį. Plano dydis dirbant su nuosavu automobiliu buvo mažesnis. Pagarsinus liudytojo V. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius t. 5, b.l. 25-28, pastarasis nurodė, kad plano dydis padidėdavo, kai padidėdavo tarifai. Susitarimas buvo toks: įneši planą, įneši pinigus už užsakymus ir kas lieka – tavo. Bet kartais balanse būdavo nesutapimai ir tada jam tuos pinigus grąžindavo. Be „R.“, pačioje pabaigoje labai trumpą laikotarpį dirbo „Ro.“.
Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. Š. paaiškino, kad „Ro.“ įsidarbino 2003 m. ar 2004 m. rugpjūčio mėnesį dispečere, priiminėjo užsakymus. Darbo laikas buvo po 12 valandų slenkančiu grafiku. Iš viso į rankas gaudavo 900 Lt plius apie 300 Lt už užsakymus. Visus pinigus, abi dalis gaudavo grynais. Žino, kad buvo apiforminta minimaliu atlyginimu. Paskui pervedė dirbti į UAB „R.p.“. Kai pasikeitė įmonės pavadinimas, atlyginimo dydis ir darbo laikas nepasikeitė. Jai dirbant dispečere, vairuotojai kartais atnešdavo pinigų. Sakydavo, kad jiems direktorius pasakė palikti pinigus. Kas ir kiek palikdavo pinigų, pasirašydavo lapelyje. Niekada nesigilino kas ten per pinigui. Pinigus palikdavo ant lentynos, kas paimdavo dažniausiai nematydavo. Kai ateidavo kita pamaina, pinigai ir lapas su parašais taip ir likdavo ant lentynos, jų neliesdavo. Jeigu vairuotojas laiku neatsiskaitydavo, būdavo pasakyta, kad vairuotojas yra skolingas ir kol neatsiskaitys, neduoti jam užsakymų. R. B. atnešdavo sąrašą ir pasakydavo, kuris vairuotojas neatsiskaitė ir kol neatsiskaitys neduoti užsakymų. Kai vairuotojas atvažiuodavo ir palikdavo pinigus, automatiškai duodavo jam užsakymus. Vairuotojų atneštos sumos būdavo skirtingos. Galėjo būti ir 20 Lt ir 30 Lt, labai skyrėsi. Kai kurie mokėjo tik už užsakymus, kai kurie už arendą. Jos sumų nežinojo. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius t. 4, b.l. 162-165, pastaroji paaiškino, kad D. ateidavo į jų kambariuką ir paimdavo pinigus. Gali būti, kad kiekvienas vairuotojas per savaitę atnešdavo ne mažiau kaip po 400 Lt už arendą, nes kai mokėdavo tik už užsakymus. „Arendininkai“ buvo tie, kurie dirbo su įmonės mašina. Kurie dirbo su savo mašina, mokėjo tik už užsakymus. Dabar jau tiksliai neatsimena, kurios įmonės buhaltere buvo A., nes abi įmonės dirbo vienoje patalpoje.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. paaiškino, kad dirbo įmonėje „Ro.“ ar „R.“, kurios vadovas buvo R. B.. Neatsimena, kaip vadindavosi mokestis, kurį atiduodavo įmonei. Žino, kad dalį atiduodavo, gaudavo pasirašyti pajamų orderį, o kokios būdavo sumos nepamena. B. įmonėje pradžioje dirbo su įmonės automobiliu „Mercedes“. Mokestis, kurį reikėjo atiduoti įmonei, buvo pastovus. Nuo to, kiek įvykdydavo užsakymų, nepriklausė. Kai dirbo su įmonės automobiliu, kuro išlaidos buvo jo, o remontuodavo įmonė. Už kurą nekompensuodavo, kuro čekių nerinkdavo, plano nuo mokesčio kurui nemažindavo. Plano mokestį nešdavo buhalterijai, konkrečiai D. B.. Duodavo pasirašyti ir, atrodo, reikėdavo pasirašyti kasos pajamų orderį. Buvo naivu galvoti, kad tais laikais bet kokioje taksi įmonėje, būtų kažkas panašaus į atlyginimą. Tokio dalyko kaip atlyginimas niekada niekas nemokėjo. Dalis, kuri likdavo nuo plano mokesčio, buvo jo uždirbti pinigai. Jam įmonė pinigų neduodavo. Pasirašyti reikėjo, bet ką pasirašydavo tikrai nepamena. Pradžioje jį gal glumino tai, kad vieną sumoki, kitą pasirašai, bet paskui pakalbėjo su kitais vairuotojais ir suprato, kad jei nori dirbti, reikia pasirašyti ką liepia, o jeigu nenori – gali eiti lauk. Galvoja, kad tokia pati tvarka galiojo ir kitiems vairuotojams. Įrašomos sumos skyrėsi ir dabar tiksliai nepasakys kiek skyrėsi. Jos buvo ne tokios, kokios iš tiesų. Jeigu dirbi su įmonės automobiliu, tai planas didesnis. Jei neatneši plano, tai negauni užsakymų. Atrodo, kad atsiskaitydavo kartą per savaitę, lyg tai pirmadieniais. Tekdavo vežti sutartinius keleivius, jie atsiskaitydavo kviteliais, kur būdavo užrašoma kelionės kaina. Talonėlius atiduodavo vietoje pinigų, jie būdavo 10 procentų mažiau. Šie kvitai įeidavo į plano mokestį. Jam nepasitaikė surinkti plano tik kvitais. Tie kvitai sudarydavo 5 procentus plano mokesčio, maksimum 10 procentų.
Teisiamajame posėdyje J. J. paaiškino, kad dirbo „V. t.“, paskui „V.t.p.“, kurią pardavė „Ro.“, o „M.“ pardavė „Ro.“. „Ro.“ dirbo metus, gal daugiau vairuotoju. Paskutiniu metu dirbo su savo automobiliu, kurį pirko „Ro.“. „V.t.p.“ dirbo su įmonės automobiliu. Mokėjo arendą už savo darbą. Arendos mokesčio dydį nustatė firma, kurioje dirbo. Mokėjo vieną kartą per mėnesį. Pinigus nešdavo mergaitei buhalterei. Kai priduodavo pinigus, duodavo pasirašyti. Atlyginimo nemokėjo. Kiek likdavo pinigų nuo plano, pasilikdavo sau. Už kurą mokėdavo pats, kuro išlaidų nekompensuodavo. Su firmos mašina reikėjo daugiau dirbti, nes reikėjo mokėti daugiau arendos. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (t. 4, b.l. 73-75), juos patvirtino kaip teisingus.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. paaiškino, kad mėnesį ar daugiau dirbo „Ro.“ taksi vairuotoju su įmonės automobiliu. Po pamainos mašiną palikdavo, surinktus pinigus atiduodavo, pasirašydavo ir atsisveikindavo. Arenda – tai kiek pinigų surenki, tiek reikia priduoti. Skaitliuke aiškiai matėsi kiek surinkai pinigų ir kiek pravažiavai kilometrų. Kiekvieną kartą grįžęs po pamainos priduodavo visus pinigus. Jeigu D. nebūdavo, pinigus priduodavo dispečerei. Kai atveždavo pinigus, duodavo pasirašyti, jis turėjo tik kelionės lapą. Kelionės lapas buvo reikalingas tam, kad patvirtinti, kad dirba su automobiliu. Pagarsinus liudytojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metus, esančius t. 4, b.l. 96-98 pastarasis paaiškino, kad gali būti, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio iki birželio mėnesio dirbo UAB „V.t.p.“. Neprisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakojo apie vairuotojams taikomas nuobaudas. Dirbo tik keturis mėnesius, nes nusibodo. Gali būti, kad suklydo prieš 5 metus duodamas parodymus, nežino. Jeigu tada viską gerai surašė, reiškia taip ir buvo.
Teisiamajame posėdyje liudytojas E. B. paaiškino, kad dirbo „Ro.“ vairuotoju 2005 m. Buvo susitarimas dėl darbo užmokesčio vieną kartą į mėnesį. Atlyginimą gaudavo grynais. Pinigus visada mokėdavo B.. Iš karto naudojosi bendrovės automobiliu, o po to savo. Nereikėjo mokėti atskiro mokesčio už bendrovės automobilį. Vieną kartą į mėnesį atiduodavo į kasą pinigus, pasirašydavo. Tarkime, atneša 500 Lt iš tų pinigų jis pasiima sau atlyginimą, o iš kitų pinigų, kaip supranta, reikėjo mokesčius sumokėti, likdavo tas skirtumas. Pasirašydavo už darbo užmokestį, už didesnę sumą, o paimdavo mažiau. Jis galvojo, kad čia už automobilio nuomą. Negali pasakyti, ar kiti darydavo taip pat, bet tikriausiai panašiai. Buvo laisvas darbo grafikas. Vieną kartą per mėnesį reikėdavo atnešti į kasą tam tikrą nustatytą sumą. Nebuvo privalomo darbo grafiko. Buvo priimtas dirbti puse etato. Už įmonei priklausančio automobilio remontą apmokėdavo įmonė. Už kurą nešdavo čekius. Neprisimena, ar vėliau čekiuose nurodyta suma buvo grąžinama, kažkaip buvo įtraukiama. Taip, buvo išrašomi kelionės lapai. Juos pasiimdavo iš buhalterijos vieną kartą į mėnesį. Reikėdavo tą patį lapą pildyti kiekvieną dieną. Jį atiduodavo į buhalteriją. Iš klientų už suteiktas paslaugas atlygį gaudavo pagal taksometrą.
Teismas pagarsino liudytojo E. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 12-14). E. B. išgirdęs ankstesnius paaiškinimus (kurie skiriasi nuo duodamų teisme) nurodė, kad pasirašė protokolą neįsigilinęs. Dėl 1000 Lt, negali pasakyti, iš kur tokios sumos paimtos. Neprisimena, koks buvo mėnesio planas, kai pradėjo dirbti, bet po to jis keitėsi. Teisingi jo parodymai dabar duoti teisme. Galbūt ikiteisminio tyrimo metu neįsigilino, gal buvo kažkoks šablonas, kuriame reikėjo pasirašyti. Kai reikėdavo sumokėti plano mokestį, čekiukuose nurodyta suma atitikdavo, jam atrodo, ji nebuvo mažinama.
Ikiteisminio tyrimo metu (2012-11-16) E. B. nurodė, kad nors realiai buvo įdarbintas puse etato, tačiau bendrovės direktorius R. B. pasakė, kad galės dirbti kiek norės. Taip pat pasakė, kad kas mėnesį turės mokėsi plano mokestį. 2005 m. pasakė, kad turės mokėti 1000 Lt dydžio mokestį, galės mokėti kas savaitę po 250 Lt. Plano mokestį paimdavo R. B., D. B. arba palikdavo įmonės dispečerėms. Jokio dokumento neišrašydavo. „Ro.“ dirbo iki 2006 m. gegužės mėnesio pabaigos. Jis įsigijo savo nuosavą automobilį ir jį pervedė dirbti į kitą įmonę „R.“. Plano mokestis buvo sumažintas iki 500 Lt. (t. 4, b. l. 12-14).
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. V. paaiškino, kad prieš 15 metų įsidarbino dispečerės pareigose UAB „Ro.“. Ji priimdavo užsakymus, kuriuos perdavinėjo vairuotojams. Asmeniškai su bendrovės pinigais susijusi nebuvo, bet būdavo, kad kai nebūdavo buhalterės, vairuotojai atiduodavo pinigus, ant lapuko parašydavo, o jos (dispečerės) po to atiduodavo. Apiforminimas buvo pas jas (dispečeres), ant lentynos gulėjo lapukas, ant jo buvo parašyta data, vairuotojo pavardė, kiek jis atidavė ir jis ant to lapuko pasirašydavo. Sumos buvo skirtingos. Taksi vairuotojui neduodavo jokio pakvitavimo ir dokumento, jis pasirašydavo tik ant to popieriuko. Vairuotojai turėjo kažkokį planą, kadangi jie naudojosi bendrovės mašina, jie už tai turėjo mokėti. Kai atėjo dirbti, jai taip pasakė. Padirbo pora metų, išėjo, po to vėl sugrįžo. Ta įmonė galėjo būti „Ro.“ arba „R.p.“. Įmonėje „V. t.“ nedirbo. Į darbą grįžo maždaug po metų. Funkcijos buvo lygiai tokios pačios, kol jos nebuvo, niekas nepasikeitė. Buvo atlyginimas ir dar priemoka už kiekvieną užsakymą po 10 centų. Mano, kad oficialus atlyginimas ir priemoka buvo kartu skaičiuojama ir išmokama. Atlyginimą mokėjo B.. Pasirašydavo ne už visą atlyginimą, už priemoką nepasirašydavo. Priemoką mokėjo kartu su atlyginimu. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais. Buvo toks sąrašas, kurį pateikdavo direktorius ar buhalterė, kad vairuotojai skolingi. Važiuodavo ieškoti ir vairuotojų, ir mašinų, o ar pinigus rasdavo, nežino. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (t 5, b. l. 22-24), R. V. nurodė, kad jos paaiškinimai beveik teisingi. Ji gaudavo mažiau nei parašyta, 600 Lt negaudavo beveik niekada, gal tik, kai būdavo labai daug darbo. Ta priemoka – 220 Lt buvo kiekvieną mėnesį skirtinga, nes priklausydavo nuo to, kiek buvo užsakymų.
Teisiamajame posėdyje liudytoja K. B. paaiškino, kad dirbo įmonėse „Ro.“, „R.“, „R.p.“ dispečerės pareigose 2002 m. Įdarbinimo procesas buvo toks pat. Būdavo atvejų, kai vairuotojai atnešdavo kažkokias sumas, palikdavo jas (dispečerėms), kad jos perduotų buhalterei, jie pasirašydavo ant lapo, kad pridavė pinigus. Dažniausiai būdavo tokie atvejai, kai būdavo nakties metas arba nedarbo laikas, kai ofise nebūdavo administracijos, todėl vairuotojai atvažiuodavo ir palikdavo pinigus. Pinigus atiduodavo B.. Vairuotojai ateidavo, paduodavo kažkokią sumą, jos užrašydavo vardą, pavardę, šaukinį ir tą pinigų sumą, kurią priduodavo. Sumos buvo labai įvairios, galėdavo būti 5 - 50 Lt. Neprisimena, koks tai buvo dokumentas, galbūt tai buvo paprastas popieriaus lapas. Gaudavo atlyginimą pagal darbo sutartį. Būdavo visi pinigai mokami vienu metu. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (4, b. l. 18-21), K. B. nurodė, kad davė tokius parodymus. Nelabai norėtų sutikti su tam tikromis sumomis. Ne taip buvo sakyta, kad buvo būtent toks atlyginimas, tarkime 700 Lt, 1100 Lt, tai gali būti, kad kažkokį mėnesį galėjo gauti tokį atlyginimą, bet jis tikrai nebuvo pastovus kiekvieną mėnesį. Dėl vairuotojų atneštų sumų tikslumo galėtų pasakyti, kad vairuotojai galėdavo atnešti ir 5 Lt, ir 20 Lt ir kad ji galėjo matyti, kad vieną ar du kartus atnešė ir 300 Lt ir 400 Lt, bet tai nebuvo pastoviai. Negalėtų teigti, kad taip buvo pastoviai ir kad buvo tam tikras planas atneštas, nes net neįsivaizdavo, koks tai galėtų būti planas ir kokios skolos būdavo pas vairuotojus. Nežino, dėl ko parašyta taip, kad buvo sakyta, kad sumokėdavo oficialų ir neoficialių atlyginimą. Apklausos metu buvo susijaudinusi, susinervinusi, neturėjo laiko, kada įsigilinti ir perskaityti kelis kartus, lyg ir buvo viskas kalbama teisingai, gal neatkreipė dėmesio į tuos pavienius žodžius.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. paaiškino, kad iš pradžių nuėjo į įmonę „V. t.“. Po „V. t.“ įsidarbino įmonėje „Ro.“, priėmė į darbą R. B.. Jis dirbo įmonės automobiliu, vairuotoju, dirbo gal 4 valandas. Suma, kurią reikėjo priduoti, nesikeisdavo, ji daugmaž buvo pastovi. Tą pinigų sumą reikėjo priduoti kasininkei. Tą sumą reikėjo atiduoti kartą per savaitę. Kasininkė išrašydavo kasos orderį. Neatsimena, kokį atlyginimą gaudavo už mėnesį, jis buvo įvairus. Turėdavo atvežti per mėnesį ir priduoti 1200 Lt. Jei būdavo daugiau pinigų surenkama, priduodavo juos į kasą. Būdavo lapeliai, jis galvojo, kad tai oficialus blankas, jame buvo nurodyta, kiek uždirbo, pravaikštos, kokie mokesčiai. Šis lapelis buvo jam asmeniškai suteikiamas. Jis dirbo ir UAB „R.p.“. Viskas buvo taip pat toje įmonėje. Buvo nustatyta pinigų suma, kurią turėjo atvežti. Tą sumą nurodė R. D., nes jis buvo direktorius. Nebūdavo taip, kad būtų surinkęs didesnę pinigų sumą nuo nustatytos. Bausdavo, jei neatneša nustatytos pinigų sumos įmonei, atskaičiuodavo iš atlyginimo. Kai dirbo „V.t.p.“, atlyginimo negaudavo, kiek uždirbdavo tiek pasiimdavo. Nustatytą pinigų sumą turėdavo atnešti, o likusius iš klientų gautus pinigus pasilikdavo sau. Vadovai žinojo, kad jie tam tikrą sumą pasilieka sau.
Pagarsinus liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 88-91) šis paaiškino, kad parodymai teisingi. Iš pradžių nebuvo mokamas atlyginimas, dirbant „V. t.“ ir „Ro.“, po to gaudavo. Jei tos sumos, t. y. 1200 Lt nepavykdavo jam surinkti, pridėdavo iš savo pinigų. Buhalterė išrašydavo kasos orderį sumai, kurią priduoda. Jis geriau prisiminė savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. paaiškino, kad jis įmonėje „V.t.p.“ įsidarbino 2009 m. pavasarį ¼ etato, po 2 valandas per dieną, tačiau direktorius R. D. paaiškino, kad galės dirbti laisvu darbo grafiku, t. y. kiek norės. Pildydamas kelionės lapus turės nurodyti tiek valandų, kiek oficialiai priklauso pagal etatą. Kai dirbo su įmonės automobiliu, mokėjo po 800 Lt administracinį mokestį, turėjo galimybę mokėti dalimis. Už ką imamas šis mokestis konkrečiai nepasakė. Pats pildavosi kurą už savo pinigus, kuro kvitų niekas nerinko. Išdirbus maždaug puse metų direktorius pasakė, kad reikės mokėti nebe 800 Lt, o 1200 Lt administracinį mokestį. Tokio dydžio mokestį jis ir mokėjo iki 2010 metų sausio, kol nebuvo pervestas į kitą įmonę „Ro.“. Jam turėjo būti mokamas 180 Lt, bet nei jis, nei kiti įmonės darbuotojai atlyginimo negaudavo. Jis nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. spalio pradžios įmonei mokėjo 1200 Lt administracinį mokestį. Jį pervedė dirbti į „R.p.“ ¼ etato ir mokėjo kas mėnesį irgi 1200 Lt mokestį. Jam kas mėnesį likdavo apie 500 Lt (t. 4, b. l. 88-91).
Teisiamajame posėdyje liudytoja I. J. paaiškino, kad dirbo UAB „V.t.p.“, dispečere, darbas buvo priimti užsakymą, atiduoti, užtikrinti aptarnavimą, kad užsakymas būtų perduotas ir kokybiškai aptarnautas. Koks tiksliai atlyginimas buvo negali pasakyti, neatsimena. Kiek buvo sutarta, tokio dydžio atlyginimą ir gaudavo. Asmeniškai ji nepriimdavo iš vairuotojų pinigų. Per visą laikotarpį gaudavo tik oficialų atlyginimą. Nelabai pamena ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, mano, kad sakė taip, kaip buvo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gavo oficialų ir neoficialų atlyginimą, nes kai grįžo po atostogų, pirmą dieną atėjo į darbą, nieko nežinojo, atėjo pareigūnai ir apklausė, ji tada pasakė. Jai pasakė, kad viską žino, kad neteisingai viską pasakė, davė tokį kaip pavyzdį, padiktavo kokią sumą, kažkaip surašė. Gal ten buvo sakyta, kad meluojat. Ją apklausė moteris pareigūnė, ji jautė grasinimus, todėl melavo (detalesni parodymai teisiamjo posėdžio protokole (t. 44, b. l. 172-174).
Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai. Ji nurodė, kad maždaug nuo 2005 m. dirbo „V.t.p.“ dispečerės pareigose. Šios bendrovės buveinė tuo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini), o direktorius buvo R. D.. Po to, kai 2009 m. įmonę nusipirko R. B., įmonės „V.t.p.“ dispečerinė persikėlė adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu dirbo R. D., savininkas R. B. ir jo žmona D. B.. Ji pagal darbo sutartį buvo įdarbinta puse etato, nors iš tikrųjų jos darbo laikas buvo kaip pilno etato – ji dirbo po 12 valandų per parą, apie 14-15 pamainų per mėnesį. Jos oficialus atlyginimas pagal dokumentus buvo apie 400 Lt, už kurį ji pasirašydavo, o iš tikrųjų jai kas mėnesį buvo išmokamas 800 Lt atlyginimas. Šiuos pinigus jai išmokėdavo M., o vėliau A.. Ji negali tiksliai pasakyti, bet kažkur tai 2011 m. spalio mėn. buhalterė A. pasakė, kad bus sudarytos naujos darbo sutartys, pagal kurias visi bus įdarbinti pilnu etatu, tiksliau, oficialiuose dokumentuose jie bus įdarbinti pilnu etatu, t. y. oficialūs dokumentai atitiks faktinį jų darbo laiką ir, kad atlyginimas grynaisiais į rankas bus apie 1100 Lt. Su šiomis darbo sąlygomis ji ir kitos dispečerės sutiko, pasirašė naują darbo sutartį, pagal kurią jau buvo įdarbinta įmonėje pilnu etatu ir kiekvieną mėnesį jai grynaisiais į rankas atlyginimą išmokėdavo, lyg tai, pati D. B.. Ji pradėjo gauti ne mažiau kaip 1100 Lt į rankas, nors buhalteriniuose dokumentuose, kuriuos pateikdavo A., buvo rašoma, kad jai išmokamas apie 710 Lt atlyginimas. Ji nori patikslinti, kad kai pakėlė atlyginimą, jį jai išmokėdavo ne A., o D. B. kartą per mėnesį, kiekvieno einamojo mėnesio antrą pirmadienį, o A. tik duodavo pasirašyti buhalterinius dokumentus už gaunamą atlyginimą, o pinigų A. jau nebeišmokėdavo. Ji patvirtina, kad dirbdama „V.t.p.“ nuo 2007 m. iki 2011 m. pabaigos, gaudavo ir oficialų ir neoficialų atlyginimą, bendroje sumoje kažkur 800 Lt, o vėliau atlyginimas buvo pakeltas iki 1100 Lt, nors, kaip jau yra minėjusi, oficialiuose dokumentuose buvo įrašomi mažesni atlyginimai, atitinkantys etato minimalią algą, už kuriuos jos pasirašydavo (4 t., b.l. 68-72).
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. paaiškino, kad „prie tarybos valdžios“ dirbo dešimt metų taksi parke, apskritai dvidešimt metų darbo stažas dirbant taksi. Dirbo keturiose firmose. Niekada neklausė kokios sąlygos, nes puikiai jas supranta: atvežti pinigus ir sau užsidirbti. Tai buvo UAB „V.t.p.“. Šioje bendrovėje R. B. – direktorius. Atėjus įsidarbinti buvo kitas direktorius, pavardės neprisimena. Turbūt buvo R.. Dėl atlyginimo viskas buvo aišku: atveži planą – gauni atlyginimą, plano neatveži – negauni. Visose taksi firmose buvo tokios taisyklės. Neprisimena, koks buvo UAB „V.t.p.“ planas. Vakare atveždavo pinigus, atiduodavo sekmadieniais, šeštadieniais, kada du kartus per savaitę. Kiek uždirbdavo, tiek atveždavo. Nustatyto dydžio nebuvo. Ta „n“ suma būdavo maždaug 120-130 litų per savaitę. Jei per mėnesį atveži viską (lyg tai 1500 Lt), tada gauni (atlyginimą), tiksliai neprisimena kiek, gal 200 Lt. Visi vairuotojai pasirašydavo už atiduotus pinigus. Dirbo ten tik pusę metų. Jį dėl šių dalykų apklausinėjo maždaug prieš keturis ar penkis metus. Buvo laisvas grafikas. Dirbo su firmos automobiliu. Už automobilio remontą buvo atsakinga firma, už kurą – jis. Kelionės lapus pildydavo išvažiuojant į darbą, kiekvieną dieną. Juos atiduodavo dispečerei. Kelionės lapuose surašydavo kilometražą, dieną, kiek dirbo valandų. Tai atitiko laiką, kiek dirbdavo. Nei karto neatvežė plano, todėl atlyginimo nei karto negavo. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus (b. t. 4 b. l. 22-24), pastarasis nurodė, kad jie teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. paaiškino, kad į darbą buvo priimtas ¼ etato ir pagal tai galėjo dirbti tik po 2 valandas per dieną, 5 darbo dienas. Bet priimdamas į darbą R. D. paaiškino, kad galės dirbti laisvu darbo grafiku. Pildydamas kelionės lapus, juose turės nurodyti tiek darbo valandų, kiek oficialiai priklauso pagal etatą. Taip pat pildydamas kelionės lapus juose turės nurodyti tokį nuvažiuotų kilometrų skaičių ir sunaudotą kuro kiekį, kiek galima nuvažiuoti dirbant po dvi valandas. R. D. paaiškino, kad dirbs su taksi įmonei priklausančiu automobiliu ir kas mėnesį turės pristatyti po 1600 Lt administracinį mokestį. Kas savaitę turėjo mokėti po 400 Lt. Joks atlyginimas niekada nebuvo mokamas (t. 4 b. l. 22-24).
