- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- 2-664-861/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03651-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- K. M., N. M.
- Atsakovas
- N. D.
- Advokatai
- Valdemaras Stančikas, Monika Šereikienė
dalyvaujant ieškovams K. M., N. M., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. M. ir N. M. ieškinį atsakovei N. D. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis, notarė D. B., V. F. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai pateiktu ieškiniu prašo pripažinti tarp ieškovų ir atsakovės sudarytą 2018-02-06 paskolos sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 20 000,00 Eur sumos grąžinimo įvykdytais; sumažinti tarp ieškovų ir atsakovės sudarytos (duomenys neskelbtini)paskolos sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 punkte nustatytą delspinigių normą nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc.; taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą atsakovės reikalavimui išieškoti iš ieškovų delspinigius pagal 2019-03-06 Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)tarp ieškovų bei atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovai, kaip paskolos gavėjai, pasiskolino iš atsakovės 20 000,00 Eur, kuriuos atsakovė, kaip paskolos davėja, perdavė ieškovams iki paskolos sutarties pasirašymo dienos. Paskolą ieškovai gavo 1 metų terminui, grąžinti turėjo iki 2019-02-06. Kaip prievolės įvykdymo, t. y. paskolos grąžinimo, užtikrinimą šalys taip pat sudarė kitus tris sandorius: tarp ieškovų bei atsakovės buvo sudaryta 2018-02-06 sutartinė hipoteka bei du vekseliai po 2 750,00 Eur. Ieškovai savo įsipareigojimus atsakovei pagal paskolos sutarties 6 punktą vykdė dalimis, grąžindami paskolą bankiniais pavedimais bei grynaisiais pinigais: 14 000,00 Eur. Nurodo, kad ieškovai yra grąžinę bankiniais pavedimais 8 000,00 Eur, o 6 000,00 Eur grynais, kartu atsiimant kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą išduotų vekselių originalus. Nors ieškovai ir įvykdė savo įsipareigojimus, tačiau atsakovė nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarę D. B., kuri (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai taip pat nepagrįstai kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį, kuris (duomenys neskelbtini)priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0128/19/01875. Teigia, kad gavę antstolio dokumentus, ieškovai antstoliui pateikė paskolos sutarties įvykdymą bei pilną paskolos sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. 2019-12-04 antstolis pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pripažino tik 14 000,00 Eur skolos sumokėjimą. Kitą dalį įrodymų antstolis atmetė, teigiant, kad vekseliai yra atskiri savarankiški skolas patvirtinantys dokumentai. Pažymėjo, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes nei antstoliui, nei notarei nepateikė duomenų, kad paskolos sutartis yra įvykdyta pilna apimtimi. Ieškovai taip pat nesutinka su delspinigių paskaičiavimu, vertina, kad sutarti 0,2 proc. yra nepagrįstai dideli, todėl turėtų būti mažintini iki 0,02 proc. Pažymi, kad atsakovė dėl priverstinio skolos išieškojimo nesikreipė nuo 2019-02-07 iki 2019-10-25. Vertina, kad atsakovė tokiu elgesiu siekė pasipelnyti iš ieškovų, t. y. gauti kuo didesnę delspinigių sumą. Atkreipė dėmesį, kad netesybos yra labai didelės, jos negali būti baudinės, o senatis joms yra 6 mėnesiai.