- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-1831-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teisme pareikštu ieškiniu prašė: 1) nepilnamečio šalių sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaiko motina J. J., gim. (duomenys neskelbtini); 2) nepilnametės šalių dukros V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaiko motina J. J.; 3) priteisti iš atsakovo M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. G. mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2024-06-07, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo M. G. išlaikymą nepilnametei dukrai V. G. mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024 m. birželio 7 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš atsakovo M. G. nepilnamečiam sūnui K. G. 8400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2 metus, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 7 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos; 6) priteisti iš atsakovo M. G. nepilnametei dukrai V. G. 8400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2 metus, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 7 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos; 7) nustatyti, kad išlaikymas vaikams K. G. ir V. G. turi būti mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės J. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ją paskiriant vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8) priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas 6,37 Eur bylinėjimosi išlaidas už išrašą iš VĮ Registrų centro; 9) priteisti iš atsakovo valstybei išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Ieškinyje nurodė, jog su atsakovu susipažino 2019 metais, pradėjo bendrauti, 2020 metais pradėjo gyventi kartu jai priklausančiame bute. Santuokos nebuvo įregistravę. Gimus dvynukams, atsakovui vienerius metus buvo suteiktos tėvystės atostogos. Į jo sąskaitą valstybės buvo mokamos vaiko priežiūros išmokos. Vaikams valstybės mokamus pinigus jis leisdavo ne vaikams, o savo reikalams. Per metus, t. y. iki, kol vaikams suėjo vieneri metukai, atsakovas nedirbo, o iš vaikams mokamų išmokų nupirko tik lovytę, 2 sūpynes ir keletą pakuočių sauskelnių, daugiau vaikų išlaikymui pinigų neskyrė, pinigus skirdavo alkoholiui. Faktiškai nuo pat vaikų gimimo iki dabar dvynukus išlaiko ji viena. Gera valia atsakovas vaikams neteikia jokio išlaikymo, o dukros apskritai nepripažįsta. Kai vaikams suėjo vieneri metai, ji atsakovą „išmetė“ iš savo namų, nes jis nesaikingai vartojo alkoholį, prieš ją smurtavo, buvo visiškai abejingas savo vaikams ir šeimai. Jų dukra yra neįgali nuo gimimo, jai nustatyta sunki liga - (duomenys neskelbtini), ji nesėdi, nevaikšto, nekalba, yra gulinti, savarankiškai negali valgyti, jai nustatyta įgimta širdies yda ir 2022 m. gegužės 25 d. Santaros klinikose jai atlikta sudėtinga širdies operacija. Mergaitei keletą kartų per metus reikalingos kardiologo konsultacijos Vilniuje, taikomas ir sanatorinis gydymas. Dėl dukters sunkios sveikatos būklės ieškovė dirbti negali. Nurodo, jog jos ir atsakovo tarpusavio santykiai nutrūko 2021 m. rugsėjo mėnesį po to, kai neblaivus atsakovas ją sumušė. Po kelių mėnesių jis vėl ją užpuolė prie jos buto durų (kartu tuo metu jau nebegyveno). Atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis buvo nuteistas. 