- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-111-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sinėja“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Festina“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinėja“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6239-429/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinėja“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Festina“ dėl prievolės atsiskaityti už paslaugas tinkamo įvykdymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 12 623,26 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 163,71 Lt sutartinių delspinigių, 936,89 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kad būtų nustatyta, kada atsakovės UAB „Festina“ 2013-03-13 pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo surašytas ir įteiktas ieškovei UAB „Sinėja“. Ieškovė nurodė, kad pagal šalių 2011-01-03, 2011-07-08, 2012-11-08 pasirašytas transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros sutartis Nr. 20101122-01, 20110708 ir Nr.20121108-E-2, ieškovė įsipareigojo pateikti transporto priemones, o atsakovė įsipareigojo šias transporto priemones aprūpinti darbu, kuris įvertinamas 2,48 Lt, plius PVM už nuvažiuotą kilometrų skaičių. Sutarties šalys buvo sutariusios, kad apmokėjimas bus vykdomas per vieną mėnesį nuo sąskaitos už pervežimą išrašymo. Ieškovė eilę metų tinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, sąskaitų apmokėjimai buvo savalaikiai, tačiau 2013-02-12 ieškovei nesutikus dirbti mažesniais tarifais ir prailginti atsiskaitymo terminus ir taip nukrypti nuo suderintos šalių valios, atsakovė, būdama beveik 28-is kartus didesnė įmonė, pradėjo finansinį šantažą t.y. dirbtinai prailginti sąskaitų apmokėjimo terminą ir taip sąlygoti ieškovei finansinius-ekonominius sunkumus. Tokiu būdu atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas, kylančias iš transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros sutarčių. Atsakovė nenori apmokėti sąskaitų, vengia atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o paskirtos atsakovės baudos yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes jos nebuvo numatytos sutartyse. Ieškinys buvo pareikštas 2013-02-25, o bauda skirta 2013-03-13 jau bylai pasiekus teismą, nors daryti įskaitymus, kai byla teisme, draudžiama. Sutartu laiku atsakovė neapmokėjusi sąskaitų ieškovei padarė finansinių sunkumų tyčia, todėl ieškovė patyrė 936,89 Lt žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, ji nėra skolinga ieškovei. Visos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos laikantis sutartyse numatyto 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo termino, kuris skaičiuojamas nuo sąskaitos ir visų važtaraščių originalų bei kitų krovinį lydėjusių dokumentų gavimo dienos. Atsakovė 2013-03-13 pranešimu remdamasi CK 6.130 - 6.133 str. įskaitė iš ieškovei mokėtinų sumų baudą 25 100,49 Lt dėl netinkamo sutarties vykdymo, pagal sutarties 7.2 ir 7.3 punktus. Šis pranešimas ieškovei buvo įteiktas 2013-03-19. Ieškovė jau žinodamas apie atliktą įskaitymą 2013-04-02 šioje civilinėje byloje pateikė patikslintą ieškinį dėl sumų, kurios jau buvo įskaitytos neginčo tvarka, o tai jau, neskaitant, kad patikslintu ieškiniu pakeitė ne tik ieškinio pagrindą bet ir dalyką, yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė; paskyrė ieškovei UAB „Sinėja“ 2000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios dalį sumos – 1000 Lt priteisė atsakovei UAB „Festina“.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė nėra pažeidusi 30 dienų terminą pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėti ieškovei nuo jų gavimo dienos, atsakovės UAB „Festina“ 2013 m. kovo 13 d. pranešimą (1 t. b. l. 122) įteiktą ieškovei UAB „Sinėja“ dėl 25 100,49 Lt baudos už netinkamą 2011-07-08 sutarties Nr. 20110708 (7.2 ir 7.3 punktus) vykdymą įskaitymo pripažino tinkamu ir sprendė, kad atsakovė UAB „Festina“ nėra skolinga ieškovei UAB „Sinėja“.
Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę - apmokėti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Teismas konstatavęs, kad atsakovės veiksmai negalėjo sąlygoti ieškovės finansinių sunkumų - apyvartinių lėšų trūkumą, siekiant papildyti ieškovės apyvartines lėšas, ieškinio reikalavimą dėl 936,89 Lt nuostolių atlyginimo atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovė, žinodama, jog atsakovei PVM sąskaita faktūra Nr. 0002683 įteikta 2013-02-01, pagal ją atsakovei pareiga atsiskaityti buvo iki 2013-03-03, ieškinį pareiškė 2013-02-25. Atsakovė 2013-03-01 pavedimu, net ir nesulaukusi visų važtaraščių originalų bei kitų krovinį lydėjusių dokumentų, apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002683 13476,50 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovės elgesys žinant apie nepasibaigusį atsiskaityti 30 dienų terminą, nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį, be to, ieškovei žinant apie atliktą atsakovės įskaitymą, 2013 m. balandžio 2 d. ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį dėl sumų, kurios jau buvo įskaitytos neginčo tvarka, pripažintino ieškovę piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Už tai paskyrė 2000 Lt baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Sinėja“ apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 5-10) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįsigilino į bylos esmę, buvo šališkas bei teismo posėdyje netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, nes netyrė skolininko, kaip atsikirtimo pagrindo - skirtos baudos ir jos dydžio pagrįstumo ir teisėtumo, o taip pat tos baudos pagrindu - pateiktų pažymų apie atsiskaitymą su kreditoriumi, tuo preziumuojant skolininko nekaltumą ir perkeliant įrodinėjimo našta kreditoriui, to pasėkoje teismas ignoravo LAT suformuotą praktiką dėl įskaitymo taikymo, nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos dėl sutarties pakeitimo konkliudentiniais veiksmais, priešingai CPK nustatytiems proceso principams priėmė sprendimą neištyręs skolininko įrodymų.
2. Teismas nevykdė pareigos pagal ieškovės pateiktus įrodymus teisiškai kvalifikuoti faktiškai susiklosčiusius sutartinius santykius tarp proceso šalių, nors ieškovė prašė teismo, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, nustatyti suderintą šalių valią - atsiskaityti už suteiktas paslaugas per 30 d. laikotarpį nuo sąskaitos išrašymo dienos. Pagal sutartis Nr. 20101122-01, 20110708, 20121108-E-2 buvo numatytas vieno mėnesio atsiskaitymo laikotarpis nuo sąskaitos ir visų lydinčių dokumentų gavimo, tačiau susiformavusi sutarties vykdymo praktika neatitiko sutarties nuostatų, t. y faktiškai šalys pakeitė nurodytą nuostatą ir nuo pat sutarčių sudarymo. Ieškovė teismui pateikė UAB „Festina“ aktą dėl skolų suderinimo (b. l. 83-86 ), iš kurio matyti, kad tikroji šalių suderinta valia buvo atsiskaityti per vieną mėnesį nuo sąskaitos išrašymo datos ir tai, kad atsakovė per visą 2012 m. laikotarpį apmokėdavo ieškovės sąskaitas per 30 d. laikotarpį nuo sąskaitos išrašymo dienos, t. y ieškovė pagrįstai galėjo laikyti, kad atsakovė sutiko su pasiūlytu sutarties pakeitimu. Tokiu atveju šalių elgesys yra pakankamas pagrindas išvadai, kad šalys atsisakė sutarties sąlygos, reikalaujančios sutarties pakeitimus įforminti raštu.
3. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovė pagrįstai paskyrė ieškovei baudą už netinkamą sutarties vykdymą. Atsakovei vėluojant atsiskaityti, pagal sutarties Nr.20110708 7.2 punktą ieškovė 2013-02-22 pranešė atsakovės vadybininkui, kad nuo 2013-03-22 nutraukia šią vilkiko v/n (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Atsakovė 2013-02-26 pranešė, kad nuo šios dienos nutraukia nuomojamų puspriekabių sutartis, o kadangi ieškovės vilkikai be puspriekabių negali važiuoti - tuo parodė, kad atsakovė nėra suinteresuota sutartiniais santykiais ir baudos skyrimas yra apsimestinis ir nesąžiningas - siekiant išvengti prievolės apmokėti sąskaitas už gautas paslaugas. Sutarties Nr. 20110708 sisteminė ir lingvistinė analizė rodo, kad atsakovė neturėjo teisėto pagrindo skirti baudą pagal sutarties 7.2 ir 7.3 punktus, nes ieškovė apie sutarties nutraukimą pranešė sutartyje nustatytu terminu, o atsakovė norėdama skirti baudą, privalėjo per įstatymiškai numatytą terminą pranešti ieškovei apie numatomą sutarties nutraukimą ir tik nutraukus sutartį, pagrindus žalos dydį ir šios žalos priežastinį ryšį su neteisėtais veiksmais, paskirti baudą. Todėl atsakovės paskirta bauda, nenutraukus sutarties pagal sutarties sąlygas ir įstatymo reikalavimus yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jos dydis - neapibrėžtas, neaišku pagal ką paskaičiuotas.
4. Teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei bei konstatavo, kad atsakovė, pateikusi pažymą apie atsiskaitymus, yra neskolinga ieškovei, taip pažeidė CPK 178 str. nuostatą ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas ištyrė tik ieškovės dokumentus, pagrindžiančius atsakovės skolą pagal s/f Nr. 0002704, Nr. 0002711 sumoje 12 623,26 Lt ir delspinigių paskaičiavimą. Tuo tarpu atsakovė, kurios kaltė yra preziumuojama, teismui pateikė tik pažymą apie paskirtą ieškovei baudą ir tos baudos pagrindu padarytą įskaitymą. Atsakovės pateiktos pažymos teismas netyrė, nesiaiškino ar yra bankiniai pavedimai apmokant s/f Nr.0002704 likutį sumoje 4.422,56 Lt ir s/f Nr.0002711 likutį sumoje 8.200,70 Lt, netyrė pažymoje nurodytų baudų skirimo pagrindo ir jos dydžio paskaičiavimo mechanizmo, t.y. ar pagrįstai paskirta bauda ir kaip apibrėžtas jos dydis., tuo pažeidžiant CPK 12, 14 str. principus ir 250 str. l d. reikalavimus.
5. Teismas neatsižvelgė, kad CK 6.134 str. l d. l p. imperatyviai draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Pradinis ieškovės ieškinys buvo pateiktas teismui 2013 m. vasario 25 d., o įskaitymas buvo padarytas 2013-03-13, t. y jau esant iškeltai civilinei bylai ir ginčą nagrinėjant teisme. Todėl teismo sprendimas, dėl įskaitymo teisėtumo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į LAT suformuotą praktiką dėl įskaitymo instituto, netinkamai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į tai, jog nebuvo visų įskaitymui atlikti būtinų sąlygų.
6. Teismas formaliai ir šališkai nusprendė, kad atsakovės veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Atsakovė, siekdama išvengti prievolės, neteisėtai klastojo gautų sąskaitų Nr. 0002704, Nr. 0002711 gavimo datas ir pateikdamas jas teismui - kaip įrodymus, nors atsakovės programoje (b.1. 87) įvestos sąskaitų gavimo datos (2013-02-08, 2013-02-12). Atsakovė, siekdama suklaidinti teismą ir taip išvengti prievolės atsiskaityti už gautas paslaugas, atnaujinto bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2013-07-10 pakartotinai teismui teikė 2013-03-13 UAB „Festina" pranešimą apie baudą ir pašto pranešimą apie siuntos įteikimą, tačiau tarp pateiktų dokumentų papildomai įterpė suklastotą 2013-03-13 pranešimą apie sutarties nutraukimą. Ieškovė pareiškė apie suklastotus įrodymus ir pateikė suklastojimo įrodymus: atsakovės buhalterinės programos duomenis, kurie į bylą buvo įtraukti ankščiau ir skiriasi nuo pateiktų vėliau; 2013-03-13 pateikusi atsiliepimą į ieškinį, atsakovė atsiliepime ne vienu žodžiu nemini apie sutarties nutraukimą atsiliepime minimas tik 2013-03-13 pranešimas apie baudos skyrimą.
7. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė apeliantei 2000 Lt baudą, nes pirminio ieškinio dalykas buvo UAB „Sinėja“ s/f Nr.0002683, kuri buvo išrašyta ir pateikta atsakovui 2013-01-11. Dėl atsakovės vadybininko kaltės sąskaita buvo paskaičiuota tik 2013-01-28 ir atžymėta data 2013-02-01, tačiau ši sąskaita pagal bendradarbiavimo praktiką ir pagal pateikimo datą turėjo būti apmokėta 2013-02-11. Šiuo atveju nėra ieškovės neteisėtų veiksmų, nes sąskaitos apmokėjimo data yra vienas iš ginčo objektų ir ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą, kad būtų išspręstas ginčas. Teismas buvo šališkas, akivaizdžiai palaikė atsakovės pusę, bylos nagrinėjimo metu 2013-06-12 ir 2013-07-10 atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas savo iniciatyva teiravosi ar atsakovė norėtų skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šį teiginį įrodo posėdžio garso įrašai ir protokolas. Nors esant pateiktiems įrodymams, atsakovės neteisėtų veiksmų teismas neįžvelgė.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Festina“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 16-20) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikusi patikslintą ieškinį pakeitė ne tik ieškinio pagrindą, bet ir dalyką, todėl teismas turėjo atsisakyti jį priimti. Visose sutartyse yra numatytas 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminas, kuris skaičiuojamas nuo sąskaitos ir visų važtaraščių originalų bei kitų krovinį lydėjusių dokumentų gavimo dienos. Ieškovė teigdama, kad ji pateikė apmokėjimui sąskaitas jų išrašymo dieną kartu su visais važtaraščių originalais bei kitais krovinį lydėjusiais dokumentais privalėjo šią aplinkybę įrodyti. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas, kurį pateikė ieškovė, tik patvirtina, kad mokėjimo terminai nebuvo pasibaigę. Ieškovė šių nurodytų datų neginčijo, atsakymo ar paneigimo į šį elektroninį laišką nepateikė, o ir kitais rašytiniais įrodymais šių nurodytų datų nepaneigė. UAB „Sinėja“ niekada nepateikdavo sąskaitų jų išrašymo dieną ir šios aplinkybės ji pati neneigia. Visose sutartyse yra numatyta, jog UAB „Sinėja“ sąskaitą apmokėjimui už nuomą išrašo vieną kartą per mėnesį už einamąjį mėnesį ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 15-tos kito mėnesio dienos, tačiau ieškovė šios sutarčių sąlygos nesilaikė. Ieškovė byloje nereiškė jokio reikalavimo pripažinti baudos skyrimą neteisėtu, o tuo pačiu ir atliktą įskaitymą. Sutartis Nr. 20110708 buvo nutraukta nesilaikant sutarto 30 dienų termino. Ieškovė faktiškai atsisakė pateikti transporto priemones krovinio pervežimui jau nuo 2013 m. vasario 25 d., bei vežė kitus krovinius, kuriuos pasirinko savo nuožiūra, o ne UAB „Festina“ nurodytais maršrutais bei neturėdami tam UAB „Festina“ leidimo. Pažeidus sutarties Nr. 20110708 sąlygas, atsakovė turėjo teisę skirti baudą, lygią praėjusio mėnesio nuomos mokesčiui ir išskaityti iš mokėtino nuomos mokesčio. Ieškovė ne tik kad neginčijo baudos skyrimo, bet ir jos dydžio, t.y. apskaičiavimo, todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas netyrė jos dydžio yra visiškai nepagrįstas, o ir keliamas tik apeliaciniame skunde. Be to, įskaitymas buvo atliktas iš mokėtinų ieškovei sumų dėl kurių ginčo teisme nebuvo, todėl toks įskaitymas yra teisingas ir teisėtas CK 6.131 - 6.134 str. str. prasme, nes ieškovas savo pradiniame ieškinyje, pateiktame teismui 2013 m. vasario 25 d. prašė priteisti tik 13.476,50 Lt skolą pagal 2013-01-11 s/f Nr.0002683, o įskaitymas padarytas 2013 m. kovo 13 d. pranešimu buvo padarytas iš pagal kitas sąskaitas mokėtinų UAB „Sinėja“ sumų. Teismas teisėtai ir pagrįstai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė baudą, nes ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl reikalavimų, kurių patenkinimo terminas dar nebuvo suėjęs, patenkinimo bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimam teismo sprendimui įvykdyti, nors pats proceso metu pripažino, kad UAB „Festina“ yra didelė įmonė, prašoma priteisti suma jai nėra ženkli ir nebuvo jokių pagrindų teikti tokį prašymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė nesutikdama su byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir akcentuodama netinkamą įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymą teigia, kad dėl šio pažeidimo netinkamai taikytos priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančios teisės normos, todėl be teisėto pagrindo pripažinta, jog įvyko tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų.