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. paaiškino, kad dirbo įmonėje „Ro.“ su savo automobiliu. Prieš tai dirbo „V.t.p.“. Atlyginimo jie (vairuotojai) negaudavo, mokėjo įmonei, o ką uždirbdavo, likdavo jiems. Darbo pobūdis buvo taksi veikla, žmonių vežiojimas. Iš pradžių mokėjo fiksuotą mokestį, po to mokėjo tik pagal užsakymą, gal 70-80 ct už užsakymą. Kai jį įmonė įdarbino, jie mokėjo įmonei 600 Lt, įmonė turėjo mokėti už jį visus mokesčius. Tas mokestis buvo mėnesinis, pastovus. Įmonėje „Ro.“ dirbo apie tris metus. Mokestis nesikeitė. Taip, dėl to mokesčio buvo susitarta, priimant į darbą. Mokestis buvo 500-600 litų kas mėnesį. Reikėjo mokėti mėnesiui pasibaigus. Mokėjo buhalterei. Išduodavo blanką, kad apmokėjo. Duodavo kasos kvitą, patvirtinantį, kad jis sumokėjo pinigus. Visi vairuotojai taip mokėjo, būdavo, kad keli atvažiuodavo vienu metu. Teismui pagarsinus liudytojo A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 57-59), pastarasis nurodė, kad niekas jo tada neprašė duoti tokius parodymus. Ne visai teisingai tardytojas užrašė. Nemato didelio skirtumo tarp teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Tikriausiai tada, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė aplinkybes (detalesni liudytojo paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole t. 44, b. l. 181-183).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. nurodė, kad nuo įsidarbinimo įmonėje „V.t.p.“ pradžios 2005 m. iki maždaug 2008 m. pabaigos turėjo įmonei mokėti po 450 Lt, nuo 2008 m. pabaigos šis mokestis buvo padidintas iki 750 Lt, tačiau būdavo keliamas palaipsniui. 750 Lt mokestį mokėjo apie 3 metus, nuo 2009 m. pradžios iki 2011 m. pabaigos. Kiek žino, kiti vairuotojai, dirbę įmonėje su savo automobiliais, mokėjo lygiai tokias pačias sumas. Joks atlyginimas niekad nebuvo mokamas, reikėjo tik pasirašyti. Įmonės buhalterės, paėmusios taksi vairuotojo mokestį, niekada neišrašydavo kasos pajamų orderio. Išsamūs parodymai išdėstyti t. 4, b. l. 57-59.
Teisiamajame posėdyje liudytojas I. B. nurodė, kad dirbo „V.t.p.“, po to, kai nupirko „R.p.“, visi (darbuotojai) atėjo dirbti pas R. (B.). Dirbo puse etato. Gale mėnesio reikėjo įnešti tam tikrą sumą, tiksliai nepamena, kokia buvo nurodyta sutartyje, gal apie 600-650 Lt. Tai, ką uždirbdavo, likdavo jam. Atlyginimo šiose bendrovėse negaudavo. Kažkokiuose popieriuose pasirašydavo. Sumos buvo nuo 450 iki 650 Lt, tikriausiai daugiau nebuvo. Šiuos pinigus atiduodavo buhalterei, ji išrašydavo pajamų orderį ir viskas. Asmeniškai paduodavo pinigus buhalterei, iš pradžių A., paskui D.. Buvo įdarbintas pusei etato. Nebuvo taip, kad kažkas kontroliuotų dėl darbo laiko. Pildydavo kelionės lapus pagal grafiką, net jei ir dvigubai ilgiau dirbdavo. Kelionės lapą pildydavo kiekvieną dieną, kai išvažiuodavo. Kai atnešdavo ir sumokėdavo nustatytą mokestį įmonei, jam išrašydavo faktūrą. Faktūra - paprastas lapas, kuriame parašyta, kad už taksi paslaugas ir sumokėta suma, tarkime, 650 Lt. Teismui pagarsinus liudytojo I. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius t. 4, b. l. 28-31, šis paaiškino, kad nepamena dėl 850 Lt plano, galbūt ir buvo. Už remontą nekompensuodavo ir už kurą nekompensuodavo. Sumokėjus nustatytą mokestį, atmetant remontą ir kurą, jam likdavo iki 800 Lt. Apie tai, kad parodymuose nurodė, jog buhalterės niekada neišrašydavo ir neduodavo kasos pajamų orderio, gali pasakyti, kad dėdavo 2-3 parašus. Kažkokios piniginės sumos buvo nurodytos tuose lapuose, kuriuose pasirašydavo, bet kadangi jam niekas nepriklausė, tai nesigilindavo. Matydavo, kad visi taip daro ir jis tą patį darydavo.
Teisiamajame posėdyje liudytojas P. G. paaiškino, kad dirbo įmonėje „Ro.“. Darbo užmokestis buvo apie 600 Lt. Automobilis buvo bendrovės „Ro.“. Turėjo atvežti pinigus, prižiūrėti mašiną. Turėjo atiduoti tiek, kiek uždirba, kad galėtų atlyginimą užmokėti. Pinigus reikėjo atvežti vieną kartą per savaitę. Atveždavo 250-300 Lt kiekvieną savaitę, tiksliai neprisimena. Būdavo atlyginimų žiniaraščiai ir visi vairuotojai ten pasirašydavo. 250-300 Lt atiduodavo buhalterei. Buvo paprastas blankas. Nelabai žiūrėdavo kas ten per blankas, pasirašydavo ir atiduodavo. Ten buvo toks, kaip žiniaraštis. Su R. B. teko bendrauti apie 8 metus. Teismui pagarsinus liudytojo P. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.4, b. l. 53-56), pastarasis nurodė, kad parodymai parašyti teisingai. Kai dirbo su savo mašina buvo 600 Lt, nemokėjo 800 Lt. Apie tai, kad savo parodymuose nurodė, kad nei dispečeriai, nei įmonės direktorius R. B. taksi vairuotojams neišrašydavo ir neišduodavo jokių dokumentų, kuriuose atsispindėtų taksi vairuotojų pinigų sumokėjimas įmonei, gali pasakyti, kad jokių dokumentų neduodavo. Atlyginimą kas mėnesį išmokėdavo direktoriaus R. B. žmona D. B..
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. G. nurodė, kad jis taksi vairuotoju UAB „Ro.“ įsidarbino 2004 m. rugsėjo mėn. ir išdirbo šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, t. y. iki 2012 m. kovo mėn. Dirbti įmonėje buvo priimtas puse etato, t. y. oficialiai galėjo dirbti po 4 darbo valandas per dieną, tačiau įmonės direktorius R. B. pasakė jam, jog jis realiai galės dirbti nenormuotu darbo grafiku. Direktorius tik paaiškino, jog jis, pildydamas kelionės lapus, juose turės nurodyti, kad dirba ne daugiau valandų, negu yra priimtas pagal etatą. Taip pat, kelionės lapuose turės nurodyti tokį pravažiuotų kilometrų skaičių ir sunaudoto kuro kiekį, kiek galima maždaug pravažiuoti ir sunaudoti per 4 darbo valandas. Vėliau, jau dirbdamas, jis tokiu principu ir pildė kelionės lapus. Įmonės direktorius R. B., priimdamas jį į darbą, jam pasakė, jog jis kas mėnesį įmonei turės sumokėti taip vadinamą administracinį mokestį, kuris bus 1200 Lt. Dėl ko įmonei turės mokėti tuos pinigus, jis direktoriaus neklausė ir jis pats jam dėl to nieko nepaaiškino. Jis tą 1200 Lt sumą įmonei galėjo mokėti dalimis, t. y. galėjo pinigus sumokėti dalimis kas savaitę arba dalimis po kiekvienos savo pamainos, tik buvo svarbu per mėnesį susimokėti visą nurodytą sumą. Jis nuo 2004 m. rugsėjo iki 2009 m. įmonėje „Ro.“ dirbo su įmonei priklausančia transporto priemone, todėl kas mėnesį turėjo susimokėti įmonei ir mokėjo po 1200 Lt. Mano, jog tokio paties dydžio mokestį įmonei mokėjo ir kiti taksi vairuotojai, dirbę įmonėje su jos transporto priemonėmis. Nei dispečerės, nei įmonės direktorius R. B. taksi vairuotojams neišrašydavo ir neišduodavo jokių dokumentų, kuriuose atsispindėtų taksi vairuotojų pinigų sumokėjimas įmonei. Tie taksi vairuotojai, kurie nesusimokėdavo mokesčio įmonei laiku, direktoriaus nurodymu iš dispečerių negaudavo iškvietimų. Dirbant įmonėje „Ro.“ jai priklausančiu taksi automobiliu, kurą į automobilį jis visą laiką turėjo piltis ir pylėsi už savo asmenines pinigines lėšas. Šių lėšų jam įmonė nekompensuodavo. Kuro užsipylimo kvitai iš jo nebuvo renkami. Tik sugedus taksi automobiliui, jis būdavo remontuojamas už įmonės lėšas. Pagal tai, kokiu etatu jis buvo priimtas darbui šioje įmonėje, jam kas mėnesį buvo išmokamas apie 450 Lt atlyginimas. Šį atlyginimą jam kas mėnesį išmokėdavo direktoriaus R. B. žmona D. B.. Kokias pareigas ji užėmė įmonėje, jis tiksliai nežino. Kai 2009 m., tiksliai datos nurodyti negali, UAB „Ro.“ ofisas persikėlė adresu (duomenys neskelbtini), jis šioje įmonėje pradėjo dirbti jau su nuosavu taksi automobiliu. Tada įmonės direktorius R. B. pakeitė jo mokamo įmonei mokesčio sumą ir įmonei mokėjo nebe po 1200 Lt, o maždaug apie 800 Lt. Kiek prisimena, šį mokestį iš taksi vairuotojų jau pradėjo rinkti naujai atėjusi buhalterė vardu A., kurios pavardės nežino. Buhalterė vardu A., jam atvežus mokestį įmonei, taip pat duodavo pasirašyti kažkokiame tai dokumente, tačiau ar tas dokumentas buvo kažkoks oficialus buhalterinis dokumentas, jis nežino. Buhalterė, paėmusi iš taksi vairuotojo taip vadinamą administracinį mokestį, niekada neišrašydavo jokių kasos pajamų orderių ir jų neišduodavo taksi vairuotojams. Įmonei „Ro.“ 2009 m. persikėlus nauju adresu jam kas mėnesį taip pat turėjo būti išmokamas apie 450 Lt oficialus atlyginimas, tačiau gali pasakyti, jog joks atlyginimas jam nebuvo mokamas. Ar jis turėjo pasirašinėti algalapius, jog gauna atlyginimą, dabar nebeprisimena. Jis pats, nebegaudamas atlyginimo, galvojo, jog jis jam nemokamas dėl to, jog jam buvo sumažinta administracinio mokesčio įmonei suma. Norėtų pasakyti, jog jis, dirbdamas įmonėje „Ro.“ kas mėnesį „į rankas“ užsidirbdavo vidutiniškai nuo 1500 iki 2000 litų. Tokia pinigų suma jam likdavo atskaičiavus jo sumokėtą mokestį įmonei, jo sumokėtus pinigus už kurą taksi automobiliui ir, jeigu reikėdavo, už automobilio remontą (4 t., b. l. 53-56).
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. paaiškino, kad dirbo 11-oje įmonių ir parodymus davė ir vienam tyrėjui ir kitam tyrėjui. Pagarsinus liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius tome 4, b. l. 9-11, pastarasis nurodė, kad tais laikais jie, taksistai, susitikę vieni kitų klausinėdavo, kurioje įmonėje mažesnis planas, kur didesni tarifai ir kur daugiau keleivių. Todėl ir dirbo tuo metu 11-oje įmonių. Dėl įsidarbinimo „R.p.“, „Ro.“ gali pasakyti, kad atėjo pas tuometinį direktorių (nurodoma į kaltinamąjį R. B.) ir pasakė, kad nori įsidarbinti. Darbo užmokestis tuo metu buvo minimumas, koks jis tiksliai buvo, nepamena. Kadangi taksistai veždavo keleivius griežtai pagal taksometrą ir veži tą planą griežtai, jei jo neatveži, būdavo konfliktas ir jis išeidavo iš darbo. Visą laiką būdavo forminamas minimumas ir pagal taksometro parodymus. Įjungdavo taksometrą ir veždavo keleivius, kiek pinigų atveži, tiek atiduodi. Į įmones „R.p.“, „Ro.“ pinigus dažniausiai veždavo pirmadieniais. Dirbant UAB „R.p.“, „Ro.“, buvo mokamas darbo užmokestis – minimumas. Jei neįvykdysi plano, tuomet nebedirbsi. Jei kitą savaitę neatveži plano, išvažiavus į miestą, dispečerė neprileisdavo prie užsakymų, sakydavo, kad esi skolingas ir viskas. Visose įmonėse buvo tas pats. Jis pinigus priduodavo pagal taksometro parodymus.
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas I. P. paaiškino, kad iš pradžių dirbo įmonėje „Ro.“, o po to įmonėje „R.“. Apie darbą šiose bendrovėse buvo apklaustas prieš pora metų. Tuo metu teisingai papasakojo, pasirašė. Nieko papildomai negali pasakyti. Buvo sutarta, kad gaus kažkokį atlyginimą, nemažiau minimumo, bet tiksliai neprisimena, kiek. Priimant į darbą buvo pasirašyta darbo sutartis. Galima buvo pasirinkti darbo grafiką. Automobilis įmonėje „Ro.“ buvo bendrovės. Tuo metu, kai dirbo taksi vairuotoju, savaitę dirbdavo savaitę gerdavo, negali tiksliai prisiminti aplinkybių, kadangi turėjo problemų dėl alkoholio. Tuo metu stipriai piktnaudžiavo alkoholiu, dabar yra užkoduotas. Prieš „Ro.“ dirbo kitose taksi įmonėse. Kitose įmonėse sistema buvo tokia pati. Viena iš tų įmonių, kurioje dirbo iki įmonės „Ro.“, buvo „V.t.p.“. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus t. 6, b. l. 98-99, liudytojas I. P. nurodė, kad tai jo pasirašytas apklausos protokolas. Priduodant plano mokesčio grynuosius pinigus B., negaudavo dokumentų į rankas.
Apklaustas liudytojas I. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis įmonėje UAB Ro.“, pagal Sodros duomenis, dirbo nuo 2005-06-10 iki 2006-02-13. Į UAB ,,R.“ įsidarbino sužinojęs iš kolegų taksistų, nes tuo metu dirbo UAB ,,V.t.p.“, jog šioje įmonėje yra darbo, galima neblogai uždirbti. Nuvykęs į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), nuėjo pas direktorių R. B.. Su juo aptarė darbo sąlygas, t. y. jis pasakė, kad jei nori dirbti su įmonės automobiliu, jo žmonai D. B., kuri, jo nuomone, buvo buhaltere, turės atnešti vadinamą „planą“, t. y. 350 litų sumą per savaitę (gaunasi 350x4 – 1400 Lt per mėn.). Taip pat pasakė, kad jis bus įdarbintas, jei gerai pamena, 0,5 etatu. Jam sąlygos tiko, taigi pasirašė darbo sutartį. Jam buvo duotas šaukinio numeris 28. „Planą“ jis veždavo kiekvienos savaitės kas antrą dieną į ofisą, į direktoriaus kabinetą, kuriame dirbo direktorius bei jo žmona D. B.. „Plano mokestį“ reikėjo atiduoti tiesiogiai į rankas D. B., kuri ir surinkinėjo iš taksistų „plano mokestį“. Nuo 2006-02-13 jis pradėjo dirbti su nuosavu automobiliu. Direktorius R. B. jam pasakė, kad jis turi perrašyti darbo sutartį. Visos darbo sąlygos nekito, kito tik plano mokestis, t. y. reikėjo mokėti per mėnesį 800 Lt. Visa kita, t. y. šaukinys, etatas, kuriam buvo įdarbintas, bei „plano“ surinkimas nekito. Jo šaukinys dirbant UAB ,,R.“ buvo ,,28“, buvo įdarbintas 0,5 etatu, „planą“ veždavo per du kartus. Pagal Sodros duomenis mato, kad UAB ,,R.“ dirbo nuo 2006-04-14 iki 2007-07-04. Išėjo iš UAB ,,R.“, kadangi susirado geresnį darbą. Dirbdamas UAB ,,Ro.“ ir UAB ,,R.“ „plano“ mokestį grynaisiais pinigais atnešdavo D. B.. Jis jokių patvirtinančių finansinių dokumentų iš jų negaudavo. Mėnesio pradžioje visada reikėdavo atvykti į ofisą pasirašyti dokumentuose, kuriuos jam paduodavo D. B.. Patvirtina, kad dirbdamas minėtose įmonėse taksi vairuotoju, jis niekada jokio atlyginimo negaudavo, o už jį tik pasirašinėjo, jog gauna atlygį D. B. paduotame žurnale. Pinigus, atskaičiavus „plano“ mokestį, kuriuos uždirbo iš taksi paslaugų, jis pasilikdavo sau kaip atlyginimą, taip pat mokėjo už pilamą kurą į automobilį, kuriuo vykdė taksi paslaugas. Kai dirbo su nuosavu automobiliu, jam iš likusių pinigų reikėdavo tvarkyti ir nuosavą automobilį, kuriuo vykdė taksi paslaugas. Kelionių lapus pildė kiekvieną darbo dieną, po to mėnesio pabaigoje juos priduodavo, jei gerai pamena, į ofisą, kam tiksliai neprisimena, mano, kad palikdavo dispečerei. „Plano mokestį“ sudarė ir kvitai, kurie buvo išrašomi klientų, kurie buvo sudarę sutartis su UAB ,,Ro.“ bei UAB ,,R.“. Klientui buvo išduodamas kelionės kvitas, kuriame buvo nurodoma suma, kurią jis pravažiavo ir vėliau jis tokius pačius kvitus, nes jie buvo išrašomi dviem egzemplioriais, irgi atiduodavo kaip „plano mokestį“ D. B.. Ar nuo šio „plano“ mokesčio kvite nurodyta suma 90 procentų buvo užskaitoma kaip „plano“ dydis, ar ne, negali pasakyti, nes neprisimena. Kai dirbo UAB ,,R.“, mano, kad prašė 2 kartus, jog jam būtų suteiktos neapmokamos atostogos dviem savaitėms (6 t., b.l. 98-99).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. paaiškino, kad dirbo pas R. (B.), važinėjo automobiliu „Mercedes“. Kiekvienos pamainos pabaigoje atveždavo į įmonę pinigus, kiek reikėdavo, priduodavo, o kas likdavo, buvo atlyginimas. Priimant į darbą, atrodo, buvo sudaryta darbo sutartis. Neatsimena, kaip vadinosi įmonė. Darbo užmokestis buvo tas skirtumas, kuris likdavo, kai priduodavo planą. Neatsimena kokio dydžio buvo planas. Nepamena, ar pasirašydavo už atlyginimą žiniaraštyje, jam atrodo, kad ne. Nežino kaip buvo įmonėje įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas. Teismas pagarsino liudytojo V. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 39-41), jis nurodė, kad viskas buvo taip, kaip užfiksuota parodymuose.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. D. paaiškino, kad jis taksi įmonėje „V.t.p.“ įsidarbino maždaug daug 2009 m. rugpjūčio mėnesį ir joje išdirbo iki 2010 m. sausio mėnesio. Jį dirbti į šią įmonę pasikvietė šios įmonės direktoriaus pareigose dirbantis R. D., kurį jis pažinojo dar nuo senesnių laikų, nes su juo buvo anksčiau dirbęs kitoje taksi įmonėje. Darbo sutartį jis pasirašė su R. D.. Į bendrovę „V.t.p.“ jis buvo įdarbintas ketvirčiu etato ir oficialiai galėjo dirbti tik po dvi valandas per dieną, tačiau įmonės direktorius R. D. jam pasakė, jog jis galės dirbti tiek, kiek pats galės ir norės. Be to, R. D. pasakė, kad pildant kelionės lapus, juose turės nurodyti tokį darbo laiką, kiek yra įdarbintas pagal darbo sutartį. Darbo sutartį pasirašė bendrovės ofise, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, tikslesnio adreso nebeprisimena. Pagal tai, kokiu etatu jis buvo įdarbintas, jam kas mėnesį turėjo būti mokamas virš 100 Lt dydžio oficialus atlyginimas. Įmonės direktorius R. D., įdarbindamas jį, paaiškino, jog jis įmonei kas mėnesį turės sumokėti 1600 Lt dydžio taip vadinamą „plano“ mokestį. Šis mokestis bus būtent tokio dydžio, kadangi jis neturėjo nuosavo automobilio ir pageidavo dirbti su įmonei priklausančiu taksi automobiliu. Kaip vėliau dirbdamas sužinojo, tai tokio dydžio „plano“ mokestį mokėjo ir kiti taksi įmonėje su įmonės automobiliais dirbę taksi vairuotojai. Vairuotojai, kurie dirbo su nuosavais automobiliais, atrodo, mokėjo per puse mažesnį „plano“ mokestį, galimai apie 800 Lt per mėnesį. Tačiau ar visi mokėjo vienodas sumas jis tiksliai patvirtinti negali. Dirbant įmonėje „V.t.p.“ jo šaukinys buvo „3“. Dirbo su „Mercedes“ markės taksi automobiliu. Taip vadinamą „plano“ mokestį jam reikėjo atvežti į įmonės ofisą keturis kartus per mėnesį, t. y. kas savaitę jis turėdavo atvežti po 400 Lt. Atvežus pinigus į įmonės ofisą, juos iš jo paimdavo tuo metu dirbusios įmonės buhalterės. Kiek prisimena, iš pradžių iš jo ir iš kitų taksi vairuotojų šį mokestį rinkdavo buhalterė vardu „M.“, kurios pavardės jis neprisimena, o šiai išėjus iš darbo, pinigus vėliau iš taksi vairuotojų rinko naujai įsidarbinusi buhalterė A. S.. Kai buhalterių nebūdavo darbo vietoje, tai „plano“ mokesčio pinigus iš taksi vairuotojų paimdavo tuo metu dirbusios dispečerės. Dispečerės duodavo pasirašyti ant paprasto popieriaus lapelio, jog paėmė pinigus. Jokio oficialaus buhalterinio dokumento pasirašyti neduodavo ir vairuotojui neišduodavo jokio buhalterinio dokumento apie pinigų iš jo paėmimą. Buhalterės, paėmusios iš taksi vairuotojo „plano“ mokesčio pinigus duodavo pasirašyti kažkokiame tai blanke, tačiau jis nežino, ar tai būdavo kažkoks tai oficialus buhalterinis dokumentas. Buhalterės niekada neišrašydavo ir neduodavo taksi vairuotojams kasos pajamų orderių, kuriuose atsispindėtų pinigų paėmimas iš taksi vairuotojo. Kiekvieno mėnesio gale jam, kaip ir kitiems taksi vairuotojams reikėdavo atvykti į įmonės „V.t.p.“ ofisą, kur buhalterių pateikiamuose atlyginimų žiniaraščiuose reikėdavo pasirašyti, jog jam buvo išmokėtas atlyginimas. Jis tik pasirašydavo, jog gauna apie 100 Lt dydžio atlyginimą, tačiau realiai jam joks atlyginimas nė karto nebuvo išmokėtas. Dirbant įmonėje „V.t.p.“, sugedus taksi automobiliui, jį už įmonės lėšas remontuodavo pati įmonė, jam tik iš savo lėšų reikėdavo susimokėti už degalus. Pinigų, sumokėtų už degalus, įmonė nekompensuodavo, kuro užsipylimo kvitų niekam pateikti nereikėjo. Kokie asmenys buvo įmonės „V.t.p.“ savininkais tuo metu, kai jis joje dirbo, jis nežino ir to negali pasakyti. Šioje įmonėje, kaip jis jau ir yra minėjęs, išdirbo iki 2010 m. sausio mėn.
2010 m. sausio mėn. jį susitiko UAB „Ro.“ direktorius ar savininkas R. B. ir pasiūlė jam pereiti dirbti į įmonę „Ro.“. R. B. jam pasakė, kad jis vis tiek įmonėje „V.t.p.“ dirba su jam priklausančiu taksi automobiliu, kad yra geras darbuotojas, todėl jis ir pageidauja, kad jis dirbtų jo įmonėje. Jis sutiko pereiti dirbti į UAB „Ro.“. Šios įmonės ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Į įmonę „Ro.“ jį įdarbino pats R. B., t. y. jis su juo pasirašė darbo sutartį. Įmonėje „Ro.“ jis buvo įdarbintas irgi ketvirčiu etato, tačiau galėjo dirbti tiek, kiek to norėjo ir galėjo pats. Tik kelionės lapus turėjo pildyti pagal tai, kokiu etatu buvo įdarbintas. Įmonėje „Ro.“ jis išdirbo apie du metus nuo įsidarbinimo. Šioje įmonėje taip pat dirbo su įmonės lengvuoju automobiliu „Mercedes“. Jo šaukinys buvo „3“. R. B. nurodymu jis įmonei kas mėnesį turėjo mokėti po 1600 Lt dydžio taip vadinamą „plano“ mokestį. Kiek jam yra žinoma iš kitų taksi vairuotojų, tai tokio dydžio mokestį mokėjo ir kiti taksi vairuotojai, dirbę su įmonės taksi automobiliais. Šį mokestį reikėdavo atvežti į įmonės „Ro.“ ofisą ir atiduoti juos buhalterei A. S.. Jeigu jos nebūdavo darbe, tai pinigus paimdavo ir pats R. B.. Šiam nesant darbe, pinigus iš taksi vairuotojų paimdavo ir dispečerės. Kaip ir įmonėje „V.t.p.“, taip ir įmonėje „Ro.“, taksi vairuotojui atidavus „plano“ mokestį nebūdavo išrašomi kasos pajamų orderiai. Vairuotojams būdavo duodama pasirašyti ant paprastų popieriaus lapų, jog jie atvežė ir padavė tuos pinigus. Jeigu taksi vairuotojas nesumokėdavo „plano“ mokesčio, tai vadovas R. B. liepdavo taksi vairuotojui pastatyti taksi automobilį ir neleisdavo dirbti iki tol, kol taksi vairuotojas nesumokės nors dalies šio „plano“ mokesčio. Įmonėje „Ro.“ jis taip pat turėdavo tik pasirašyti buhalterės pateiktame atlyginimų žiniaraštyje, kad jam buvo išmokėtas atlyginimas, kuris turėjo būti apie 100 Lt, tačiau realiai jam niekas niekada atlyginimo nėra išmokėjęs. Sugedus taksi automobiliui, jis buvo remontuojamas už įmonės pinigines lėšas, o jis turėjo iš savo asmeninių lėšų mokėti tik už degalus automobiliui. Tiek jam dirbant įmonėje „V.t.p.“, tiek įmonėje „Ro.“ per mėnesį „į rankas“ likdavo vidutiniškai apie 1000 Lt jau atskaičius jo sumokėtą „plano“ mokestį ir pinigus už kurą. Iš įmonės „Ro.“ jis išėjo savo noru, nes pradėjo nesutarti su jos vadovu R. B. (t. 4, b.l. 39-42).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. paaiškino, kad dirbo taksi bendrovėse. Praėjo daug laiko, nepamena aplinkybių, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.