2023 m. lapkričio 25 d. prie jos buto durų atsakovas, būdamas girtas, vėl ją užpuolė, sulaužė 3 šonkaulius. Tuo metu jų maži vaikai buvo namuose ir labai išsigando dėl tokio tėvo elgesio. Jo elgesys neprognozuojamas, jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichika nestabili, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Nuo 2022 metų balandžio mėnesio jų bendras gyvenimas nutrūko. Nuo pat vaikų gimimo atsakovas vaikams gera valia išlaikymo ne tik neteikė visiškai, bet ir savinosi vaikams mokamas sumas. Dukra dažnai serga kvėpavimo takų infekcijomis. Jos imuninė sistema labai silpna. Valstybė jai finansiškai padeda auginti dukrą, turinčią rimtą negalią, bet jai ir sūnui mokamų sumų neužtenka pragyventi. Jos pajamas sudaro dukrai valstybės mokamos neįgalumo išmokos, slaugos išmokos kompensacijos, išmokos vaikams. Iš viso per mėnesį iš valstybės gauna apie 900-1000 Eur. Išlaiko būstą, perka maistą, visus būtinus daiktus. Sūnui per mėnesį reikia skirti apie 600-700 Eur, o dukrai dar daugiau, nes ji yra neįgali. Reikalingi masažai, ortopediniai batukai, akis žvairuoja, reikia gydymo, ateityje gali būti reikalinga operacija. Dukra visiškai nekalba, labai reikia ir logopedo pagalbos. Masažo reikia nors 2-3 kartų per savaitę. Sūnui jau dabar irgi reikia gydymo, nes jis prastai kalba, pasako trumpus pavienius žodžius. Jam taip pat yra problemų su kojomis: vaikas sunkiai laiko pusiausvyrą, griūna. Jam taip pat reikia ortopedinių batų, ortopedo, logopedo, neurologo pagalba. Ieškinyje apytiksliai nurodo vieno vaiko poreikius vienam mėnesiui, nes tiksliai apskaičiuoti sūnaus išlaidas tiesiog neįmanoma. Vienam vaikui maistui reikia skirti apie 200-250 Eur. Dukra labai sunkiai priauga svorio, taigi jai reikalingas geresnis maitinimas - papildomai perka vaisių, daržovių - į mėnesį tam skiria apie 60 Eur. Sezoninėms drabužiams reikalinga: šiltu sezonu apie 70 Eur, šaltu sezonu apie 90 Eur; sezoninei avalynei - šiltu sezonu apie 15 Eur, šaltu sezonu apie 20 Eur. Taip pat vaikams reikalingos ugdymo priemonėms (kortelės, žaislai, knygutės, edukacijos) - apie 70 Eur. Reikalingos ir higienos priemonės (sauskelnės, drėgnos servetėlės, šampūnas, dantų pasta ir šepetėlis, skalbimo milteliai, tualetinis popierius) - apie 150 Eur. Dukra nevaikšto, būna su sauskelnėmis, per dieną jų reikia 6-8 vnt., per mėnesį apie 180-240 vnt., taigi vien tik sauskelnėms reikia per mėnesį skirti apie 63-84 Eur. Sūnui jos taip pat reikalingos. Transporto išlaidas sunku apskaičiuoti, važiuoja su dukra į Santaros klinikas (konsultacijoms), į sanatoriją (gydymui) du kartus per metus, pas gydytojus, tenka samdyti vairuotojus, todėl vidutiniškai transporto išlaidoms per mėnesį skiria apie 50 Eur. Apskaičiavo, jog vaiko dalis komunalinių mokesčių vasaros sezonu yra apie 40 Eur, žiemos sezonu apie 75 Eur. Reikalingi ir vaistai, vitaminai. Vaikų pramogoms lėšų neturi. Žino, kad ir Šiauliuose yra įvairių stiprinimo terapijų vaikams (hipoterapija), tačiau joms reikalingi 100 Eur per mėnesį. Būna ir nenumatytų išlaidų, kai vaikai serga ir pan. Iš viso minimaliai vienam vaikui per mėnesį reikia skirti apie 600-700 Eur. Užsienyje gyvena jos sesuo, kuri pagal savo galimybes padeda jai ir vaikams: perka vaikams rūbus, kartais padeda finansiškai. Atsakovas yra fiziškai sveikas jaunas vyras, neturi jokių sveikatos problemų, todėl turi dirbti ir uždirbti tiek, kad jo vaikams nieko netrūktų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už paskutinius ne 3 metus, o 2 metus, t. y. nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2024 m. birželio 7 d., kiekvienam vaikui po 8400 Eur (350 Eur x 24 mėn.). Paaiškino, jog atsakovas vaikų niekada neišlaikė. Jos ir atsakovo pinigai būdavo atskiri. Jos nuomone, atsakovas visada turėjo finansines galimybes vaikus išlaikyti. Nurodo, jog atsakovas nupirkdavo vaikams dovanų per Šv. Kalėdas, kartais atnešdavo greito paruošimo maisto (sumuštinius), buvo atnešęs vaikams daržovių, tačiau jos buvo sugedusios. Pinigų vaikų išlaikymui nėra davęs, o ji ir neprašydavo, nes neverta, tiesiog