Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 13 d. spendime Nr. (4.65)-FR0682-294 patvirtino patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotą (duomenys neskelbtini) Eur PVM, apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigius ir skyrė (duomenys neskelbtini) Eur PVM baudą; šį sprendimą VMI patvirtino sprendime Nr. 69-101. Komisija sprendime Nr. S-226(7-228/2015) Bendrovės skundą dėl sprendimo Nr. 69-101 atmetė.

2.2. Akivaizdu, kad sprendimuose Nr. 69-101 ir Nr. S-226(7-228/2015) pakartoti Vilniaus AVMI sprendime nurodyti motyvai, visiškai neįvertintos nei pastabos dėl patikrinimo akto, nei skunde dėl sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-294 panaikinimo nurodyti motyvai. Vilniaus AVMI, ignoruodama LVAT sprendimą, nurodė, kad: pakartotinio patikrinimo metu, vykdant Nutartį, atlikus PVM bazės perskaičiavimą nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, kaip PVM yra apskaičiuojamas, ar nuo visos nedeklaruotos sandorio vertės, kuri apima ir PVM, ar nuo į apskaitą neįtrauktų pajamų, neįskaičiuojant PVM, apskaičiuota PVM suma nesikeičia; LVAT neįvertino aplinkybės, kad pajamų padidinimo koeficientas taikytas pajamoms, iš kurių jau buvo atskaičiuotas PVM ir nustatyta (duomenys neskelbtini) Lt mokesčio bazė be PVM; atsižvelgiant į tai, pakartotinio mokestinio patikrinimo metu PVM mažinimo ar jo didinimo nenustatyta ir Įmonei apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur PVM. Tai, kad Bendrovės apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas ir LVAT įpareigojo VMI perskaičiuoti PVM mokestį, kuris buvo apskaičiuotas neteisingai (tai konstatuota įsiteisėjusioje įstatymo galią turinčioje Nutartyje), Vilniaus AVMI yra visiškai nesvarbu ir nereikšminga, nes, pasak Vilniaus AVMI, jos apskaičiavimas yra teisingas, nepaisant Nutarties. Tai sudaro pagrindą suabejoti teismo nutarčių galiojimu Vilniaus AVMI, nes ji visiškai ignoruoja Nutartį, sudarydama tokią situaciją, kad vėl skundžiant sprendimus bus priimta tokia pati LVAT nutartis, kurią Vilniaus AVMI vėl ignoruos. Tai neatitinka teisinės valstybės, teisingumo ir protingumo, teisėtų lūkesčių principų.

2.3. Vilniaus AVMI nurodo, kad pakartotinio patikrinimo metu, apibendrinus pirminio mokestinio patikrinimo metu surinktų informaciją (vairuotojų, apskaitos darbuotojų, direktoriaus paaiškinimų duomenis, asociacijos, operatorių pateiktą informaciją) padaryta išvada, jog Bendrovė nedeklaravo visų pajamų, gautų už keleivių pervežimą. Pažymėtina, kad joks pakartotinis patikrinimas, siekiant nustatyti tikrąsias aplinkybes ir tinkamai įvykdyti Nutartį, nebuvo atliekamas, vadovautasi tik pirminio patikrinimo medžiaga ir padaryta ta pati neteisinga ir neteisėta išvada.

2.4. Vilniaus AVMI sprendime taip pat nurodoma: „Pažymėtina, kad LVAT nutartyje nurodyta, kad „kaip matyti iš mokesčių administratoriaus atliktų skaičiavimų, pareiškėjo į biudžetą mokėtinas PVM buvo apskaičiuotas nuo visos sandorio vertės, t. y. nebuvo laikoma, kad tarp sandorio šalių sulygta kaina jau apima PVM“, tačiau LVAT neįvertino aplinkybės, kad pajamų padidinimo koeficientas taikytas pajamoms, iš kurių jau buvo atskaitytas PVM ir nustatyta (duomenys neskelbtini) Lt mokesčio bazė be PVM. Taigi, Vilniaus AVMI kritikuoja ir neteisėtai ignoruoja Nutarties dalį dėl PVM, juo niekaip nesiremia, tačiau kartu ir remiasi, grįsdama netinkamą pajamų bazės apskaičiavimo metodą.

Nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti ir Vilniaus AVMI jos negali ignoruoti tose dalyse, kur Vilniaus AVMI nenaudinga, o kitose dalyse motyvuoti savo sprendimą; taip pat negali būti ignoruojami ir Įmonės pateikti konkretūs apskaičiavimai ir paaiškinimai, teikti su pastabomis dėl patikrinimo akto.

2.5. Pasak Vilniaus AVMI, papildomai mokėtinas PVM apskaičiuotas nuo pajamų, gautų Bendrovės į apskaitą įtrauktas ir deklaruotas pajamas už 2008 m.–2010 m. padauginus iš vidutinių pajamų padidinimo koeficientų: pagal vairuotojų paaiškinimus (2012 m. kovo 1 d. akto III 2.1 punktas); pagal apskaitos darbuotojos paaiškinimus (2012 m. kovo 1 d. akto III 2.2 punktas); pagal skambučių skaičių (2012 m. kovo 1 d. akto III 2.3 punktas).

2.5.1. Pajamų padidinimo koeficientas pagal vairuotojų paaiškinimus

2.5.1.1. VMI, pasirinkusi Bendrovės veiklą vertinti pagal darbuotojų apklausas, turi pareigą užtikrinti, kad jos būtų kiek įmanoma konkretesnės ir tikslesnės, nes nuo gautų atsakymų priklausė mokestinės bazės skaičiavimo tikslumas, tačiau VMI nesilaikė šio reikalavimo. Apklausų metu surinkti duomenys yra ne tik netikslūs, bet neretai ir visiškai neatitinkantys objektyvios tikrovės ir gali būti lengvai paneigti. Visų pirma neatsižvelgta į tai, kad 2008 m.–2010 m. įvyko daug pokyčių: prasidėjo ekonominė krizė, todėl, kaip teigė paaiškinime Bendrovės direktorius R. D., visiems vairuotojams 2008 m. pabaigoje buvo sumažintas administracinis mokestis; mažėjo taksi įkainiai ir užsakymų skaičius tiek iš privačių keleivių, tiek pagal sutartis su įmonėmis, todėl vairuotojai mažiau uždirbdavo (10 vairuotojų paaiškinimuose teigė, kad nusprendė palikti Bendrovę dėl sumažėjusio darbo krūvio; vairuotojai prašydavo darbo sutartyse sumažinti darbo valandų skaičių (vairuotojas Nr. 30: „Po kelių mėnesių paprašiau R. D. pakeisti mano d. sutartį ir įdarbinti 1/4 etato“), vien 2009 m. balandžio mėn. net 25 vairuotojai nuo 1/2 etato perėjo dirbti 1/4 etato – taip jie galėdavo atnešti mažesnį administracinį mokestį Bendrovei; keitėsi Bendrovės automobilių parkas (VMI teigia: 2008 m. Įmonė turėjo (duomenys neskelbtini) automobilių, iš kurių 2008 m. (duomenys neskelbtini) pardavė, o 2009 m. sausio mėn.–gegužės mėn. pardavė likusius (duomenys neskelbtini) automobilius, kitus išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinių asmenų), taigi, 2009 m. II pusmetį Bendrovė neturėjo nė vieno savo automobilio; keitėsi Bendrovės akcininkai, todėl 2009 m. rugpjūčio 5 d., pasikeitus akcininkams, atsisakyta automobilių nuomos paslaugų iš ankstesnių akcininkų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visi vairuotojai nuo to laiko dirbo tik fiziniams asmenims priklausančiais automobiliais, kuriems buvo nustatytas žymiai mažesnis administracinis mokestis; keitėsi Įmonės apskaitos darbuotojai – pasak VMI, tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. tvarkė N. J. (A.), nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. vasario 26 d. – M. P., nuo 2010 m. vasario 26 d. – D. B.. Kiekvienas apskaitos darbuotojas atsako tik už savo darbo laikotarpį, todėl buvo būtina apklausti kiekviena iš jų.

2.5.1.2. Vairuotojų apklausa vyko 2011 m., o tuo metu beveik visi apklaustieji jau seniai dirbo kitose taksi bendrovėse ir galėjo neprisiminti tikslių skaičių arba juos iškraipyti, kadangi klausiama buvo apie 2008 m.–2010 m. laikotarpį. VMI privalėjo, prieš įtraukdama į apskaitą vairuotojų pateiktus skaičius, patikrinti jų teisingumą pagal faktinius duomenis (tokius kaip darbo trukmė ar automobilio savininkas), nes būtent šie faktoriai ir nulėmė vadinamojo administracinio mokesčio dydį, tačiau mokesčių administratorius visiškai ignoruoja pastabose pateiktus faktinius duomenis, kurie paneigia kai kuriuos vairuotojų paaiškinimus.