Teismas pagarsino liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus,. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad dirbo „R.p.“ 2008 m. vairuotoju, bendrovei priklausančiu automobiliu trumpai, apie 3 mėnesius. Kurą pylėsi už savo pinigus, jų jam niekas nekompensavo, kuro kvitų pristatyti nereikėjo. Kai sugesdavo automobilis, remontuodavo už bendrovės pinigus. Visą laikotarpį mokėdavo bendrovei „plano“ mokestį apie 250-250 litų per savaitę. Niekada neišrašydavo ir į rankas neduodavo kasos pajamų orderio, kuriuose atsispindėtų pinigų sumokėjimas bendrovei (t. 5, b. l. 65-67). Taip pat V. D. paaiškino teismui, kad nori patikslinti apie tai, kad pasirašydavo algalapiuose ir negaudavo pinigų. Nėra teisingai pasakyta, rašė tyrėjas, jis galbūt neatkreipė dėmesio, bet tuos pinigus, kuriuos uždirbdavo dirbdami taksi, priduodavo plano mokestį ir tai kad pasirašydavo, gaudavo atlyginimą, kuris buvo įformintas etatiniame sąraše, tai būdavo iš tų likusių pinigų jam paliekama. Faktiškai tik nebuvo pati procedūra atliekama, kad per kasą išmoka pinigus, bet jis įnešdavo pinigus ir juos gaudavo, jokių pretenzijų įmonei neturėjo. Su juo buvo atsiskaitoma sąžiningai. Plano mokestis buvo faktiškai mokestis už automobilį. Kadangi tai buvo sutartiniai santykiai, tai buvo atlyginimas ir tai, ką uždirbi papildomai. Taip, gaudavo ir atlyginimą, ir tai, ką užsidirbdavo pats. Už atlyginimą žiniaraščiuose pasirašydavo. Atlyginimas buvo užfiksuotas dokumentuose. Taip, uždirbtų pinigų dalį pasilikdavo sau, kitą plano mokestį atiduodavo ir dar gaudavo atlyginimą (detalesni liudytojo parodymai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole (t. 45, b. l. 51-53).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Ž. paaiškino, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tyrėja perskaitė iš kitų, kas parašyta. Jis pasakė, jeigu norit – rašykit, kas ten parašyta, bet jis neatsimena, kaip ten buvo ir kas buvo. Ji surašė, jis pasakė, kad negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Jis paklausė jos, ar galima prirašyti prierašą, ji pasakė, kad negalima, kad turi būti parašyta, kad viskas teisingai. Pasakė, kad nenori taip rašyti, sako, kad reikia ir viskas. Jis pasirašė. Jis dirbo Vilniuje, įmonėje „Ro.“, taksi vairuotoju. Dirbo su įmonei priklausančiu automobiliu apie pusmetį. Kurą pildavo už savo pinigus. Nepateikdavo įmonei dokumento už įsipiltą kurą. Kai dirbo su įmonės automobiliu, automobilį remontavo įmonė, o kai dirbo su nuosavu automobiliu, remontavo pats. Nepateikdavo įmonei dokumentų apie remonto išlaidas. Įmonei atiduodavo tiek, kiek priklausydavo už užsakymus. Tikriausiai mokėjo dispečeriams už iškvietimus. Kai dirbo su įmonės automobiliu, mokėdavo kažkokį atlyginimą, bet neatsimena, kiek. Nebuvo mokesčio įmonei. Teismui pagarsinus liudytojo V. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius 7 tome, 81-82 lapuose, liudytojas paaiškino, kad gal kai kas yra teisinga, gal kažkas neteisinga. Nežino, kas teisinga, tai buvo seniai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. (teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas, nes miręs) paaiškino, kad jis taksi vairuotoju UAB „Ro.“ įsidarbino 2003 m. rudenį ir išdirbo joje, atrodo, iki 2009 m. Jį į darbą priėmė šios taksi bendrovės direktoriaus pareigose dirbantis R. B.. Jis įmonėje buvo įdarbintas puse etato ir joje tokiu etatu dirbo visą laiką. Taip pat visą laiką šioje įmonėje dirbo su nuosavu taksi automobiliu. Jo šaukinys buvo „75“. Nors įmonėje buvo įdarbintas puse etato, tačiau realiai galėjo dirbti ir dirbo nenormuotu darbo grafiku, t. y. kiek to norėjo pats. Jį į darbą priėmęs direktorius R. B. jam paaiškino, jog jis už tai, kad dirbs jo vadovaujamoje įmonėje ir galės gauti klientus naudodamasis šios įmonės vardu, įmonei kas mėnesį kaip ir kiti šios įmonės taksi vairuotojai turės mokėti taip vadinamą „plano“ mokestį. Jam tik įsidarbinus šioje įmonėje tas „plano“ mokestis, kurį jis turėjo mokėti įmonei „Ro.“ buvo apie 150 Lt per mėnesį. Vėliau, keičiantis šalies ekonominei situacijai, kylant taksi pervežimo tarifams, įmonės direktorius R. B. „plano“ mokestį padidino. Atsimena, jog kažkur tai nuo 2007 m. pradžios iki 2009 m., kol išėjo iš šios įmonės, jis įmonei kas mėnesį turėjo mokėti ir mokėjo jau po 250 Lt. Prie šios „plano“ mokesčio pinigų sumos kiekvienas taksi vairuotojas turėjo mokėti po 1 litą už iš dispečerinės gautus klientų iškvietimus. Vidutiniškai jis per mėnesį gaudavo apie vieną šimtą (100) iškvietimų, todėl įmonei turėdavo sumokėti dar apie 100 litų ir tokiu būdu, sudėjus jo įmonei kas mėnesį mokamą 250 Lt dydžio „plano“ mokestį ir 100 Lt sumą už gautus iškvietimus iš dispečerinės, jis įmonei turėdavo kas mėnesį sumokėti apie 350 Lt. Taip vadinamą „plano“ mokestį ir pinigus už gautus iš dispečerinės iškvietimus iš taksi vairuotojų rinko įmonės „Ro.“ buhalterės. Kiekvienas taksi vairuotojas turėdavo atvykti į įmonės ofisą ir ten atvežti pinigus bei juos perduoti buhalterei. Kiek prisimena, iš taksi vairuotojų „plano“ mokestį rinko buhalterė D. B., o paskutiniu jo darbo metu naujai įdarbinta kažkokia tai buhalterė, kurios nei vardo, nei pavardė jis nežino. Jis „plano“ mokestį turėjo atvežti vieną kartą per mėnesį. Kiek jam žinoma iš taksi vairuotojų, dirbusių su taksi įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis, tai jie pinigus turėjo mokėti po kiekvienos atidirbtos pamainos. Buhalterės, paėmusios iš jo „plano“ mokesčio pinigus, duodavo pasirašyti kažkokiame tai dokumente, kuriame būdavo nurodyti taksi vairuotojų vardai, pavardės ir jų šaukiniai. Ar buhalterių pildomas dokumentas buvo oficialus buhalterinis dokumentas jis nežino, nes tuose dokumentuose nieko nenusimano. Dirbdamas įmonėje su nuosavu taksi automobiliu, šiam sugedus, jis jį turėjo remontuotis už savo asmenines pinigines lėšas. Kurą visada turėjo piltis taip pat už savo asmeninius pinigus. Kuro užsipylimo kvitų įmonėje niekas nerinko ir jų niekam pristatyti nereikėjo. Jo piniginių lėšų, sumokėtų už kurą ir automobilio remontą, taksi įmonė niekada nekompensavo. Koks jam turėjo būti mokamas atlyginimas šioje taksi įmonėje jis nežino, nes niekada jokio atlyginimo jam niekas nėra išmokėjęs. Ar reikėjo pasirašyti kokius nors dokumentus dėl atlyginimo gavimo jis nežino. Jam pačiam „į rankas“ per mėnesį pavykdavo užsidirbti vidutiniškai po 800 Lt, t. y. tokia pinigų suma grynaisiais jam likdavo jau atskaičiavus jo įmonei sumokėto „plano“ mokesčio sumą, jo pinigus, sumokėtus už kurą taksi automobiliui ir, jeigu reikėdavo, pinigus, jo sumokėtus automobilio remontui (4 t., b.l. 6-8).
Teisiamajame posėdyje specialistė R. N. (apklausta du kartus), pateikusi specialisto išvadą 2014-03-24 dėl UAB „R.p.“ Nr. (4.65)-86-34 (t. 15, b. l. 1-17) paaiškino, kad savo pateiktą išvadą palaiko. Jai buvo pateikti ne visi dokumentai, reikalingus gavo iš SoDros ir Regitros. Buvo atliktos kratos, išimti dokumentai, apklausti įmonėje dirbę darbuotojai buvo klausiama dėl pajamų nustatymo, kaip jie dirbo, kaip atsiskaitinėjo ir visa kita. Darbuotojai nurodydavo, kad jiems nebuvo išrašomi kasos pajamų orderiai, ne visada gaudavo dokumentus, pateikdavo pinigus kasdien už reisus, kuriuos suvažinėdavo, surašydavo ant paprasto lapo, priimdavo vienas ar kitas žmogus, o mėnesio gale buvo išrašytas vienas kasos pajamų orderis. Vairuotojai sakė, kad bauduoja juos įvairias atvejais, dėl darbo užmokesčio duodavo pasirašyti, bet neišmokėdavo, kelionės lapus pildydavo sau kasdien, o už mėnesį jiems duodavo duomenis buhalterija supildyti mėnesio kelionės lapą. Žmogus buvo priverstas pildyti kelionės lapus pagal jiems pateiktus duomenis, o ne tuos, kurie jų buvo nuvažiuoti realus. Jie nurodė vadinama „arendą“ - nuomą, už automobilį. Arendos dydis skyrėsi nuo to kieno automobilį vairuoja vairuotojas: įmonės ar savo. Pažeidimai buvo konstatuoti nuo 2007 m. sausio imtinai iki 2010 m. gruodžio 31 d. Esminiai pažeidimai dėl buhalterinės apskaitos, kad negalima iš dalies nustatyti turto nuosavybės struktūros ir taip pat buvo nustatyta, kad nebuvo deklaruotos visos pajamos, ne visos pajamos buvo deklaruotos, taip pat PVM ir kiti mokesčiai. Teismas gali pasikliauti paskaičiuotais skaičiais, apskaičiavimais. Tie skaičiai paremti protokolų duomenimis, ką sakė vairuotojai. Išvesti arendos vidurkiai. Kai protokole nurodoma suma, pavyzdžiui vairuotojas sako, kad mano arenda buvo nuo 1000 iki 1200 Lt. Specialistė imdavo mažesnę sumą įmonės naudai – 1000 Lt. t. y. mažiausią protokole nurodytą sumą. Jei pavyzdžiui vairuotojų dirbo 100, o apklausti 50 vairuotojų, o 50 vairuotojų neapklausė, jų arenda buvo ne 1000, o 500 Lt, tai buvo paimtas vidurkis mažiausias. „Ro.“ pateikė pelno mokesčio deklaracijas, ten buvo įrašytos ne visos pajamos, tos pajamos, kurios pagal protokolus (apklausos) jie nustatė tyrimo metu nebuvo įrašytos. Valstybei buvo padaryta žala – PVM, pelno mokesčio, truputį gyventojų pajamų ir socialinio, bet labai mažos. Visada imdavo mažiausią mokestį už to žmogaus, pavyzdžiui nuo 200 iki 1000 Lt, tai ėmė 200. Ne vidurkį, tikrai visada buvo imama mažiausia suma. Mokesčių administravimo įstatymo keli straipsniai leidžia taikyti netiesioginius metodus. Skaičiuota buvo pagal darbuotojų parodymus. Dėl kasmetinių atostogų: buvo paskaičiuota pagal SoDros duomenis, dalis vairuotojų nurodė, kad jie neatostogavo. Turėjo labai daug nedraudiminių laikotarpių, jie sakė, kad buvo priversti rašyti prašymus nemokamoms atostogoms. Užsakė duomenis iš SoDros apie kiekvieno darbuotojo kortelę, ten buvo nurodytas darbuotojo nedarbingumas pagal ligonlapį ir nedarbingumas, kai jis eina nemokamų atostogų. Visi tie nedraudiminiai laikotarpiai buvo išimti ir skaičiuota pagal SoDros parodytą darbo laiką. Kokius duomenis SoDrai pateikė buhalterija ir direktorius, pagal tokius jie ir skaičiavo (detalesni paaiškinimai teisiamojo posėdžio protokole t. 46, b. l. 9-12).
Specialistė R. N. kitame posėdyje pateikė savo paaiškinimus dėl Č. M. (kaltinamųjų prašymu pakvieto specialisto) pateiktos tarpinės išvados, kurioje yra minimos trys įmonės – UAB „R.“, UAB „Ro.“ ir UAB „R.p.“ (įdėta atskirame voke prie baudžiamosios bylos). Atkreipė dėmesį į tai, kad 2011 m. darbuotojams, dirbusiems su įmonės automobiliais, plano vidurkį paėmė perpus mažesnį: vietoje 1200 Lt buvo paimta 650 Lt. Tas rodiklis buvo įmonės naudai. Buvo paminėta (specialisto Č. M. išvadoje), kad paimtos kitų darbuotojų aukštos nurodytos plano sumos. Peržiūrėjo atsiųstus protokolus, kuriuos atsiuntė auditorius, buvo paimtos nurodytos sumos, kurias jie mokėjo. Palyginus su visais rodikliais, kur kiti darbuotojai mokėjo, daug nenuklysta. Buvo pateikta pora protokolų, kur kažkas, auditoriaus manymu, neatitinka, bet tie darbuotojai UAB „R.p.“, skaičiuojant rodiklius, nebuvo vertinti, nes pagal „Sodros“ duomenis įmonėje „R.p.“ jie nedirbo. Dėl pasirinkto metodo nurodė, kad toks metodas buvo pasirinktas daugelyje taksi įmonių, mano, kad jis yra teisingas, nes buvo apklausti darbuotojai, kurie atnešdavo įmonei „arendą“ ir uždirbdavo pajamas. Ne visos pajamos buvo apskaitytos. Iš paaiškinimų buvo vedami rodikliai ir skaičiuojamos įmonės pajamos. Dėl to, kad tarpinėje specialisto išvadoje nurodoma, jog VMI specialisto išvadoje neįvardinti metodai, gali pasakyti, kad specialisto išvadoje yra nurodytos lentelės, paskaičiavimai, aprašymai, pagal ką skaičiuojama. Nebuvo įmanoma nustatyti pagal vedamą buhalterinę apskaitos, už „arendą“ pinigai nebuvo įnešami, todėl teko skaičiuoti pagal paaiškinimus. Visi paaiškinimai detaliai nurodyti lentelėse. Dėl „V. A.“ pateiktos lentelės ir į klausimą, kaip galima atsekti, kuriais metais, koks buvo vidurkis, gali pasakyti, kad buvo paimta mažesnė suma. Viskas daryta kaltinamųjų naudai. Pati įmonė nesivadovavo Mokesčių administravimo 40 str., kad mokesčių mokėtojai privalo teisingai apskaityti mokestį, teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą. Buvo taikomas aiškumo ir atsargumo principas. 2011 m. buvo pritaikytas atsargumo principas, kad nepaskaičiuoti daugiau pajamų. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti, kiek vairuotojai pasilikdavo sau atlyginimo kaip darbo užmokesčio, todėl daroma išvada, kad už keleivių pervežimą gautų pajamų sumą nuo sumokėto plano mokesčio, vairuotojai sau pasilikdavo ne mažesnes pinigų sumas, kaip prilygstančias, bendrovės jiems priskaičiuotas bei deklaruotas darbo užmokesčio ir su juo susijusių „Sodros“ įmokų sumas. Paskaičiavo „arendos“ vidurkį. Prie „arendos“ priskaičiavo pagal „Sodros“ duomenis paskaičiuotą atlyginimą. Tai, kiek „Sodroje“ buvo priskaičiuota minimalaus atlyginimo, tiek buvo pridėta prie pajamų. Ši suma sudaro pajamas. Nesvarbu, kad tie vairuotojai darbo užmokesčio negavo, bet sąnaudose visas darbo užmokestis yra apskaitytas. Įmonei nesvarbu, kad darbo užmokesčio didelė dalis buvo neišmokėta, bet įmonės sąnaudose paliko ir mažino pelno mokestį. Plano vidurkį mažino per pusę, kadangi 2011 m. negalėjo nustatyti, kurie automobiliai buvo darbuotojų nuosavybėje, o kurie buvo nuomojami R. B.. Paėmė mažiausią sumą, kurią mokėjo dirbantys su nuosavais automobiliais. Įmonės apskaita turėjo būti tiksli iki cento. Jei įmonė nesilaikė jokių apskaitos taisyklių ir neišrašė dokumentų, neapskaitė, tai yra vertinama specialisto išvadoje. Įstatymų bazė numato, kad, jei iš įmonės pateiktų dokumentų negalima nustatyti, tai Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta, kad mokesčių administratorius gali pasirinkti kitus būdus, įvertinant įmonės pajamas ir sąnaudas. Todėl buvo remiamasi apklausos protokolais. Mokesčių administravimo įstatymas leidžia tai daryti (detalesni paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole t. 46, b. l. 134-139).
Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė B. M. pateikusi išvadą dėl UAB „V.t.p.“ ūkinės finansinės veiklos“ (17 t., b. l. 4-44) paaiškino, kad sistema buvo ta pati (kaip ir kitose šioje byloje minimose įmonėse). Buvo neapskaitomos visos piniginės lėšos gautos už taksi paslaugas, visi neteisingi duomenys buvo įrašomi į apskaitos registrus, t. y. buhalterinę apskaitą ir teikiamos deklaracijos. Žala biudžetui nustatyta remiantis vairuotojų, vadovo, buhalterių parodymais. Visi skaičiavimai buvo paremti ne tik parodymais, bet ir lyginant su įmonės buhalterine apskaita, buvo pateikta virš 73 segtuvų medžiagos iš įmonės, visais iki vieno buvo naudotasi. Buvo pažeistas buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris reglamentuoja, kad visos įmonės uždirbtos pajamos yra įrašomos į buhalterinės apskaitos registrus. Remiantis jais, skaičiuojami įsipareigojimai VMI, SoDrai ir kitiems asmenims. Vadovaujantis PVM, pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio įstatymais, garantinio fondo įstatymo, buvo nustatytos neapskaitytos lėšos ir jos apmokestintos. Buvo naudotasi ir suteikta Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. teise, kad jeigu negalima mokesčių nustatyti tiesiogiai, iš pateiktų apskaitos dokumentų, mokesčių administratorius gali taikyti savo metodus, taip buvo ir šiuo atveju. Dokumentai pateikti buvo, išskyrus nebuvo pateikta tyrimui 2007-2009 m. didžiosios knygos, tačiau ji yra atlikusi šios įmonės mokestinį patikrinimą 2012 m. Tuo metu visi dokumentai buvo pateikti, ir vadovai, ir apskaitą tvarkantys asmenys geranoriškai pateikė, bet tuose dokumentuose nebuvo įrašyta tai, kas turėtų būti įrašyta, buvo pateikti neteisingi duomenys, t. y. neapskaityta dalis gautų pajamų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šios įmonės byloje yra pasisakiusi, kad būtent šie metodai (tada mokesčiai buvo skaičiuojami remiantis vairuotojų parodymais, ir apskaitą tvarkančių asmenų) yra teisingi, kad jie nieko neiškreipia ir jų neapskaitytos lėšos apskaičiuotos ne virš ribų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo išimti neoficialūs dokumentai – laisvos formos lapai, kuriuose buvo įrašytos tikslios sumos, kurias atnešė vairuotojai vadovams, ir palyginus taikomus jų metodus, skaičiavimus, gavosi šiek tiek mažiau, kai kur net 7000 per mėnesį, nei taikė. Iš prašytų dokumentų nebuvo kelionės lapų, bet jų nereikalavo, nes patikrinimo metu buvo įvertinti kaip neinformatyvūs, ir apklausos metu vairuotojai pasakė, kad jie įrašydavo ne faktiškai tai, ką jie nuvažiuodavo, o taip, kaip buvo sutarta pagal darbo sutartį. Galima konstatuoti, kad įmonės apskaita buvo tvarkoma ne pagal teisės aktus. Ji matė nuomos sutartis, tarp bendrovės ir vairuotojų, ten visai kitokie nuomos mokesčiai nei buvo realybėje. Dėl vokelių abejonių nekilo, nes patvirtino ir juos gavę ir juos davę asmenys. Vidurkis yra išvedamas ne tiems (vairuotojams), kurie davė parodymus (davė tik 97 vairuotojai, nėra mažai, nors įmonė gana didelė), vidurkis išvedamas tiems, kas nedavė parodymų. Kai skaičiavo plano mokestį, taikė vidurkį asmenims, kurie nebuvo apklausti. Dėl to ir gavosi, kad asmuo pagal jų skaičiavimus turėtų įnešti mažiau nei buvo nustatytas dydis ir jis kažkiek įnešė. Čia yra grynai dėl jų skaičiavimų, kad jie neėmė vidurkio iš didžiausių sumų, ėmė mažiausias sumas, kurios nebuvo labai teisingos. Jei sakė, kad mokestis buvo visiems vienodas, 1800 jei dirba pagal sutartį, o vidurkis gavosi 1400, tai automatiškai ta suma jau yra mažesnė lyginant. 2007-2008 m. plano mokestis grynais neviršijo apskaityto. Tai buvo įmokų sumos imamos pačios mažiausios iš pateiktų parodymų. Viskas buvo įvertinta ar dirba su nuosavu ar su įmonės automobiliu. Iš sutarčių buvo galima nustatyti, kokiu automobiliu dirbo vairuotojas ar savu, ar įmonės. Ruošiant išvadą bijodami pakenkti ikiteisminiam tyrimui, nebendrauja su įmonės vadovais, akcininkais ar kitais asmenimis tiesiogiai, o tik per tyrėjus, ir jei reikalinga kažkokia informacija kita - priešpriešinė, prašo prokuroro leidimo. Tiriamu laikotarpiu 2007-2011 m. visa apskaita buvo ydinga. Darbo tabeliuose buvo įrašyti duomenys neatitinkantys tikrovės (išsamūs paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 46, b. l. 12-18).