jų pinigai būdavo naudojami atskirai. Mano, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus mokėti prašomo dydžio išlaikymą vaikams, jis įkalinimo įstaigoje dirba. Atsakovas daugiau išlaikytinų asmenų neturi. Paaiškino, jog nuo 2019 m. pati save ir išlaikė finansiškai, dirbo bare. Prasidėjus pandemijai 2020 m. kovo mėn. trumpai iki gimdymo dirbo (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, jog gyveno iš turimų santaupų, kurias buvo sukaupusi ir gavusi po pirmųjų savo skyrybų, kadangi su pirmuoju vyru pasidalino turtą ir gavo piniginę kompensaciją. Jos mama labai padeda jai prižiūrėti vaikus, tačiau juos augina viena. Taip buvo visada, nes atsakovas visą laiką dirbo. Atsakovas po darbo taip pat dirbo ir nelegaliai. Jai žinoma, jis pirkdavo ir parduodavo traktorius, žoliapjoves, kurias laikydavo pas savo tėvus. Į atsakovo teiginį, jog prieš sulaikymą jis jai yra davęs 3000 Eur vaikų išlaikymui, nurodė, jog jokių pinigų iš atsakovo nėra gavusi. Nurodo, jog atsakovas psichologinį smurtą jos ir vaikų atžvilgiu naudoja net būdamas įkalinimo įstaigoje, nes nuolat skambina, savo klausimais ir komentarais apie ją, jos tariamą neblaivumą, tariamai pas ją besilankančius vyrus, gąsdina ir sūnų, jei jis atsiliepia į jo skambučius. Atsiliepti į skambučius ji nenori, to nebeleidžia ir sūnui, nes po to sūnus nervinasi, verkia.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės pateiktais melagingais paaiškinimais. Nurodė, jog gyvena su ieškove nuo 2018 m. jos nuosavame bute. 2020 m. sužinoję, kad ieškovė nėščia, apsidžiaugė abu. Visada rūpinosi ja ir jos vežiojimu, gimstančių vaikų labai laukė, nuvyko juos pasiimti iš Kauno. Paaiškino, jog visada dirbo, pirkdavo maistą, rūbus, sauskelnes vaikams, mišinukus. Prireikus vykti su vaikais į Vilnių rūpindavosi jos kelionės organizavimu, mokėdavo už pavežimą. Kai vaikams reikėdavo į sanatoriją Palangoje, savaitgaliais būdavo kartu. Prie būsto išlaikymo išlaidų prisidėdavo visada. Nurodė, jog gyveno su ieškove ir vaikais iki 2024 m. gruodžio 10 d., kai jo išsivežti į izoliatorių atvažiavo pareigūnai. Mano, jog ieškovė siekia pasipelnyti. Nurodė, jog su prašomomis piniginėmis sumomis nesutinka.
3. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyrius (toliau ir Inspekcija) pateikė išvadą, jog nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. liepos 14 d. šeimoje fiksuoti 22 galimi vaiko teisių pažeidimai. Du kartus abiem vaikams buvo nustatytas apsaugos poreikis ir taikyta laikinoji priežiūra. Atsakovui buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai vaikams smurtą matant bei girdint. Nuo rašytinės išvados pateikimo teismui dienos skyriuje buvo papildomai gauti du pranešimai apie vaikų teisių pažeidimus. Atlikus vaikų situacijos vertinimus, vaikų apsaugos poreikis nenustatytas, mažamečiai vaikai toliau gyvena su ieškove. Atvejo vadyba ieškovės ir atsakovo šeimai buvo inicijuota nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d., iš viso įvyko 13 atvejo vadybos posėdžių. Paskutinis posėdis vyko 2025 m. gegužės 13 d., kurio metu buvo nuspręsta atvejo vadybą užbaigti išnykus rizikos veiksniams ir ieškovei gebant tinkamai funkcionuoti savarankiškai. Po atvejo vadybos užbaigimo 2025 m. liepos 18 d. gautas pranešimas apie vaikų teisių pažeidimą, ir, atlikus vaiko situacijos vertinimą, vaikų apsaugos poreikis nenustatytas, nustatyta galimybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, todėl skyrius inicijavo atvejo vadybos proceso atnaujinimą bei socialinių paslaugų teikimą ieškovės šeimai. Ieškovei buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, vaikai buvo laikinai apgyvendinti su ieškovės mama. Apsaugos poreikis nenustatytas, vaikai grąžinti ieškovei. Ieškovė nurodė, jog tuomet vakarojo su drauge, jai sunku, norėjo atsipalaiduoti ir pavartojo alkoholio. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove skyrius neprieštaravo, teigė, kad ieškovė rūpinasi vaikais, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų teises ir geriausius interesus. Šiems vaikams reikalinga ypatinga priežiūra. V. G. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, atlikta sudėtinga širdies operacija, nustatytas raidos sutrikimas, specialusis nuolatinės slaugos poreikis. K. G. nustatytas raidos sutrikimas. Vaikais ieškovė rūpinasi viena, padedant artimiesiems. Atsakovas kitų išlaikytinų vaikų neturi. Vaikams dėl jų poreikių reikalinga nuolatinė priežiūra, vertina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo dalis kiekvienam vaikui po 350 Eur iš atsakovo atitinka vaikų teises ir geriausius vaikų interesus, o ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo palieka spręsti teismui. Taip pat nurodė, jog iš viso ieškovės atveju fiksuoti du kartai, kai jai buvo nustatytas neblaivumas. Skyrius nenustatė, kad vaikams būtų netinkamos sąlygos, kad ieškovė negebėtų vaikais rūpintis. Dabar ieškovės šeimai teikiamos socialinės paslaugos ir stebima, kaip jai sekasi įgyvendinti atvejo vadybos plane numatytus įsipareigojimus. Apsaugos poreikis vaikams šiai dienai nenustatytas. Ieškovė bendradarbiauja, vaikų nepriežiūros atvejų nenustatyta, nėra požymių, kad ieškovė piktnaudžiautų alkoholiu. Socialinė darbuotoja lankosi šeimoje. Problemos šeimoje buvo dėl atsakovo smurto proveržių, buvo pradėta ikiteisminių tyrimų, problemos buvo iš atsakovo pusės. Ieškovė socialinių darbuotojų yra charakterizuojama teigiamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė nepilnamečių vaikų K. G. ir V. G. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. J.; priteisti iš atsakovo M. G. nepilnamečiams vaikams K. G. ir V. G. išlaikymą kiekvienam vaikui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2024 m. birželio 10 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos atsakovas privalo pervesti į ieškovės J. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo M. G. nepilnamečiam vaikui K. G. 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 10 d.; priteisti iš atsakovo M. G. nepilnamečiam vaikui V. G. 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 10 d.; nustatyti uzufrukto teisę ieškovei J. J. tvarkyti nepilnamečių vaikų K. G. ir V. G. gaunamas išlaikymo lėšas. Teismas nutarė priteisti ieškovei J. J. iš atsakovo M. G. 6,37 Eur (šešis eurus 37 centus) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo M. G. valstybei 533 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo M. G. valstybei 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą; kitą ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nutarė vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
4.2. Teismas vadovavosi nuostata, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nepriteisti išlaikymo ar jį mažinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į sunkią turtinę padėtį pateko dėl savo nusikalstamo elgesio, dėl kurio yra įkalinimo įstaigoje, todėl ta aplinkybė, kad jis šiuo metu negali mokėti vaikams išlaikymo, nes atlieka bausmę, neturi įtakos jo pareigai išlaikyti vaikus ir / ar mažinti išlaikymo sumą. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų poreikius dėl jų sveikatos būklės, į tą aplinkybę, jog vaikams lėšos skiriamos tik valstybės, nes ieškovė nedirba dėl vaiko slaugos, o atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, ieškinio dalį dėl išlaikymo tenkino ir iš atsakovo vaikams priteisė po 350 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį.