Pavyzdžiui, vairuotojai Nr. 7, Nr. 30, Nr. 35 ir Nr. 36 teigė, kad dirbo su Bendrovės automobiliu, ir kiekvienas nurodė jam nustatyto administracinio mokesčio dydį – (duomenys neskelbtini) Lt, (duomenys neskelbtini) Lt arba (duomenys neskelbtini) Lt. Matyt taip ir buvo jų darbo pradžioje, tačiau 2009 m. sausio mėn.–gegužės mėn. Įmonė pardavė visus savo automobilius ir nuo 2009 m. II pusmečio nebeturėjo nė vieno savo automobilio, o nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. nesinuomojo iš kitų įmonių. Visi vairuotojai dirbo tik nuosavais arba kitiems fiziniams asmenims priklausančiais automobiliais, kurie tuos automobilius remontavo, mokėjo už draudimą, technines apžiūras ir t. t. iš savo lėšų, o Bendrovė jiems mokėjo (duomenys neskelbtini) Lt nuomos mokestį. Nepaisant to, VMI konstatuoja faktą, kad minėti vairuotojai dirbo Įmonės automobiliais ne tik visus 2009 m., bet ir 2010 m., ir visą laiką mokėjo vienodą administracinio mokesčio sumą. Tokias sumas mokesčių administratorius įtraukė į savo apskaičiavimą, nors akivaizdu, kad tai buvo neteisingos sumos, žymiai iškraipiusios 2009 m., o ypač 2010 m., mokestinės bazės skaičiavimą.

Vairuotojas Nr. 34 teigė: „Bendrovėje dirbau su įmonės automobiliu. <...> Vėliau aš iš Bendrovės nusipirkau tą automobilį, su kuriuo aš dirbau. <...> Be nustatyto administracijos mėnesinio mokesčio (duomenys neskelbtini) Lt kas mėnesį, dirbant Bendrovės automobiliu, ir (duomenys neskelbtini) Lt, dirbant nuosavu automobiliu, jokių kitų papildomų sumų Bendrovei nemokėjau“. Šis vairuotojas Bendrovėje dirbo nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. kovo 5 d., nors jis ir teigė, kad iš pradžių dirbo Bendrovės automobiliu ir mokėjo (duomenys neskelbtini) Lt, o vėliau jį nusipirko ir mokėjo (duomenys neskelbtini) Lt, VMI ir 2008 m., ir 2009 m. ir 2010 m. skaičiavo vienodą (duomenys neskelbtini) Lt administracinį mokestį.

Vairuotojas Nr. 15, kuris Bendrovėje dirbo nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. balandžio 29 d., teigė, kad Bendrovės direktorius R. D. prieš įsidarbinant jam pasakė: „kiekvieną mėnesį turėsiu įmonei sumokėti apie (duomenys neskelbtini) Lt administracinį mokestį dirbant su įmonės automobiliu. <...> Bendrovėje aš apie mėnesį laiko dirbau su įmonės automobiliu, po to įsigijau nuosavą automobilį, su kuriuo dirbau įmonėje. <...> Įsigijus savo automobilį, man įmonei mokamas administracinis mokestis buvo sumažintas iki (duomenys neskelbtini) Lt, kadangi aš dirbau ne pagal iškvietimus, neturėjau radijo ryšio su įmone. <...> Be nustatyto administracijos mėnesinio mokesčio (duomenys neskelbtini) Lt kas mėnesį, dirbant bendrovės automobiliu, ir (duomenys neskelbtini) Lt, dirbant nuosavu automobiliu, jokių kitų papildomų sumų bendrovei nemokėjau“. Pažymėtina, kad VMI neatkreipė dėmesio į pasikeitusias aplinkybes ir šiam darbuotojui 2008 m. kiekvieną mėnesį skaičiavo po (duomenys neskelbtini) Lt administracinio mokesčio.

2.5.1.3. Neteisingų duomenų gavimą iš dalies nulėmė neteisingai suformuluoti klausimai vairuotojams pavyzdžiui, buvo klausiama, su kieno automobiliu (asmeniniu ar Bendrovės) jie dirbo, o juk buvo dar viena automobilių grupė – automobiliai, nepriklausę Bendrovei, kuriuos ji nuomojosi iš kitų fizinių asmenų, bet jie nedirbo tais automobiliais. Pagal nuomos sąlygas visi fiziniai asmenys patys padengia su automobiliu susijusias išlaidas, o Bendrovė jiems moka tik 1 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Bendrovei tokie automobiliai nesudarydavo jokių išlaidų, todėl vairuotojams, dirbantiems tokiais automobiliais, administracinis mokestis buvo nustatomas lygiai tokio paties dydžio, kaip ir dirbantiems su nuosavais. Vairuotojams buvo svarbu tik tai, ar automobilis priklauso jam, ar ne jam, taigi, jam priklausantį automobilį vadino „nuosavu“, o visus kitus (ne jam priklausančius) automobilius vadino bendru pavadinimu „valdiškas“, t. y. toks, kurio galima per daug netausoti, todėl automobilio savininkų pasikeitimo vairuotojai nesureikšmindavo, jeigu automobilis jam nepriklausė, į klausimą, su kieno automobiliu dirbo (asmeniniu ar Bendrovės), atsakydavo, kad su Bendrovės, nes kitų atsakymų variantų nebuvo. VMI pareiga buvo tai išsiaiškinti tiksliau, nes, pasak apskaitos darbuotojos Nr. 40 „su Bendrovės automobiliais dirbantys vairuotojai mokėjo dvigubai didesnį administracinį mokestį negu tie vairuotojai, kurie dirbo su nuosavais automobiliais“. Taigi, klausimas apie automobilio savininką turėjo labai didelės įtakos teisingam iš vairuotojų gautų pajamų dydžio nustatymui.

2.5.1.4. Vilniaus AVMI Bendrovės gautas pajamas nustatinėjo visiškai netiksliai ir neteisingai, kadangi patikrinimo akte pateikia tikrovės neatitinkančius teiginius. Pasak mokesčių administratoriaus, Bendrovė „dalį automobilių nuomojosi iš vairuotojų bei nuo 2010 m. vasario mėti. iš akcininkės tėvo R. B.“. VMI iškraipo faktus, ignoruoja pastabose dėl patikrinimo akto nurodytas tikrąsias faktines aplinkybes. Situacija buvo tokia, kad ankstesnieji akcininkai Bendrovę pardavinėjo kaip „paketą“, kartu su akcijomis reikalaudami nupirkti ir automobilius, kuriuos Bendrovė nuomojosi iš akcininkams priklausančių kitų įmonių – UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors automobiliai buvo seni ir prasti, akcininkės tėvas juos nupirko ir kiek įmanydamas greičiau, maždaug po poros mėnesių, juos pardavė. Beveik visus automobilius vienu kartu nupirko A. G., kuris vėliau įsidarbino Bendrovėje direktoriaus pavaduotoju, kad galėtų geriau prižiūrėti savo automobilius ir jais dirbančius vairuotojus. Tad 2010 m. R. B. Bendrovei nenuomojo nė vieno automobilio, tačiau VMI galbūt suklaidino ta aplinkybė, kad R. B. parduoti automobiliai ilgą laiką buvo neperregistruoti „Regitroje“. Naujasis savininkas iš pradžių prašė palaukti, kol pasibaigs techninės apžiūros galiojimas, vėliau jis buvo areštuotas už tai, kad netyčia peršovė žmogų, ir kurį laiką sėdėjo kalėjime. Tuo metu A. G. automobiliais rūpinosi Bendrovės direktorius R. D..

Tuo atveju, jeigu VMI būtų atlikusi savo pareigą tinkamai ir teisėtai, sąžiningai perskaičiuoti mokesčius ir Bendrovės gautas sumas, gauti tikslius ir teisingus duomenis, ji būtų apklaususi R. B., kuris apklausų metu buvo ne kartą minimas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jis nebuvo apklaustas. Labai keistai atrodo ta aplinkybė, kad, tikrinant 2010 m., iš apklaustų 9 vairuotojų net 5 buvo būtent tie vairuotojai, kurie dirbo automobiliais, ėjusiais „iš rankų į rankas“, t. y. iš pradžių priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, paskui trumpą laiką R. B., galiausiai – A. G.; jų mokamas administracinis mokestis keitėsi, tačiau į tai be pagrindo neatsižvelgta. Taigi, būtent 2010 m. apklausos metodu gauti duomenys yra labiausiai klaidingi ir visiškai neteisingi. Keisčiausia tai, kad vairuotojų, dirbusių tokiais automobiliais, buvo labai nedidelė dalis ir būtent jie buvo apklausiami. Didžioji dalis Bendrovės vairuotojų dirbo nuosavais automobiliais, o iš jų buvo apklausti tik 4 vairuotojai.