Specialistė B. M. papildomai apklausta pateikė paaiškinimus po auditoriaus Č. M. apklausos ir įvertino jo pateiktą tarpinę specialisto išvadą (pridėta prie bylos atskirame voke). Ji nurodė, kad specialistas Č. M. nepasisako apie finansinę atskaitomybę ir jos sudarymą: ar įmonė nepažeidė teisės aktų, pateikdama duomenis Registrų centrui, pateikdama visą informaciją Mokesčių inspekcijai. Dėl automobilių nuomos praeitame teismo posėdyje akcentavo, kad įmonės automobiliais vėliau, t. y. laikotarpiu, kai akcininke tapo B., buvo pripažįstami tie automobiliai, kuriuos R. B. išnuomojo įmonei ir įmonė tapo tų automobilių naudotoja. Būdama naudotoja, ji automobilius perdavė vairuotojui. Tai yra įmonės automobilis. Tai pagrindžia ir darbuotojų parodymai. Vairuotojai: M., S., Z., kurie dirbo tuo laikotarpiu ir jie pasakė, kad jie dirbo su įmonės automobiliais ir kad jų plano mokestis buvo toks, koks priklauso dirbantiems ne su savo automobiliu, o su įmonės. Jei vairuotojas atnešė jam numatytą 1600 Lt taip, kaip įmonės automobiliu dirbantis, vadinasi, automobilis ir buvo įmonės, nors ji nėra savininkas, bet yra naudotojas. Auditoriaus pasakymas neatitinka jokios logikos ir teisės aktų. Auditoriaus išvadoje nurodyta, kad, jei įmonei nemokėjo realaus nuomos mokesčio bei nepatyrė automobilių remonto ir kitų išlaikymo sąnaudų, darytina išvada, kad asmeniškai automobilio savininkui kompensuojamų remonto ir kitų išlaikymo išlaidų pripažinti įmonės pajamomis nėra jokio pagrindo. Iš tikrųjų šioje specialisto išvadoje ir nebuvo pripažintos pajamomis jokios remonto išlaidos. Tai parodo, kad auditorius nesusipažino su pačia specialisto išvada (t. 17, b. l. 4-44) dėl UAB „V.t.p.“. Sutartis yra sudaryta, viskas yra įforminta nuomos sutartimis ir tai buvo vertinama. Iš pradžių buvo vertinami visi įmonės dokumentai. Dokumentų buvo tikrai daug. Ir tik tada jau buvo lyginama su pateiktais parodymais. Buvo kažkokių dokumentų, tokių kaip kompiuterinių laikmenų išėmimas, kurie nebuvo vertinti, nes jie nebuvo išsamūs, jie nedavė jokios naudos šiai specialisto išvadai. Kai kur buvo kažkokios lentelės, šaukiniai, kažkokios sumos, bet jos neįrodo fakto, kad kažkas buvo. Jei įmonė norėjo, kad viskas būtų tvarkingai, tai ir visos sutartys turėjo būti sudarytos proto ribose, taip, kaip reikalaujama. Č. M. išvadoje sakoma, kad Kavaliauskas nenorėjo iš karto įforminti pirkimo – pardavimo sutarties, nes dar galiojo senoji automobilio licencijos kortelė. Šioje vietoje įžvelgia nesąžiningumą, bet kodėl auditorius tai pateisina, neaišku. Nelabai ką gali pasakyti apie tarpinę auditoriaus išvadą. Bet koks slėpimas, sutarties nesudarymas, parodo asmenų nesąžiningumą. Dėl darbo užmokesčio pasakyta, kad darbo užmokesčio žiniaraščiais nustatyta, kad dalis darbuotojų turėjo išieškojimus pagal vykdomuosius raštus ir įmonėje būdavo išskaičiuojamos sumos iš atlyginimų. Ji nežino, kuri įmonė mažina savo pajamas, sumokėdama alimentus, ar dar kažkokius išieškojimus pagal vykdomuosius raštus. Tai nėra pajamų mažinimas. Dėl darbo užmokesčio, kuris buvo pridėtas prie, pagal vairuotojų parodymus, apskaičiuoto plano mokesčio, tai jis buvo pridėtas minimalus. Palygino keleto asmenų parodymus, kurie sako, kad „man likdavo į rankas 1500“. Tačiau pagal paskaičiavimus, prie pajamų pridėta mažiau kaip 200 Lt. Tai parodo, kad mokesčių administratorius nesistengė sužlugdyti įmonės, ar kažkokiais kitais būdais įtakoti, kad jie būtų nubausti griežčiausia bausme, bet stengėsi sušvelninti tą bausmę. Jų išvada pateikta, ginant kaltinamuosius, kad jiems palengvinti atsakomybę, bet atsakomybė vis vien turi būti, nes pajamos neapskaitytos, jos nuslėptos. Skaitant Č. M. išvadą matosi, kad ši išvada yra parengta suinteresuoto asmens naudai. Nežino, kaip vertinti tokią išvadą, nes ji visai nepanaši į auditoriaus išvadą. Jokios finansinės atskaitomybės analizės ir ką įmonė padarė blogai, nėra. Jeigu būtų skaičiuota ne pačiu minimaliausiu ir ne pačiu naudingiausiu kaltinamiesiems būdu, tai civilinis ieškinys būtų didesnis. Kai R. B. tapo akcininke, R. B. nurodė iš viso į įmonės „V.t.p.“ kasą nepajamuoti jokių lėšų ir išlaidų, o visus, iš taksi vairuotojų surinktus pinigus, perduoti jam. Auditoriaus (Č. M.) motyvai, kad VMI paskaičiavo kažkokias kosmines sumas, yra nepagrįsti. Ji palaiko savo išvadą. Kolektyvinė sutartis neturi įtakos pajamų apskaitymui. Jei kolektyvinėje sutartyje pasakyta, kad tu gali pasilikti 1000 Lt ar 2000 Lt sau, kaip darbo užmokestį, tai ši dalis turi būti apskaityta įmonės pajamose. Sudarant kolektyvinę sutartį, turi būti atsižvelgta į visus teisės aktus. Tai, kas yra leistina, turi būti numatyta ir kolektyvinėje sutartyje. Jei, tarkime, kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad įmonės darbuotojai bus skatinami išvykomis ar dovanomis, tai, jei kitas įstatymas, pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas sako, kad tos pajamos turi būti apmokestintos, tai jos ir turi būti apmokestintos. Kolektyvinė sutartis turi būti sudaroma vadovaujantis visais teisės aktais (detalūs paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 46, b. l. 136-141).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje apklausta (du kartus) specialistė R. P., pateikusi byloje specialisto išvadą dėl UAB „R.“ ūkinės – finansinės veiklos (t. 16, b. l. 56-70) paaiškino, kad savo išvadą palaiko pilna apimtimi. Pačioje specialisto išvadoje nurodyta kas buvo pateikta: dalis pirminių apskaitos dokumentų - tai darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, laiko apskaitos tabeliai, kasos knyga, darbo sutartys; buvo nepateikta dalis dokumentų, kurių prašė, kad pateiktų: nuo 2007 m. kasos dokumentai nebuvo pateikti, banko dokumentų nuo 2010.04.01 iki 2011.12.31, kasos dokumentai nuo 2010.04.01 iki 2011.12.31 ir panašiai. Negali pasakyti, ar kolektyvinės sutartys buvo pateiktos, neprisimena. Kad pajamos yra labai artimos sąnaudoms rodo tai, kad prie sąnaudų pritraukiamos pajamos, tam, kad nemokėti mokesčių. Čia yra teikiamos metinės deklaracijos. Iš deklaruotų duomenų, veiklos rezultatas 2007 m. deklaruotas 1648 litai, 2008 m. 1021 litas, 2009 m. 825 litai, 2010 m. jau niekas nebuvo pateikta. Viskas yra pritraukiama, iš pirmo įspūdžio taip atrodo. Neapskaitytas pajamas skaičiavo pagal pateiktus Kriminalinės policijos liudytojų apklausos parodymus. Tų žmonių plano mokestį, kurių protokolai jai nebuvo pateikti, visi skaičiavimai buvo daromi įmonės naudai. Buvo apklaustų vairuotojų nurodytos sumos įmamos minimalios. Jei pasakydavo nuo 400 iki 800, jos imdavo mažiausią sumą. Kaip buvo viskas apskaičiuota parašyta specialisto išvadoje. Atkreipė dėmesį, kad vairuotojų parodymai apie plano mokestį buvo labai nevienodi, sumos skyrėsi. Vidurkį (tų vairuotojų, kurie nebuvo apklausti) išvedė nuo mažiausių sumų, kurias pasakė apklausti darbuotojai. Kasmetinės atostogos buvo eliminuojamos. Naudojosi SoDros duomenimis (detalūs specialistės paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 45, b. l. 200-203).
Papildomai apklausta (paprašyta pasisakyti dėl auditoriaus Č. M. pateiktos išvados dėl UAB „R.“ ūkinės-finansinės veiklos) specialistė R. P. paaiškino, kad ją perskaitė kelis kartus, bet nelabai suprato, apie ką ir ką norėjo pasakyti. Kiek suprato, buvo paimtos atskiros ištraukos, atskiros dalys iš jos rašytos specialisto išvados ir jos pakreiptos į kitą pusę. Ji palaiko savo pateiktą išvadą. Nepamena, ar matė kolektyvinę sutartį, bet tai yra vidaus reikalas, o ne mokesčių apskaičiavimo (detalūs paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 46, b. l. 140).
Specialistė R. U. pateikusi 2015-06-29 išvadą Nr. (4.65)-86-30 dėl R. B. ir D. B. ūkinės-finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-12-31 (t. 19, b. l. 82-115) teisiamajame posėdyje paaiškino, kad palaiko savo pateiktą išvadą, atsakė į proceso dalyvių klausimus, nurodė kokiais dokumentais vadovaujantis padarė tokią išvadą (t. 45, b. l. 195-200).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Dėl apgaulingai įmonėse tvarkomos buhalterinės apskaitos
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti specialisčių išvadomis dėl įmonių ir jose vykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Specialistės rėmėsi būtent tais duomenimis, kuriuos suformavo ir pateikė įmonių atstovai, „Sodros“, VĮ „Registrų centro“ teiktais ūkinės veiklos finansiniais dokumentais (pelno, nuostolių ataskaitomis), Vilniaus AVMI pateiktomis Metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais.
Kaltinamieji ir jų gynėjai kategoriškai nesutiko su specialisčių pateiktose išvadose dėl įmonių ūkinės–finansinės veiklos pateiktais skaičiavimais, pateikė savo pasirinkto specialisto (auditoriaus Č. M.) išvadas dėl kiekvienos įmonės, po ko prašė skirti ekonominę ekspertizę. Iš esmės jie savo nepritarimą grindė tuo, kad išvados paremtos ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, jog gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai yra nustatyti tik sąlyginiais skaičiavimais. Jų nuomone, byloje yra dvi viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados (dėl kiekvienos įmonės). Teismas vertina, kad šioje byloje nėra pagrindo skirti dar vieną ekspertizę. Specialistas Č. M. sukritikavo byloje esančias specialisčių išvadas nurodydamas, kad jos ekonomine prasme nepagrįstos, nes, jo vertinimu, buvo taikomi netinkami tyrimo metodai bei pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys išvadų surašymą, tačiau specialistės B. M., R. N., R. P., susipažinusios su auditoriaus teiktomis išvadomis, jas įvertino ir palaikė savo teiktas išvadas. Pastebėtina, kad apklaustas teisiamajame posėdyje Č. M. akcentavo, jog liudytojų parodymais negalima ekonomiškai grįsti priskaičiuotų mokesčių ir pajamų, taip pat sureikšmino kolektyvinės sutarties (įmonių vidaus dokumento) svarbą ir tą aplinkybę, kad specialistėms nebuvo pateikta kolektyvinė sutartis. Teismo nuomone, specialisto Č. M. pateiktos išvados negali būti tinkamu įrodymu, nes jis teisiamajame posėdyje pripažino, kad rėmėsi tik dalimi medžiagos (ta kuri naudinga kaltinamiesiems), nesusipažino su „Sodros“ pateikta informacija, įmonių finansine atskaitomybe, paaiškino, kad įmonių teikiami duomenys „Registrų centrui“ nebuvo jo tyrimo objektas.
Šioje dalyje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019 nagrinėdamas kitos taksi įmonės vadovo D. R. gynėjo advokato B. C. kasacinį skundą, pažymėjo, kad galima situacija, kuomet bendrovės gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai nustatyti sąlyginiais skaičiavimais pagal ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Tokia specialisto išvada gali turėti įrodomąją reikšmę tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje A438-1643/2013 konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus mokesčius į biudžetą, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčių mokėtojas nerenka, juos iškraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinų mokesčių sumas (dydžius). Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnyje yra apibrėžtas mokesčių administratoriui leistino elgesio turinys, o būtent apskaičiavimą jis turi atlikti atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, o jų nepakankant, pasirinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Kaltinamasis R. B. nurodė, kad taksi bendrovių „Ro.“, „R.p.“ ir „R.“ vairuotojui laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas plano mokestis nuo maždaug 400 iki 1200 litų per mėnesį. To mokesčio suma metams bėgant būdavo didinama (t. 26, b. l. 31-37). Tokie parodymai buvo patvirtinti ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 26, b. l. 41-45). D. B. neatsiminė tikslios 2007-2010 metais „arendos“ mokamos sumos, tačiau ji teigė, kad suma buvo apie 1200 Lt (t. 26, b. l. 125-127). Teisiamajame posėdyje iš viso buvo apklausta 33 kaltinamiesiems inkriminuojamu laikotarpiu dirbusių asmenų (dauguma vairuotojų), iš jų 18 (Ž. Š., I. P., N. K., R. V., J. B., J. D., J. A., M. P., A. K., A. M., Ž. M., A. J., V. D., J. J., I. B., A. B., M. P. – K., A. S.) patvirtino savo IT metu duotus parodymus. Šių liudytojų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški. Be to, teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 str. 1 d. 1 p., bei 4 d., buvo pagarsinti liudytojo V. B. parodymai, kadangi dėl objektyvių priežasčių (mirė) šio liudytojo teisme nebuvo galima apklausti.
Tuo tarpu kiti byloje liudytojais apklausti 9 liudytojai (V. Z., R. Ž., K. B., V. K., A. J., R. B., A. G., P. G. ir V. D.) teisme pakeitė parodymus, tačiau po papildomų klausimų pasiliko prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų; 6 liudytojai (V. Ž., R. B., E. B., J. B., I. J. ir V. D.) davė priešingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kaip ir ankščiau aptarti taksi vairuotojai, jie patvirtino, kad dirbdami bendrovėse mokėdavo tam tikro dydžio fiksuotą mokestį (planą, „arendą“, mokestį už užsakymus), kurį nustatydavo R. B. ir R. D.. Visų šių liudytojų parodymai, duoti teisme, vertintini kritiškai ir laikytini nepatikimais, kadangi jie ne tik prieštarauja jų pačių duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, bet taip pat nesutampa su kitų liudytojų ir pačių kaltinamųjų duotais parodymais, bei prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Pastebėtina, kad įmonės vadovai – kaltinamieji R. B. ir R. D. buvo nustatę vienodas visiems vairuotojams darbo sąlygas, atsiskaitymo tvarką darbovietėje. Liudytojai pakeitę ikiteiminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismas vertina kaip nepatikimus, prieštaringus, negalėjo logiškai paaiškinti jų pakeitimo priežasties. Vieni teigė, kad jiems tyrėjai darė spaudimą duoti neteisingus parodymus, kiti teigė, kad jų tyrėjai nesuprato arba iš viso atsisakė nurodyti priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais, kuriuos dalis liudytojų patvirtino ir teisiamajame posėdyje, kadangi šie parodymai tarpusavyje sutampa, jų nepaneigia jokie kiti objektyvūs byloje užfiksuoti duomenys, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad liudytojai galėjo apkalbėti R. B., D. B., R. D., nurodyti aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo, ar jiems buvo daromas koks nors poveikis, kuris būtų nulėmęs kitokių aplinkybių nei iš tikrųjų buvo nurodymą. Taip pat teismas pažymi ir tai, jog nustačius, kad liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo nesivadovauti, nėra pagrindo tvirtinti ir to, kad kitiems įmonėje dirbusiems vairuotojams buvo nustatytos iš esmės kitokios darbo sąlygos ir tvarka, t. y. vieni vairuotojai turėjo mokėti „arendą“, o kiti ne. Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad vairuotojai labai gerai atsimindavo kada ir kokias sumas atnešdavo kaip privalomai mokėtiną mokestį įmonėms.
Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog R. B. valdomose įmonėse kaltinime nurodytu laiku egzistavo tvarka, pagal kurią, nepriklausomai nuo gautų pajamų už suteiktas taksi paslaugas, vairuotojai privalėjo mokėti įmonei „arendą“, kurią sudarė grynieji pinigai arba grynieji pinigai ir čekiai, o likusios piniginės lėšos, kurias uždirbdavo taksi vairuotojai, likdavo jiems kaip atlyginimas, kuris įmonėje vairuotojams realiai nebuvo mokamas, o tik atvaizduojamas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Taip pat liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog įmonėje gautos pajamos buvo apskaitomos taip, kaip pageidavo kaltinamasis R. B. ir kaip buvo naudingiau įmonėms. Tokią išvadą iš esmės pagrindžia liudytojų teiginiai, jog kasdieniai kelionės lapai už apskaitą atsakingų asmenų nedomino, taip pat įmonės vadovo nedomino už suteiktas paslaugas gauti ir savo reikmėms leidžiami pinigai (akivaizdu, jog tai ir neturėjo dominti R. B., kadangi jis bet kokiu atveju iš taksi vairuotojo turėjo gauti nustatytą pinigų sumą („arendą“), o likę uždirbti pinigai buvo vertinami kaip vairuotojo atlyginimas), mėnesiniai kelionių lapai buvo pildomi pagal buhalterių nurodytus duomenis arba jie jau būdavo užpildyti ir vairuotojams juos tik reikėdavo pasirašyti. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog įmonėse buvo nustatyta tvarka, pagal kurią įmonėms buvo užtikrintas pastovių pajamų gavimas, nepriklausomai nuo to, kaip iš tikrųjų įmonėje dirbusiems asmenims sekėsi atlikti darbines funkcijas, kokias jie pajamas gavo už suteiktas taksi paslaugas, realios įmonės pajamos negalėjo būti ir nebuvo apskaitomos, o tuo pačiu negalėjo būti vykdomi ir nebuvo vykdomi kiti teisės aktuose numatyti įpareigojimai, kurių apimtis priklausė nuo tinkamo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių fiksavimo.
Nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, iš esmės pasireiškė tuo, kad bendrovėse buvo fiksuojamos ne visos ūkinės-finansinės operacijos, į apskaitą klastojant dokumentus buvo įtraukiamos ne visos įmonės patirtos pajamos ir išlaidos, imonių buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitomos ir išlaidos, susijusios su taksi automobilių eksploatavimu, kuro sąnaudomis. Tai, kad įmonių veikla buvo vedama apgaulingai, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą yra akivaizdi ir be spacialiųjų žinių panaudojimo, nes iš liudytojų, kaltinamųjų parodymų akivaizdu, kad dalis už taksi paslaugas įmonių gautų pajamų buvo neapskaitoma, kad buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai juose fiktyviai parodant darbo užmokesčio mokėjimą, kas nulėmė išvadas, kad negalima iš dalies nustatyti įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Visi trys kaltinamieji nurodo, kad kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažįsta, tačiau iš jų pateiktų paaiškinimų matyti, jog jie neneigia, kad jų vadovaujamose įmonėse buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, tačiau pateisina savo veiksmus tuo, jog visose tuo metu Lietuvoje veikiančiose taksi įmonėse buvo tokia tvarka, galbūt kažko nesuprato, klaidas darė, gelbėjo verslą. Nors visose įmonėse mokesčių slėpimo mechanizmas buvo identiškas, teismas toliau vertindamas byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta tinkamais įrodymais, pateiks argumentus atskirai dėl kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, išskiriant kiekvieną įmonę atskirai.
Dėl UAB „R.“
Iš byloje įrodymais pripažintų ir ištirtų duomenų daroma išvada, kad pakeistame kaltinime nurodytos ir teismo nustatytos kaltinamiesiems R. B. ir D. B. inkriminuojamos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Tokią išvadą teismas daro remiantis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-04-07 specialisto išvada dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-43 (t. 16, b. l. 56-70) ir jos priedais (t. 16, b. l. 71-148), specialistės, atlikusios tyrimą R. P. apklausa teisme, liudytojų teiktais paaiškinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kitais byloje esamais duomenimis, kurie pripažintini tinkamais įrodymais.
Specialisto išvada nustatyta, kad UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, pažeidžiant 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d., 14 str. 2 d., 16 str. 1 d., 21 str. 1 ir 2 d. ir kitų teisės aktų nuostatas, buvo neteisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas išmokėtas darbo užmokestis UAB „R.“ darbuotojams, neapskaitytos ir nedeklaruojamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje visos gautos pajamos, į deklaracijas ir ataskaitas įrašomi neteisingi duomenys bei nemokami mokesčiai. Dėl išvardintų UAB „R.“ tiriamu laikotarpiu padarytų BAĮ pažeidimų (į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą) iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nei vienais mokestiniais metais (2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m.).
Tyrimo metu nustatyta, kad apskaičiuojant mokesčius UAB „R.“ į tiriamojo laikotarpio mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas. Tokiu būdu, UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 346 168 Lt gautų pajamų ir 22 245 Lt darbo užmokesčio, nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 59 661 Lt (17 279,02 Eur) mokesčių per 2007-2010 metus (Specialisto išvadoje išskirta tyrimo metu apskaičiuoti mokesčiai kiekvienais metais) iš viso: 38017 Lt pardavimo PVM, 7324 Lt pelno mokesčio, 1167 Lt socialinio mokesčio, 5354 Lt GPM, 7558 Lt VSD įmokos, 38 Lt įmokos į GF, 203 Lt PSD įmokos.
Specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-43 dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apklausos protokolus nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu Bendrovė iš viso gavo ne mažiau kaip 346 168 Lt pajamų už keleivių vežimą taksi. Nustatyta, kad UAB „R.“ pažeidė PVMĮ 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., 15 str. 1 d., 71 str. 1 d., 2 d., 4 d., 86 str., 92 str. 1 d. nuostatas, nes neįsiregistravo PVM mokėtoja, nuo 346 168 Lt gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 38 017 Lt, t.y. 11 010,48 Eur, pardavimo PVM.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu Bendrovei už 2007 m. - 2010 m. papildomai apskaičiuota 79 768 Lt neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų suma, įvertinus Bendrovės pelno mokesčio deklaracijose deklaruotas apmokestinamąsias pajamas, tyrimo metu nustatytas 29 174 Lt sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną bei iš veiklos pelno atskaitytas praėjusių laikotarpių veiklos nuostolių sumas (4 287 Lt), Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „R.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 7 324 Lt (iš jų: 2007 m. – 5 835 Lt, 2008 m. – 741 Lt, 2009 m. – 563 Lt ir 2010 m. – 185 Lt), t.y. 2 121,18 Eur, pelno mokesčio ir tuo pažeidė PMĮ 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas.
Taip pat Specialisto išvadoje nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 išmokėjo ne mažiau kaip 22 245 Lt darbo užmokesčio, kurio neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose. Nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio Bendrovė neišskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo 5 354 Lt (iš jų: 2007 m. – 2 714 Lt; 2008 m. – 2 117 Lt; 2009 m. - 523 Lt), t.y. 1 550,63 Eur, gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų, taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusius GPM tarifus (nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31- 27%; 2008 m.- 24%; 2009 m. – 15%) ir tokiu būdu UAB „R.“ pažeidė GPMĮ 23 str. 1 ir 3 d. nuostatas.
Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „R.“, vadovaudamasi GFĮ 4 str. 1 d. nuostatomis, privalėjo nuo 22 245 Lt išmokėto darbo užmokesčio sumos papildomai apskaičiuoti 38 Lt (iš jų: 20 Lt už 2007 m., 15 Lt už 2008 m. ir 3 Lt už 2009 m.), t.y. 11 Eur, įmokų į garantinį fondą.
Kadangi pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, darbuotojų apklausos protokolus ir kitą tyrimo medžiagą nustatyta, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo tik dalį gautų pajamų už taksi paslaugas, tyrimo metu nustatyta, kad UAB „R.“ už 2007 m. turėjo deklaruoti 38 898 Lt (įskaitant Bendrovės deklaruotą 1 648 Lt apmokestinamąjį pelną) apmokestinamojo pelno ir pažeisdama LSMĮ 3 str., 4 str. 1 d., 5 str. 2 d., 8 str. nuostatas, neapskaičiavo, mokesčių administratoriui nepateikė socialinio mokesčio deklaracijos už 2007 m. (forma KIT702), t.y. nedeklaravo ir nesumokėjo 1 167 Lt, t.y. 337,99 Eur, socialinio mokesčio.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad nuo 2007-07-01 direktoriumi įvardintas R. B., o buhalterinę apskaitą tvarkė D. B..
Apklausta teisiamajame posėdyje R. P. paaiškino, kad palaiko savo pateiktą išvadą. Ji rėmėsi gauta informacija iš „Sodros“, VĮ „Regitra“, Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėse duomenų bazėse apie UAB „R.“ (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktomis UAB ,,R.“ laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 deklaracijomis ir ataskaitomis (29 t., b.l. 1-199) esama informacija. Neapskaitytas pajamas skaičiavo pagal pateiktus Kriminalinės policijos liudytojų apklausos parodymus. Tų žmonių „plano“ mokestį, kurių protokolai jai nebuvo pateikti, visus skaičiavimus darė įmonės naudai.
Iš specialistės išvados bei priedų matyti, kad specialistė rėmėsi šių liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu: Ž. Š., V. Z., E. B., A. A. L., V. J., I. P., G. J., V. D., J. B., A. M., E. P., A. P., P. D., A. Š., S. Ž., G. D., V. B., kurie dirbo skirtingais laikotarpiais keliose R. B. valdomose įmonėse (UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“, UAB „V.t.p.“), kuriose visos darbo sąlygos buvo analogiškos.
Liudytoja Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirbo dispečere, kitaip dar vadinama operatore pas direktorių R. B. daug metų. Nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. ji įsidarbino direktoriaus R. B. įmonėje ,,R.“ ir dirbo kažkur iki 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. Po to D. B. pasakė, kad ją perkelia į kitą jos vyrui priklausančią įmonę „R.“, o nuo 2011 m. gruodžio mėn. D. B., pasakė, kad ją perkelia į kitą jos vyrui priklausančią įmonę „R.p.“. Dėl kokių priežasčių ji buvo perkeliama į kitas įmones, nežino, bet nuo to jos darbas niekuo nesikeitė, tik darboviečių pavadinimai, nes visos šios įmonės, priklausė direktoriui R. B., šių įmonių dispečerinė yra ta pati ir tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini).