4.3. Įvertinęs įrodymų visumą, nustatęs, kad tam tikra suma atsakovas, dirbdamas ir gaudamas pakankamas pajamas, epizodiškai pirkdamas maistą, sauskelnes, drabužius nuo 2022 m. birželio 7 d. prisidėjo prie vaikų išlaikymo, teismas sprendė, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis turi būti sumažintas, dėl to iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 10 d. (kreipimosi į teismą dienos) kiekvienam vaikui po 5 200 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
5. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas po 350 Eur kiekvienam vaikui ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatytas mažesnis, atsakovo galimybes atitinkantis 200-250 Eur išlaikymo dydis; atlikti dalinį įrodymų tyrimą – ištirti aplinkybes, susijusias su ieškovės elgesiu dėl girtavimo epizodų bei ištirti aplinkybes, ar ieškovė tikrai visiškai neturi galimybės bent iš dalies dirbti, ar pasinaudoti socialinėmis paslaugomis, kurios galėtų kisti, gauti papildomų pajamų, ar sumažintų patiriamas išlaidas, t. y. ištirti aplinkybes ir įrodymus apie tai, ar ieškovė galėjo imtis ir (ar) ėmėsi priemonių savo padėčiai pagerinti; kitą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apelianto nuomone, įstatymas pats savaime įpareigoja teismą, nustatantį išlaikymo dydį, vertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir objektyvias abiejų tėvų galimybes. Pirmosios instancijos teismas šį principą ignoravo, nes atsakovo galimybes įvertino vien formaliai nurodydamas, kad anksčiau atsakovas gaudavo pakankamas pajamas, todėl dabar negali remtis tuo, jog yra įkalinimo įstaigoje ir uždirba daug mažiau. Toks sprendimas nėra teisiškai pagrįstas, nes neatsižvelgta į dabartinę situaciją, o ji yra esminė.
5.2. Apelianto teigimu, šiuo metu atsakovas, esantis įkalinimo įstaigoje, uždirba labai mažai, t. y. gauna minimalias pajamas.
5.3. Apelianto teigimu, teismo motyvacija neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimo motyvuoti sprendimą, nes nėra atsakymo į klausima, kodėl būtent 350 Eur suma yra proporcinga suma.
5.4. Apeliantas ypač kritikuoja teismo motyvą, kad atsakovo sunki padėtis kilo dėl nusikalstamos veikos, todėl negali būti laikoma pagrindu mažinti išlaikymą.
5.5. Sprendime nesvarstyta, ar ieškovė galėjo imtis priemonių savo padėčiai pagerinti.
5.6. Apeliantas tikina, kad teismas nevertino, ar ieškovė aplamai neprarasdavo savo darboviečių dėl girtavimo epizodų, o ne dėl neįgalaus vaiko priežiūros.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
9. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Argumentų dėl to nenurodo.
9.1. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
9.2. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
9.3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sudarė apeliantui (atsakovui) visas galimybes pagrįsti savo poziciją, išsakyti visus savo argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kitų, su išlaikymo priteisimu susijusių klausimų. Taigi, siekis tas pačias aplinkybes išdėstyti, duodant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, nepripažintinas išimtine aplinkybe, suponuojančia būtinybę skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme.
9.4. Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl atsakovo prašymą atlikti dalinį įrodymų tyrimą
10. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą dėl ieškovės galimybės dirbti, kt.
10.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalinis įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme gali būti atliekamas baudžiamojo proceso kodekso (XXXI skyrius) nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekse apelianto minimo instituto nėra nustatyta. Dėl to apelianto prašymas netenkinamas.
10.2. Apeliacinės instancijos teismas dėl įrodymų tyrimo pažymi, tai, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka. Įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę (CPK 183 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė bylos duomenis, pateikė savo išvadas.
10.3. Akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas peržiūri bei vertina faktines bylos aplinkybes, be to, vertina šalių pateiktus įrodymus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, daro išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
10.4. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins pirmosios instancijos teismo atliktas išvadas dėl ieškovės galimybių dalyvauti darbo rinkoje, atitinkamai pateiks savo išvadas.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
1.1. Ieškovė J. J. ir atsakovas M. G. yra K. G. ir V. G., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvai.
1.2. Nepilnamečiam vaikui V. G. nustatytas sunkus neįgalumas, nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl vaikui diagnozuotų sveikatos sutrikimų: (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 25 d. dėl nustatytos įgimtos širdies ydos V. G. atlikta sudėtinga širdies operacija. Dėl V. G. diagnozuotų sveikatos sutrikimų jai reikalingos nuolatinės kardiologų konsultacijos Santaros klinikose, jos imuninė sistema labai silpna, ji nevaikšto, nekalba, būtina logopedo pagalba ir masažai, vaikui taikomas ir sanatorinis gydymas.