2.5.1.5. Apklausiant vairuotojus buvo neįvertinta ir dar viena aplinkybė – tai, kad vairuotojai galėjo Bendrovei atnešti ne visą nustatytą administracijos mokestį arba jį atnešti kitą mėnesį. Vairuotojas Nr. 4 teigė: „Jei tokios sumos nesurenku, skola dengiama kitą mėnesį.“ Bendrovės direktorius R. D. pats registravo ir prižiūrėjo skolininkus, kad jie padengtų įsiskolinimą; jeigu vairuotojas įsiskolindavo Bendrovei ir skolos ne tik nemažindavo, bet ji augdavo, Bendrovės direktorius nurodydavo dispečerėms neduoti jam užsakymų tol, kol nepradės dengti skolos, tačiau tokiais atvejais skolininkai dažniausiai išeidavo iš darbo, o jų skolos taip irlikdavo nepadengtos.

2.5.1.6. Pagal 36 vairuotojų parodymus VMI apskaičiavo, kokias pajamas turėjo atnešti vairuotojai 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. Apskaičiuojant 2008 m. mokestinę bazę, VMI rėmėsi net 34 iš 36 apklaustų vairuotojų. Pagal tokį didelį apklaustųjų kiekį galima buvo pakankamai tiksliai apskaičiuoti, todėl didelių neatitikimų ir nėra. Apskaičiuodama 2009 m. mokestinę bazę VMI rėmėsi 20 vairuotojų parodymais kai kurių vairuotojų pajamas apskaičiavo neteisingai, nes neatkreipė dėmesio į tai, kad pasikeitė jų automobilio savininkas, o tuo pačiu – ir administracinio mokesčio dydis. Daugiausiai netikslumų pasitaikė skaičiuojant 2010 m. vairuotojų atneštas pajamas. Buvo apklausti tik 9 vairuotojai, kurių darbo sutartys galiojo tais metais, iš jų: 1 vairuotojas (Nr. 7) nedirbo nė dienos, sausio pradžioje buvo atleistas iš darbo; 2 vairuotojai (Nr. 18 ir Nr. 28) atnešė net daugiau pajamų, negu apskaičiavo VMI; 4 vairuotojams (Nr. 30, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36) VMI apskaičiavo neteisingą administracinį mokestį, tarsi jie būtų dirbę Bendrovės automobiliais, kurių Bendrovė nebeturėjo. Taigi, net pusei apklaustų vairuotojų, dirbusių 2010 m., buvo neteisingai apskaičiuotos Bendrovės iš vairuotojų surinktos pajamos, VMI nebandė išsiaiškinti šių prieštaravimų, nepasitikslino situacijos papildomomis apklausomis, o visiškai formaliai įtraukė į apskaitą neteisingas sumas. Tokiu būdu 4 vairuotojų neteisingi duomenys nulėmė visų Bendrovės darbuotojų, dirbusių 2010 m., mokestinės bazės skaičiavimą ir neteisingas išvadas apie pajamų slėpimą.

Taigi, apklaustų darbuotojų administracinio mokesčio suma 2009 m turėjo būti ne (duomenys neskelbtini) Lt, bet (duomenys neskelbtini) Lt, 2010 m. – ne (duomenys neskelbtini) Lt, bet (duomenys neskelbtini) Lt.

2.1.5.7. Ne tik pajamos pagal vairuotojų apklausos duomenis buvo apskaičiuotos neteisingai. Tos pajamos buvo lyginamos su Bendrovės apskaičiuotomis ir deklaruotomis pajamomis, kurių sumas VMI taip pat nurodė neteisingai. Patikrinimo akte pateiktoje lentelėje nurodyti Bendrovės pajamų šaltiniai: taksi paslaugos už grynus; taksi paslaugos juridiniams asmenims; tarpininkavimo paslaugos; mašinų pardavimas. Taigi, taksi paslaugos buvo teikiamos dviem būdais: privatiems keleiviams, kurie atsiskaitydavo grynaisiais pinigais; juridiniams asmenims, kurie atsiskaitydavo per banką. Kaip vyko atsiskaitymas, mokesčių administratorius nurodė pirminiame patikrinimo akte: Bendrovės vairuotojui, vežančiam klientą pagal sutartį, paslaugos užsakovas už taksi paslaugas įteikia vieną talono egzempliorių, o antras lieka pas užsakovą; vairuotojai iš klientų gautus talonus pateikia buhalterijai; mėnesio pabaigoje Bendrovė gautų talonų vertei išrašo PVM sąskaitas faktūras paslaugų užsakovams; už šias paslaugas paslaugų užsakovai atsiskaitė per banką. Tiek grynieji, tiek banko pavedimu gauti pinigai buvo Bendrovės pajamos, kurias uždirbo Bendrovės vairuotojai. Apskaitos darbuotojai iš vairuotojų gautiems gryniesiems pinigams išrašydavo kasos pajamų orderius, o taksi talonus kiekvienas apskaitos darbuotojas tvarkydavo savaip: vieni registravo į atskirus lapus, kiti atviruose lapuose prirašydavo šalia grynųjų, kad matytųsi, kokiais būdais atsiskaitoma. Pavyzdžiui, vairuotojas Nr. 19 teigia: „Aš nusprendžiau palikti Bendrovę, nes žymiai sumažėjo krūvis, kadangi prieš tai įmonė veždavo įvairių įmonių darbuotojus pagal iš anksto sudarytas sutartis. Pagal šias sutartis važiuojantys keleiviai grynųjų pinigų nemokėdavo, o paduodavo tik kvitus, kuriuose būdavo įrašoma suma už pravažiuotą kelią. Šiuos kvitus kas mėnesį atiduodavau į buhalteriją, todėl kartais nereikėdavo mokėti administracinio mokesčio, kadangi įmonei priduodavau kvitų (duomenys neskelbtini) Lt sumai. Jeigu susidarydavo didesnė pinigų suma nei (duomenys neskelbtini) Lt, Bendrovė po mėnesio apmokėdavo grynaisiais pinigais už šiuos keleivių kvitus. Žymiai sumažėjus šių užsakymų, toliau šioje Bendrovėje dirbti neapsimokėjo, todėl susiradau man geriau tinkantį darbą“.

Taigi, vairuotojai administracinį mokestį galėjo mokėti tiek iš privačių keleivių gautais grynaisiais pinigais, tiek iš juridinių asmenų gautais taksi kvitais (kitaip sakant, talonais). Sumos, kurias vairuotojai mokėjo taksi kvitais / talonais, buvo nemažos, ypač laikotarpio pradžioje: 2008 m. vairuotojai talonais sumokėjo (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, tačiau remiantis patikrinimo aktu ir sprendimu, šių sumų VMI nelaikė vairuotojų uždirbtomis pajamomis ir skaičiavo atsiskaitymus tik grynaisiais pinigais. VMI lygino pajamas pagal vairuotojų paaiškinimus (t. y. jų nurodytas administracinio mokesčio sumas) su Bendrovės gautomis ir deklaruotomis pajamomis tik grynaisiais pinigais, tarsi pajamas, gautas iš juridinių asmenų už taksi paslaugas, būtų uždirbę ne Bendrovės vairuotojai, o kažkas iš šalies.

2.5.1.8. VMI pirminiame patikrinimo akte teigė, kad keli vairuotojai paaiškinimuose nurodė, jog kasos pajamų orderiuose buvo parašyta ne visa jų atiduotų pinigų suma, tai esą patvirtina faktą, kad į apskaitą buvo įtraukiamos ne visos vairuotojų atneštos pajamos. Vairuotojas Nr. 35 teigė: „Mokėjau kartą per savaitę įvairiomis sumomis, tačiau turėjau sumokėti per mėnesį (duomenys neskelbtini) Lt. Pinigus atiduodavau buhalterei. Ji man duodavo pasirašyti Kasos pajamų orderius, kuriuose mano įnešta suma žymiai skyrėsi nuo Kasos pajamų orderyje įrašytos sumos“. Tai tik ir patvirtina, kad vairuotojai galėjo atsiskaitinėti tiek grynaisiais, tiek talonais. Tokius terminus kaip „grynieji“ ar „kasos pajamų orderiai“ daugelis vairuotojų tapatina su žodžiu „pajamos“, jam svarbu, ar jis neliko skolingas Bendrovei, nes, priešingu atveju, gali negauti užsakymų. Kasos pajamų orderyje buvo nurodoma tik grynųjų pinigų suma, ji ir negalėjo sutapti su visa vairuotojo atnešta administracinio mokesčio suma, nes dalis jos buvo sumokėta taksi talonais.

Bendrovė neturi visų Bendrovės dokumentų, nes juos VMI nurodymu beveik prieš 3 m. paėmė ir negrąžina Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, todėl Bendrovė negali pateikti tikslių duomenų apie tai, kokią taksi talonų sumą atidavė kiekvienas apklaustas vairuotojas, tačiau pagal turimus duomenis apie vairuotojų darbo dienų ir darbo valandų skaičių ir VMI patikrinimo akte nurodytas pajamas už taksi paslaugas juridiniams asmenims Bendrovė nustatė apytikslę sumą, kurią galėjo talonų pavidalu atnešti Bendrovei apklaustieji vairuotojai 2008 m.–2010 m. Šias pajamas palyginus su administracinio mokesčio suma, kurią VMI apskaičiavo apklaustiems vairuotojams (o Bendrovė kai kur pakoregavo), vairuotojų atneštos pajamos yra net didesnės, negu skaičiavo VMI. Tai įrodo, kad Bendrovė į apskaitą įtraukė visas iš vairuotojų gautas pajamas.