Bylos duomenys patvirtina, kad Transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartyse, sudarytose 2011-01-03 Nr. 20101122-01 (sutarties 4. 5 p.), 2011-07-08 Nr. 20110708 (sutarties 4. 5 p.) bei 2012-11-08 Nr. 20121108-E-2 (sutarties 4. 6 p.) šalys nustatė 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą, kuris skaičiuojamas nuo sąskaitos ir visų važtaraščių originalų bei kitų krovinį lydėjusių dokumentų gavimo dienos.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pagal faktiškai susiklosčiusius šalių sutartinius santykius atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo, o ne nuo jos gavimo dienos. Minėtose sutartyse atitinkamai sutarčių 7. 1 p. arba 8. 1 p. šalys susitarė, kad visi sutarties pakeitimiai, papildymai ir priedai galioja tik tuo atveju, jei yra sudaryti raštu ir šalių tinkamai pasirašyti. Esant tokiai sutarties išlygai, sutartis negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6. 183 straipsnio 1 dalis). Apeliantei byloje nepateikus jokio rašytinio šalių susitarimo dėl minėtų sutarčių atitinkamai 4. 5 p. , 4. 6 p. sąlygų pakeitimo, neįrodžius, kad patikslintame ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras su kitais lydinčiais dokumentais pateikė atsakovui apmokėjimui anksčiau nei atsakovas nurodė procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose (1 t. b. l. 41, 51, 126-130), šių aplinkybių apeliantas taip pat neginčijo (1 t. b. l. 91), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas nepažeidė prievolės atsiskaityti per 30 d. nuo sąskaitos ir visų kitų krovinį lydėjusių dokumentų gavimo dienos (CPK 178 str.). Apeliantės skunde nurodytas 2013 01 25 aktas dėl skolų suderinimo (b. l. 83-86) yra atsakovės nepasirašytas, todėl nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šalys raštu susitarė dėl sutarties 7. 1 p. arba 8. 1 p. pakeitimo (t. y. atsiskaityti per vieną mėnesį nuo sąskaitos išrašymo datos).
Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, jog kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje būtent tokios teisinės pozicijos ir laikosi apeliantė apeliaciniame skunde pateikdama argumentus dėl to, kad nebuvo nustatytos sąlygos, būtinos teisėtai atliekant įskaitymą.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentais dėl atlikto baudos įskaitymo. Sutarties Nr. 20110708 7. 2 p. šalys susitarė, kad jeigu sutarties sąlygos nebuvo pažeistos, šalys bet kada turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tokį sutarties nutraukimą pranešdamos viena kitai prieš 30 dienų. Pažeidus šį sutarties punktą pažeidusi šalis kitai šaliai įsipareigoja sumokėti baudą lygią praėjusio mėnesio nuomos mokesčiui. Nuomotojas sutinka, kad ši bauda būtų išskaičiuota iš mokėtino nuomos mokesčio (1 t. b. l. 74). Iš byloje esančių ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų, matyti, kad ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovei paskirtos baudos ir jos dydžio nepagrįstumo (CPK 178 str.). Byloje esantys duomenys apie ieškovės teiktas paslaugas kitoms bendrovėms, 2013-02-25 el. susirašinėjimas tikėtinai pagrindžia atsakovės argumentus, kad ieškovė faktiškai nutraukė sutartį kai atsisakė pateikti transporto priemones krovinio pervežimui jau nuo 2013 m. vasario 25 d., vežė kitus krovinius savo nuožiūra, o ne UAB „Festina“ nurodytais maršrutais ir be jos leidimo, apeliantė šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 177 str.). Apeliantės teiginiai, kad ji 2013-02-22 pranešė atsakovės vadybininkui, kad vilkiko v/n EOV884 nuomos sutartį Nr.20110708 nutrauks nuo 2013-03-22 nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių, nes faktiškai ieškovė sutartį nutraukė nuo 2013-02-25, todėl vertinamos atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.).
Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl baudos ir jos dydžio nepagrįstumo atmestini. Apeliantės argumentai, kad CK 6.134 str. l d. l p. imperatyviai draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei išvados. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė 2013-04-02 patikslintu ieškiniu pareiškė naujus reikalavimus, kurių nebuvo pradiniame ieškinyje: dėl 2789,25 Lt skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.0002704, išrašytą 2013-02-08, ir dėl 9834,01 Lt skolos - pagal Nr. 0002711, išrašytą 2013-02-12, priteisimo. Nors apeliantė teigia, kad atsakovė, siekdama išvengti prievolės, neteisėtai klastojo gautų sąskaitų Nr. 0002704, Nr. 0002711 gavimo datas ir kaip įrodymą nurodo atsakovės programos duomenis (b.1. 87), tačiau iš šių duomenų matyti, kad atsakovės buhalterinėje 2013 02 27 data suformuotoje ataskaitoje yra įregistruotos sąskaitos Nr. 0002704, Nr. 0002711, nurodant ataskaitoje jų išrašymo datas (2013-02-08, 2013-02-12),o ne jų gavimo. Todėl apeliantės teiginiai dėl sąskaitų Nr. 0002704, Nr. 0002711 gavimo datų suklastojimo nepatvirtinti suklastojimo įrodymais (CPK 184 str.). Be to, pagal šias sąskaitas atsakovė 2013-03-13 pranešimu, kurio gavimo 2013-03-19 ieškovė neneigia, buvo atliktas įskaitymas (1 t. b. l. 122).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės argumentų, kad atsakovės atliktas įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant CK 6.131 straipsnyje nustatytą tvarką. Minėta, įskaitymui pakanka vienos šalies valios, t. y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai pakanka tam, kad atsirastų įskaitymo teisiniai padariniai – pasibaigtų šalis siejusi prievolė.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė UAB „Festina“ 2013 m. kovo 13 d. pranešime (1 t. b. l. 122), kuris 2013 m. kovo 19 d. įteiktas ieškovei, aiškiai ir suprantamai nurodė, kad atliko priskaičiuotos 25 100,49 Lt baudos įskaitymą pagal konkrečias neapmokėtas 3 PVM sąskaitas faktūras, iš viso dengiama suma 25 100,49 Lt, įgyvendino CK 6.131 straipsnio reikalavimus, t. y. pareiškė apie įskaitymą ieškovei. Nors atsakovė tiesiogiai nevartoja CK įtvirtintų sąvokų ir nenurodė teisės normų, reglamentuojančių tokius jos veiksmus, tačiau iš pranešimo turinio aiškiai matyti, kad ji siekė įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Nurodyto dokumento nelaikyti šalies pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvada dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovės veiksmai teikiant ieškinį bei patikslintą ieškinį su reikalavimais priteisti skolas pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimui terminai nebuvo pasibaigę/ar buvo atsiskaityta, pagrįstai teismo pripažinti ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apylinkės teismo paskirta 2000 Lt bauda savo dydžiu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, nėra aiškiai per didelė ir neprieštarauja CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.