1.3. Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos 2024 m. rugsėjo 9 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo nurodyta, jog K. G. nustatyta negalia dėl vidutinio judesio ir padėties bei lėtinių neurologinių sutrikimų. Kalbos sutrikimas (žymus kalbos neišsivystymas). Mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (pažinimo). Dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Rekomenduota ugdyti pagal bendrąsias programas, teikti specialiojo pedagogo, judesio korekcijos specialisto ir logopedo pagalbą 3 metus. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės atsakymo į siuntimą nustatyta, jog K. G. 2024 m. sausio 19 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini).
1.4. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nedirba. Ieškovė nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. dirbo privačiose įmonėse. Užimtumo tarnyboje ieškovė neregistruota. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2025 m. liepos 9 d. pažymos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 900-1000 Eur: ji gauna valstybės mokamas išmokas vaikams, 2025 m. birželio mėn.- 389,2 Eur, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją 395,20 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – patalpa / butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Ji išlaiko savo kitą sūnų, mokėdama jam kas mėnesį po 200 Eur.
1.5. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, jog ten dirba. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovas yra teistas 8 kartus, iš jų 5 kartus teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį, 1 kartą pagal BK 138 straipsnį ir 1 kartą pagal BK 284 straipsnį. Trys paskutiniai nuosprendžiai (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiais) atsakovas teistas pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl smurto prieš ieškovę. Duomenys patvirtina, jog nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo pajamas (LITEKO duomenys CPK 179 straipsnio 3 dalis). VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies )teisėtumo
2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgdamas į vaikų poreikius dėl jų sveikatos būklės, į tą aplinkybę, jog vaikams lėšos skiriamos tik valstybės, nes ieškovė nedirba dėl vaiko slaugos, o atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, dėl ko nukenčia nepilnamečių vaikų interesai, be kitko, ieškinio dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis tenkino ir iš atsakovo vaikams priteisė išlaikymą po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.
3. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo pajamos šiuo metu yra menkos ir realiai neleidžia skirti po 350 Eur / mėn. kiekvienam vaikui. Apelianto nuomone, sprendime nėra jokių skaičiavimų, kokios yra jo dabartinės pajamos, kiek jų lieka atskaičiavus privalomas išlaidas, kokią dalį jų objektyviai atsakovas gali skirti vaikams. Apeliantas tikina, kad teismas tiesiog pasisakė, kad atsakovo sunki padėtis yra jo paties nusikalstamo elgesio pasekmė ir todėl negali būti laikoma pagrindu mažinti išlaikymą. Tačiau, apelianto nuomone, toks požiūris prieštarauja ne tik Civilinio kodekso (toliau ir CK), bet ir kasacinio teismo praktikai, kurioje nuolat pabrėžiama, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Apeliantas mano, kad teismas privalėjo vertinti, kiek realiai atsakovas gali mokėti, ir nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris, viena vertus, užtikrintų vaiko poreikius, bet kita vertus, nebūni faktiškai neįvykdomas, bent jau iki bausmės atlikimo. Vietoje to buvo pasirinktas mechaninis sprendimas priteisti po 350 Eur, be jokių įrodymų ar skaičiavimų. Jo nuomone, ieškovė galėtų dalyvauti darbo rinkoje.
4. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo. Kitos skundžiamo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo apeliantas neskundžia. Atitinkamai, dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas teiks išvadas tik dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto 350 Eur / mėn. išlaikymo (apeliacinio skundo ribos).
5. Apeliantas skunde itin daug dėmesio skiria ieškovės elgesiui, jos galimybėms įsidarbinti, alkoholio vartojimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Inspekcijos išvadoje nurodoma, jog nėra požymių, kad ieškovė piktnaudžiautų alkoholiu. Inspekcija nenustatė ir to, kad vaikams būtų netinkamos sąlygos, kad ieškovė negebėtų vaikais rūpintis. Ieškovė bendradarbiauja, vaikų nepriežiūros atvejų nenustatyta. Ieškovė socialinių darbuotojų yra charakterizuojama teigiamai. Taigi, nors buvo nustatyta, kad ieškovė yra vartojusi alkoholį, tačiau nebuvo nustatyta, kad ieškovė juo piktnaudžiauja ir dėl to stipriai nukenčia vaikų interesai (CPK 12, 178 straipsniai).