Ši aplinkybė yra labai svarbi, nes Pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą, kuris truko nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., teigiama: „Mokestinio tyrimo metu identifikuoti mokesčių slėpimo požymiai, todėl vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2009-06-03 įsakymu Nr. VA-42 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.4 p., mokėtojui siūlymas šalinti trūkumus neteikiamas ir bus inicijuotas mokestinis patikrinimas“, tačiau VMI Bendrovės gautoms pajamoms priskyrė ir tas pajamas, kurių ji niekada negavo. Bendrovės sutartyse su vairuotojais buvo nustatyta, kad jie patys už savo pinigus perka kurą ir remontuoja automobilius, tokiu principu dirbo praktiškai visos taksi bendrovės Vilniaus mieste, kurių vairuotojai dirbo fiziniams asmenims priklausančiais automobiliais. VMI visa tai žinojo, bet niekada dėl to nereiškė jokių priekaištų. Mokestinio tyrimo metu Bendrovė apie tai raštu nurodė tyrimą atlikusiai inspektorei, bet nesulaukė jokių pastabų ar siūlymų. Nieko nesakė ir mokestinį patikrinimą atlikusios inspektorės. Nesuprantama, kodėl per 1,5 m., kai vyko mokestinis tyrimas, o paskui patikrinimas, Bendrovės apskaitos darbuotojos visą laiką neteisingai tvarkė apskaitą, tačiau mokesčių administratoriaus darbuotojai apie tai net neužsiminė, o vėliau apskaičiavo milžiniškus papildomus mokesčius, delspinigius ir baudas.

Mokestinio tyrimo ir patikrinimo metu dirbusios apskaitos darbuotojos buvo įsitikinusios, kad įtraukia į apskaitą visas realiai gautas pajamas, o kitų pajamų, kurias vairuotojai uždirbo, bet Bendrovei nedavė, nelaikė Bendrovės pajamomis; tai buvo daroma ne iš blogos valios, todėl VMI nepagrįstai pasinaudojo Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.4 punktu neteikti siūlymo šalinti trūkumus.

2.5.2. Pajamų padidinimo koeficientas pagal apskaitos darbuotojos paaiškinimą

VMI teigia, kad antras pajamų padidinimo koeficientas buvo nustatytas pagal apskaitos darbuotojos Nr. 40 paaiškinimą, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės. Apskaitos darbuotoja Nr. 40 Bendrovėje dirbo nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 26 d., per tą laiką daug kas keitėsi: ekonominį pakilimą pakeitė nuosmukis, Bendrovė nebenešė pelno akcininkams, todėl ją ir pardavė. Darbuotoja Nr. 40 teigė, kad iki krizės ankstesnių akcininkų nurodymu apskaitos dokumentuose buvo rodoma suma perpus mažesnė, negu vairuotojai realiai atnešdavo į Bendrovės buhalteriją grynųjų pinigų tačiau prasidėjus krizei, nuo 2008 m. rudens iki 2009 m. rugpjūčio mėn., akcininkas R. B. pasakė, kad Bendrovė yra nuostolinga, todėl visi surenkami grynieji pinigai kaip administracinis mokestis turėjo būti pajamuojami oficialioje Bendrovės buhalterijoje, o nuo 2009 m. rugsėjo mėn. naujųjų akcininkų nurodymu į Bendrovės oficialiąją buhalteriją buvo įtraukiama tik pusė gaunamų pajamų ar net mažiau. Vadinasi, pasak šios darbuotojos, krizei prasidėjus, visos gautos pajamos buvo įtraukiamos į apskaitą ne mažiau kaip 1 metus todėl bent jau šiam laikotarpiui, remiantis šiais parodymais, pajamų perskaičiavimo koeficientas turėjo būti „1“. VMI šiais parodymais nesiremia, nes faktiniai apskaitos duomenys juos paneigia. VMI teigia: „Palyginus 2008 m. IV ketv., t. y. laikotarpio, kuriuo, apskaitos darbuotojos teigimu, apskaitomos visos gautos pajamos, su 2009 m. IV ketv. duomenimis (kai apskaitomos pajamos mažinamos 2 kartus ir daugiau), nustatyta, kad 2008 m. IV ketv. apskaitytos pajamos už keleivių pervežimą, gautos grynais pinigais, tenkančios vienai vairuotojo darbo valandai, sudaro (duomenys neskelbtini) Lt, o 2009 m. IV ketv. – (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. 2008 m. IV ketv. ir 2009 m. IV ketv. vieno vairuotojo vienos darbo valandos vidutinės pajamos beveik tokios pačios (padidėjo (duomenys neskelbtini) Lt)“. Taigi, nors apskaitos darbuotoja ir teigė, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėn. į apskaitą buvo įtraukiama tik pusė ar net mažiau vairuotojų uždirbtų pajamų, šį teiginį paneigė pati VMI, tad ji turėjo atmesti šiuos parodymus kaip nepatikimus ir jų pagrindu koeficiento neskaičiuoti, tačiau VMI padarė keistą išvadą: esą darbuotojos paaiškinimas patvirtina, jog pajamos buvo mažinamos per pusę per visą tikrinamą laikotarpį, ir nustatė koeficientą „2“. Tokį koeficientą VMI nustatė net ir 2010 m., nors tais metais ši darbuotoja dirbo tik 2 mėn., o po jos 10 mėn. dirbusi apskaitos darbuotoja iš viso nebuvo apklausta. Taigi, Vilniaus AVMI melagingai teigia, kad antrasis pajamų apskaičiavimo koeficientas buvo nustatytas remiantis apskaitos darbuotojos parodymais: faktinės aplinkybės rodo, kad koeficientas su apskaitos darbuotojos parodymais neturi nieko bendra, o buvo tiesiog sugalvotas pačios VMI; tačiau net pakartotinio patikrinimo akte VMI remiasi tik tais darbuotojos Nr. 40 parodymais, kurių nepagrįstumą pirminio patikrinimo akte įrodė pati VMI: (nurodo, kad atsižvelgiant į Bendrovėje dirbusios apskaitos darbuotojos nurodytus faktus nustatyta, kad į Bendrovės apskaitą įtraukiant vairuotojų už keleivių pervežimų įneštų grynų pinigų sumas „administracinį mokestį“, jos buvo mažinamos per pusę arba ir daugiau). Ši apskaitos darbuotoja Bendrovėje dirbo iki 2010 m. vasario 26 d., po jos apskaitą tvarkė akcininkės motina B. B., kuri, anot darbuotojos Nr. 40, buvo nurodžiusi slėpti pajamas, tačiau būtent D. B. darbo laikotarpiu Bendrovė pradėjo dirbti pelningai: 2008 m. Bendrovė deklaravo (duomenys neskelbtini) Lt nuostolį, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt nuostolį, 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt apmokestinamojo pelno. 2010 m pirmus 2 mėnesius, būtent darbuotojos Nr. 40 darbo laikotarpiu, vienos valandos pajamos buvo pačios mažiausios. Ši darbuotoja savo parodymuose, kaip įmanydama, bandė atsikratyti atsakomybės, teigdama, kad akcininkai jai nurodinėjo, kiek pajamų įtraukti į apskaitą, o nuo 2009 m. rugsėjo mėn. ji grynųjų pinigų net akyse nematydavo, nes „grynuosius pinigus iš vairuotojų surinkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorės, o jos perduodavo pinigus B.“, tačiau Bet visi 36 apklausti vairuotojai pareiškė, kad pinigus perduodavo tik Bendrovės buhalterei, o kai jos nebūdavo – Bendrovės direktoriui R. D. (vienas vairuotojas paminėjo ir R. B., nes anksčiau dirbo jo vadovaujamoje įmonėje). Ši darbuotoja tikriausiai „pamiršo“, kad jos darbo kabinetas turėjo specialiai įrengtą kasos langelį, pro kurį vairuotojai jai paduodavo pinigus. Stengdamasi kuo daugiau apkaltinti kitus, ji galbūt taip tikėjosi parodyti, jog „bendradarbiauja“, ir siekė išvengti pasekmių už savo veiksmus, nes du vairuotojai apklausų metu pareiškė, kad jų parašai šios darbuotojos tvarkoomuose apskaitos dokumentuose yra suklastoti.