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2018 m. pradžioje atsakovės tėvas V. D. papasakojo atsakovei, kad jo seniai pažįstamas draugas V. F. ieško asmenų, kurie galėtų be palūkanų paskolinti trumpam laikotarpiui 25 500,00 Eur sumą V. F. giminaičiams (ieškovas K. M. yra V. F. žmonos brolis). V. F. užtikrino atsakovės tėvą, kad ieškovai yra patikimi asmenys ir laiku grąžins paskolintas lėšas. Atsakovė tuo metu turėjo pinigų, planavo įsigyti butą ir jį nuomoti. Atsakovė nutarė ieškovams pinigines lėšas esant tokioms paskolos suteikimo sąlygomis: pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip po vienerių metų, t. y. 2019 m. pradžioje; atsakovei turi būti palikta galimybė operatyviai išsiieškoti paskolintą sumą, nesikreipiant į teismą. Pažymi, kad faktiškai atsakovė paskolino 25 500,00 Eur. Pagal paskolos sutartį paskolino 20 000,00 Eur, kurie turėjo būti grąžinti iki 2019-02-06; pagal vekselį paskolino 2 750,00 Eur, kurie turėjo būti grąžinti iki 2019-02-07; pagal vekselį 2 750,00 Eur, kurie turėjo būti grąžinti iki 2019-02-08. Pažymėjo, kad ieškovai įvykdė atsakovės prašymą ir pirmiausia išmokėjo jai 5 500,00 Eur sumą pagal vekselius. Dėl šios priežasties atsakovė grąžino ieškovams abiejų vekselių originalus. Po vekselių apmokėjimo ieškovai liko skolingi atsakovei tik pagal paskolos sutartį. 2019-02-06 suėjus paskolos grąžinimo terminui 20 000,00 Eur suma atsakovei nebuvo grąžinta, todėl atsakovė 2019-02-07 kreipėsi į notarę su prašymu atlikti vykdomąją įrašą. Ieškovai pripažįsta, kad paskolos sutartį pradėjo vykdyti pavėluotai ir visi mokėjimai buvo atlikti po to, kai pasibaigė paskolos gražinimo terminas. Atkreipė dėmesį, kad visi po paskolos grąžinimo termino atlikti mokėjimai, vadovaujantis CK 6.54 str. nuostatomis, pirmiausia buvo nukreipiami delspinigių apmokėjimui. Pažymėjo, kad ieškovai gavo paskolą neatlygintinai (be palūkanų). Paskolos sutarties 4 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma buvo įtvirtinta paskolos sutartyje abipusiu šalių susitarimu, ieškovai nepagrindžia, kodėl turėtų būti mažintini šalių sutartimi numatyti delspinigiai. Senaties terminas vykdomojoje byloje nėra taikomas, o atsakovė nėra pareiškusi ieškovams ieškinio teisme.
Teismo posėdžio metu ieškovas K. M. paaiškino, kad 2017 m. pradėjo bendrauti su V. D., turėjo tarpusavio sandorių, o dėl ginčo sutarties tik perduodant pinigus paaiškėjo, kad pinigus skolina ne jis, o jo dukra. Vekseliai buvo išskaidyti dėl mokesčių, nes skolinant pagal vekselį virš 3 000,00 Eur reiktų notarinės formos. V. F. rekomendavo turto vertintoją, kalba buvo tik apie 20 000,00 Eur, be to, viską organizavo V. F., jis dalyvavo pasirašant sutartį, o pas notarą ištraukė vekselius – tai buvo staigmena, bet kitaip jie nesutiko skolinti pinigų. Ir sutartis, ir vekseliai buvo pasirašomi tą pačią dieną. Ieškovas pinigus investavo į nekilnojamąjį turtą, o pinigus ėmė grąžinti jau kitą mėnesį, grąžindavo po 500 Eur. 2019 m. ieškovas norėjo sutartį pratęsti, nes greitai įvykdyti negalėjo, bet atsakovė nesutiko pratęsti sutarties raštu, tik V. F. sutiko sutartį pratęsti žodžiu. 