Dirbant dispečerės pareigose nuo 2007 m. pradžios įmonėse „R.“, „Ro.“ ir „R.p.“, ji dirbo oficialiai pagal darbo sutartį pilnu etatu ir jos darbo funkcijos buvo ir yra sekančios: dirba dispečerinėje pamainomis, t. y. po 12 valandų per parą, priima iškvietimus telefonu ir juos perduodu per raciją ta pamainą dirbantiems taksi vairuotojams. Dirbdama dispečere „Ro.“ kanale ji jokio taksi vairuotojų darbo laiko žurnalo niekada nevedė ir neveda. Žino, kad dispečerės iš kanalo „V.t.p.“ tokius žurnalus vedė. Dirbant dispečere buvo tokiu atvejų, kad direktorius R. B., padavęs taksi vairuotojo šaukinį, pasakydavo perduoti jam per raciją, kad jis yra nuimamas nuo iškvietimų už neatsiskaitymą. Paskutinius du metus pas juos į dispečerinę ateidavo kasininkė A. S., kuri ant lapelio užrašydavo taksi vairuotojo šaukinį ir pasakydavo jam perduoti, kad jis yra nuimamas nuo darbo ir kad jis kreiptųsi į buhalteriją. A. buvo bendrovės „V.t.p.“, kurią kiek žino, R. neseniai įsigijo, galimai nuo 2009 m. vasaros, kasininkė, bet tvarkė ir kitų R. priklausančių taksi įmonių buhalterinius dokumentus. Nuo 2007 m. pradžios iki 2011 m. pabaigos jai dirbant dispečere šiose įmonėse, kaip jau minėjo, ji buvo oficialiai įdarbinta pilnam etato dydžiui ir gaudavo atlyginimą vieną kartą per mėnesį kažkur apie 700 Lt į rankas grynais pinigais. Šį oficialų atlyginimą kartu su neoficialiu atlyginimu, kuris buvo ne mažiau kaip 500 Lt mokėjo jai visada D. B. kiekvieno mėnesio antrą pirmadienį. Neoficialaus atlyginimo dydis priklausė nuo dirbtų pamainų skaičiaus ir jis šiek tiek nežymiai kisdavo, bet vidurkis yra apie 500 Lt. Per mėnesį jai dirbant pilnu etatu, vidutiniškai tekdavo dirbti ne mažiau kaip 16 pamainų po 12 valandų. Gaudama oficialų atlyginimą, kuris pagal buhalterinius dokumentus buvo apie 700 Lt atskaičiavus mokesčius, už jį pasirašinėdavo oficialiuose dokumentuose, nors realiai D. išmokėdavo į rankas ne mažiau kaip 1200 Lt grynaisiais pinigais, o už neoficialų atlyginimą niekur pasirašinėti nereikėjo. Tokius panašius atlyginimus oficialius ir neoficialius gaudavo ir jos paminėtos kolegės, nes D. atlyginimą išmokėdavo pačioje dispečerinėje ir pinigus paduodavo jai ir jos kolegei, kuri kartu pamainoje dirbo. Taip pat gali parodyti, kad šioje įmonėje buvo nustatyta tvarka, kad jeigu ofise, (duomenys neskelbtini), nebūdavo D. arba A., taksi vairuotojai pinigus atnešdavo į dispečerinę. Šią tvarką nustatė D., nes ji pati jas su ta tvarka supažindino. Tvarka buvo tokia: taksi vairuotojas, atvažiavęs į ofisą ir neradęs D. arba A., ateidavo prie dispečerinės durų, kuriose buvo įrengtas langelis. Taksi vairuotojas pasibelsdavo, tuomet viena iš dispečerių atidarydavo langelį ir taksi vairuotojas paduodavo pinigus. Viena iš dispečerių paimdavo popieriaus lapelį, ant kurio užrašydavo taksi vairuotojo šaukinį, kartais pavardę ir vardą, sumą, kurią jis atneša ir duodavo ant to lapelio vairuotojui pasirašyti. Šie lapeliai, ant kurių jos užrašydavo šiuos duomenis ir duodavo taksi vairuotojui pasirašyti, tikrai nebuvo jokie buhalteriniai ar kitokie oficialūs dokumentai, tai buvo paprastos popierių skiautelės ar maži lapukai, kuriuos vėliau kartu su pinigais jos perduodavo D.o vėliau šiuos pinigus, kai įsidarbino kažkur prieš du metus įmonėje A., paimdavo ji. Šie popieriukai tiesiog buvo informacinio pobūdžio, kad D. ir A. žinotų, kas iš taksi vairuotojų atnešė kokio dydžio pinigų sumą, kuri tarp taksi vairuotojų dažnai buvo vadinama „planu“. Visus surinktus pinigus ji ar kitos dispečerės tą pačią dieną atiduodavo D. arba A.. Gali pasakyti, kad pinigus taksi vairuotojai dažniausiai atnešdavo kiekvienos savaitės pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Vidutiniškai per savaitę kiekvienas taksi vairuotojas atnešdavo ne mažiau kaip po 400 Lt, bet ji šiuos paskaičiavimus sako pagal tai, kiek asmeniškai jai pačiai tekdavo paimti pinigų iš taksi vairuotojų ir kuriuos vėliau atiduodavo D. arba A.. Jai atiduodant pinigus su informacinio pobūdžio lapeliais D. arba A. jokiuose dokumentuose pasirašyti nereikėdavo ir ką jos vėliau darydavo su pinigais, ji nežino (4 t., b.l. 162-165).
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja Ž. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus kaip teisingus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. paaiškino, kad yra dirbęs trijose UAB, užsiimančiose taksi veikla, priklausančiose R. B.. Kažkur tai nuo 2007 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2008 m. kovo mėn. pabaigos, tikslesnių datų nebeprisimena, yra dirbęs taksi vairuotoju UAB „Ro.“, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. pradžios iki 2009 m. gegužės mėn. pradžios, yra dirbęs taksi vairuotoju UAB „R.“ ir laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. pradžios iki 2011 m. vasario mėn. pradžios, yra dirbęs taksi vairuotoju UAB „V.t.p.“. Visų trijų taksi bendrovių ofisas buvo vienu ir tuo pačiu adresu, (duomenys neskelbtini). Dėl įsidarbinimo į visas tris taksi bendroves tarėsi su jų savininku R. B.. Įsidarbinant į UAB „Ro.“ ir UAB „R.“ visus įdarbinimo dokumentus tvarkė R. B. žmona D. B., kuri, kaip galvoja, buvo tų įmonių direktoriaus pavaduotoja ir vyriausioji buhalterė, o įsidarbinat į UAB „V.t.p.“ visus įdarbinimo dokumentus tvarkė tos taksi bendrovės buhalterė vardu A., kurios pavardės nežino. Tiek UAB „Ro.“, tiek UAB „R.“, tiek UAB „V.t.p.“ buvo įdarbintas tik ketvirčiu etato, tačiau nežiūrint į tai, kokiu etatu buvo įdarbintas, visada galėjo dirbti ir dirbdavo laisvu darbo grafiku. UAB „Ro.“ visą laikotarpį dirbo su taksi bendrovei priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“. Iš pradžių šaukimo numeris bendrovėje buvo „115“, o vėliau buvo paskirtas šaukinio numeris „92“. Taksi bendrovėse „R.“ ir „V.t.p.“ klientus vežiodavo su nuosavu taksi automobiliu, o šaukinio numeris išliko tas pats - „92“. Dirbdamas visose trijose taksi bendrovėse kurą į taksi automobilius turėjo piltis už savo asmenines pinigines lėšas ir pinigus sumokėtus už kurą, taksi bendrovės niekada nekompensuodavo. Kuro užsipylimo kvitų taksi bendrovėms pristatyti nereikėjo, nes ten jų niekas nerinko. Nuosavą taksi automobilį remontuodavo taip pat už asmenines pinigines lėšas, tik sugedus taksi bendrovei priklausančiam automobiliui, jis būdavo remontuojamas už taksi bendrovės pinigus. Dirbant visose taksi bendrovėse keliones lapus pildyti ir juos pristatyti bendrovių buhalterijai reikėdavo, tačiau pildydamas kelionių lapus juose nenurodydavo tikslaus faktiškai išdirbto laiko, nuvažiuoto kilometražo. Juose reikėdavo nurodyti tokį dirbtų valandų skaičių ir kitus duomenis, atsižvelgiant į tai, kokių etatu buvo įdarbintas į visas bendroves. Jis, kaip ir kiti tuo metu taksi bendrovėse – UAB „Ro.“. UAB „R.“ ir „V.t.p.“ dirbę taksi vairuotojai, visą darbo laikotarpį įmonėse mokėjo taip vadinamą „plano“ mokestį. „Plano“ mokestį reikėdavo kas savaitę atvežti į ofisą, adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. pabaigos, dirbdamas UAB „Ro.“ bendrovei mokėjo apie 2500 Lt „plano“ mokestį per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn., dirbdamas UAB „R.“, taksi bendrovei per mėnesį mokėjo apie 1000 Lt dydžio mokestį, kurį sudarydavo 500 Lt dydžio „plano“ mokestis ir dar apie 500 Lt už iš dispečerinės gautus klientų iškvietimus. Už vieną kliento iškvietimą taksi bendrovei turėjo mokėti po 2,5 Lt. Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. vasario mėn., dirbdamas UAB „V.t.p.“, bendrovei mokėjo apie 1000 Lt dydžio mokestį, kurį sudarydavo 500 Lt dydžio „plano“ mokestis ir dar apie 500 Lt už iš dispečerinės gautus klientų iškvietimas. „Plano“ mokestį dirbant UAB „Ro.“ ir UAB „R.“ iš taksi vairuotojų rinko D. B. arba jai nesant darbo vietoje, „plano“ mokestį reikėdavo palikti bendrovės dispečerėms. Dirbant tose bendrovėse mokestį reikėdavo atvežti kas savaitę. Atvežus pinigus, tiek D. B., tiek dispečerės pasižymėdavo ant popieriaus lapo, koks taksi vairuotojas ir kokią pinigų sumą atvežė. Kiekvieno mėnesio pabaigoje pati D. B. išrašydavo kasos pajamų orderį, kuriame būdavo nurodyta, kad įmonei sumokėjo pinigus. Tačiau tame kasos pajamų orderyje kas mėnesį D. B. įrašydavo neteisingus duomenis. UAB „Ro.“ mokėdavo apie 2500 Lt dydžio „plano“ mokestį per mėnesį ir UAB „R.“ mokėdavo apie 1000 Lt per mėnesį, o D. B. kasos pajamų orderyje visada įrašydavo, kad įmonei kiekvieną mėnesį sumokėjo tik apie 140 Lt. Dirbant UAB „V.t.p.“ „plano“ mokestį iš taksi vairuotojų surinkinėjo įmonės buhalterė vardu A.. Įmonės direktorius R. D. iš jo „plano“ mokesčio nėra ėmęs. UAB „V.t.p.“ buhalterei vardu A. „plano“ mokestį taip pat mokėdavo kas savaitę ir iš viso per mėnesį sumokėdavo apie 1000 Lt. Ar buhalterė išrašydavo kokį nors buhalterinį dokumentą dėl jo, įmonei sumokėtų pinigų, nebeprisimena. Dirbdamas visose taksi bendrovėse jokio atlyginimo nė karto nėra gavęs, tik turėdavo pasirašyti tų bendrovių algalapiuose, jog atlyginimą gavo. Dirbant bendrovėse būdavo ir tokie atvejai, kai klientus vežiodavo pagal sutartis, kurias taksi bendrovės buvo pasirašiusios su kitomis įmonėmis dėl jų klientų pervežimo. Tada taksi klientas atsiskaitydavo taksi talonu (kvitu), kuriame įrašydavo pinigų sumą, už kurią klientas pravažiavo. Šie taksi talonai (kvitai) būdavo išrašomi dviem egzemplioriais, vienas iš kurių pasilikdavo klientui, o kitą kartu su „plano“ mokesčiu pristatydavo taksi bendrovių buhalterėms. Pateikti taksi talonai (kvitai) būdavo užskaitomi kaip sumokėtas „plano“ mokestis bendrovei, tačiau nuo juose esančios bendros pinigų sumos buvo atskaičiuojama 10 procentų. Jeigu per mėnesį nesurinkdavo talonų (kvitų) už reikiamą „plano“ mokesčio sumą, tai trūkstamą pinigų sumą turėjo sumokėti grynaisiais pinigais (5 t., b.l. 68-71).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. D. pateikė ne tokius išsamius, tačiau iš esmės analogiškus parodymus dėl galiojusios darbo ir apmokėjimo tvarkos.
Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. nurodė, kad jis UAB „R.“ taksi vairuotoju įsidarbino maždaug 2006 m. balandžio mėn. ir išdirbo šioje įmonėje maždaug iki 2008 m. kovo mėn. pabaigos. Jį į darbą šioje įmonėje priėmė direktorius R. B.. Tuo metu, kai jis darbinosi į šią įmonę, jos ofisas buvo įsikūręs adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau, kažkuriais tai metais, šios įmonės ofisas persikėlė adresu (duomenys neskelbtini). Į įmonę „R.“ jis iš pradžių buvo įdarbintas, atrodo, ketvirčiu arba puse etato, o kažkuriuo tai laiku įmonėje dirbo ir būdamas įdarbintas pilnu etatu. Tačiau, nežiūrint į tai, kokiu etatu buvo įdarbintas, jis realiai galėjo dirbti laisvu darbo grafiku. Įmonės buhalterė D. B. taksi vairuotojams išduodavo darbo grafikus, tačiau pagal tuos grafikus taksi vairuotojai realiai nedirbdavo, o jiems buvo pasakyta, kad šiuos grafikus jie pateiktų jeigu vyktų kažkoks tai patikrinimas, pvz., jeigu juos tikrintų mokesčių inspekcijos darbuotojai. Kadangi jis turėjo kitą darbą ir taksi vairuotojo darbas jam buvo kaip pagalbinis, tai jis daugiausiai dirbdavo penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio naktimis, taip pat dirbdavo ir darbo dienomis, tačiau ne visomis. Įmonės direktorius R. B., priimdamas jį į darbą įmonėje „R.“, jam paaiškino, jog jis kas mėnesį turės mokėti įmonei taip vadinamą „plano“ mokestį. Įmonėje „R.“ nuo įsidarbinimo į šią įmonę dienos jis dirbo su nuosavu automobiliu, o tik vėliau pradėjo dirbti su įmonei priklausančiu taksi automobiliu. Jo šaukinio numeris buvo „46“. Maždaug tuos metus laiko, kol dirbo su nuosavu taksi automobiliu, jis įmonei kas mėnesį turėjo mokėti, jeigu gerai prisimena, apie 400 litų fiksuotą „plano“ mokestį ir plius dar mokestį už gautus iškvietimus. Kiek prisimena, jam tik įsidarbinus į įmonę „R.“ už vieną gautą iškvietimą reikėjo mokėti po 1 ar 1, 5 lito, o vėliau šis mokestis, atrodo, buvo pakilęs ir iki 2 litų už vieną gautą iškvietimą. Kokią pilną sumą jis tiksliai sumokėdavo įmonei kas mėnesį sudėjus „plano“ mokestį ir mokestį už gautus iškvietimus, jis dabar tiksliai pasakyti negali, nes tos sumos skirdavosi, kadangi vieną mėnesį pavykdavo gauti vienokį užsakymų skaičių, o kitą mėnesį kitokį užsakymų skaičių. Tuo metu, kai įmonės „R.“ ofisas buvo įsikūręs adresu (duomenys neskelbtini), „plano“ mokestį ir mokestį už gautus užsakymus iš taksi vairuotojų surinkinėjo taksi įmonės dispečerės, o tuo metu, kai įmonės ofisas persikėlė adresu (duomenys neskelbtini), šiuos mokesčius iš taksi vairuotojų surinkinėjo ir pati įmonės buhalterė D. B., o jai nesant darbo vietoje, „plano“ mokestį ir mokestį už gautus užsakymus reikėdavo palikti dispečerėms. Tiek įmonės dispečerės, tiek įmonės buhalterė D. B., paėmę „plano“ mokesčio pinigus ir pinigus už gautus užsakymus, kažkokiame tai popieriaus lape pasižymėdavo, koks taksi vairuotojas ir kokią pinigų sumą pristatė. Kiek jis prisimena, tame popieriaus lape būdavo nurodyti taksi vairuotojų vardai, pavardės ir šaukinių numeriai. Sumokėjus pinigus, reikėdavo pasirašyti ties savo duomenimis. Nei dispečerės, nei įmonės buhalterė D. B. neišrašydavo ir jam neduodavo jokio dokumento, kuriame atsispindėtų jo pinigų įnešimas įmonei. Kai pradėjo dirbti su įmonės transporto priemone, jam buvo padidinta ir mokamo įmonei „plano“ mokesčio suma. Kiek prisimena, jis įmonei jau kas savaitę turėjo mokėti apie 400 – 450 litų ir tokiu būdu iš viso apie 1600 – 1800 litų per mėnesį. „Plano“ mokestis būdavo padidinamas, kai padidėdavo taksi pervežimo tarifai. Tuo metu, kai dirbo su nuosavu automobiliu, šiam sugedus, jį turėjo remontuoti už savo pinigus, o dirbant su įmonės automobiliu, šiam sugedus, jis buvo remontuojamas už įmonės pinigines lėšas. Kurą, nežiūrint į tai, su kieno automobiliu dirbo, visada turėjo pirkti už savo pinigus. Jo pinigų, sumokėtų už kurą, įmonė jam niekada nekompensuodavo. Kuro užsipylimo kvitų įmonei pristatyti nereikėjo. Dirbdamas įmonėje „R.“ oficialaus atlyginimo negaudavo, tik buhalterės D. B. pateikiamuose algalapiuose pasirašydavo, jog jam buvo išmokėtas atlyginimas. Tas taksi vairuotojas, kuris laiku nesusimokėdavo „plano“ mokesčio, direktoriaus R. B. nurodymu iš įmonės dispečerių negaudavo užsakymų tol, kol neatsiskaitydavo su įmone. Kokia pinigų suma jam pasilikdavo pačiam per mėnesį jau atskaičiavus jo mokamus mokesčius įmonei ir jo sumokėtus pinigus už kurą ir, jeigu reikėdavo, už taksi automobilio remontą, jis negali pasakyti, nes to neskaičiuodavo (5 t., b.l. 25-28).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Z. iš esmės paaiškino analogiškai tiek dėl buvusių darbo sąlygų, tiek dėl gaunamo atlyginimo, kai dirbo R. B. vadovaujamose įmonėse.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. P. paaiškino, kad jis įmonėje UAB „Ro.“ pradėjo dirbti nuo 2005 m. vidurio. Iš jam pateiktų apklausos metu Sodros duomenų matyti, kad , UAB Ro.“ dirbo nuo 2005-06-10 iki 2006-02-13. Į UAB ,,R.“ įsidarbino sužinojęs iš kolegų taksistų, nes tuo metu dirbo UAB ,,V.t.p.“, jog šioje įmonėje yra darbo, galima neblogai uždirbti. Taigi, nuvykęs į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), nuėjo pas direktorių R. B.. Su juo aptarė darbo sąlygas, t. y. jis pasakė, kad jei nori dirbti su įmonės automobiliu, jo žmonai D. B., kuri, jo nuomone, buvo buhaltere, turės atnešti vadinamą „planą“, t. y. 350 litų sumą per savaitę. Taip pat pasakė, kad jis bus įdarbintas, jei gerai pamena, 0,5 etatu. Jam sąlygos tiko, taigi pasirašė darbo sutartį. Jam buvo duotas šaukinio numeris 28. „Planą“ jis veždavo kiekvienos savaitės kas antrą dieną į ofisą, į direktoriaus kabinetą, kuriame dirbo direktorius bei jo žmona D. B.. „Plano mokestį“ reikėjo atiduoti tiesiogiai į rankas D. B., kuri ir surinkinėjo iš taksistų „plano mokestį“. Nuo 2006-02-13 jis pradėjo dirbti su nuosavu automobiliu. Direktorius R. B. jam pasakė, kad jis turi persirašyti darbo sutartį. Visos darbo sąlygos nekito, kito tik plano mokestis, t. y. reikėjo mokėti per mėnesį 800 litų. Visa kita, t. y. šaukinys, etatas, kuriam buvo įdarbintas, bei „plano“ surinkimas nekito. Jo šaukinys dirbant UAB ,,R.“ buvo ,,28“, buvo įdarbintas 0,5 etatu, „planą“ veždavo per du kartus. Iki kada dirbo tiksliai negali pasakyti, tačiau, kaip tai matosi iš jam pateiktų apklausos metu Sodros duomenų, tai įmonėje UAB ,,R.“ dirbo nuo 2006-04-14 iki 2007-07-04. Išėjo iš UAB ,,R.“, kadangi susirado geresnį darbą. Dirbdamas UAB ,,Ro.“ ir UAB ,,R.“ „plano“ mokestį grynaisiais pinigais atnešdavo D. B.. Jis jokių patvirtinančių finansinių dokumentų iš jų negaudavo. Mėnesio pradžioje visada reikėdavo atvykti į ofisą pasirašyti dokumentuose, kuriuos jam paduodavo D. B.. Patvirtina, kad jam dirbdamas minėtose įmonėse taksi vairuotoju, jis niekada jokio atlyginimo negaudavo, o už jį tik pasirašinėjo, jog gauna atlygį D. B. paduotame žurnale. Pinigus, atskaičiavus „plano“ mokestį, kuriuos uždirbo iš taksi paslaugų, jis pasilikdavo sau kaip atlyginimą, taip pat mokėjo už pilamą kurą į automobilį, kuriuo vykdė taksi paslaugas. Kai dirbo su nuosavu automobiliu, jam iš likusių pinigų reikėdavo tvarkyti ir nuosavą automobilį, kuriuo vykdė taksi paslaugas. Kelionių lapus pildė kiekvieną darbo dieną, po to mėnesio pabaigoje juos priduodavo, jei gerai pamena, į ofisą, kam tiksliai neprisimena, mano, kad palikdavo dispečerei. „Plano mokestį“ sudarė ir kvitai, kurie buvo išrašomi klientų, kurie buvo sudarę sutartis su UAB ,,Ro.“ bei UAB ,,R.“. Klientui buvo išduodamas kelionės kvitas, kuriame buvo nurodoma suma, kurią jis pravažiavo ir vėliau jis tokius pačius kvitus, nes jie buvo išrašomi dviem egzemplioriais, irgi atiduodavo kaip „plano mokestį“ D. B.. Ar nuo šio „plano“ mokesčio kvite nurodyta suma 90 procentų buvo užskaitoma kaip „plano“ dydis, ar ne, negali pasakyti, nes neprisimena. Kai dirbo UAB ,,R.“, mano, kad prašė 2 kartus, jog jam būtų suteiktos neapmokamos atostogos dviem savaitėms (6 t., b.l. 98-99).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. paaiškino, kad atvyko į UAB „Ro.“, susitiko su bendrovės direktoriumi R. B.. Jis supažindino su darbo sąlygomis. Dirbti pradėjo bendrovės automobiliu. Jam buvo paaiškinta, kad kurą į automobilį pilsis pats už savo pinigus. Kuro kvito pristatyti nereikėdavo. Turėjo palikti jei neklysta 200 Lt užstatą. Buvo pasakyta, kad tai kažkokia kaupimo suma, kuri kiekvieną mėnesį didės. Pradėjus dirbti įmonės automobiliu, kad savaitę turėjo mokėti 100 Lt. Pinigus paduodavo dispečerei. Dispečerė turėjo lapą, kuriame buvo įrašyta jo ir kitų taksi vairuotojų pavardės ir šaukiniai, kitame stulpelyje dispečerė įrašydavo sumą, kurią jis atnešdavo, pasirašyti niekur nereikėjo. Negali atsakyti, ar pasirašydavo kokiuose buhalteriniuose dokumentuose, nes tiesiog neprisimena. Bendrovėje buvo priskaičiuotas kažkoks atlyginimas, bet niekada jo negavo. Kiekvienos savaitės pabaigoje atvykdavo į bendrovės buveinę, kur dispečeriai sumokėdavo priskaičiuotą sumą už iškvietimus ir nustatytą fiksuotą sumą už darbą bendrovėje (detalesni parodymai išdėstyti t. 7, b. l. 81-82).
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. Ž. paaiškino, kad ne viską atsimena, gal kažkas teisinga, gal neteisinga nurodyta ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. J. paaiškino, kad yra dirbęs UAB „R.“, įsidarbino kažkur 2007 m. vasario mėnesio pradžioje ir išdirbo iki 2007 m. liepos mėnesio pabaigos. Darbo sąlygas aptarė su R. B.. Dokumentus įformino jo žmona D. B.. Buvo įdarbintas puse etato, tačiau galėjo dirbti ir visą laiką, laisvu darbo grafiku. Kurą į taksi automobilį pylėsi už savo pinigus ir jam už kurą įmonė niekada nekompensuodavo. Taksi bendrovei kas savaitę mokėjo 200-300 Lt. Mokestį mokėdavo D. B. arba taksi bendrovės dispečerėms. Dirbant UAB „R.“ atlyginimas iš viso nebuvo mokamas, tik pasirašydavo algalapiuose, kad gavo atlyginimą (detalesni paaiškinimai išdėstyti 5 t., b.l. 153-155).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai dirbę laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 įmonėje „R.“ (ir kitose R. B. priklausančiose įmonėse) patvirtino (dalis jų apklausti teisiamajame posėdyje) nurodė, kad bendrovės darbuotojams kiekvieną mėnesį buvo mokami neoficialūs atlyginimai, o buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitomi ir nurodomi daug mažesni oficialūs atlyginimai. Vairuotojai pasirašinėdavo algalapiuose nors oficialaus ar neoficialaus atlyginimo negaudavo. Vairuotojai turėjo mokėti mokestį įmonei „arendą“ (plano mokestį), kurio dydis priklausė nuo naudojamos transporto priemonės (ar įmonės ar savo automobiliu). Pastebėtina, kad V. Z., dirbęs laikotarpiu nuo 2006-04-14 iki 2008-03-31 pradžioje dirbo su įmonės automobiliu (vėliau su savo) ir mokėjo nuo 400 Lt iki 500 Lt į savaitę, iš viso per mėnesį mokėdavo 1600 - 1800 Lt. E. B., dirbęs laikotarpiu 2006-06-02 iki 2007-05-31 kas mėnesį mokėdavo apie 500 Lt, dirbo nuosavu automobiliu; V. J., dirbęs nuo 2005-06-01 iki 2009-01-16 mokėjo nuo 450 Lt iki 650 per mėnesį; I. P., dirbęs laikotarpiu nuo 2006 -04-14 iki 2007-07-04 mokėjo 800 Lt plano mokestį; G. J., dirbęs nuo 2007-02-05 iki 2007-07-27 dirbo nuosavu automobiliu, kas savaitę mokėjo 200-300 Lt už iškvietimus; V. D., dirbęs laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2009-05-12 mokėjo apie 1000 Lt per mėnesį. Nėra pagrindo teigti, kad specialistė, atlikusi UAB „R.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą iškraipė, paskaičiavo nuslėptus (nesumokėtus) mokesčius ne įmonės naudai.