Nors VMI teigia apklaususi ir akcininkus, ir apskaitos darbuotojus, tačiau neapklausė akcininkės tėvų B., kuriuos darbuotoja Nr. 40 nurodė esant tikraisiais akcininkais, kurie visaip kišosi į jos darbą ir viską jai nurodinėjo. B. būtų galėję daug ką paaiškinti ir patikrinimo išvados galėjo būti visiškai kitokios. Net D. B., kuri dirbo Bendrovės vyr. buhaltere beveik trečdalį viso tikrinamo laikotarpio, nebuvo pakviesta duoti jokių paaiškinimų, o 2010 m. laikotarpiui „atstovavo“ vos 2 mėn. dirbusi apskaitos darbuotoja Nr. 40. Pažymėtina, kad buvo apklausta apskaitos darbuotoja Nr. 38, kuri Bendrovėje dirbo nuo 2006 m. rugsėjo 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 21 d., t. y. nieko bendro su tikrinamuoju 2008 m.–2010 m laikotarpiu neturėjusi, bet jos parodymais buvo nuolat remiamasi pirminiame patikrinimo akte, kuriuo duomenimis iš esmės remiamasi ir pakartotiniame patikrinimo akte.

2.5.3. Pajamų padidinimo koeficientas pagal skambučių skaičių

Patikrinimo akte nurodyta, „kadangi Bendrovėje nevykdyta operatorių priimtų skambučių ir vairuotojų įvykdytų užsakymų apskaita, todėl pajamų perskaičiavimas buvo atliekamas pasinaudojus Taksi paslaugų teikėjų asociacijos pateiktais taksi sferos pagrindiniais rodikliais bei ryšių operatorių pateikta informacija“. Pats geriausias ir teisingiausias būdas nustatyti, ar Bendrovė įtraukė į apskaitą visas pajamas, būtų palyginti jos apskaitos duomenis su kitų tokia pačia veikla užsiimančių įmonių duomenimis. Bendrovės žiniomis, VMI taip ir elgėsi tikrindama kitą taksi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ – jos į apskaitą įtrauktos pajamos buvo lyginamos su 8 taksi įmonių pajamų apskaita. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad VMI kreipimasis į minėtą asociaciją bus tinkamas būdas, padedantis greitai ir objektyviai nustatyti teisingą pajamų padidinimo koeficientą, tačiau iš tiesų jis yra visiškai netinkamas dėl tokių priežasčių.

2.5.3.1. Situacija su taksi asociacijomis Vilniaus mieste yra ypatinga. Skirtingai nuo kitų pramonės ir paslaugų sferų, turinčių veiklias asociacijas ir vienijančias didžiąją dalį tos sferos įmonių, Vilniaus mieste formaliai egzistavo kelios taksi paslaugų asociacijos, tačiau nė viena iš jų nevykdė jokios veiklos. Priežastis buvo ta, kad 2003 m. Konkurencijos taryba didžiąją dalį Vilniaus taksi įmonių apkaltino karteliniu susitarimu ir nubaudė didelėmis baudomis, nuo to laiko joks bendravimas tarp taksi įmonių nevyko, o veiklą vykdė tik asociacijų prezidentai, bendraudami su įvairiomis institucijomis ir pasisakydami viešojoje erdvėje. Remiantis asociacijų narių sąrašais, absoliuti dauguma įsiregistravusių narių jau nebevykdo veiklos. Veikiančios įmonės dirba žiaurios konkurencijos sąlygomis ir jokios informacijos jokioms asociacijoms neteikia. Taigi, nė viena asociacija, kad ir kaip norėdama, negalėjo pateikti objektyvių duomenų apie pagrindinius vidutinius rodiklius taksi sferoje.

2.5.3.2. Keisčiausia yra tai, kad VMI iš kelių minėtų asociacijų pasirinko būtent tą, kurios prezidentas buvo R. B., t. y. buvęs Bendrovės akcininkas. Šio asmens pasirinkimas, nulemiantis Bendrovės likimą, neatitinka objektyvumo kriterijų, nes R. B., pardavęs nuostolingos Bendrovės akcijas, nesiekė, kad buvusi jo Bendrovė sėkmingai veiktų ir neštų vis didesnį pelną naujiesiems akcininkams; juo labiau, kad tuo metu, kai į jį buvo kreiptasi, R. B. turėjo dar ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, todėl natūralu, kad į Bendrovę jis galėjo žiūrėti kaip į konkurentą, kurį pasitaikė proga pašalinti.

2.5.3.3. R. B. valdė trečdalį Bendrovės akcijų iki 2009 m. rugpjūčio mėn., taigi, jis valdė įmonę, kuri, VMI manymu, tuo metu teikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės pajamas, darbuotojams apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, vairuotojų darbo laiką. Apskaitos darbuotoja Nr. 40 apie R. B. veiklą paaiškinimuose nurodė, kad: Bendrovėje buvo neoficialus žiniaraštis, kuriame buvo fiksuojamos visos pinigų sumos, kurias vairuotojai atnešdavo į Bendrovės buhalteriją, tačiau šis žiniaraštis kartu su pinigais buvo atiduodamas akcininkams R. B., V. R. ir R. L.; šie neoficialūs pinigai, surinkti kaip administracinis mokestis, nebuvo pajamuojami atviruose lapuose, akcininkai nustatydavo pinigų sumas, kurios turėjo būti užpajamuotos atviruose lapuose; akcininkams buvo daromos ataskaitos apie visas surinktas grynųjų pinigų sumas iš vairuotojų, pinigai akcininkams buvo perduodami kas savaitę. R. B. paneigė visus šios darbuotojos teiginius, sakydamas, kad nieko nežinojo, kas vyksta jo įmonėje, ir jokios įtakos jai neturėjo. Taigi, kažkuris sakė netiesą: arba darbuotoja jį apšmeižė, arba ji buvo teisi, o R. B. pats davė nurodymus teikti neteisingus duomenis.

VMI pozicija šiuo atžvilgiu labai dviprasmiška: iš vienos pusės, ji remiasi apskaitos darbuotojos parodymais kaip neginčijamais įrodymais, iš kitos pusės, kreipiasi į R. B., prašydama teisingų, objektyvių duomenų apie taksi veiklą, nors darbuotoja jį tiesiogiai nurodo kaip melagingos apskaitos iniciatorių.

2.5.3.4. Trečiąjį koeficientą VMI nustato, remdamasi R. B. pateiktais duomenimis ir ryšių operatorių informacija apie priimtų skambučių skaičių Bendrovės trumpuoju telefonu 1441. Šiuo metu įmonės naudojasi įvairiomis užsakymų perdavimo programėlėmis, kurios klasifikuoja ir apdoroja visus duomenis apie telefonų skambučius. Apibendrinta programėlių informacija lengvai paneigtų R. B. teiginius, tačiau net jeigu tie teiginiai būtų teisingi, šis koeficiento nustatymo būdas yra pasmerktas iš anksto, nes Bendrovė buvo sudariusi keturšalę bendradarbiavimo sutartį su dar 3 taksi įmonėmis, pagal sutartį Bendrovė, negalėdama įvykdyti užsakymo, jį nemokamai perduoda kitoms 3 taksi įmonėms. Ši sutartis buvo naudinga visiems: keleiviai buvo greičiau aptarnaujami, kitos įmonės gaudavo papildomų užsakymų, o Bendrovė neprarasdavo svarbių keleivių. Taigi, nustatyti, kokį kiekį skambučių aptarnavo Bendrovė, yra neįmanoma, todėl šis koeficiento nustatymo metodas neturi jokios prasmės.

2.5.4. Atskirai vertintini Asociacijos duomenys, ar Asociacijos išvada gali būti vertinama kaip specialisto išvada, nes, remiantis viešai teikiama informacija, statistiniai tyrimai taksi versle apskritai nebuvo vykdomi. Taigi, neaišku, kuo remdamasi Asociacija šiuos duomenis pateikė. Duomenų rinkimas, naudojant kompiuterizuoto duomenų apdorojimo sistemą, šiuo metu vykdomas e-taksi, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastarosios įmonės apdoroti statistiniai duomenys paneigia mokesčių administratoriaus pasitelkto specialisto (Asociacijos) duomenis iš esmės (pavyzdžiui, užsakymais tampa tik 47,61 proc. nuo visų skambučių, iš kurių vidutiniškai 9,1 proc. yra „blogi“, t. y. neįvyksta).

2.6. Taigi, nė vienas koeficientas nėra teisingas, todėl pagal išvestus jų vidurkius negalima skaičiuoti papildomos mokestinės bazės. Bendrovė siūlė pasinaudoti metodu, kurį VMI pritaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikrindama pajamų apskaitą, t. y. palyginti Bendrovės deklaruotas pajamas vieno vairuotojo vienai valandai su kitų taksi įmonių apskaitos duomenimis ir iš to daryti išvadas. Be to, Bendrovė prašo atsižvelgti į sudarytas lenteles, kurios paneigia Vilniaus AVMI skaičiavimus.