2019 m. rugpjūtį ieškovas beveik visus pinigus buvo grąžinęs, bet atsakovė kreipėsi į antstolį. Vekselius ieškovui pateikė V. F., grąžino irgi V. F. degalinėje, kai ieškovas padavė jam paskutinius 500,00 Eur. Nurodė, kad atsakovė vekselius pasiėmė kaip užtikrinimą, o ieškovas skolinosi pinigus su procentais – taip skolindami jie pasiima 500 Eur iš karto ir jų niekur nedeklaruoja; dėl palūkanų tartasi nebuvo, bet ieškovas buvo pastatytas prieš faktą, o ar palūkanų sąlygą matė sutartyje, atsakyti negalėjo. Nurodė, kad pinigus pradėjo grąžinti 2018 m. kovą, kaip ir buvo sutarę žodžiu, pinigus paimdavo V. F. grynaisiais, o pavedimai buvo tik dėl 2/3 visų pinigų. Sutarta buvo grąžinti arba pavedimu, arba grynaisiais. Ieškovas nurodė, kad anksčiau pinigus skolino ir jis pats, ir jam (2-3 kartus iš fizinių asmenų pagal vekselius), patvirtino, kad jam V. F. ne kartą tarpininkavo. Ieškovas pabrėžė, kad apie tai, jog yra vykdomas išieškojimas, jis sužinojo gavęs vykdomąjį raštą ir kiek yra grąžinta, visą informaciją pateikė antstoliui. Antstolis labai maža kaina įvertino sklypus, nes jis turi suinteresuotumą. Dėl sutarties termino nurodė, kad buvo sutarta 1 m. terminas su galimybe pratęsti. Akcentavo, kad kai pirmą kartą skolinosi iš atsakovės, problemų nekilo, tik pinigus jis grąžino asmeniškai V. F.. Pagal sutartį 20 000,00 Eur grąžino, o už tarpininkavimą V. F. nesumokėjo. Paaiškino, kad su liudytoju V. D. verslo santykių neturėjo, o iš V. F. nieko nesiskolino. Paaiškino, kad pinigus gavo pagal paskolos sutartį, o vekseliai buvo prieš paskolos sutartį; pavedimais ieškovai dengė paskolos sutartimi perduotus pinigus, o kur yra nurodyta, kad atliekamas grąžinimas pagal vekselį – to prašė V. F., bet ieškovai tame nematė nieko blogo. Patvirtino, kad per metus laiko visos sumos negrąžino, bet netesybų atsakovė taikyti negalėjo, nes buvo žodžiu sutarę pratęsti sutartį; ieškovai norėjo pratęsti 1 metams, o atsakovė sutiko pratęsti 6 mėnesiams. Į klausimą atsakė, kad netesybų, su kuriomis sutinka, nemokėjo, nes byla buvo pas antstolį. Nurodė, kad V. F. yra ieškovės sesers vyras, o ar sesuo yra su juo išsiskyrusi, ar gyvena kartu, nežino. Paaiškino, kad grynųjų pinigų turėjo apie 90 proc. visų savo pajamų, nes vertėsi trumpalaike nuoma. Nurodė, kad noras modifikuoti paskolos sutartį gimė ruošiant ieškinį teismui. Pabrėžė, kad turėjo daug sklypų, o V. D. ir V. F. patys įkeitimui išsirinko 2 sklypus. Į teismo klausimą atsakė, kad turi aukštąjį medicininį ir vadybinį išsilavinimus, o viena iš veiklų yra konsultacinė veikla/verslas, ieškovas sudarinėja sandorius, tokius kaip pirkimas-pardavimas, nes yra sklypai, nuoma ir pan. nurodė, kad pasirašant sutartį notaro nieko nesiteiravo, nes ieškovams skubiai reikėjo pinigų, o atsakovė su tėvu ir V. F. ieškovus pastatė prieš faktą ir ieškovai sutiko su sąlygomis.
Teismo posėdžio metu ieškovė N. M. paaiškino, kad ėmė paskolą dėl 20 000,00 Eur, o vekseliai jiems buvo paduoti pas notarą kaip užtikrinimo priemonė. Pabrėžė, kad numatytos netesybos ne kaip kompensuojamosios, o kaip baudinės. Paaiškino, kad du sklypai buvo įvertinti 27 000,00 Eur, o pagal vekselius pinigus jie grąžino V. F.. Negalėjo pakomentuoti, ar matė, kokie yra sutartimi numatyti delspinigiai. Nurodė, kad 14 000,00 Eur buvo grąžinta pavedimais, o 6 000,00 Eur per V. F. po 500,00 Eur pasirašytinai grynaisiais pinigais nuo 2018 m. kovo mėn. Nurodė, kad minimuose reikaluose ji nedalyvavo, dalyvavo ieškovas, o kad dalį pinigų grąžins V. F., toks buvo susitarimas.