Iš specialistės išvados matyti, kad ji skaičiavo, jog plano mokesčio suma svyravo nuo 400 iki 1000 Lt per mėnesį, dirbant su nuosavais automobiliais. Vairuotojai, kurie dirbo su įmonės automobiliais (pastebėtina, kad įmonės VĮ „Regitros“ duomenimis automobilių „R.“ neturėjo, jos priklausė R. B. ir mokėjo 1 Lt nuomos mokestį, tai nustatyta pagal bendrovės automobilių nuomos žiniaraštyje rodomą sąrašą (t. 16, b. l. 61, 1 lentelė)), „arendos“ suma buvo didesnė - nuo 400 iki 1800 Lt per mėnesį. Bendrovės buhalteriniuose apskaitos dokumentuose per mėnesį iš vieno vairuotojo apskaitoma suma svyravo nuo 294 iki 613 Lt. Neapklaustų byloje vairuotojų mokamos „arendos“ dydis buvo skaičiuotas kaip vairuotojų, vairavusių nuosavus automobilius, nes jų plano mokestis buvo mažesnis. Būtų neteisinga apskaičiuoti mokesčius tik vairuotojų, kurie apklausti, nesivadovaujant iš „Sodros“ pateiktais duomenimis apie dirbančių vairuotojų skaičių ir laikotarpius. Pastebėtina, kad visi be išimties vairuotojai mokėjo plano mokestį vadinamą „arendą“, taip pat nėra jokio pagrindo tvirtinti ir tai, kad kitiems įmonėje dirbusiems vairuotojams buvo nustatytos iš esmės kitokios darbo sąlygos ir tvarka, t. y. vieni vairuotojai turėjo mokėti „arendą“, o kiti ne, iš esmės taip pat ir dėl „arendos“ dydžio. Dydis skyrėsi tik nuo to, kieno automobiliu vairuotojas atlieka darbines funkcijas. Iš liudytojų parodymų matyti, kad analogiška tvarka egzistavo ne tik UAB „R.“, bet ir kitose R. B. valdomose įmonėse. Pats R. B. paaiškino, kad „pas jį visose taksi įmonėse – „Ro.“, „R.“ ir „R.p.“ buvo vienoda tvarka, vienodos sąlygos, vienodos galimybės“.
Nos UAB „R.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos sumos, pajamos, darbo užmokestis, nuo kurių neapskaičiuoti, nedeklaruoti mokesčiai į biudžetą paskaičiuoti ne tiksliai, o tik apytiksliai, sąlyginai, iš turimų duomenų išvedant vidurkį, tačiau specialistė ėmė duomenis įmonei palankiausiu būdu. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo abejoti specialistės atliktais skaičiavimais.
R. B. ir D. B. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jie veikdami bendrininkų grupėje organizavo ir vykdė UAB „R.“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, siekė bendro nusikalstamos veikos rezultato nuslėpė įmonės turtą (pajamas ir pelną).
Dėl UAB „V.t.p.“
Tai viena iš keturių R. B. valdomų įmonių, kurios vadovu buvo paskirtas R. D. (nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31). R. B. nors ir nebūdamas UAB „V.t.p.“, kurios vienintelė akcininkė jo dukra R. B., darbuotoju, tačiau pats realiai vadovavo šios įmonės darbuotojams ir davė jiems nurodymus. Kaltinamasis R. B. neigia buvęs faktinis UAB „V.t.p.“ valdytojas. Jis teigia nesikišęs į įmonės valdymą. R. D. pats buvo atsakingas už taksi vairuotojų priėmimą ir atleidimą, už taip vadinamo „plano“ mokesčio surinkimą iš taksi vairuotojų. Tačiau pažymi, kad „plano“ mokesčio dydį, kiek jam žinoma, šios bendrovės direktorius R. D. suderindavo su jo žmona D. B., dirbančia tos įmonės vyr. buhaltere. Pats kaltinamasis R. D. pripažįsta, kad jo kaip įmonės vadovo pareigos buvo surinkti pinigus – „planą“ iš vairuotojų, sudaryti sutartis, priimti žmones į darbą. Sąrašus (lenteles) su vairuotojų atneštomis sumomis jis atiduodavo R. B. ar D. B.. Visi žinojo, kad B. yra šeimininkas. R. B. duodavo jam nurodymus, jis juos vykdė. Iš kaltinamosios D. B. parodymų matyti, kad ji įmonėje „V.t.p.“ tvarkė buhalteriją. Jų (jos ir jos vyro R. B.) tikslas įsigyjant „V.t.p.“ buvo sujungti tris jau valdomas įmones (UAB „Ro.“, UAB „R.p.“, UAB „R.“) su ketvirta įmone. Pagalvojo, kad jei sujungs jų tris įmones su šia įmone į vieną dispečerinę, kur dirba dvi dispečerės vienu metu, tai jos galėtų dalintis užsakymais. Norėjo, kad parduotų telefonus, kurie yra išreklamuoti ir sutartis, kurias jie sudarę su įmonėmis. Taip pat D. B. nurodė, kad ji paprašė vairuotojams nustatyto mokesčio nekeisti, tačiau buhalterijoje apskaičiuoti tik tą dalį sumos, kuri priklauso iš vairuotojo įmonei (fiksuotą mokestį), t. y. padaryti sistemą analogišką, kaip jų kitose įmonėse. Sumą už automobilio eksploataciją direktorius turėjo perduoti R. B.. R. D. jos prašymu pateikė ranka rašytą vairuotojų sąrašą, kuriame buvo nurodyta, kokią fiksuotą sumą vairuotojas atneša įmonei ir kiek yra skolininkų. Ji prašė R. D., kad jis nustatytų vairuotojams, dirbantiems pilnu etatu didesnį fiksuotą mokestį, tačiau R. D. žodžiais, vairuotojai atsisakė pristatyti didesnes sumas. Jai nepatiko kaip buvo pildomi kelionės lapai, nes nors įmonėje nebuvo renkami kuro kvitai iš vairuotojų, įmonė turėjo apmokėti taršos mokestį. Vairuotojai savo kelionių lapuose įrašydavo nesuprantamą kilometražą, todėl vairuotojams buvo nustatytas kilometražo vidurkis, nepriklausomai nuo jų įdarbinimo etato. Tikėjosi, kad jai pavyks M. P. pripratinti prie buhalterinės programos, su kuria ji (D. B.) dirbo, bet pastaroji atsisakė (t. 26, b. l. 135-146).
Iš apklaustų liudytojų (M. K. (P.), A. S., J. A.) kaltinime aktualiu laikotarpiu dirbusių UAB „V.t.p.“ paaiškinimų matyti, kad darbo sąlygos R. ir D. B. įsigijus UAB „V.t.p.“ nepasikeitė. Tai rodo, kad tuo metu maždaug visos taksi verslu užsiimančios įmonės dirbo panašiu darbo principu. Vairuotojas J. A. plano mokestį nešdavo R., bet buvo atvejų, kai nešdavo ir R. B.. D. B. taip pat priimdavo pinigus.
Abejonių nėra, kad R. B. įsigijus įmonę UAB „V.t.p.“ faktiniu vadovu buvo paskirtas R. D., tačiau jis savarankiškai įmonės veiklos organizavimo klausimų nesprendė, tai darė R. B. ir D. B.. Būtent R. B. jau pakankamai turėdamas patirties vadovauti taksi įmonėms, atsižvelgdamas į savo jau valdomose įmonėse (UAB „Ro.“, UAB „R.p.“, UAB „R.“) susiklosčiusias tradicijas, nustatytą darbo organizavimo tvarką, nustatytą „plano“ mokesčio dydį, davė nurodymus pats arba per D. B. naujai įmonėje paskirtam (buvusiam direktoriui) R. D.. Remiantis M. K. (P.) paaiškinimais, R. B. dažnai skambindavo R. D., jie susitikinėdavo. Kuomet ji tvarkė buhalterinę apskaitą įmonėje UAB „V.t.p.“, nors D. B. nebuvo oficialai įdarbinta, tačiau pagrindinius duomenis buhalterinei apskaitai sutvarkyti pateikdavo D. B.. B. ir B. jai buvo pasakę, kad pajamuoti pajamas reikia tik kartą per mėnesį ir tik tiek, kiek reikia algų išmokėjimui.
Nėra pagrindo teigti, kad R. D., būdamas UAB „V.t.p.“ vadovu, ir gaudamas už savo darbą nustatytą atlyginimą nežinojo ir nesuprato, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis pasirašo deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas, pelną, pateikia VMI, Sodrai ataskaitas deklaracijas kaltinime nurodytu laiku.
Taigi, visi trys kaltinamieji (R. B., D. B. ir R. D.) žinojo, kad įmonės apskaitoje nurodytos sumos nesutampa su realiais skaičiais ir siekdami naudos įmonei bei sau, to norėjo, veikė tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką atsakomybei už apgaulingą apskaitos tvarkymą kilti pakanka fakto, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose yra informacijos neatitikimų ir iš tų dokumentų neįmanoma nustatyti ūkinės, komercinės, finansinės būklės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. BK 222 straipsnio kontekste nėra net svarbios nesumokėtų mokesčių sumos, nebent tai būtų visiškai nereikšmingo dydžio.
Visų trijų kaltinamųjų nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, iš esmės pasireiškė tuo, kad bendru sutarimu ir veiksmais bendrovėje buvo fiksuojamos ne visos ūkinės-finansinės operacijos, į apskaitą klastojant dokumentus buvo įtraukiamos ne visos įmonės patirtos pajamos ir išlaidos. Vairuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimas buvo fiksuojamas tik apskaitos dokumentuose. Nustatyta ir tai, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitomos ir išlaidos, susijusios su taksi automobilių eksploatavimu, kuro sąnaudomis.
Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-02-09 specialisto išvados ,,Dėl UAB ,,V.t.p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-4 (t. 17, b. l. 4-44) matyti, jog įmonės direktorius nuo 2005-03-17 iki 2012-07-12 R. D., vyr. buhalterė nuo 2008-05-01 iki 2010-02-26 M. P., o nuo 2010-02-26 iki 2012-06-30 D. B..
Specialisto išvada nustatyta, kad UAB ,,V. t. p.“ laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31, pažeidžiant 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d., 14 str. 2 d., 16 str. 1 d., 21 str. 1 ir 2 d. ir kitų teisės aktų nuostatas, buvo neteisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas išmokėtas darbo užmokestis UAB ,,V. t. p.“ darbuotojams, neapskaitytos ir nedeklaruojamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje visos gautos pajamos, į deklaracijas ir ataskaitas įrašomi neteisingi duomenys bei nemokami mokesčiai. Dėl išvardintų UAB ,,V. t. p.“ tiriamu laikotarpiu padarytų BAĮ pažeidimų (į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą) iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2009 m., 2010 m., 2011 m. mokestiniais metais.
Taip pat ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad apskaičiuojant mokesčius UAB ,,V. t. p.“ į tiriamojo laikotarpio mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas, pelną, išmokėtą darbo užmokestį. Tokiu būdu, UAB ,,V. t. p.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė darbo užmokesčio, nedeklaravo ir nesumokėjo 17 901, 53 Lt (5 184,64 EUR) GPM; neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 94 477 Lt (27 362,43 EUR) pardavimo PVM; neišskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 44 089, 94 (12 769,33 EUR) VSD ir PSD įmokų; nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 110 172,45 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 110,17 Lt (31,91 EUR) GF įmokų; neapskaitė 450 554 Lt apmokestinamojo pelno ir nuo jo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 45 709 Lt (13 238,24 EUR) pelno mokesčio, kurių bendra suma sudaro 202 287,64 Lt (58 586,55 EUR).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimas atliktas už ilgesnį laikotarpį (nuo 2007 m. sausio 1 d.) nei inkriminuotas R. D. bei B., tačiau iš specialisto išvados nesudėtinga išskirti aktualius laikotarpius kaltinamiesiems, o pateiktame kaltinime sumos inkriminuotos remiantis būtent specialistės skaičiavimais. Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „V.t.p.“ buhalterinėje apskaitoje nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31 neatvaizdavo finansinių operacijų grynųjų pinigų sumų, susijusių su bendrovės turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios sudarė ne mažiau kaip 451 554 Lt (130 779,08 EUR) pajamų (2009 m. 08 mėn. - 17 507 Lt (5 070,38 EUR), 2009 m. 09 mėn. - 17 458 Lt (5 056,19 EUR), 2009 m. 10 mėn. - 20 192 Lt (5 848 EUR), 2009 m. 11 mėn. - 7 273 Lt (2 106,41 EUR), 2009 m. 12 mėn. - 13 918 Lt (4 030,93 EUR), 2010 m. - 173 463 Lt (50 238,36 EUR) ir 2011 m. - 201 743 Lt (58 428,81 EUR)).
Teismas neabejoja specialistės išvada dalyje dėl UAB „V.t.p.“ ir jo direktoriaus R. D. bei realių bendrovės valdytojų - buhalterės D. B. bei jos vyro R. B.) apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tyrimo atlikimo metu B. M. buvo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento IV juridinio asmenų patikrinimų skyriaus III poskyrio vyriausioji specialistė, įgijusi aukštąjį inžinieriaus - ekonomisto kvalifikaciją, todėl nekyla abejonių dėl specialistės kvalifikacijos ir išsilavinimo. Nėra jokio pagrindo nesivadovauti tyrimo metu padaryta išvada, kuri paremta ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais ir visais ikiteisminio tyrimo metu pateiktais dokumentais (t. 17, b. l. 121-123). Tai, kad buvo nustatytas privalomas mokėti įmonei mokestis (planas/arenda) neneigia nei vienas kaltinamasis, dispečerės, vairuotojai. Aplinkybes, kad atlyginimas buvo mokamas tik administracijos darbuotojams (dalis oficialiai, kita dalis vokeliuose) patvirtina dispečerės, R. D.. Iš esmės visi apklausti vairuotojai patvirtino, kad atlyginimo negaudavo, tik pasirašydavo algalapiuose. Kokio dydžio mokestį vairuotojai privalėjo sumokėti yra nustatytas iš dalies iš kaltinamųjų paaiškinimų, 2012-06-26 kratos metu buvo rastų R. D. užrašų, bei aktualiu bylai laikotarpiu dirbusių vairuotojų parodymais. Pastebėtina, kad specialistė B. M. kruopščiai išanalizavo apklaustų 97 parodymus pateikusių UAB „V.t.p.“ įvairiais laikotarpiais dirbusių vairuotojų apklausos protokolus, padarė detalią apklaustų liudytojų parodymų analizę (t. 17, b. l. 45-62). Visi 97 vairuotojai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad darbo sąlygas, nustatytą „plano“ mokestį aptarė su R. D.. Susitarė, kad bus įdarbinti nebūtinai pilnu etatu, bet galės dirbti kada nori, neribotas darbo laikas. Plano mokestis priklausė nuo aplinkybės, ar vairuotojas dirba su savo automobiliu, ar su įmonė, jis svyravo atskirais laikotarpiais nuo 250 Li iki 1800 Lt. Teisiamajame posėdyje apklausti vairuotojai J. J., V. K., A. J., R. B., Y. A. ir kiti patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus. Specialistė B. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nebuvo apskaitomos visos piniginės lėšos gautos už taksi paslaugas, visi neteisingi duomenys buvo įrašomi į apskaitos registrus, t. y. buhalterinę apskaitą ir teikiamos deklaracijos. Žala biudžetui nustatyta remiantis vairuotojų, vadovo, buhalterių parodymais. Visi skaičiavimai buvo paremti ne tik parodymais, bet ir lyginant su įmonės buhalterine apskaita, buvo pateikta virš 73 segtuvų medžiagos iš įmonės, visais iki vieno buvo naudotasi. Išvada parengta remiantis ta informacija, kurią pateikė ir patvirtino UAB „V.t.p.“ darbuotojai. Sutiktina, kad specialisto išvadoje pateikti skaičiavimai yra sąlyginiai, bet teismas mano, kad kitaip jų suskaičiuoti neįmanoma dėl ilgo tokios veiklos laikotarpio ir dėl to, kad vairuotojų gauti pinigai niekur fiksuoti nebuvo.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus AVMI 2012-03-01 atliko įmonės „V.t.p.“ mokestinį patikrinimą už 2008-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį ir surašė Patikrinimo aktą Nr. (4.65)-07-77-5 (t. 1, b. l.14-32), kuriuo šiai Bendrovei apskaičiavo į valstybės biudžetą mokėtinus 331 524 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 229 873 Lt pelno mokesčio. Dėl bendrovei priskaičiuotų sumų vyko mokestiniai ginčai. LVAT 2014-11-10 nutartyje administracinėje byloje Nr.A438-1643/2013 (t. 3, b. l. 114-137) Bendrovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t.y. panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2012-11-05 sprendimo Nr. S-193 (7-177/2012) ir VMI prie FM 2012-08-02 sprendimo Nr. 69-135 dalis, susijusias su mokėtinos PVM sumos bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų aritmetiniu apskaičiavimu ir Bendrovės skundą (dėl 2012-05-07 sprendimo Nr. (4.65)-256-79 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. 3, b. l. 87-95) nurodytoje dalyje perdavė VMI prie FM nagrinėti iš naujo. Vilniaus AVMI atsižvelgė į LVAT nurodytus motyvus ir atliko įmonės „V.t.p.” pakartotinį mokestinį patikrinimą už tą patį 2008-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį, šiuo atveju tik dėl PVM ir su juo susijusių sumų aritmetinio skaičiavimo tikslumo bei surašė 2015-03-19 Patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-177. Pažymėtina, kad šiuo Patikrinimo aktu įmonei apskaičiuota PVM suma nepasikeitė, liko tokia pati, t.y. 96 016 Eur (331 524 Lt) PVM. Vėl vyko mokestinis ginčas dėl apskaičiuotos šiuo atveju PVM sumos, tačiau VAAT 2016-11-08 sprendimu Nr. I-5200-815/2016 Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, Patikrinimo aktais Bendrovei iš viso už tiriamąjį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 buvo priskaičiuota 331 524 Lt PVM ir 229 873 Lt pelno mokesčio.
Įmonei mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka buvo apskaičiuotos sumos už laikotarpį, kurio dalis, šiuo atveju nuo 2009 m. 08 mėn. (kaltinimo pradžia „V.t.p.” atžvilgiu) – iki 2010 m. 12 mėn. (mokestinio patikrinimo laikotarpio pabaiga) sutampa su šioje baudžiamojoje byloje pateikto kaltinimo laikotarpiu UAB „V.t.p.” atžvilgiu (2009-08-05 – 2011-12-31), tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad vyksta mokesčių administratoriaus dvigubas reikalavimas ir siekis atlikti mokesčių išieškojimą tiek mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tiek čia, baudžiamojoje byloje baudžiamąja tvarka, tačiau apie tai teismas plačiau pasisakys kalbėdamas apie civilinius ieškinius.
Dėl UAB „R.p.“
Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų R. B. ir D. B. kaltę bei nusikaltimo padarymo faktą apgaulingai organizavus ir tvarkius UAB „R.p.“ buhalterinę apskaitą patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-03-24 specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,R.p.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-34, kurioje nustatyta, kad UAB „R.p.“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, pažeidžiant 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d., 14 str. 2 d., 16 str. 1 d., 21 str. 1 ir 2 d. ir kitų teisės aktų nuostatas, buvo neteisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas išmokėtas darbo užmokestis UAB „R.p.“ darbuotojams, neapskaitytos ir nedeklaruojamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje visos gautos pajamos, į deklaracijas ir ataskaitas įrašomi neteisingi duomenis bei nemokami mokesčiai (t. 15, b. l. 1-17). Dėl išvardintų padarytų BAĮ pažeidimų UAB „R.p.“ tiriamu laikotarpiu (į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą) iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nei vienais mokestiniais metais. Taip pat nustatyta, kad apskaičiuojant mokesčius UAB „R.p.“ į tiriamojo laikotarpio mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas. Tokiu būdu, UAB „R.p.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 710 527 Lt gautų pajamų ir 15 450 Lt darbo užmokesčio, nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 125 596 Lt (36 375,12 Eur) mokesčių. Tyrimo metu apskaičiuoti mokesčiai 2007 - 2011 m. (69 775 Lt Pardavimo PVM, 46732 Lt Pelno mokesčio, 2897 Lt socialinio mokesčio, 6177 Lt VSD įmokos, 15 Lt įmoka į garantinį fondą), detaliai, išskiriant kiekvienus metus lentelėje išdėstyta specialisto išvados 32 lape, t. 15, b. l. 16.
Specialisto išvadoje konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „R.p.“ pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., 15 str. 1 d., 71 str. 1 d., 2 d., 4 d., 92 str. 1 d. nuostatas, nes neįsiregistravo PVM mokėtoja ir nuo 710 527 Lt gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 69 775 Lt, t.y. 20 208,24 Eur, pardavimo PVM.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu Bendrovei papildomai apskaičiuota 316 692 Lt neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų suma, įvertinus Bendrovės pelno mokesčio deklaracijose deklaruotus nuostolius, Specialisto išvadoje apskaičiuota 296 150 Lt nedeklaruoto apmokestinamojo pelno suma. Todėl tyrimo metu nustatyta, kad UAB „R.p.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 46 732 Lt (iš jų: 2007 m. – 14 484 Lt, 2008 m. – 8 103 Lt, 2009 m. – 9 235 Lt, 2010 m. – 3 753 Lt, 2011 m. – 11 157 Lt), t.y. 13 534,52 Eur, pelno mokesčio, tuo pažeisdama 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMĮ) 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas.
Kadangi pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, darbuotojų apklausos protokolus ir kitą tyrimo medžiagą nustatyta, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo tik dalį gautų pajamų už taksi paslaugas, tyrimo metu nustatyta, kad UAB „R.p.“ už 2007 m. nedeklaravo 96 558 Lt apmokestinamojo pelno ir pažeidė 2005-06-07 Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo (toliau – LSMĮ) 3 str., 4 str. 1 d., 5 str. 2 d., 8 str. nuostatas, nes neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2 897 Lt, t.y. 839,03 Eur, socialinio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad UAB „R.p.“, vadovaudamasi 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (toliau – GFĮ) 4 str. 1 d. nuostatomis, privalėjo nuo 15 450 Lt išmokėto darbo užmokesčio sumos papildomai apskaičiuoti 15 Lt, iš jų: 2 Lt už 2009 m., 7 Lt už 2010 m. ir 6 Lt už 2011 m., t.y. 4,34 Eur, įmokų į garantinį fondą.
Teismas neturi pagrindo nesivadovauti specialistės R. N. atliktu tyrimu bei pateikta išvada. Atliekant ūkinės-finansinės veiklos tyrimą specialistė rėmėsi kaltinamųjų, liudytojų (dirbusių darbuotojų) paaiškinimais, AVMI pateiktomis metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis, VĮ „Registrų centro“ pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, „Sodros“ duomenimis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui buvo pateikti ne visi UAB „R.p.“ buhalterinės apskaitos pirminiai ir suvestiniai dokumentai (išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų registrai, įsakymų registracijos žurnalai, kiti dokumentai (nuomos, panaudos, kitos sutartys, finansinės apyskaitos, tiriamojo laikotarpio didžioji knyga).
Susipažinus su liudytojų (darbuotojų) dirbusių atskirais laikotarpiais UAB „R.p.“ ir kitose R. B. valdomose įmonėse paaiškinimais matyti, kad iš esmės visi vairuotojai kalbėjo apie tai, kad atlyginimų iš bendrovės negaudavo, tik pasirašinėdavo darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose. Jų darbo užmokestį sudarė tai, kas likdavo atidavus R. B. nustatytą plano mokestį „arendą“. Visi be išimties vairuotojai nurodė, kad mokėjo plano mokestį, kurio dydis priklausė nuosavu ar įmonės automobiliu vairuotojas teikė taksi paslaugas ir siekė nuo nuo 400 iki 2400 Lt per mėnesį. Tuo tarpu buhalterinės apskaitos dokumentuose per mėnesį iš vieno vairuotojo apskaitoma iš klientų už paslaugas gautų pajamų suma sudarė vidutiniškai nuo 200 Lt iki 980 Lt. Specialistė atlikusi tyrimą apskaičiuojant bendrovės pajamas pagal plano mokestį laikė, kad neapklausti vairuotojai 2011 m. vairavo nuosavus automobilius ir jų plano mokestis buvo mažesnis (tai rodo, kad skaičiavimai daryti įmonės naudai). Specialistė rėmėsi J. B., R. Ž., Y. A., A. B., A. M., V. K., D. K. ir kitų liudytojų paaiškinimais. Liudytojai J. B., A. M., Y. A. buvo apklausti teisme ir patvirtino savo teiktus paaiškinimus.
Teisme paklausta specialistė R. N. paaiškino, kad teismas gali pasikliauti pateiktais skaičiavimais. Skaičiai paremti liudytojų paaiškinimais, paimtos mažiausios sumos įmonės naudai. Pateiktose pelno mokesčio deklaracijose, įrašytos ne visos pajamos. Valstybei buvo padaryta žala – PVM, pelno mokesčio, truputį gyventojų pajamų ir socialinio, bet labai mažos. Užsakė duomenis iš SoDros apie kiekvieno darbuotojo kortelę, ten buvo nurodytas darbuotojo nedarbingumas pagal ligonlapį ir nedarbingumas, kai jis eina nemokamų atostogų. Visi tie nedraudiminiai laikotarpiai buvo išimti ir skaičiuota pagal SoDros parodytą darbo laiką. Kokius duomenis SoDrai pateikė buhalterija ir direktorius, pagal tokius specialistė ir skaičiavo.