Taikant šį ekonominių modelių metodą konkrečioje situacijoje, atliekant patikrinimą dėl Bendrovės veiklos, jį privalu taikyti kartu su analogijos metodu, kuris nustatytas Taisyklių 11–13 punktuose, nes Bendrovė nėra vienintelė bendrovė Vilniaus mieste, užsiimanti tokiu verslu (priešingai, tokių įmonių yra apie 50–70, ne vienoje iš jų buvo atliekami mokesčių administratoriaus patikrinimai, todėl analogijos metodui taikyti medžiagos yra pakankamai), ir jau vien dėl šios priežasties mokesčių administratoriaus turima informacija apie klientų srautus ne tik Bendrovėje, bet ir kitose analogiška veikla užsiimančiose bendrovėse, kaip ir kiti analogiški duomenys apie tokių įmonių darbuotojų skaičių ir jų kaitą, apie automobilių skaičių ir jų bei kito turto vertę, apie analogiškų bendrovių pajamas ir pelną, apie užimamą verslo lyginamąją dalį ir pan., turėjo būti analizuojami, lyginami ir apibendrinami, o prie Patikrinimo akto 1 tokių (ar panašių) lentelių ar kitos lyginamosios panašios medžiagos iš viso nėra. Tai itin svarbu, nes Taisyklių 27 ir 13 punktas nurodo, jog mokesčių administratorius, taikydamas šiuos metodus (analogijos ir ekonominių modelių metodus), privalo įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali ir turi būti vertinama, juolab, kad Bendrovėje (ir, matyt, kitose analogiška veikla užsiimančiose bendrovėse) 2010 m.–2011 m. buvo atliekamas mokestinis tyrimas, kurio metu ne tik buvo tikrinamos Bendrovės (ir galimai – kitų analogiškų bendrovių) deklaracijos, bet ir vykdoma veiklos stebėsena, visos turimos ir net viešojoje erdvėje prieinamos informacijos analizė, mokesčių mokėtojų vizitavimas bei kita veiklos kontrolė; jeigu būtų tinkamai pasirinktas ir taikytas analogijos metodas, mokesčių administratorius privalėjo vadovautis MAĮ 6 ir 7 straipsnių nuostata, kad visi mokesčių mokėtojai dėl įstatymo taikymo sąlygų (ir dėl pasirinkto patikrinimo metodų taikymo) yra 1ygūs, nes visi mokesčių mokėtojai privalo mokėti mokesčius, kuriuos nustato įstatymai, laikydamiesi vienodos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Mokesčių administratorius nusprendė skirti Bendrovei (duomenys neskelbtini) Eur PVM baudą, t. y. 30 proc. papildomai apskaičiuotų mokesčių sumos, tačiau ši suma yra nepagrįstai didelė, neatitinka proporcingumo ir protingumo principų, bauda paskirta neatsižvelgus į svarbias lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgdamas į MAĮ 139 straipsnio 1 dalį ir skirdamas baudą mokesčių administratorius privalo atsižvelgti į daugelį aplinkybių, t. y. į tai, kad šiuo atveju mokesčių mokėtojas geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tinkamai ir laiku teikė visus reikalingus dokumentus, duomenis ir informaciją. Bendrovės nuomone, jai turėjo būti skirta minimali, t. y. 10 procentų dydžio, bauda.

1. LVAT Nutartyje panaikino sprendimo Nr. S-193(7-177/2012) ir sprendimo Nr. 69-135 dalis, susijusias su mokėtinos PVM sumos bei su šiuo mokesčiu susijusių sumų aritmetiniu apskaičiavimu ir Bendrovės skundą dėl sprendimo Nr. (4.65)-256-79 dalies perdavė VMI nagrinėti iš naujo, kitą Bendrovės skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. VMI, vykdydama Nutartį, 2014 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 69-150 (toliau – ir sprendimas Nr. 69-150) ir pavedė Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą, kurio metu būtina atsižvelgti į Nutartyje nurodytus argumentus ir pakartotinai spręsti Bendrovės apmokestinimo PVM klausimą. Vilniaus AVMI, vykdydama sprendimą Nr. 69-150, atliko Bendrovės pakartotinį 2008 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio PVM patikrinimą, kurio metu įvertino Nutartį, kurioje LVAT konstatavo, kad mokesčių administratorius „neatkreipė dėmesio į pareiškėjui nurodyto sumokėti PVM aritmetinį apskaičiavimą, nuo kurio būdo priklauso mokėtina PVM suma bei su juo susijusių sumų (delspinigių ir baudos) dydžiai“. Atlikusi PVM bazės perskaičiavimą Vilniaus AVMI surašė 2015 m. kovo 19 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-177 (toliau – ir Patikrinimo aktas 2), kuriame Bendrovei papildomai apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Eur PVM. Patikrinimo akte 2 pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, kaip PVM yra apskaičiuojamas, ar nuo visos nedeklaruotos sandorio vertės, kuri apima ir PVM, ar nuo į apskaitą neįtrauktų pajamų, neįskaičiuojant PVM, apskaičiuota PVM suma nesikeičia.

2. Pirminio patikrinimo metu (Patikrinimo aktas 1) nustatyta, kad Bendrovės veiklos pajamas tikrinamuoju laikotarpiu sudarė: vairuotojų į Bendrovės kasą įnešti gryni pinigai už keleivių pervežimus; iš juridinių asmenų gautos pajamos už suteiktas taksi paslaugas; iš ryšių operatorių gautos pajamos už tarpininkavimo paslaugas; nuosavybės teise priklausančių automobilių pardavimo pajamos. Pakartotinio patikrinimo metu apibendrinusi pirminio mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją (vairuotojų, apskaitos darbuotojų, direktoriaus paaiškinimų duomenis, Asociacijos, operatorių pateiktą informaciją), Vilniaus AVMI padarė išvadą, kad Bendrovė nedeklaravo visų pajamų, gautų už keleivių pervežimą. Tiek pirminio, tiek pakartotinio patikrinimo metu PVM Bendrovei apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakyme Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.1 ir 4.3 punktais. Pagal Taisyklių 6.3 punktą mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį taikant mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis, t. y. apskaičiuojama mokestinė bazė turi atitikti protingumo, teisingumo principus ir būtų kaip įmanoma tikslesnė.

Bendrovės pajamos, PVM ir PM tikrinamuoju laikotarpiu apskaičiuoti, taikant ekonominių modelių metodą. Bendrovės suteiktų taksi paslaugų apmokestinamoji vertė apskaičiuota, perskaičiuojant kiekvieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, t. y. Bendrovės apskaitoje į apskaitą įtrauktas ir deklaruotas pajamas už keleivių pervežimą grynais pinigais, taikant vidutinį pajamų padidinimo koeficientą: 2008 m. – 2,68, 2009 m. – 2,24 ir 2010 m. – 2,89. Apskaičiuojant mokesčio bazę nustatytos Bendrovės į apskaitą įtrauktos už taksi paslaugas gautos pajamos grynais pinigais (su PVM): 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini), iš viso – (duomenys neskelbtini) Lt. Taip pat nustatytas pardavimo PVM, apskaičiuotas nuo į apskaitą įtrauktų pajamų gautų grynais pinigais: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, iš viso – (duomenys neskelbtini) Lt. Iš pajamų (su PVM), gautų grynais pinigais už taksi paslaugas, atėmus šioms pajamoms tenkantį PVM, apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Lt iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt pajamų suma be PVM, kuriai taikomas pajamų padidinimo koeficientas: 2008 m. – 2,68, 2009 m. – 2,24 ir 2010 m. – 2,89. Apskaičiuotos (duomenys neskelbtini) Lt į apskaitą neįtrauktos ir nedeklaruotos pajamos be PVM (mokesčio bazė), iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nuo patikrinimo metu 2008 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu nustatytų į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo pajamų be PVM, taikant atskirais mokestiniais laikotarpiais galiojančius PVM tarifus (18 proc., 19 proc. ir 21 proc.), apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo PVM, iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt.

Bendrovės apskaitoje į apskaitą įtrauktos už taksi paslaugas gautos pajamos grynais pinigais, įskaitant PVM, sudaro (duomenys neskelbtini) Lt, iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt; nuo šios sumos, taikant vidutinį pajamų padidinimo koeficientą, perskaičiuotos už taksi paslaugas gautos pajamos grynais pinigais sudaro (duomenys neskelbtini) Lt, iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt. Visa į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų sandorių vertė, kuri apima ir PVM, sudaro (duomenys neskelbtini) Lt, iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nuo patikrinimo metu nustatytų, 2008 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų (duomenys neskelbtini) Lt pajamų, taikant atskirais mokestiniais laikotarpiais galiojančius PVM tarifus (18 proc., 19 proc. ir 21 proc.), išskaičiuotas (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo PVM, iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt. Nuo visos nedeklaruotų sandorių vertės pardavimo PVM išskaičiuotas pagal formulę: mokėtina PVM suma = atlygis x PVM įstatyme nustatytas PVM tarifas / (100 proc. + PVM įstatyme nustatytas PVM tarifas). Iš visos (duomenys neskelbtini) Lt į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų sandorių vertės, kuri apima ir PVM, atėmus šioms pajamoms tenkantį (duomenys neskelbtini) Lt PVM, Patikrinimo akte 2 apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Lt, (2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt) į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų pajamų suma be PVM.