Atsiliepimas
Atsakovė N. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai paskambino tėvas, susitiko visi su V. F., kuris pasakė, kad jo giminėms reikia padėti ir paskolinti pinigų. Sutartis buvo pasirašyta pas notarą 1 metų terminui su 0,2 proc. delspinigių. Paskui paaiškėjo, kad reikia ne 20 000,00 Eur, o virš 25 000 Eur, bet sklypai buvo įvertinti mažesne suma, todėl 20 000,00 Eur skolino pagal sutartį, o kitus – pagal vekselius. Praėjus kelioms dienoms po sutarties pasirašymo, atsakovė perdavė ieškovui 5 500,00 Eur, o jis davė atsakovei vekselius ir sutarė, kad pirmiausia grąžins pinigus pagal vekselius. Pinigus ieškovas grąžino prekybos centre Panorama, paskui paaiškėjo, kad kitas sumas atidavė V. F., bet atsakovė to nežinojo ir pinigų nematė. Patvirtino, kad vekselių originalus turėjo atsakovė, ieškovas grąžino visą sumą, o kažkokių įrašų kitoje vekselių pusėje atsakovė nematė. Ieškovas sakė, kad turi sklypų, jam pinigų reikėjo metams laiko, o apie kažkokį sutarties pratęsimą atsakovė nurodė girdinti pirmą kartą. Kadangi po metų atsakovė turėjo pirkti butą, ieškovas ir turėjo visą sumą grąžinti po metų iš karto, o ne dalimis. Nurodė, kad palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo visos sumos, nes ieškovas nuolat vėlavo, jas skaičiavo antstolis. Nurodė, kad 2017 m. vekselių atsakovė nėra mačiusi, pagal juos ji pinigų neskolino, skolino grynaisiais pinigais pagal paskolos sutartį, o vekseliai buvo po keleto dienų taip pat grynaisiais pinigais. Kiek atsakovė prisimena, 2018 m. vasario 7 ar 8 d., susitiko su ieškovu prekybos centre Panorama aikštelėje prie kavinės La Crepe, o kokiomis kupiūromis ji perdavė ieškovui pinigus, neprisimena, ieškovas grąžino pinigus ten pat, dalyvavo atsakovės tėvas, V. F.. Ieškovas vekselius grąžino per vieną kartą visą sumą. Nurodė, kad su ieškovu anksčiau jokių sandorių nėra turėjusi. Paaiškino, kad atsakovės atstovu buvo tėvas, o ieškovų atstovas buvo V. F..
Trečiasis asmuo V. F. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovės atsiliepime yra nurodytos aplinkybės, kurios iš tiesų buvo, prašo jomis vadovautis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai iš atsakovės skolinosi 25 500,00 Eur. Nurodė, kad 2019-03-07 pasirašė pakvitavimą, kad ieškovas grąžino jam 500,00 Eur, tačiau tai buvo ieškovo skola jam, ir jis neįsipareigojo šių pinigų perduoti atsakovei.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. D. paaiškino, kad susitiko su savo draugu V. F., kuris paprašė padėti jo giminaičiui K. M.. Tuo metu liudytojas neturėjo pinigų, bet jų turėjo dukra N. D., nes ruošėsi pirkti butą. Ieškovas dalį pinigų atidavė, o dalies – ne. Liudytojas skambino ieškovui, teiravosi dėl paskolintų pinigų grąžinimo, bet vėliau ieškovas jau net nekėlė ragelio; tada liudytojas bandė susisiekti per V. F., bet ieškovas atidavė tik 14 000,00 Eur, o skolinta buvo 20 000,00 Eur ir 5 000,00 Eur (šie pinigai buvo paskolinti pagal vekselius vėliau, nei pagrindinė suma, nes ieškovas sakė, kad reikia dar pinigų). Pirmiausia ieškovas grąžino pinigus pagal vekselius, gal maždaug prieš 2 metus, susitikę buvo prekybos centre Panorama, tikslaus laiko liudytojas nepamena, ieškovas grąžino pinigus dukrai grynaisiais. Patikslino, kad jį su ieškovu supažindino V. F., o dukra pinigus skolino, nes to prašė V. F., jie lyg ir turėjo kažkokius verslo planus Ukrainoje, o liudytojas kartu su V. F. turėjo verslo santykių apie 20 metų, todėl manė, kad V. F. atvedė žmogų, kuriuo galima pasitikėti. Nurodė, kad ieškovas susitiko su atsakove pas notarą, paskui dar keletą kartų prekybos centre (duomenys neskelbtini). Buvo pasirašyti 2 vekseliai, o ar sumos buvo grąžintos dalimis, liudytojas nepamena; vekselius ieškovui grąžino arba liudytojas, arba jo dukra. Dėl 2019-03-07 įrašo liudytojas nieko paaiškinti negalėjo. Paaiškino, kad paskolos sutartį dėl 20 000,00 Eur pasirašė pas notarą, kurį užsakė V. F., nes to jo prašė ieškovas, o 5 000,00 Eur pagal vekselius buvo perduoti kažkur po 2 dienų; vekselius paruošė ir atspausdino liudytojas su dukra, juos pasirašė ne pas notarą. Dėl 2018-04-06 įrašo nurodė, kad parašas yra F., o kas tai yra, nežino. Papildomai nurodė, kad skolai grąžinti ieškovo sklypų nepakako, o pagal sutartį pinigus grąžino į dukros sąskaitą dalimis, viskas buvo grąžinama tik pavedimais, o grynaisiais pinigais – tik pagal vekselius, nes sutarties ir vekselių pinigai buvo skirtingi. Pagal sutartį pinigus grąžino pavėlavę – skambino, prašė grąžinti daug kartų, bet tik po metų pradėjo grąžinti. Patvirtino, kad sumas, kurios yra grąžintos, antstolis žinojo, jis ir paskaičiavo delspinigius.