Taigi, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, jog R. B. ir D. B. nusikalstama veika, pažeidžiant įstatymais nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, iš esmės pasireiškė tuo, kad bendrovėje buvo fiksuojamos ne visos ūkinės-finansinės operacijos, į apskaitą klastojant dokumentus buvo įtraukiamos ne visos įmonės patirtos pajamos ir išlaidos. R. B. buvo nustatęs bendrovėje dirbantiems taksi vairuotojams mokestį „arendą“, kurį turėjo mokėti jo vadovaujamoje įmonėje dirbę vairuotojai. Liudytojų parodymais nustatyta, kad „arendos“ dydis priklausė nuo to, su kam priklausančia transporto priemone buvo vykdomos darbinės funkcijos, bei nuo to, kiek valandų vairuotojas dirbo. „Arendą“ nepriklausomai nuo gautų pajamų už teikiamas taksi paslaugas įmonės darbuotojai privalėdavo perduoti R. B. arba įmonės buhalterei. Ikiteisminio tyrimo metu taksi vairuotojai patvirtino, kad jie už pristatytus pinigus negaudavo jokio dokumento, už juos jiems pasirašyti nereikėdavo, taip pat įmonėje dirbusiems vairuotojams realiai nebuvo mokamas darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimas buvo fiksuojamas tik apskaitos dokumentuose, realios vairuotojų pajamos buvo tos, kurias jie gaudavo atskaičius „arendos“ mokestį ir už šias pajamas vairuotojai neturėjo atsiskaityti, jų nereikėjo nurodyti įmonės atstovams. Taigi, iš to galima daryti išvadą, kad B., siekdami nuslėpti realiai gautas pajamas, minėtų dalies įmonėje buvusių finansinių operacijų tyčia nefiksavo, klastojo finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“. Be to, jie žinodami, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, palikdami vairuotojams ją kaip darbo užmokestį. Nustatyta ir tai, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitomos ir išlaidos, susijusios su taksi automobilių eksploatavimu, kuro sąnaudomis. Remdamasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais specialistė savo išvadoje paskaičiavo, kad į biudžetą UAB „R.p.“ nesumokėjo 125 596 Lt (36 375,12 Eur) mokesčių.
Dėl UAB „Ro.“
UAB „Ro.“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimą atliko specialistė N. S.. Nors ši specialistė teismo posėdyje apklausta nebuvo (teismui nepavyko nustatyti jos darbovietės bei gyvenamosios vietos), tačiau laikyti jos pateiktą išvadą neteisinga nėra pagrindo, nes analogiška darbo organizavimo ir mokesčių apskaičiavimo tvarka egzistavo ir ir įmonėje „Ro.“. Tokia išvada darytina remiantis kaltinamųjų R. B., D. B. parodymais. Taip pat liudytojų dirbusių ne tik UAB „Ro.“, bet ir kitose R. B. valdomose įmonėse parodymais, iš Sodros, VĮ „Regitra“, gauta informacija, o taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėse duomenų bazėse turima informacija apie UAB „Ro.“. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis šioje įmonėje direktoriaus pareigas atliko R. B., įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė D. B. R. R. B. paaiškinimu, per 2007-2011 m. niekas, išskyrus D. B. jo vadovaujamų taksi įmonių „Ro.“, R.p.“, „R.“ buhalterinių dokumentų netvarkė.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-04-17 specialisto išvada ,,Dėl UAB ,,Ro.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (4.65)-86-46 nustatyta, kad UAB „Ro.“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, pažeidžiant 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d., 14 str. 2 d., 16 str. 1 d., 21 str. 1 ir 2 d. ir kitų teisės aktų nuostatas, buvo neteisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas išmokėtas darbo užmokestis UAB ,,Ro.“ darbuotojams, neapskaitytos ir nedeklaruojamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje visos gautos pajamos, į deklaracijas ir ataskaitas įrašomi neteisingi duomenys bei nemokami mokesčiai. Dėl išvardintų UAB „Ro.“ tiriamu laikotarpiu padarytų BAĮ pažeidimų (į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą) iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nei vienais mokestiniais metais (2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m.). Tyrimo metu nustatyta, kad apskaičiuojant mokesčius UAB „Ro.“ į tiriamojo laikotarpio mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie gautas pajamas. Tokiu būdu, UAB „Ro.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 460 635 Lt gautų pajamų ir 107 779 Lt darbo užmokesčio, nuo kurių neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 185 105 Lt (53 610,11 Eur) mokesčių (t. 13, b. l. 6-23).
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvadoje konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „Ro.“ pažeidė PVMĮ 3 str. 1 d., 19 str. 1 d., 15 str. 1 d., 86 str. nuostatas, nes nuo 360 635 Lt gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 82 402 Lt, t.y. 23 865,27 Eur, pardavimo PVM.
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu Bendrovei papildomai apskaičiuota 460 635 Lt neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų suma, įvertinus Bendrovės pelno mokesčio deklaracijose deklaruotus nuostolius, Specialisto išvadoje apskaičiuota 262 819 Lt nedeklaruoto apmokestinamojo pelno suma. Todėl tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Ro.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 40 099 Lt (iš jų: 2007 m. – 11973 Lt, 2008 m. – 11413 Lt, 2009 m. – 2704 Lt, 2010 m. – 7680 Lt, 2011 m. - 6329 Lt), t.y. 11 613,47 Eur, pelno mokesčio, tuo pažeisdama PMĮ 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 50 str. 6 d. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat Specialisto išvadoje nustatyta, kad Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu išmokėjo ne mažiau kaip 107 779 Lt darbo užmokesčio, kurio neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose. Nuo išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio bendrovė neišskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo 18 651 Lt (iš jų: 2007 m. – 3 064 Lt; 2008 m. – 4 305 Lt; 2009 m. – 3 697 Lt, 2010 m. – 3 991 Lt, 2011 m. – 3 594 Lt), t.y. 5 401,70 Eur, gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų ir tuo UAB „Ro.“ pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ) 23 str. 1 ir 3 d. nuostatas.
Specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad UAB „Ro.“, vadovaudamasi GFĮ 4 str. 1 d. nuostatomis, privalėjo nuo 107 779 Lt išmokėto darbo užmokesčio sumos papildomai apskaičiuoti 120 Lt (iš jų: 11 Lt už 2007 m., 30 Lt už 2008 m., 28 Lt už 2009 m., 27 už Lt už 2010 m. ir 24 Lt už 2011 m.), t.y. 34,75 Eur, įmokų į garantinį fondą.
Kadangi pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, darbuotojų apklausos protokolus ir kitą tyrimo medžiagą nustatyta, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo tik dalį gautų pajamų už taksi paslaugas, tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Ro.“ už 2007 m. nedeklaravo 79 818 Lt apmokestinamojo pelno ir pažeidė LSMĮ 3 str., 4 str. 1 d., 5 str. 2 d., 8 str. nuostatas, nes neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2 395 Lt, t.y. 693,64 Eur, socialinio mokesčio.
Iš specialisto išvados turinio, jos priedų matyti, kad specialistė rėmėsi kaltinamųjų, liudytojų (R. V., N. K., I. B., Ž. Š., G. D.) parodymais, kurie leido daryti išvadą, jog bendrovėje buvo mokamas oficialus ir neoficialus atlyginimas, kuris buvo nemažesnis nei 220-800 Lt. Nuo mokamo neoficialaus atlyginimo įmonė mokesčių, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu, neskaičiavo ir į valstybės biudžetą nemokėjo (t. y. gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmokų į garantinį fondą). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti vairuotojai (A. P., H. N., E. G., A. M., A. B., J. B., R. Ž., R. G., A. P., A. S., I. K., K. G., V. D., Ž. S. ir kiti) nurodė skirtingais laikotarpiais dirbę keliose R. B. valdomose įmonėse (UAB „R.p.“, UAB „R.), kuriose visos darbo sąlygos buvo analogiškos per mėnesį nuo visų surinktų pinigų (pajamų) už keleivių pervežimus taksi, sumokėjus nustatytą plano mokestį, jiems likdavo ne mažiau kaip nuo 400 Lt iki 3000 Lt. Taksi vairuotojai nurodė, kad atlyginimų negaudavo, o tik pasirašinėdavo darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose kartą per mėnesį. Taigi, akivaizdu, kad bendrovėje buvo apskaitomos ne visos už keleivių pervežimus gautos pajamos. Bendrovės veiklos pajamos buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojamos pagal taksi kelionės lapų apskaitos duomenis, kurie nebuvo teisingi, nes vairuotojai rašydavo ne realų dirbtą laiką, o pagal „oficialų“, kuris rodomas įmonėje. Detali informacija aspie taksi vairuotojų, dirbusių UAB „Ro.“ nurodytą jiems likusį atlygį išdėstyta specialistės išvados 5 priede (t. 13, b. l. 38-39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas detaliai susipažino (patikrino) su apklausos protokoluose UAB „Ro.“ vairuotojų, dirbusių su nuosavais automobilias, apklausos protokoluose nurodytais „arendų“ dydžiais ir mėnesiniu arendos vidurkio paskaičiavimu ir nustatė, kad specialistė N. S. paskaičiavo „arendos“ dydžius, vidurkius įmonės naudai (t. 13, b. l. 41). Pavyzdžiui. E. B. (t. 4, b. l. 12-14) teigė, kad jis mokėjo iš pradžių 1000 Lt „plano“ mokestį, vėliau buvo sumažintas iki 500 Lt , specialistė nurodė ir laikė, kad jis mokėko 500 Lt. K. B. nurodė, kad mokėjo nuo 400 Lt iki 800 Lt, specialistė nurodė ir laikė, kad mokėjo 400 Lt ir t. t.). Taigi pateikta specialistės išvada nekelia abejonių ir yra pagrindas ja vadovautis dėl R. B. ir D. B. oganizuotos ir vykdytos UAB „Ro.“ apgaulingos buhalterinės apskaitos.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. B., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą (žinodamas, kad pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas), o D. B. apgaulingai tvarkiusi įmonių teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bendrininkaudami kartu sąmoningai netinkamai vykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir tai darydami nuslėpė gautas pajamas, neregistravo visų ūkinių operacijų, vykdomų iš taksi veiklos, numatydami, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo. Tokiu būdu veikdami kartu tiesiogine tyčia, sąmoningai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, numatydami, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo, t. y. realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį.
Dėl BK 220 straipsnio
Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimo objektas – valstybės biudžetas. Objektyviai veika įgyvendinama asmeniui žinant, kad duomenys neteisingi, juos įrašantį deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą ir šį dokumentą pateikiant valstybės įgaliotai institucijai. Neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Būtinas nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakomybės subjektu laikomas asmuo, kuriam Buhalterinės apskaitos ar Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymų nustatyta tvarka kyla pareiga pateikti deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą. – juridinio asmens savininkai, vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako jei asmeniškai ir nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet minėtiems darbuotojams pateikia melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis.
Kaltinamiesiems R. B. D. B. bei R. D. kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra kildinamas iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pasitvirtinus kaltinimo daliai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad visi kaltinamieji suvokė, jog neįtraukus dalies įmonių gaunamų pajamų į buhalterinę apskaitą bei neoficialiai mokamo darbo užmokesčio privalomose teikti ataskaitose ir deklaracijose nurodomi neteisingi duomenys ir šie duomenys bus pateikti atsakingoms institucijoms
R. B. būdamas UAB „R.“, UAB „Ro.“ bei UAB „R.p.“ direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonių veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą veikdamas vieninga tyčia su įmonėse apskaitą tvarkančia D. B., kuri pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, žinodami, jog įmonėse buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai (įrašomi neteisingi, tikrovę iškraipantys duomenys), aiškiai suvokė, kad dėl to atsakingai institucijai deklaracijose bus pateikti neteisingi duomenys apie bendrovių pajamas, pelną, turtą. Atitinkamai R. D. būdamas UAB „V.t.p.“ direktoriumi ir veikdamas kartu su realiais įmonės valdytojais R. B. ir D. B. ir vykdydamas jų nurodymus, žinodamas, kad jo vadovaujamoje įmonėje buhalterinė apskaita vedama apgaulingai, nurodė apskaitą už laikotarpį (2009-08-01iki 2009-12-31) tvarkančiai M. K. (P.) parengti įmonės deklaracijas apie žinomai neteisingus duomenis apie įmonės gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną ir darbo užmokestį. M. K. (P.) parengus ir jas pasirašius, o už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 parengus D. B. ir įrašius į teismo nustatytas deklaracijas ir apyskaitas tikrovės neatitinkančius duomenis (apie įmonės gaunamas realias pajamas, išlaidas, pelną ir darbo užmokestį) pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybai. Tokiu būdu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo teismo nustatytų privalomų mokesčių ir įmokų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusio BAĮ 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B., R. D. būdami atitinkamų įmonių vadovai, būdami tiesiogiai atsakingi už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir teisingų duomenų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, bedrininakudami su buhaltere D. B. pateikė ataskaitas ir deklaracijas, kuriose įrašyti neteisingi duomenys. Teismas, neapkraudamas šio sprendimo pertekline informacija, pažymi, kad visos Mėnesinės pakamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572, FR0573, metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN 204 ir kt. yra išanalizuotos atskirose specialisto išvadose ir yra byloje: dėl UAB „R.p.“ (t. 28, b. l. 1-197), UAB „R.“ (t. 29, b. l. 1-120), UAB „Ro.“ (122-199, t. 30, b. l. 1-206), UAB „V.t.p.“ (t. 31, b. l. 1-198, t. 32, b. l. 1-204, t. 33, b. l. 1-219, t. 34, b. l. 1-171).
Tokiu būdu visi trys kaltinamieji realizavo ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Teismas nekartoja, tačiau Specialisto išvadose dėl UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ bei UAB „V.t.p.“ detaliai paskaičiuota kiek įmonių buhalterinėse apskaitose neapskaityta gautų pajamų ir darbo užmokesčio, nuo kurių neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta mokesčių (pardavimo PVM, pelno mokesčio, socialinio mokesčio, VSD įmokų, įmokų į garantinį fondą, GPM).
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo šių dokumentų pateikimo momento.
Visiems kaltinamiesiems pasitvirtino kaltinimas įvykdžius BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes nurodytų įmonių vadovai R. B., R. D., o D. B. kaip buhalterė, kuriems įstatymu nustatyta pareiga teikti deklaracijas apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą, pateikdami valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonių pajamas, turtą ir jo panaudojimą, suprato, kad taip vengia teisingo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo, ir to norėjo.
Dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės
Pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nustatyta juridinio asmens atsakomybė. BK 222 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad už apgaulingą apskaitos tvarkymą atsako ir juridinis asmuo. BK 220 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą atsako ir juridinis asmuo. BK 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui ar priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka yra platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali sutapti ar iš dalies sutapti su pastarąja. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti. Teismui nekyla abejonių, jog šiuo atveju R. B. (vadovaudamas įmonėms UAB „R.“, UAB „Ro.“ bei UAB „R.p.“, veikdami kartu su D. B., duodami nurodymus R. D., o R. D. atstovaudamas įmonei „V.t.p.“ ir vykdydamas R. B. ir D. B. nurodymus, atlikdami neteisėtus veiksmus veikė įmonių naudai naudai ir interesams.
Baudžiamojoje byloje dėl apgaulingos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo kaltinimai buvo pareikšti ir UAB „R.“, UAB „Ro.“, UAB „R.p.“ bei UAB „V.t.p.“ kaip juridiniams asmenims. Teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kai už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo. Čia teismas pažymi, jog pats kaltinamasis R. B. teikdamas paaiškinimus pripažino, jog darė ką buvo priverstas daryti, jog įmonė išliktų naši ir pelninga. R. D. paaiškino, kad tokia tvarka tvarka buvo visose taksi įmonėse (apmokėjimas, atsiskaitymas su vairuotojais, „planas“, buhalterinė apskaita). Jei jo vadovaujama įmonė būtų dirbusi kitaip, rodžiusi visas pajamas, būtų negalėje išsilaikyti rinkoje.
Visos R. B. priklausančios įmonės buvo įsteigtos (UAB „V.t.p.“ įsigyta) tam, jog būtų vykdoma ūkinė-komercinė veikla, iš įmonės vykdomos veiklos būtų gaunamos pajamos, kaip įmonės vadovas jis veikė įmonės naudai ir interesais, kadangi per įmonės interesų įgyvendinimą jis galėjo tenkinti savo interesus, t. y. susikurti sau darbo vietą, gauti pajamų ir t. t. Akivaizdu, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų įmonės užsitikrino pastovaus dydžio pajamų gavimą, tuo pačiu išvengiant teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo.
Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamieji R. B., R. D. (UAB „V.t.p.“) būdami atitinkamų įmonių direktoriais ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdami atsakingi už apskaitos organizavimą, turėdami teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, siekdami dalies ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksuoti BAĮ numatytuose apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose atitinkamais teismo nustatytais laikotarpiais įmonėse bendrininkaudami kartu ir su D. B. apgaulingai, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį, struktūrą, tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonių buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonių UAB „R.“, UAB „Ro.“ bei UAB „R.p.“ 2007-2011 mokestiniais metais, UAB „V.t.p.“ 2009-2011 mokestiniais metais veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šiuos buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus R. B. padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. B., kaip UAB „R.“, UAB „Ro.“ bei UAB „R.p.“, direktorius, o įmonėje UAB „V.t.p.“ būdamas R. D. direktorius, veikdamas kartu su R. B. ir D. B., t. y. eidami vadovaujamas pareigas, ir turėdami teisę šiems juridiniams asmenims atstovauti, priimti sprendimus jų vardu, kontroliuoti veiklą bei veikdami juridinių asmenų vardu ir interesais. Taigi BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį taip pat atsako ir juridiniai asmenys UAB „R.“, UAB „Ro.“ bei UAB „R.p.“.
Atitinkamai pripažinus fizinius asmenis R. B., D. B. bei R. D. kaltais už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turto pateikimą teismo nustatytomis aplinkybėmis, visų kaltinamųjų veiksmus kvalifikavus pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, už tą pačią veiką atsako ir juridiniai asmenys UAB „R.“, UAB „Ro.“ bei UAB „R.p.“ (BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį). Neteisingų duomenų deklaracijose, finansinėse apyskaitose nurodymas įmonėms buvo ekonomiškai naudingas, vadinasi kaltinamieji veikė įmonių naudai ir jos interesais. Atsižvelgiant į tai juridiniai asmenys baudžiamojon atsakomybėn traukiami pagrįstai.
Dėl UAB „V.t.p.“
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kai už fizinių asmenų padarytą veiką atsako ir juridinis asmuo UAB „V.t.p.“. Čia teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi iškėlė UAB „V.t.p.“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-07 sprendimu (civilinė byla Nr. eB2-3356-912/2018) pripažino bankrutavusios UAB „V.t.p.“ (kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia ir išregistravo ją iš Juridinių asmenų registro. BPK 387 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis”. Specialių taisyklių dėl bylos juridiniam asmeniui nutraukimo nėra, todėl teismo nuomone, reikia vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis kaip mirus fiziniam asmeniui. Šiuo atveju taikyti analogiją pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą („mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“). Teismas šiuo atveju baudžamąją bylą juridiniam asmeniui UAB „V.t.p.“ nutraukia (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė patikslintus civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo (dėl kiekvienos įmonės atskirai), kuriais prašo priteisti:
- iš UAB „R.p.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 34 586,13 Eur (iš jų: 20 208,24 Eur PVM, 13 534,52 Eur pelno mokesčio, 839,03 Eur socialinio mokesčio, 4,34 Eur įmokų į garantinį fondą).
- priteisti iš UAB „Ro.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 41 608,83 Eur (iš jų: 23 865,27 Eur PVM, 11 613,47 Eur pelno mokesčio, 693,64 Eur socialinio mokesčio, 5 401,70 Eur GPM, 34,75 Eur įmokų į garantinį fondą).
- priteisti iš UAB „R.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 15 031,38 Eur (iš jų: 11 010,48 Eur PVM, 2 121,18 Eur pelno mokesčio, 337,99 Eur socialinio mokesčio, 1 550,63 Eur GPM, 11 Eur įmokų į garantinį fondą).
- priteisti subsidiariai iš atsakovų R. D., R. B. bei D. B. valstybės naudai 51 320,38 Eur (iš jų: 27 362,43 Eur PVM, 18 741,60 Eur pelno mokesčio, 5 184,49 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 31,86 Eur įmokų į garantinį fondą) dėl buvusios BUAB “V.t.p.” veiklos.
Ikiteisminio tyrimo metu minėtos sumos nustatytos ir konstatuotos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surašytose atskirose specialisto išvadose dėl išvardintų įmonių ūkinės finansinės veiklos.
Visose keturiose Specialisto išvadose konstatuota, kad Bendrovės „R.p.“, „Ro.“, „R.“ ir „V.t.p.“ pažeidė 2001-11-06 BAĮ Nr. IX–574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1, 4 d., 16 str. 1, 3 d. nuostatas ir dėl padarytų BAĮ pažeidimų iš dalies negalima nustatyti šių įmonių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pažymėtina, kad pagal BAĮ 21 str. 1 d. nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal 11 str. nuostatą, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Tiriamuoju laikotarpiu Bendrovėms „R.p.“, „Ro.“ ir „R.“ vadovavo R. B., įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė D. B., o UAB „V.t.p.“ direktoriumi 2009-08-05 – 2011-12-31 laikotarpiu buvo R. D., kai realūs Bendrovės valdytojai buvo R. B. ir D. B..
Sprendžiant pareikštų civilinių ieškinių mokestinės prigimties baudžiamosiose bylose klausimą, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, LAT išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad „vien tai, kad asmenys nuteisti pagal BK 222 str. 1 d., kurio dispozicija nenumato mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra teisinė kliūtis spręsti ieškinio klausimo, taip pat nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis galimybę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį“ (2018-03-13 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018), todėl žala gali būti padaroma iš esmės bet kuria nusikalstama veika, nepriklausomai nuo to ar konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytas objektyvusis žalos požymis. Šiuo atveju valstybės biudžetui padaryta turtinė žala ir kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra betarpiškai susiję priežastiniu ryšiu, o mokesčių išvengimas yra nulemtas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Kaltinamųjų veiksmai nulėmė dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis.
Remiantis 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 68 str. 1 d., mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi, atsižvelgiant į numatytą mokesčio (mokesčių) apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimą (senaties terminą), mokesčių administratorius neturi galimybių MAĮ nustatyta tvarka papildomai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių už 2007-2011 m. laikotarpį.
LAT išplėstinė teisėjų kolegija dėl civilinių ieškinių baudžiamosiose bylose yra pasisakiusi, kad reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja ir gali būti įgyvendintas baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi, neabejotina, jog šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, o jų tenkinimas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų konstatavimu šioje baudžiamojoje byloje.
Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, prievolė mokėti mokesčius (pagal MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (Bendrovės) pareiga. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Be to, CK 2.50 str. 3 d. nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės. Taigi už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2018-04-24 nutartimi UAB „V.t.p.“ buvo iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2018-05-04). Vilniaus apygardos teismo 2018-08-03 nutartimi, Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (įsiteisėjo 2018-08-14). 2018-11-07 priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos (įsiteisėjo 2018-12-10). Kadangi priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl BUAB „V.t.p.“ pabaigos reiškia šios Bendrovės išnykimą, tai Vilniaus AVMI neturės jokios galimybės MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais iš Bendrovės išieškoti Specialisto išvadoje nustatytą turtinę žalą.
Dėl UAB „V.t.p.“ paminėtina, kad mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotos mokesčių sumos buvo būtent įmonei, o ne fiziniams šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims, jos nebuvo sumokėtos ir vėliau išieškotos, įmonė bankrutavo ir jau nebeegzistuoja, todėl dabar baudžiamojoje byloje reikalaujamas žalos atlyginimas išimtinai tik iš fizinių asmenų yra būtent subsidiaraus pobūdžio pagal jiems pareikštą kaltinimą, grindžiamą Specialisto išvada. Baudžiamojoje byloje Specialisto išvada konstatuota žala dėl UAB „V.t.p.” veiklos niekada, t.y. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nebuvo reikalauta iš įmonės, ką patvirtina tiek pirminis civilinis ieškinys (Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016-09-28 pareiškė civilinį ieškinį ,,Dėl UAB ,,V.t.p.“ nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo“, kuriuo pareiškė 51 320,38 eurų civilinį ieškinį (18 t., b.l. 91-93), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patikslintas civilinis ieškinys (t. 46, b. l. 181-184), todėl niekada nebuvo dvigubo reikalavimo ar kažko neteisėto iš mokesčių administratoriaus pusės, kadangi teikiant abu civilinius ieškinius jau buvo žinomos aplinkybės apie mokestinį patikrinimą, kuris vyko juridinio asmens atžvilgiu. Įmonės nėra, atlikto mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotos sumos nebuvo nei sumokėtos nei išieškotos, taigi mokestinės prievolės nebuvo įvykdytos, o šiuo atveju baudžiamojoje byloje esančiu patikslintu civiliniu ieškiniu, pagal Specialisto išvadoje konstatuotus duomenis, reikalaujama žalos atlyginimo subsidiaria tvarka tik iš bendrovės vadovo R. D. ir jo bendrininkų (D. B. ir R. B.) pagal kaltinime apibrėžtą ir teismo nustatytą laikotarpį.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog R. B., būdamas UAB „Ro.“, UAB „R.p.” ir UAB „R.“, teikiančių taksi paslaugas, direktoriumi ir atsakingu už minėtų įmonių buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat, nors ir nebūdamas UAB „V.t.p.“ darbuotoju, tačiau realiai vadovaudamas šios įmonės darbuotojams ir duodamas jiems nurodymus dėl šios įmonės veiklos, veikdamas bendrininkų grupėje su D. B. ir R. D. (tik BUAB „V.t.p.“) laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 (o dėl BUAB „V.t.p.“ laikotarpiu nuo 2009-08-05 iki 2011-12-31), siekiant bendro nusikalstamo veiklos rezultato – nuslėpė įmonių turtą (pajamas ir pelną), tyčia organizavo ir vykdė nurodytų įmonių apgaulingą buhalterinę apskaitą.