Vilniaus AVMI nustatė, kad nepriklausomai nuo to, kaip PVM yra apskaičiuojamas, ar nuo visos nedeklaruotos sandorio vertės, kuri apima ir PVM, ar nuo į apskaitą neįtrauktų pajamų, neįskaičiuojant PVM, apskaičiuota PVM suma nesikeičia.

4. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ) faktai, nustatyti įsiteisėjusiame teismo sprendime vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (LVAT administracinė byla Nr. A438-502/2010). Įvertinus mokestinės bylos dokumentus, Nutartį darytina išvada, kad nagrinėti Bendrovės skunde pateiktus argumentus, susijusius su pirminio mokestinio patikrinimo metu apskaičiuoto vidutinio pajamų padidinimo koeficiento, kuris buvo taikomas apskaičiuojant Bendrovės suteiktų taksi paslaugų apmokestinamąją vertę, teisingumu, nėra pagrindo, nes LVAT Nutartyje patvirtino visas pirminio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, o pakartotinį patikrinimą skyrė tik dėl PVM ir su juo susijusių sumų aritmetinio skaičiavimo tikslumo.

5. Dėl Bendrovės prašymo pasinaudoti metodu, kurį Vilniaus AVMI pritaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu, LVAT taip pat yra pasisakęs Nutartyje: „nors Bendrovė ir prašė jos atžvilgiu taikyti analogijos metodą ir jos veiklos modelį lyginti su kitomis panašia veikla užsiimančiomis bendrovėmis, tačiau kartu pati paneigia tokio modelio taikymo galimumą. Vienas iš pagrindinių pareiškėjo argumentų yra tai, kad taksi verslas tokiu būdu, kaip UAB „Vilniaus taksi plius“, buvo vykdomas ir kitose taksi paslaugas teikiančiose bendrovėse, nes ekonomiškai įmonės negalėjo išsilaikyti dėl nustatyto teisinio reguliavimo. Taigi taikant analogijos metodą būtų galima remtis tik netinkamai pajamų apskaitą tvarkančių ir mokesčius apskaičiuojančių bendrovių duomenimis. Pasirinkdamas įmonę, su kuria analogijos metodo taikymo eigoje lyginama tiriamoji įmonė, mokesčių administratorius turi būti įsitikinęs, jog šios įmonės finansinė ir mokestinė apskaita atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi tik tokiu atveju būtų galima užtikrinti, jog tikrinamos įmonės apskaita būtų perskaičiuota teisėtai. Pareiškėjas nenurodė jokios tinkamai buhalterinę apskaitą tvarkiusios ir mokesčius mokėjusios taksi paslaugas teikiančios įmonės, todėl analogijos metodo taikymo galimybė byloje nenustatyta“.

Taigi, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nuo patikrinimo metu nustatytų 2008 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. nedeklaruotų (duomenys neskelbtini) Lt (2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt), pardavimo pajamų (be PVM), taikant atskirais mokestiniais laikotarpiais galiojančius PVM tarifus (18 proc., 19 proc. ir 21 proc.), apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo PVM, iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt (Patikrinimo akto III. 3 punktas).

5. VMI, įvertinusi visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su Bendrovės apmokestinimu PVM, Nutartyje nurodytus argumentus, jog mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nevertino aplinkybės, ar apmokestinamasis asmuo gali vėliau reikalauti iš pirkėjo mokesčių administratoriaus reikalaujamą sumokėti PVM bei „neatkreipė dėmesio į pareiškėjui nurodyti sumokėti PVM aritmetinį apskaičiavimą, nuo kurio priklauso mokėtina PVM suma bei su juo susijusių sumų (delspinigių ir baudos) dydžiai“, ir konstatavusi, kad galutinis sprendimas šioje ginčo byloje negali būti priimtas, todėl tikslinga pavesti Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą, kurio metu būtina atsižvelgti į Nutartyje nurodytus argumentus ir pakartotinai spręsti Bendrovės apmokestinimo PVM klausimą, 2014 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 69-150 „Dėl UAB Vilniaus taksi plius (k. 125448464) 2012-05-25 skundo“ panaikino sprendimo Nr. (4.65)-256-79 dalį dėl nurodymų Bendrovei į biudžetą sumokėti (duomenys neskelbtini) Lt PVM, (duomenys neskelbtini) Lt PVM delspinigių ir (duomenys neskelbtini) Lt PVM baudos ir pavedė Vilniaus AVMI šioje dalyje atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą (Komisijos byla (t. 3, b. l. 80–81)).

7. Vilniaus AVMI pareigūnė, pagal 2015 m. sausio 22 d. pavedimą tikrinti Nr. (4.65)-FR0773-65 patikrinusi Bendrovę dėl pridėtinės vertės mokesčio (tikrintas laikotarpis – 2008 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.), 2015 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-177 apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Lt) PVM (Komisijos byla (t. 3, b. l. 73–79)). Patikrinimo akte 2, be kita ko, nurodyta:

7.1. Apibendrinus pirminio mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją (vairuotojų, apskaitos darbuotojų, direktoriaus paaiškinimų duomenis, Asociacijos, operatorių pateiktą informaciją) darytina išvada, kad Bendrovė nedeklaravo visų pajamų, gautų už keleivių pervežimą. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 4.1 ir 4.3 punktais, Bendrovės suteiktų taksi paslaugų apmokestinamoji vertė apskaičiuota, perskaičiuojant kiekvieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, t. y. Bendrovės į apskaitą įtrauktas ir deklaruotas pajamas už keleivių pervežimą grynais pinigais, taikant vidutinį pajamų padidinimo koeficientą: 2008 m. - 2,68, 2009 m. – 2,24 ir 2010 m. – 2,89.

7.2. Apskaičiuojant mokesčio bazę šio ir pirminio mokestinio patikrinimo metu atlikti tokie veiksmai: nustatytos Bendrovės į apskaitą įtrauktos už taksi paslaugas gautos pajamos grynais pinigais (su PVM): 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini), iš viso – (duomenys neskelbtini) Lt (Patikrinimo akto 1 lentelė Nr. 1 ir šio patikrinimo akto lentelė Nr. 1); nustatytas pardavimo PVM apskaičiuotas nuo į apskaitą įtrauktų pajamų gautų grynais pinigais: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, iš viso – (duomenys neskelbtini) Lt (Patikrinimo akto 1 lentelė Nr. 1, šio patikrinimo akto lentelė Nr. 1); iš pajamų (su PVM), gautų grynais pinigais už taksi paslaugas, atėmus šioms pajamoms tenkantį PVM, apskaičiuojama (duomenys neskelbtini) Lt iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt), 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt) ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt) pajamų suma be PVM, kuriai taikomas pajamų padidinimo koeficientas: 2008 m. – 2,68, 2009 m. – 2,24 ir 2010 m. – 2,89; apskaičiuojamos (duomenys neskelbtini) Lt į apskaitą neįtrauktos ir nedeklaruotos pajamos be PVM, iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt x 2,68 – (duomenys neskelbtini) Lt), 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt x 2,24 – (duomenys neskelbtini) Lt) ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt x 2,89 – (duomenys neskelbtini) Lt).

Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nuo patikrinimo metu nustatytų 2008 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo pajamų be PVM, taikant atskirais mokestiniais laikotarpiais galiojančius PVM tarifus (18 proc., 19 proc. ir 21 proc.), apskaičiuojama (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo PVM, iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt (Patikrinimo akto 2 priedas Nr. 1).

7.3. Pažymėtina, kad Nutartyje nurodyta, jog „kaip matyti iš mokesčių administratoriaus atliktų skaičiavimų, pareiškėjo į biudžetą mokėtinas PVM buvo apskaičiuotas nuo visos sandorio vertės, t. y. nebuvo laikoma, kad tarp sandorio šalių sulygta kaina jau apima PVM“, tačiau LVAT neįvertino aplinkybės, kad pajamų padidinimo koeficientas taikytas pajamoms, iš kurių jau buvo atskaičiuotas PVM ir nustatyta (duomenys neskelbtini) Lt mokesčio bazė be PVM. Bendrovės į apskaitą įtrauktos už taksi paslaugas gautos pajamos grynais pinigais, įskaičiuojant PVM, sudaro 1 (duomenys neskelbtini) Lt (iš jų 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt), nuo šios sumos, taikant vidutinį pajamų padidinimo koeficientą, perskaičiuotos už taksi paslaugas gautos pajamos grynais pinigais sudaro (duomenys neskelbtini) Lt (2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt. Visa į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų sandorių vertė, kuri apima ir PVM, sudaro (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt) (2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt), 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt) ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt). Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nuo patikrinimo metu nustatytų 2008 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų (duomenys neskelbtini) Lt pajamų, taikant atskirais mokestiniais laikotarpiais galiojančius PVM tarifus (18 proc., 19 proc. ir 21 proc.), išskaičiuojama (duomenys neskelbtini) Lt pardavimo PVM (2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ir 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt). Nuo visos nedeklaruotų sandorių vertės pardavimo PVM išskaičiuotas pagal formulę: mokėtina PVM suma = atlygis x PVMĮ nustatytas PVM tarifas / (100 proc. + PVMĮ nustatytas PVM tarifas). Iš visos (duomenys neskelbtini) Lt į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų sandorių vertės, kuri apima ir PVM, atėmus šioms pajamoms tenkantį 331 524 Lt PVM, apskaičiuojama (duomenys neskelbtini) Lt, iš jų: 2008 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Lt), 2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt PVM), 2010 m. – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt – (duomenys neskelbtini) Lt) į apskaitą neįtrauktų ir nedeklaruotų pajamų suma be PVM.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepriklausomai nuo to, kaip PVM yra apskaičiuojamas, ar nuo visos nedeklaruotos sandorio vertės, kuri apima ir PVM, ar nuo į apskaitą neįtrauktų pajamų, neįskaičiuojant PVM, apskaičiuota PVM suma nesikeičia. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu pridėtinės vertės mokesčio mažinimo ar jo didinimo nenustatyta, taigi, apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) PVM.