Baigiamųjų kalbų metu ieškovas akcentavo, kad atsakovė veikė grupėje asmenų ir sugalvojo planą, o dabar jos tikslas yra gauti delspinigius, bet savo patirtų kokių nors nuostolių neįrodinėja. Atsakovė melavo dėl susitikimų su ieškovu, tai nebuvo pirmas sandoris tarp tų pačių žmonių, o pinigus skolino keistai – be palūkanų, svetimiems žmonėms; meluoja ir dėl to, kad skolino pinigų papildomai. Šalys žodžiu sutarė pratęsti sutarties terminą, o atsakovės pusė nesitikėjo, kad ieškovas išsaugos originalius vekselius.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė paaiškino, kad paskolos užtikrinimui buvo sudaryti 3 sandoriai – hipoteka ir 2 vekseliai, o kad tai buvo užtikrinimas, rodo sutampančios datos, kitos aplinkybės, be to, atsakovė kreipdamasi į notarą irgi nurodė 20 000,00 Eur sumą, hipotekoje – irgi 20 000,00 Eur. atsakovė norėjo užtikrinti paskolą grynaisiais pinigais. Pabrėžė, kad netesybos labai didelės, jos negali būti baudinės, be to, senatis joms yra 6 mėnesiai, o antstolis senaties netaiko. Ieškovas susirašinėjo su trečiuoju asmeniu dėl paskolos sutarties pratęsimo, ji buvo pratęsta iki rugpjūčio 6 d., todėl negali būti skaičiuojamos netesybos, nes sumokėjo laiku.
Baigiamųjų kalbų metu atsakovės advokatas paaiškino, kad visi ieškovų reikalavimai nepagrįsti, jie viską aiškina pagal savo įsivaizdavimą, bet įrodinėjimas bylose vyksta ne taip. Prašo taikyti senatį delspinigiams, bet ieškovui nepareikšti jokie reikalavimai, o vykdymo procese senatis netaikoma; reikalauja sumažinti delspinigius, bet tuo prašo modifikuoti sutartį, o ikiteisminės tvarkos nepaisė; prašo pripažinti, kad paskolos sutartis yra įvykdyta, bet šį reikalavimą paneigia reikalavimas dėl delspinigių – kokie delspinigiai bebūtų, sumokėjus 20 000,00 Eur paskolos sutartis nėra įvykdyta, nes nesumokėti delspinigiai. Pabrėžė, kad ieškovas yra patyręs sandorių sudaryme, o paskola turėjo būti grąžinta iki 2019-02-06, pirmasis vekselis – iki 02-07, antrasis – iki 02-08. Advokatas prašė sprendimu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir šioje dalyje leisti sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Ieškovai teigia, kad iš atsakovės pasiskolino tik 20 000,00 Eur sumą, jų įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas sutartine hipoteka ir tariamai tuo tikslu išrašytais dviem vekseliais, kurie atliko užtikrinimo priemonės funkciją. Teigia, kad paskola yra grąžinta pilnai. Pažymi, kad nelogiška, jog ieškovai iš nepažįstamo žmogaus skolintųsi du kartus. Atsakovė nesutinka su tokiu vertinimu ir nurodo, kad paskolinta suma buvo 25 500,00 Eur. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. F. yra ieškovės N. M. sesers vyras. Pagal paskolos sutartį atsakovė ieškovams paskolino 20 000,00 Eur, kurie turėjo būti grąžinti iki 2019-02-06; pagal vekselį paskolino 2 750,00 Eur, kurie turėjo būti grąžinti iki 2019-02-07; pagal vekselį 2 750,00 Eur, kurie turėjo būti grąžinti iki 2019-02-08. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 5,68 ha žemės sklypo bei 5,272 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. Ieškovai ir atsakovė susitarė, kad minėtų sklypų hipoteka užtikrinta paskolos sutartimi 20 000,00 Eur. Šalys susitarė maksimalios hipotekos sandoryje nurodyti, kad bendra abiejų sklypų vertė yra 27 000,00 Eur, o atsakovė turės teisę išsiieškoti iš sklypų vertės netesybas ir nuostolius, neviršijančius 10 000,00 Eur. 2018-02-06 Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarė D. B. patvirtino atsakovės ir ieškovų paskolos sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią ieškovai prieš paskolos sutarties pasirašymą gavo iš atsakovės 20 000,00 Eur grynais pinigais. Analizuojant paskolos sutartį nustatyta, kad sutarties 2 punkte įtvirtinta, jog paskola suteikiama iki 2019-02-06. Paskolos sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad paskola suteikiama be palūkanų. Paskolos sutarties 4 punkte įtvirtinta, kad laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui po 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku negrąžintos skolos sumos. Sutarties 5 punkte susitarta, kad šalių susitarimu, paskolos gavėjo skolinių įsipareigojimų pagal šią paskolos sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti šios paskolos sutarties pasirašymo dieną paskolos davėjo naudai paskolos gavėjas įkeičia jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu, įkeičiant minėtą nekilnojamąjį turtą yra nustatoma maksimalioji hipoteka ir maksimaliąja hipoteka užtikrinama suma (šią sumą sudaro netesybos ir nuostoliai, paskolos davėjo patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo. 2018-02-06 notarė patvirtino ieškovų ir atsakovės sudarytą sutartinę hipoteką (jungtinę, maksimaliąją, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad pagal 2018-02-06 išrašytą vekselį 2 750,00 Eur sumai, išmokėjimo terminas 2019-02-07 bei 2018-02-07 išrašytą vekselį 2 750,00 Eur sumai, išmokėjimo terminas 2019-02-08, atsakovė sutiko paskolinti dar 5 500,00 Eur sumą.