6. Svarstant klausimą dėl ieškovės galimybės dirbti, akcentuotina tai, kad ir šalių sūnui, be kitko, nustatytas (duomenys neskelbtini), nustatyta negalia dėl (duomenys neskelbtini). Šalių dukrai, be kitko, nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl vaikui diagnozuotų sveikatos sutrikimų, ji nevaikšto, nekalba. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl nustatytų vaikų sunkių ligų objektyviai negali šiuo metu dirbti ir palikti jų be priežiūros, kuri reikalinga nuolat. Aktualu ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Minėtas teisinis reguliavimas vėlgi leidžia spręsti, kad ieškovės galimybės susirasti darbą šiuo metu yra itin apsunkintos, ji negali palikti savo vaikų namuose, kaip minėta, visą dėmesį privalo skirti abiem vaikams. Faktinė aplinkybė, kad šeimą aplanko socialinė darbuotoja, minėtos išvados nekeičia.
7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pažymi, jog remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).
8. Akcentuotina, kad tėvų galimybės užtikrinti vaiko su negalia teises į visavertį gyvenimą – nepaisant negalios, visi vaikai turi lygias teises augti, vystytis, įgyti išsilavinimą, atitinkantį vaiko fizinius ir protinius gebėjimus, dirbti vaiko galimybes atitinkantį darbą, dalyvauti socialinėje ir kultūrinėje veikloje. Atsižvelgiant į tai, tėvams būtina užtikrinti vaikams geresnes sąlygas gyventi visavertį gyvenimą.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių nedirba, jokių pajamų negauna, tik vaikams iš valstybės biudžeto yra skiriamos socialinės išmokos. Teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad šalių vaikams reikalingos didesnės, negu įprastai to paties amžiaus vaikams piniginės išlaidos (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, teismas vertino ieškovės turtinę padėtį, detaliai įvertino šalių vaikų poreikius, apskaičiavo, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas kiekvienam vaikui po 350 Eur / mėn. išlaikymas, nurodė detalias priežastis, kodėl vaikų poreikiams būtinos didesnės išlaidos. Teismas nustatė, kad atsakovas iki įkalinimo gebėjo dirbti ir uždirbti, jo darbo užmokestis sudarė nuo 1 220 Eur iki 3 305 Eur.
10. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su apeliantu, kad atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, sunkiau uždirbti darbo pajamas. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vaikams išlaikymas yra reikalingas šiuo metu, dabar, jo negalima atidėti į ateitį.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo negalėjimas gauti pakankamų pajamų dėl jo buvimo laisvės atėmimo vietoje, negali būti teisėtu pagrindu perkelti ieškovei didesnę vaikų išlaikymo naštą.
13. Apeliantas, skunde prašydamas sumažinti vaikams teiktino išlaikymo dydį, iš esmės remiasi tik ta aplinkybe, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę sumažėjo jo galimybė užsidirbti. Tačiau tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį. Atsakovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo vertinimu, kad pačiam atsakovui nurodžius, jog jis įkalinimo įstaigoje iš darbo veiklos gauna pajamas, spręstina, kad atsakovas turi galimybę dirbti ir teikti išlaikymą savo vaikams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, būtų nedarbingas, priešingai – bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir yra pajėgus vaikams teikti išlaikymą.
15. Svarbu ir tai, jog apeliantas yra pats atsakingas už savo poelgius. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi tiek pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti vaikams ieškovės detalizuoto bei teismo apskaičiuoto dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent jų vystymosi poreikius.
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Šalių vaikams augant su ieškove, būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros bei rūpinimosi našta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę apeliantui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti, sprendime padarytos išvados yra motyvuotos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat, netinkamai taikant CK 3.192 straipsnio nuostatas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
18. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (jo dalį) nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
21. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo M. G. prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinti.
atsakovo M. G. prašymo dėl dalinio tyrimo atlikimo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo palikti nepakeistą.
Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.