Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. T-95-287/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
T-95-287/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47057-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Nuteistasis
Č. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-95-287/2019m.
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47057-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.3; 2.5.16; 2.5.19. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 1 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei,probacijos skyriaus atstovui V. D.,nuteistajam Č. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam Č. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – viena para, kas prilyginta dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, Č. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo VĮ „Regitra“ pateikimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, Č. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas, konfiskuojant lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Č. V. ir saugomą UAB „Automagija“ saugojimo aikštelėje, kuris baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė – bauda dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir Č. V. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda ir laisvės apribojimas 3 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Č. V. išaiškinta, kad baudos dalis – 38 MGL (1900 eurų) dydžio turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, kvitą apie baudos sumokėjimą pristatant teismo raštinei, o nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo.

Laisvės apribojimo bausmės Č. V. vykdymo pradžia – 2018 m. gruodžio 12 d., pabaiga – 2019 m. kovo 12 d.

Šalies argumentai

Probacijos tarnyba pateiktu teismui teikimu prašo nuteistajam Č. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, nes jis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Probacijos tarnybos atstovas V. D. teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti, kadangi Č. V. pažeidė probacijos sąlygas, nevykdo teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Č. V. 2018 m. gruodžio 21 d. buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, pasekmėmis. Č. V. šią naują nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, būdamas probacijos tarnybos priežiūroje. Vykdant laisvės apribojimo bausmės priežiūrą, vienas iš įpareigojimų Č. V. irgi buvo paskirtas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jis vartojo alkoholį ir probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su teikimu bausmę pakeisti arešto bausme, tačiau teismas davė dar vieną galimybę spręsti šią problemą, nes Č. V. teismui pažadėjo nebegerti, tačiau vėlgi niekas nepasikeitė, nesprendžia problemos dėl alkoholio. Šios priežiūros metu nustatyti trys pažeidimai dėl alkoholio vartojimo. Tik sausio 7 dieną buvo pokalbis, parašė pasiaiškinimą dėl alkoholio vartojimo, o sausio 9 dieną vėl nustatytas girtumas. Č. V. pokalbių metu žadėdavo nebevartoti alkoholio, spręsti tą problemą, tačiau pasižadėjimai likdavo tik kalbomis.

Nuteistasis Č. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta dėl ko pateiktas teikimas. Nenori, kad bausmė būtų pakeista į arešto bausmę. Šeimoje yra problemų. Žmona serga depresija. Oficialaus darbo jis nedirba, namuose turi dirbtuves ir dirba staliumi. Turi neįgalumą dėl Černobylio“. Buvo teistas už smurtą prieš žmoną, nes žmonai liepė nusiraminti, o ji padarė, kad buvo smurtas. Probacijos sąlygos ir pasekmės jam buvo išaiškintos. Alkoholį vartoja tada, kai žmona sunervuoja. Pripažįsta, kad yra kaltas. Tokių problemų nebuvo, kol žmonai nepaaštrėjo depresija. Pažada, kad daugiau tikrai negers. Pas gydytoją psichiatrą nesilanko, vaistų nevartoja, vaistus vartoja nuo skausmo, kraujo spaudimo. Gulėjo ligoninėje 2018 metų rudenį. Iki bausmės atlikimo pabaigos pažada pažeidimų nebepadaryti. Nuo 2017 m. yra įskaitoje dėl alkoholio, tačiau nežino kodėl. Alkoholio vartojimas, išgėrimai yra tik dėl problemų šeimoje ir prisipažįsta, kad yra kaltas. Kodėl nustatyti tokie dideli girtumai, nežino, gal dėl to, kad iš vakaro buvo gėręs. Pažada vasario mėnesį sumokėti baudą, kai parduos turimą žemę, nes jau turi pirkėją. Nuo 2019 m. sausio 9 d. alkoholio nevartoja, žinojo, kad jau yra teikimas, nebegeria ir gali negerti. Vairuotojo pažymėjimą nuvežė į „Regitra“, tačiau jo nepriėmė.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pritaria teikimui ir teismui siūlo jį patenkinti ir pakeisti Č. V. laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę. Nurodė, kad iš teikimo matoma, jog nuteistojo elgesį probacija kontroliuoja nuo 2018 m. gruodžio 12 d., bet prieš tai Č. V. buvo nuteistas dėl smurtinio nusikaltimo, kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir po to nusikalto dar kartą, baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės yra subendrintos. Šio baudžiamojo įsakymo vykdymą probacija ir kontroliuoja nuo gruodžio 12 dienos. Per tokį trumpą laikotarpį yra nustatyti net trys alkoholio vartojimo atvejai. Iš paties Č. V. šiandien pateikto paaiškinimo teisme bei iš pateiktos teikimo medžiagos galima daryti išvadą, kad alkoholio vartojimas šiam asmeniui yra problema, nes nusikaltimai padaryti esant neblaiviam, kai faktiškai asmuo turėjo nevartoti alkoholio, tačiau vairavo neblaivus, nusikalto pakartotinai. Ta problema matomai egzistuoja jau senokai ir jokių duomenų nėra, kad Č. V. darytų kažkokias tai išvadas, kad imtųsi kažkokių priemonių šią problemą išspręsti. Per tokį trumpą probacijos laikotarpį Č. V. nustatyti trys girtumo atvejai, visus kartus didelis girtumas, virš dviejų promilių. Pats Č. V. dėl jam nustatyto didelio girtumo bandė paaiškinti, kad gal dar ir iš vakaro buvo gėręs, todėl galima teigti, kad gal ne visi girtumo atvejai yra nustatyti bei užfiksuoti ir matomai alkoholio vartojimas yra didžiulė problema. Po vieno alkoholio vartojimo viešoje vietoje yra nubaustas administracine tvarka. Kontroliuojant ankstesnę bausmę, buvo kreiptasi į teismą su teikimu dėl alkoholio vartojimo, tačiau teismas suteikė šansą įrodyti, kad žmogus gali pasitaisyti, kad gali nevartoti alkoholio ir tinkamai vykdyti paskirtą įpareigojimą, tačiau asmuo nesugebėjo tinkamai įvertinti tos rizikos, kuri gresia, jeigu jis ir toliau vartos alkoholį. Atsižvelgiant į tai, kad Č. V., žinodamas apie pasekmes, jau susidūręs ir teisme dėl teikimo svarstymo, visgi ir toliau nevykdo įpareigojimo. Tokį jo alkoholio vartojimą galima laikyti piktybišku vengimu vykdyti įpareigojimą. Nėra duomenų, kad būtų bandoma gydytis ar imtis kažkokių kitų priemonių, kurios padėtų išvengti alkoholio vartojimo. Patikėti vien Č. V. pažadais nėra pagrindo, todėl siūlo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkinamas.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsnio nustatytas taisykles (BK 48 str. 10 d.).