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnyje nustatyta, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, notarui padarius vykdomąjį įrašą neprotestuotinuose vekseliuose. ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kai pasibaigia ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tokiu atveju vekselis prilygsta paskolos rašteliui, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtent vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis vekselį išdavė pagal paskolos sutartį užtikrinimo priemonę, o ne vekselio turėtojas – kad jo reikalavimo teisė pagal vekselį yra pagrįsta ir galiojanti. Toks aiškinimas paneigtų vekselio, kaip besąlygiško įsipareigojimo, prigimtį, taip pat prieštarautų suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018).
Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 str. 3 d.). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtinta, jog contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai – subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad vekseliai buvo sudaryti kaip paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Nurodo, kad vekselių sudarymo data bei apmokėjimo terminas yra neatsiejamai susiję su paskolos sutarties sudarymo ir įvykdymo terminu. Tačiau ieškovai nepagrindžia tokių teiginių, todėl teismas juos vertina kritiškai. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 dalyje numatyta, kad vekseliui taikoma rašytinė forma. Vadinasi, visos sąlygos, kuriomis išduodamas vekselis, turi būti nurodomos pačiame vekselyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme yra įtvirtintas privalomų vekselio rekvizitų sąrašas, tačiau nėra draudimo į vekselį įrašyti papildomus duomenis, todėl siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus vekselio davėjas gali jame nurodyti, kad vekselis skirtas kitai prievolei užtikrinti. Nagrinėjamu atveju, nuostatų apie paskolos užtikrinimą vekseliais nėra nei paskolos sutartyje, nei hipotekos sutartyje, nei pačiuose vekseliuose. Teismas vertina, kad nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą teisme ieškovas (vekselio davėjas) nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo pagrindo išduoti vekselį, kaip asmeninį ieškovo įsipareigojimą atsakovei, arba kad tas pagrindas negalioja. Šalių sudarytoje paskolos sutartyje nėra įrašų apie sudaromą vekselį kaip prievolių užtikrinimo priemonę, vekselis nesusietas su paskolos sutartimi. Teismas akcentuoja, kad įvertinus į bylą pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertina, kad vekseliu fiksuotas skolos dydis yra išduotas kaip skolos dokumentas, nesusijęs su šalių pasirašyta paskolos sutartimi. Nustatyta, kad ieškovai išmokėjo atsakovei 5 500,00 Eur sumą pagal vekselius, todėl vekselių originalus atsakovė grąžino ieškovams. 2019-02-06 suėjus paskolos grąžinimo terminui 20 000,00 Eur suma atsakovei nebuvo grąžinta. Atsakovė 2019-02-07 kreipėsi į notarę su prašymu atlikti vykdomąją įrašą. Nustatyta, kad notarė 2019-02-09 išsiuntė ieškovams pranešimą, kuriuo ieškovai buvo įspėti, jog neatsiskaičius su atsakove per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo momento, notarė atliks vykdomąjį įrašą. Atsakovai 2019-02-14 atliko pirmąjį mokėjimą pagal paskolos sutartį ir pervedė atsakovei 2 000,00 Eur sumą. Ieškovai vertina, kad atsakovė turėjo informuoti notarę apie sumokėtą sumą, o jai to nepadarius, notarė 2019-03-06 išdavė atsakovei vykdomąjį įrašą dėl visos paskolos sumos. Teismas pažymi, kad ieškovai kaip skolininkai turi pareigą domėtis savo skolos įvykdymu ir patys bendradarbiauti, todėl teiginiai, kad atsakovė turėjo pareigą informuoti notarę vertintini kritiškai. Atsakovė 2019-10-26 el. paštu pateikė antstoliui duomenis apie atliktus ieškovų mokėjimus, o antstolis 2019-10-28 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, todėl ieškovų teiginiai, kad atsakovė nuslėpė nuo antstolio informaciją apie atliktus mokėjimus atmetami kaip nepagrįsti.