Taigi, minėtoje specialisto išvadoje už tiriamąjį laikotarpį konstatuota iš viso 51 320,38 Eur žala (iš jų: 27 362,43 Eur PVM, 18 741,60 Eur pelno mokesčio, 5 184,49 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 31,86 Eur įmokų į garantinį fondą) patikslinto civilinio ieškinio pateikimo dienai nėra atlyginta. Ši suma priteistina subsidiariai iš atsakovų R. D., R. B. bei D. B. valstybės naudai.
Atitinkamai dėl UAB „Ro.“ 2014-04-17 Vilniaus AVMI surašytoje specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-46 dėl UAB „Ro.“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu konstatuota iš viso 41 608,83 Eur žala, kuri patikslinto civilinio ieškinio pateikimo dienai ( t. 46, b. l. 186-189) priteistina iš UAB „Ro.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 41 608,83 Eur (iš jų: 23 865,27 Eur PVM, 11 613,47 Eur pelno mokesčio, 693,64 Eur socialinio mokesčio, 5 401,70 Eur GPM, 34,75 Eur įmokų į garantinį fondą). Taip pat iš UAB „R.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai priteistina 15 031,38 Eur (iš jų: 11 010,48 Eur PVM, 2 121,18 Eur pelno mokesčio, 337,99 Eur socialinio mokesčio, 1 550,63 Eur GPM, 11 Eur įmokų į garantinį fondą), t. 46, b. l. 191-195. Analogiškai teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti ir iš UAB „R.p.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai nepriteisti 34 586,13 Eur (iš jų: 20 208,24 Eur PVM, 13 534,52 Eur pelno mokesčio, 839,03 Eur socialinio mokesčio, 4,34 Eur įmokų į garantinį fondą), t. 46, b. l. 197-200, kadangi būtent R. B. ir D. B. nusikalstamais veiksmais (organizavo ir vykdė įmonės apgaulingą buhalterinę apskaitą, slėpė realias pajamas ir pelną) atsirado valstybei turtinė žala.
Šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamieji R. B., D. B., R. D. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o įmonės padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y., buvo apgaulingai tvarkoma teisės aktų reglamentuojama buhalterinė apskaita, pateikiami neteisingi duomenys apie pajamas ir pelną, dėl šios priežasties buvo nuslėptas įmonių turtas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą, pajamas ir įsipareigojimų dydį, struktūrą, iš dalies negalima nustatyti įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros teismo nustatytais laikotarpiais. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai įrodyta, kad darant nusikalstamą veiką buvo išvengta sumokėti dalį mokesčių į valstybės biudžetą, dėl ko valstybė neabejotinai patyrė turtinės žalos. Būtent kaltininkų veiksmai buvo esminė turtinės žalos atsiradimo sąlyga, jų neteisėtus veiksmus bei turtinės žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Valstybei padaryta turtinė žala šiuo metu nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai nurodytą turtinę žalą iš kaltinamųjų.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo pateikė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (t. 18, b. l. 127, 128-131). Remiantis minėtomis specialisto išvadomis dėl įmonių „Ro.“, „R.p.“ ir „R.“ ūkinės – finansinės veiklos apskaičiuotomis sumomis įrašant neteisingus duomenis apie apdraustųjų pajamas ir apskaičiuotas nuo jų įmokas, prašė priteisti 15979, 20 Eur (13091,69 Eur VSD įmokų, 2887,51 Eur PSD įmokų). Ieškiniu prašo priteisti iš R. B. VSD Fondo biudetui 15979, 20 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš jų UAB „Ro.“ 9709,80 Eur VSD įmokų ir 2291,47 Eur PSD įmokų, UAB „R.p.“ – 1386,12 Eur VSD įmokų ir 402,86 Eur PSD įmokų, UAB „R.“ -1995,77 Eur VSD įmokų ir 193,18 Eur PSD įmokų. Atitinkamai remiantis specialisto išvada dėl UAB „V.t.p.“ ūkinės- finansinės veiklos prašoma priteisti iš R. D. VSD Fondo biudžetui 27128,50 Eur nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (t. 18, b. l. 134-136). Patikslintu civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti iš atsakovų R. D., R. B. ir D. B. VSD Fondo biudžetui 12769,33 Eur UAB V.t.p. nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (t. 18, b. l. 139-141).
Apie bylos nagrinėjimą teisme VSD fondo valdybai buvo žinoma, Vilniaus skyriaus atstovė J. G. dalyvavo 2017-05-17 teismo posėdyje (t. 44, b. l. 29), apie vėlesnius teismo posėdžius (pasikeitus teisėjui) taip pat buvo žinoma (t. 44, b. l. 109, 122, 144, 204, 205).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus (prašoma žala priteistina iš įmonės, subsidiariai iš kaltų fizinių asmenų) į tai, kad neteisingai nurodytas atsakovas, patikslintų civilinių ieškinių teismas negavo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikti ieškiniai paliktini nenagrinėti, neapribojant galimybės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį
R. B. ir D. B. buvo kaltinami tuo, kad jie veikdami vieninga tyčia, siekdami nuslėpti ir įteisinti savo pačių ir kito asmens pinigus bei jų šaltinį, žinodami, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, dalį pinigų panaudojo sudarydami sandorius, bei kitą dalį pinigų naudojo bendrovių ūkinėje veikloje (visas kaltinimo turinys paminėtas nustatomojoje šio nuosprendžio dalyje), t. y. kad jie buvo kaltinami tuo, kad sudarydami sandorius ir panaudodami pinigus įmonių ūkinėje veikloje įteisino dalį pinigų, įgytų iš nusikalstamos veikos, t. y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje.
Nėra abejonių, kad kaltinamieji didelę dalį pajamų gavo nesąžiningu būdu, t. y. organizuodami ir vesdami savo valdomose įmonėse apgaulingą buhalterinę apskaitą. Teismas neturi pagrindo netikėti specialistės R. U. pateiktos 2015-06-29 išvados Nr. (4.65)-86-30 turiniu (t. 45, b. l. 195-200), kurioje įtašytas sumas (skaičius) ji teisiamajame posėdyje patikslino. Specialisto išvadoje nurodoma, kad R. B. ir D. B. per tiriamą laikotarpį teisėtomis pajamonis nepagrįsta 1 084 987, 39 Lt išlaidų suma. Ji atliko tyrimą dėl R. B. ir D. B. ūkinės-finansinės veiklos už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-12-31 (t. 19, b. l. 82-115) teisiamajame posėdyje (po to, kai gavo R. ir D. B. pateiktus papildomus dokumentus ir juos išanalizavo), paaiškino, kad palaiko savo pateiktą išvadą, tačiau pirminė išvada keičiasi tuo, kad iš pradžių buvo nustatyta, kad nedeklaravo 1 084 987 litų kitų pajamų, dabar yra 849 573 litų ir atitinkamai nuo jų nesumokėjo 192 770 litų mokesčių, o buvo 237 756 litų. Detalūs raštu išdėstyti paaiškinimai yra byloje (t. 46, b. l. 166-167).
Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti pateiktos specialisto išvados niekine vien dėl to, kad specialistė, gavusi papildomus duomenis, į juos įsigilinusi, patikslino skaičius (kaltinamųjų naudai).
Nežiūrint į tai, kad teismas neabejoja specialistės R. U. atliktu tyrimu, teismas vertina, kad R. B. ir D. B. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.
BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas finansų sistemai. Tai tyčinė veika, kurios esmė ta, kad kaltininkas siekia nuslėpti arba įteisinti savo paties ar kito asmens nusikalstamu būdu gautus pinigus ar turtą, atlikti su jais finansines operacijas, sudaryti sandorius ar naudoti juos ūkinėje komercinėje veikloje arba melagingai nurodyti, kad pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Šiuo atveju legalizuojami nusikalstamai gauti pinigai ar turtas, nuslepiama tikroji jų kilmė, šaltinis, kurie yra neteisėti. Teismo vertinimu, pinigai (jų dalis), kuriuos gavo D. ir R. B. nėra įgyti nusikalstamu būdu (jie gauti apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, tačiau juos „sunešė“ taksi vairuotojai, t. y. jų šaltinis teisėtas). Vien tai, kad už gautus pinigus pirko nekilnojamą turtą, panaudojo ūkinėje veikloje, neturi pateisinančių dokumentų, atliko finansines kaltinime nurodytas operacijas, nereiškia, kad juos (pinigus) slėpė, turėjo tyčią įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Jie net nesvarstė (negalvojo), kad pinigai gauti neteisėtu būdu ir jie nori juos legalizuoti. Asmuo, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Ši aplinkybė byloje turi būti įrodyta. Akivaizdu, kad R. ir D. B., suvokė, kad pajamas gauna ne visai teisėtu būdu, nes apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą ir jeigu būtų sąžiningai atvaizdavę ūkines operacijas buhalterijoje pajamos būtų mažesnės, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad jie gyvena iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Priešingu atveju, visuomet pripažinus fizinius asmenis kaltais pagal BK 222 straipsnį, BK 220 straipsnį ar pagal kitus straipsnius, kuriuose įtvirtinta atsakomybė už neteisingą mokesčių apskaičiavimą ir nesumokėjimą į biudžetą (mokesčių slėpimas ir iš to gaunama finansine nauda) ir nepagrindus dokumentais turimo turto, pripažinus, kad slėpė valstybei mokėtinus mokesčius, asmuo atsakytų pagal BK 216 straipsnį.
Vien tai, kad nusikalstamu būdu – sukčiaujant gauti pinigai buvo naudojami laisva valia (įsigyjamas turtas, naudojama įmonės veikloje ir t. t.) nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinamas kaip nusikalstamu būdu įgyto turto, turint tyčią jį nuslėpti ar įteisinti, legalizavimas. Surinktų įrodymų nepakanka nustatyti kaltinamųjų veiksmuose esant BK 216 straispnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius – kaltę (tiesioginę tyčią) ir tikslą (įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą). Dėl to jie išteisinami nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Neturėtų būti bet koks kaltininko disponavimas nusikalstamu būdu įgytu turtu, pinigais, nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnyje, sudėties požymis. Vienintelis ir pagrindinis kaltinamųjų tikslas buvo ne siekis slėpti nusikalstamu būdu gautą turtą, o tiesiog užsiimti verslu (komercine veikla), šiam tikslui įgyvendinti buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita. Už tokius nusikalstamus veiksmus teik kaltinamieji, tiek įmonės teisiami pagal atitinkamus BK 220 ir BK 222 straipsnius.
Dėl skirtinų bausmių
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kiekvieno iš kaltininkų asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmes nereikėtų pagrindu laikyti motyvą, kad asmenys anksčiau neteisti. Teismo nuomone, negalima sumenkinti nusikaltimų pavojingumo, kuriuos įvykdė R. ir D. B. ir R. D. pavojingumo, jie padarė žalą valstybės biudžetui, iš esmės kiekvienam žmogui. Šiuo atveju, kaltinamieji nesuvokia, iškreiptai supranta arba tikrai nuoširdžiai įsitikinę savo nekaltumu. Pakankamai didelė nusikalstamų veikų apimtis (4 įmonės) ir laikotarpis (ne vieneri metai) rodo pastovų norą užsidirbti (jų išsireiškimu gelbėti įmones) nusikalstamu būdu.
Kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017-11-29) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis) finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia bendrininkaujant su D. B. ir R. D. (UAB „V.t.p.“). R. B. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyviausias (jis turėjo didelę patirtį), apgaulinga apskaita buvo vedama ir neteisingi duomenys deklaracijose būdavo nurodomi jo sumanymu, be to į nusikalstamą veiką jis įtraukė ir kitą asmenį – nupirkęs įmonę „V.t.p.“ nustatė analogišką (kaip ir kitose jo valdomose įmonėse) apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymas (veikos padarymo metu aktuali įstatymo redakcija) numatė baudą arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Prokurorė pasiūlė kaltinamiesiems fiziniams asmenims už BK 222 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą bei BK 220 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skirti laisvės atėmimo bausmes ir jų vykdymą atidėti. Teismas svarstė kaip pirmą kartą teisiamiems asmenims skirti baudas, tačiau įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, laikotarpį, civilinių ieškinių, kuriuos privalės atlyginti kaltinamieji dydžius, tai, kad juridiniai asmenys taip pat pripažintini kaltais šioje byloje ir bus baudžiami baudomis nėra tikslinga skirti baudas, juo labiau baudas dirbtinai mažinant, kad galėtų (turėtų realią galimybę) kaltinamieji sumokėti. Be to, netoleruotina situacija mokesčių slėpimą laikyti menkaverčiu nusikaltimu.
R. B. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau teismo nuomone, jis pripažino kaltę iš dalies (paaiškindamas, kad jis gelbėjo įmones, neturėjo kitos išeities, tokia praktika buvo visose taksi įmonėse, vertino, kad specialisto išvadose atlikti skaičiavimai neteisingi, jo vertinimu tai „užsakomoji“ byla), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia pripažintina tai, jog abi nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. B. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 26, b. l. 85, 87), anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už nešiukščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 26, b. l. 79-83), dirbantis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos dydis nustatytinas artimesnis minimaliai minėtos normos sankcijoje numatytai šios bausmės ribai. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad R. B. sulaikytas 2012 m. birželio 26 d. (t. 26, b. l. 1-2). 2012 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas dvidešimčiai dienų (t. 26, b. l. 14-18) terminą skaičiuojant nuo birželio 26 d., Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu 2012 m. liepos 13 d. paleistas į laisvę ir skirta jam kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 26, b. l. 20-21). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.
D. B. kaltės nepripažino, akcentavo įmonių kolektyvinę sutartį, įmonių apskaitos politiką (t. 47, t. 48, t. 49, b. l. 109) kaip dokumentus, įrodančius, jog buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ji neteista (t. 26, b. l. 188-190), teismas neturi duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 26, b. l. 179, 180), dirbanti. Jos vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyvus kaip ir jos sutuoktinio, visose įmonėse apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Atsižvelgus į aukščiau paminėtus motyvus, dėl ko netikslinga skirti baudą, skirtina laisvės atėmimo bausmė. D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (26 t., b. l. 167-171), kuri paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.
R. D. BAĮ pažeidimus darė vienoje įmonėje, jo vaidmuo lyginant su R. ir D. B. yra žymiai mažiau pavojingas, jis paklusdamas R. ir D. B. nustatytai tvarkai ir norams, vykdė jų nurodymus. Tai jokiu būdu neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau skiriant bausmę į tai turi būti atsižvelgta. Baudos skirti R. D. nėra tikslinga, nes jo finansinė padėtis nėra gera, artėja pensijinis amžius, gyveno tik iš taksi vairuotojo atlyginimo, vėliau iš atlyginimo, kurio dydį jam nustatė B.. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už nešiukščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 27, b. l. 59-66). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 27, b. l. 68, 70). Atsižvelgus į aukščiau paminėtus motyvus, dėl ko netikslinga skirti baudą, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis nustatytinas artimesnis minimaliai minėtos normos sankcijoje numatytai šios bausmės ribai. R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (27 t., b. l. 53-56), kuri paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad visiems kaltinamiesiems paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jiems atidedant. Nagrinėjamu atveju yra svarbu dar kartą pabrėžti, kad visi kaltinamieji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, anksčiau nėra teisti. Taip pat skirti kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 70 stra.) ir pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos iš esmės padarytos tuo pačiu laikotarpiu, turint vieningą tyčią apgaulingos apskaitos pagrindu išvengti mokesčių mokėjimo, veikos vertintinos kaip sudarančios idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti juridiniai asmenys UAB „Ro.“, UAB „R.p.“, UAB „R.“ padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 20 straipsnio 2 dalyje BK 220 straipsnio 1 dalyje) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje) finansų sistemai, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia šių juridinių asmenų naudai ir interesais. Atsakomybėn patrauktų juridinių asmenų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius atsakomybėn patrauktus juridinius asmenis – anksčiau įmonės neteistos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusikalstamų faktinių aplinkybių kiekį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktiems juridiniams asmenims už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į pakankamai ilgai ir sistemingai darytus BAĮ pažeidimus, nustatytinas didesnis už sankcijos minimumą bet mažesnis už sankcijos vidurkį. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog juridiniam asmeniui nustatoma iki 50 000 MGL dydžio bauda.
Skaičiuojant paskirtų baudų dydžius taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo 130 litų (37,65 EUR) MGL dydis (nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos 2016-11-06 rašto Nr. 38-S-13669 (t. 9 b. l. 51) bei 2016-11-06 kvito B Nr. 062686 (t. 9, b. l. 51), kratos metu (2014-08-19 apžiūros protokole aprašyti t. 9, b. l. 26-43) buvo paimti daiktai ir kiti dokumentai, kurie saugomi Policijos departamento prie VRM aptarnavimo skyriuje. Ten pat perduoti saugojimui Bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai (18 t., b.l. 69-75). Kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymu (t. 49, b. l. 1-3) buvo pervežti į Vilniaus apygardos teismą 15 dėžių ir 5 paketai (Nr. 0070164, Nr. 0029014, Nr. 0069703, Nr. 0029865, Nr. 0018246 (t. 49, b. l. 35). Šie dokumentai (15 dėžių) ir 5 paketai paskelbus nuosprendį išvežtini saugoti į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyrių, o nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems savininkams, įmonėms, juos pateikusioms (joms priklausantys);
Tarpinės specialisto išvados: dėl R. B. ir D. B. (2019-03-20 Nr. 03/20), dėl UAB „R.p.“ (2019-01-29 Mr. 01/29), dėl UAB „Ro.“ (2019-01-28 Nr. 01/28), dėl UAB „V.t.p.“ (2019-02-11 Nr. 02/11), sudėtos į tris geltonus vokus laikytinos baudžiamosios bylos dalimi ir saugotinos prie baudžiamosios bylos. Taip pat saugotini prie bylos 17 vnt. skaitmeninių laikmenų, priedų prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės bei rašų darymo protokolai ir 4 vnt. skaitmeninių laikmenų su bankų pateikta informacija (sudėti geltoname voke).
Šioje byloje prokurorės 2012-06-26 ir 2012-07-02 nutarimais buvo paskirtas laikinas R. B. nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms R. B. vardu atidarytose banko sąskaitose, nekilnojamam turtui, transporto priemonėms (35 t., b. l. 1-2, 26-30, 41-42) ir kratos metu jo darbo vietoje rastoms piniginėms lėšoms – 24 500 Lt (7 095,69 Eur) (35 t., b. l. 91-92).
Taip pat prokurorės 2012-06-26 nutarimais buvo paskirtas laikinas D. B. nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose ir nekilnojamam turtui (35 t., b. l. 6-7, 25-26); Prokurorės 2012-06-26 ir 2012-07-02 nutarimais buvo paskirtas laikinas R. D. nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms R. D. vardu atidarytose banko sąskaitose, nekilnojamam turtui (35 t., b. l. 105-106, 107-116) ir kratos metu rastoms piniginėms lėšoms – 2 550 Lt (738,53 eurų) (35 t., b. l. 127-128) ir prokurorės 2012-06-26 nutarimais buvo paskirtas laikinas juridinių asmenų UAB ,,R.p.“, UAB ,,Ro.“, UAB ,,R.“ ir UAB ,,V.t.p.“ nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms minėtų juridinių asmenų vardu atidarytose banko sąskaitose (35 t., b. l. 72-73, 74-75, 76-77, 86).
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi (t. 43, b. l. 111-113) pratęstas laikinas R. D. nuosavybės teisių apribojimas iki bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme į:
1. pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „DNB bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“);
2. nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas;
3. kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas - 738,53 Eur, paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas.
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi (t. 43, b. l. 114-116) pratęstas laikinas kaltinamosios D. B. nuosavybės teisių apribojimas iki bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme į:
1. pinigines lėšas, esančias jos vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) („Nordea bank Finland PLC“ Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas;
2. nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus apygardos teismo 2018-02-20 nutartimi (t. 44, b. l. 200-201) leista parduoti pervedant pinigus į AB Šiaulių banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi (t. 43, b. l. 117-120) pratęstas laikinas kaltinamojo R. B. nuosavybės teisės apribojimas iki bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme į:
1. pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. LT (duomenys neskelbtini) („N. F. PLC“ Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ( AB „Šiaulių bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas;
2. nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
3. jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: „Mercedes Benz E250“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz 300“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Toyota Previa“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz C200“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz E300“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz C200“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas;
4. į 2012-06-26 kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas – 24 500 Lt (7 095,69 Eur), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas.
Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi (t. 43, b. l. 108-110) pratęstas laikinas kaltinamų juridinių asmenų nuosavybės teisių apribojimas iki bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme:
1. UAB „Ro.“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas;
2. UAB „R.p.“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas;
3. UAB „R.“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas;
4. UAB „V.t.p.“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas.
Iš paminėtų nutarčių turinio matyti, kad būtent laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslas buvo užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, kad visi trys kaltinamieji bei juridiniai asmenys (išskyrus UAB „V.t.p., kuri išregistruota iš Juridinių asmenų registro) pripažinti įvykdę nusikalstamas veikas, laikinas nuosavybės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, o kratų metu rastos piniginės lėšos yra gautos vykdant nusikalstamas veikas (apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą), vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 ir 3 dalių pagrindu, konfiskuotinos piniginės lėšas – 24 500 Lt (7 095,69 Eur), kurios buvo rastos ir paimtos kratos metu kaltinamojo R. B. seife darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Gryniesiems pinigams (738,53 Eur), priklausantiems R. D., kurie rasti jo gyvenamojoje vietoje toliau taikytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki bus atlygintas civilinis ieškinys dėl UAB „V.t.p.“ veiklos (R. D. paaiškino, kad šie pinigai jam nepriklauso, jie yra gauti už prašomas parduoti transporto priemones, tačiau pardavimo dokumentų nepateikė).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
-BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
-BK 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigoti R. B.: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;
Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. birželio 26 d. iki 2012 m. liepos 13 d.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.
R. B. išteisinti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
-BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
-BK 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 (vieneriems metams).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti jai laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigoti D. B.: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.
D. B. išteisinti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
-BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
-BK 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti R. D.: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Juridinį asmenį UAB „Ro.“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti 300 MGL, t. y. 11 295 Eur dydžio baudą.
- BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti 200 MGL, t. y. 7 530 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir UAB „Ro.“ paskirti subendrintą bausmę – 300 MGL, t. y. 11 295 Eur dydžio baudą.
Juridinį asmenį UAB „R.“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti 200 MGL, t. y. 7 530 Eur dydžio baudą.
- BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti 100 MGL, t. y. 3750 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir UAB „R.“ paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL, t. y. 7 530 Eur dydžio baudą.
Juridinį asmenį UAB „R.p.“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti 200 MGL, t. y. 7 530 Eur dydžio baudą.
- BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir skirti 100 MGL, t. y. 3750 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir UAB „R.p.“ paskirti subendrintą bausmę – 200 MGL, t. y. 7 530 Eur dydžio baudą.
Baudžiamąją bylą juridiniam asmeniui UAB „V.t.p.“ nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nes Vilniaus apygardos teismas 2018-11-07 sprendimu pripažino bankrutavusios UAB „V.t.p.“ (kodas (duomenys neskelbtini); buveinė (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia ir nutarė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti: -iš UAB „R.p.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 34 586,13 Eur.
-iš UAB „Ro.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 41 608,83 Eur.
-iš UAB „R.“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 15 031,38 Eur.
- subsidiariai iš R. D., R. B. bei D. B. valstybės naudai 51 320,38 Eur dėl buvusios BUAB „V.t.p.” veiklos.
Šioje byloje pareikštus Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus visa apimtimi.
Daiktus ir dokumentus, kurie saugomi Policijos departamento prie VRM aptarnavimo skyriuje (2016-11-06 kvitas B Nr. 062686), Bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus (18 t., b.l. 69-75): 15 dėžių ir 5 paketus (Nr. 0070164, Nr. 0029014, Nr. 0069703, Nr. 0029865, Nr. 0018246) šiuo metu esančius Vilniaus apygardos teisme paskelbus nuosprendį išvežti saugoti į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyrių, o nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams, įmonėms, jų atstovams juos pateikusiems.
Tarpines specialisto išvadas: dėl R. B. ir D. B. (2019-03-20 Nr. 03/20), dėl UAB „R.p.“ (2019-01-29 Mr. 01/29), dėl UAB „Ro.“ (2019-01-28 Nr. 01/28), dėl UAB „V.t.p.“ (2019-02-11 Nr. 02/11), sudėtas į tris geltonus vokus laikyti baudžiamosios bylos dalimi ir saugoti prie baudžiamosios bylos. Taip pat saugoti prie bylos 17 vnt. skaitmenines laikmenas, priedus prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės bei rašų darymo protokolus ir 4 vnt. skaitmenines laikmenas su bankų pateikta informacija (sudėti geltoname voke).
Palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo laikiną nuosavybės teisių apribojimą į:
1. pinigines lėšas, esančias R. D. vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „DNB bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“), iki bus atlyginta padaryta žala (51 320,38 Eur) dėl buvusios BUAB „V.t.p.“ veiklos;
2. nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas; iki bus atlyginta padaryta žala (51 320,38 Eur) dėl buvusios BUAB „V.t.p.“ veiklos;
3. kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas - 738,53 Eur, iki bus atlyginta padaryta žala (51 320,38 Eur) dėl buvusios BUAB „V.t.p.“ veiklos;
4. pinigines lėšas, esančias D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) („Nordea bank Finland PLC“ Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“);
5. nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
6. pinigines lėšas, esančias R. B. vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) („N. F. PLC“ Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ( AB „Šiaulių bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“);
7. nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
8. R. B. nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: „Mercedes Benz E250“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz 300“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Toyota Previa“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz C200“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz E300“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz C200“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));
9. UAB „Ro.“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
10. UAB „R.p.“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
11. UAB „R.“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant prokurorės nutarime nustatytas apribojimo sąlygas.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti rastas ir paimtas kratos metu kaltinamojo R. B. seife darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas – 24 500 Lt (7 095,69 Eur) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.