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Iš teikime nurodytų faktinių aplinkybių ir nuteistojo asmens byloje Nr. 3105/2018/48/68 esančių dokumentų, o taip pat teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovo paaiškinimų, nustatyta, kad nuteistasis Č. V. nevykdo jam teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš teikime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nuo laisvės bausmės vykdymo pradžios – 2018 m. gruodžio 12 d., net tris kartus nustatyta, kad nuteistasis Č. V. girtavo. 2018 m. gruodžio 29 d., 14.24 val., Č. V. būdamas neblaivus, namuose, Rozalimo g. 13, Medikonių k., Pakruojo r., kėlė triukšmą, jam nustatytas 2,79 promilės girtumas. 2018 m. gruodžio 30 d., apie 14.01 val., Č. V. pasirodė girtas viešoje vietoje (nustatytas 3,04 promilės girtumas), dėl ko nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 2 dalį. 2019 m. sausio 9 d., apie 11.30 val., Č. V. buvo Ąžuolo g. 15, Vismantų k., Pakruojo r. ir jam nustatytas 2,03 promilės girtumas. Visa tai įrodo, kad Č. V. nevykdo jam teismo paskirto įpareigojimo.

Pažymėtina tai, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje. Nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Aplinkybės, susijusios su nuteistojo amžiumi, šeimynine padėtimi neleidžia daryti išvados, jog teismo parodytas pasitikėjimas nebus ignoruotas (Kauno apygardos teismo nutartys priimtos baudžiamosiose bylose: Nr. 1S-1034-348/2012, Nr. 1S-532-317/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1014-107/2013; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-121-316/2018 ir kt.).

Šiuo atveju, iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis Č. V. teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam buvo paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą bausmės atlikimo laikotarpį. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Probacijos tarnyba, po minėto baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, nes nuteistasis nevykdė laisvės apribojimo bausmės, tačiau teismas teikimą atmetė ir suteikė nuteistajam galimybę pradėti tinkamai vykdyti laisvės apribojimo bausmę, tačiau nuteistasis per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį padarė dar vieną nusikaltimą (BK 281 str. 7 d.).

Iš viso to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nuteistasis Č. V. piktnaudžiauja jam suteiktu pasitikėjimu, po 2018 m. lapkričio 12 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, per mažiau nei mėnesį, tris kartus pažeidė jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, t. y. tris kartus jam nustatytas didelis girtumas. Nuteistasis dėl savo poelgių išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia, jokių pateisinamų priežasčių nenurodė, tik teismo posėdžio metu teigė, jog alkoholį vartojo dėl šeimyninių aplinkybių – nesutarimų su žmona, kad dėl savo veiksmų gailisi, pažada pasikeisti bei nuo 2019 m. sausio 9 d. alkoholio nebevartoja, tačiau tuo laikotarpiu jis nebuvo tikrintas. Nuo 2017 m. Č. V. yra įrašytas į priklausomybių įskaitą, tačiau pats nurodė, kad nuo priklausomybės nesigydo.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas ir Č. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė keistina į 45 parų arešto bausmę (BK 48 str. 10 d., 65 str. 1 d. 2 p., 2 p. p.),

Arešto bausmė paskirtina atlikti areštinėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 – 42 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 49 ir 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą tenkinti.

Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo Č. V. sulaikymo dienos, nutarčiai įsiteisėjus.

Nutarties vykdymą pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.

Teisėja Rima Razumienė