Ieškovai teigia, kad paskola yra pilnai grąžinta, sumokėjus 5 500,00 Eur paskolos dalį grynaisiais, po kurių sumokėjimo ieškovai atsiėmė vekselių originalus, po to grąžinta likusi paskolos 14 500,00 Eur suma: 500,00 Eur grynaisiais pinigais, 14 000,00 Eur - bankiniais pavedimais. Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. nurodė, kad ieškovai yra grąžinę 14 000,00 Eur paskolos. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovai pagal paskolos sutartį yra grąžinę atsakovei 14 000,00 Eur paskolos. Trečiasis asmuo V. F. nurodė, kad 2019-03-07 pasirašė pakvitavimą dėl 500,00 Eur pinigų gavimo. Paaiškino, kad ieškovas buvo skolingas V. F. ir jis neperdavė pinigų atsakovei, nes neturėjo tokios pareigos. Pakvitavime pažymėta, kad 500,00 Eur V. F. gavo asmeniškai savo nuosavybėn. Ieškovai pateikė 2018-04-06 V. F. pasirašytą raštą, kuriame nurodoma, kad ieškovai perduoda 500,00 Eur V. F. už N. D. suteiktą kreditą. Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. paaiškino, kad parašas yra V. F., o ką reiškią nurodytas įrašas, nežino. Atsakovė teigė, kad minėtų sumų iš V. F. negavo, nes šalys nebuvo taip susitarusios. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai vykdė atsikaitymus su atsakove per V. F.. Atsakovė nebuvo įgaliojusi V. F. priiminėti iš ieškovų lėšas jos vardu. Pakvitavime nėra nurodyta, kad V. F. priėmė iš ieškovų 500,00 Eur kaip tarpininkas ir įsipareigojo pinigus perduoti atsakovei. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai bandė per V. F. susitarti su atsakove dėl termino paskolai grąžinti pratęsimo, tačiau atsakovė nesutiko. Nebuvo sudarytas nei žodinis, nei rašytinis susitarimas dėl termino paskolai grąžinti pratęsimo. Ieškovai prašė V. F. perduoti Atsakovei jų paruoštą susitarimą (pratęsti paskolos terminą), tačiau atsakovė nesutiko. Į bylą kitokių duomenų nėra pateikta.