8. Bendrovė pastabose dėl Patikrinimo akto 2 su juo nesutiko, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus AVMI nesilaikė protingumo ir, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijų, nustatė neteisingus vidutinius pajamų nustatymo koeficientus ir jų pagrindu neteisingai apskaičiavo mokestinę bazę; Vilniaus AVMI turėtų pasinaudoti metodu, kurį pritaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla (t. 3, b. l. 58–66)).

10.2. Dėl Bendrovės prašymo pasinaudoti metodu, kurį Vilniaus AVMI pritaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu, LVAT Nutartyje nurodė, kad analogijos metodo taikymo galimybė byloje nenustatyta.

11.1. Bendrovė nesutinka su VMI sprendimu, skunde dėstydama motyvus, susijusius ne su PVM apskaičiavimo metodikos kritika, o su mokesčių bazės nustatymu, todėl skunde atskirai pasisakoma dėl kiekvieno iš elementų, kuriuo remtasi pirminio patikrinimo metu, nustatant pajamų padidinimo koeficientus, iš kurių buvo išvestas bendras pajamų padidinimo koeficiento vidurkis, kuris panaudotas Bendrovės į apskaitą neįtrauktoms pajamoms, gautoms grynaisiais pinigais, nustatyti. Posėdžio Komisijoje metu Bendrovės atstovai palaikė rėmėsi skunde nurodytais motyvais, akcentuodami, jog 2009 m. rugpjūčio mėn. pasikeitė Bendrovės akcininkai (pasisakymuose daugiausia buvo kalbama apie 2010 m.), 2010 m. Bendrovė ėmė dirbti pelningai. Bendrovės atstovai neneigė aplinkybių, jog buvo buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumų (nebuvo mokamas atlyginimas vairuotojams, nors apskaitoje tai buvo fiksuojama; vairuotojai turėjo mokėti administracinį (plano) mokestį ir pan.), tačiau tai motyvavo tuo, jog tokia buvo taksi įmonių veikios praktika (visos taksi įmonės taip veikė); Bendrovė kitaip nebūtų išsilaikiusi, be to, neturėjo galimybių kontroliuoti vairuotojų. Posėdžio Komisijoje metu pabrėžta, jog ginčijama yra pati mokesčių administratoriaus nustatyta mokesčių bazė, o su PVM apskaičiavimo metodika sutinkama, Bendrovės atstovo (A. Gutausko) teigimu, ji atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendime pateiktus paaiškinimus. Bendrovės atstovai akcentavo tai, jog pirminio patikrinimo metu mokesčių administratorius nepagrįstai rėmėsi Asociacijos pateikta informacija, akcentuodami, jog tikslūs duomenys apie rezultatyvius skambučius ir pan. yra kaupiami nuo 2014 m. (posėdžio metu pateikti suvestiniai 2014 m. rugpjūčio mėn.–lapkričio mėn. duomenys), naudojantis tam tikra specialiai sukurta programa, nurodydami, jog tik mažiau kaip pusė skambučių yra rezultatyvūs. Pasak Bendrovės atstovų, šie 2014 m. pradėti kaupti duomenys ir patvirtina, jog mokesčių administratorius pirminio patikrinimo metu rėmėsi netinkama informacija.

11.2. Kaip matyti iš Bendrovės pozicijos, ji, inicijuodama mokestinį ginčą VMI ir Komisijoje, siekia, jog būtų peržiūrėtas pirminio mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus taikytas mokesčių apskaičiavimo būdas (ekonominių modelių metodas) ir taikant ekonominių modelių metodą apskaičiuota mokesčių bazė. Ankstesnis mokestinis ginčas buvo baigtas Nutartimi, išskyrus tai, jog LVAT grąžino centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo Bendrovės skundo dalį dėl PVM ir su juo susijusių sumų aritmetinio apskaičiavimo, kiek tai susiję su ESTT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo byloje Tulica ir Plavosin (0249/12 ir 0250/12) nuostatų (dėl PVM apskaičiavimo metodikos) taikymu ginčo atveju. Taigi, ginčo atveju ir vertintina, ar aplinkybės, jog Bendrovės skundo dalis dėl PVM ir su juo susijusių sumų buvo grąžinta nagrinėti iš naujo aritmetiniams skaičiavimams atlikti, sudaro pagrindą iš naujo vertinti aplinkybes, dėl kurių buvo pasisakyta Nutartyje.

11.3. Norminiuose aktuose įtvirtinta mokesčių administratoriaus veiksmų apskundimo tvarka ir per nustatytus terminus siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą mokesčių administravimo srityje, todėl esant galutiniams vykdytiniems ikiteisminių mokestinių ginčų institucijų ar įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams dėl mokesčių administratorių sprendimų (veiksmų) teisinių santykių dalyviai turi pagrįstą pagrindą tikėtis, kad jų atlikti veiksmai (priimti sprendimai) yra vykdytini ir gali sukelti (sukėlė) teisines pasekmes. Tokio pobūdžio sprendimų peržiūrėjimas yra galimas tik tam tikrais įstatymuose numatytais atvejais, taikant pasibaigusio mokestinio ginčo proceso atnaujinimo institutą. Komisijos vertinimu, ABTĮ 14 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų privalomumo principas nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus Nutarties turinį darytina išvada, jog nei mokesčių administratorius, nei Komisija neturi teisinio pagrindo atlikti kitokį įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime nustatytų aplinkybių vertinimą, negu nustatyta Nutartyje. LVAT Nutartyje pirminio mokestinio patikrinimo metu atliktus mokesčių bazės (tiek pelno mokesčio, tiek PVM) nustatymo veiksmus, panaudotą informaciją pripažino pagrįstais, taip pat pasisakė dėl to, kodėl ginčo atveju mokesčių administratorius neturėjo pagrindo taikyti kito mokesčių apskaičiavimo (analogijos) metodo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija neturi teisinio pagrindo nagrinėti Bendrovės skunde ir posėdžio metu nurodytus motyvus, susijusius su MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymu, mokesčių bazės nustatymu ir surinktos informacijos panaudojimu, nes įsiteisėjusioje teismo nutartyje šie mokesčių administratoriaus atlikti veiksmai pripažinti atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Pagal ABTĮ įsiteisėję teismo sprendimai gali būti peržiūrimi tik ABTĮ nustatyta tvarka, todėl Komisijos nuomone, Bendrovė laikydamasi pozicijos, kad yra pagrindai peržiūrėti ir nagrinėti iš naujo Nutartimi pasibaigusią bylą, turi teisę pasinaudoti jai ABTĮ sutelkta teise kreiptis į LVAT, prašydama atnaujinti procesą.

11.4. Bendrovė laikosi pozicijos, jog mokesčių administratorius neįvykdė Nutarties nuostatų, pakartotinio patikrinimo metu naujų aplinkybių nenustatinėjo. Įvertinus Nutarties nuostatas matyti, jog LVAT pripažino bei konstatavo, jog mokesčių administratorius tinkamai nustatė faktines su Bendrovės apmokestinimu susijusias aplinkybes, tinkamai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas, surinko ir panaudojo tinkamus informacijos šaltinius, todėl pakartotinį Bendrovės skundo nagrinėjimo būtinumą LVAT siejo ne su naujų faktinių aplinkybių nustatymu, kitokiu teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, o išimtinai su aritmetiniu PVM apskaičiavimu, siekiant, jog mokesčių administratoriaus atliktas PVM apskaičiavimas atitiktų ESTT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo byloje Tulica ir Plavosin (C-249/12 ir C-250/12) nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su Bendrovės motyvais dėl netinkamai atliktų mokesčių administratoriaus veiksmų.

11.5. Dėl PVM aritmetinio apskaičiavimo pažymėtina, jog jis detaliai aptartas Vilniaus AVMI patikrinimo akte, sprendime, taip pat VMI sprendime. Bendrovės atstovai posėdžio Komisijoje metu nurodė, jog sutinka su PVM apskaičiavimo metodika, jų teigimu, ji atitinka ESTT sprendimo nuostatas, todėl Komisija, sutikdama su mokesčių administratoriaus skaičiavimais, dėl jų detaliau nepasisako.