Ieškovai nurodo, kad atsakovė nepagrįstai paskirstė mokėtinas sumas delspinigiams dengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs jog CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali būti vienašališkai keičiama. Šiuo atveju šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų tvarkos, todėl turėtų būti taikoma CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalis įmokos gautos iš skolininko pirmąja eile skiriamos išlaidoms susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu trečia eile netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-460/2010). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų pažeidusi CK 6.54 straipsnio nuostatas, todėl ieškovų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
CK 6.258 straipsnio 1 dalis bei 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas – delspinigius. Paskolos sutartimi paskolos gavėjas įsipareigojo už laiku neįvykdytus įsipareigojimus sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, (sutarties 4 punktas). CK 6.258 straipsnyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai tvirtina, kad netesybų dydis yra per didelis ir turėtų būti mažinamas. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, žemiausia netesybų mažinimo riba - jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata įtvirtinta ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės civilinės atsakomybės forma. Paskolos sutarties 4 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma buvo įtvirtinta abipusiu šalių notarine tvarka patvirtintu susitarimu - paskolos sutartimi. Nustatyta, kad ieškovai gavo paskolą neatlygintinai (be palūkanų) su sąlyga, kad paskola turi būti grąžinta ne vėliau kaip po vienerių metų, o savalaikis paskolos grąžinimas turi būti apsaugotas 0,2 proc. delspinigiais. Vertintina, kad ieškovai suvokė galimus atsakovės nuostolius ir dėl šios priežasties sutiko 0,2 proc. delspinigių nustatymui paskolos sutartyje. Teismas nesutinka su ieškovų argumentais dėl neprotingai didelio paskolos sutartimi nustatyto netesybų dydžio, nes iš esmės ieškovai nepagrindė, kodėl turi būti mažinamos netesybos iki 0,02 proc. Nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti paskolos sutartyje nustatytą delspinigių dydžio mažinimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais bei tuo labiau paneigti sutarties šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti. Pažymėtina, kad iš į bylą pateikto ieškovo ir V. F. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovai parengė susitarimo (pratęsti paskolos grąžinimo terminą) projektą, jame nurodė, kad jiems ir toliau būtų taikomi 0,2 proc. delspinigiai. Vertintina, kad ieškovai sutiko su delspinigių norma. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad ieškovai reiškė pretenzijas dėl delspinigių dydžio, ar prašė atsakovės juos mažinti. Teismo posėdžio metu ieškovas K. M. nurodė, kad noras modifikuoti paskolos sutartį gimė ruošiant ieškinį teismui. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju delspinigių norma buvo nustatoma šalių bendru susitarimu, išaiškinta notarės prieš paskolos sutarties pasirašymą, todėl ieškovų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
CK 6.223 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslas - sudaryti galimybes ginčą išspręsti taikiai. Tik atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovai nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Kliūčių pasinaudoti šia tvarka nėra. Todėl toks ieškovų reikalavimas (dėl sutarties sąlygos pakeitimo) nenagrinėtinas.
Ieškovai prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą atsakovės reikalavimui išieškoti iš ieškovų delspinigius pagal vykdomąjį įrašą. Netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Teismas pažymi, kad sprendžiant minėtus klausimus turi būti užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovai), tiek kreditorius (nagrinėjamu atveju atsakovė): be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
Nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorė - atsakovė pagal sutartinę hipoteką ir jos pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą inicijavo netesybų išieškojimą vykdomojoje byloje, kuriam nėra taikomas CK 1.125 str. 5 d. 1 punktas, reglamentuojantis senaties taikymą ieškiniui/pareiškimui teisminio proceso metu. Atsakovė nėra teisme pareiškusi ieškovams ieškinio dėl netesybų pagal paskolos sutartį priteisimo. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai nesilaikė principo užbaigti sutarties įvykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, išieškojimas vykdytas priverstine tvarka. Atsakovės veiksmai nesudaro pagrindo išvadai, jog ji siekė didinti skolininkų įsipareigojimus. Nustatyta, kad 2018-02-06 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinimo terminas – 2019-02-06, vykdomasis įrašas atsakovei buvo išduotas 2019-03-06. Taigi ieškinio senaties terminas nelaikytinas praleistu ir delspinigiai šiuo pagrindu negali būti mažinami.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t. y. ieškovai neįrodė, kad konkrečiu atveju delspinigiai mažintini dėl senaties arba dėl to, kad jie yra pernelyg dideli, todėl ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).
CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir šioje dalyje leisti sprendimo dalį vykdyti skubiai, tačiau teismas vertina, kad nėra pagrindo tokį prašymą tenkinti.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovei iš ieškovų priteistina 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (104,02 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 104,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį dalyje pagal ieškovų reikalavimą pripažinti tarp ieškovų ir atsakovės sudarytą 2018-02-06 paskolos sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)dalyje dėl 20 000,00 Eur sumos grąžinimo įvykdytais bei reikalavimą taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą atsakovės reikalavimui išieškoti iš ieškovų delspinigius pagal 2019-03-06 Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Ieškinį dalyje pagal ieškovų reikalavimą sumažinti tarp ieškovų ir atsakovės sudarytos 2018-02-06 paskolos sutarties, patvirtintos Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės D. B., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 punkte nustatytą delspinigių normą nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc.; palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš ieškovų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 104,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 52,01 Eur iš kiekvieno. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.