- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-1163-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02167-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui J. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo bei su tuo susijusių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. K., kartu vaidinami šalimis, kurį patikslinusi, prašo: 1) atnaujinti tėvystės nuginčijimui taikomą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tai, kad atsakovas A. P. yra nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini)biologinis tėvas; 2) nustatyti, kad atsakovas J. K. yra D. M., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o D. yra jo dukra; 3) priteisti iš atsakovo J. K. dukros D. M., gim. (duomenys neskelbtini) ., išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 EUR, ieškovę D. M. paskirti dukros D. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo J. K. susidariusį įsiskolinimą už nemokėtą dukros D. M., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą per paskutinius trejus metus, kuris šiai dienai būtų 9 000 EUR (36 mėn. x 250 EUR); 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros D. M.. Šiuo metu dukros D. M. gimimo įraše tėvu yra įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis A. P., miręs 2009 liepos mėnesį, kuris nėra tikrasis D. M. tėvas, kadangi dar gyvendama santuokoje ieškovė palaikė intymius santykius su atsakovu, nuo kurio ir pastojo. Paaiškino, kad su sutuoktiniu A. P. ieškovė kartu nustojo gyventi nuo 2006 m. birželio 26 d., tuo laiku jau buvo ketvirtas nėštumo mėnuo. 2007 m. kovo 1 d. teismui nutraukus santuoką su A. P., dukrai D. M. buvo trys mėnesiai, tačiau nei buvusio sutuoktinio, nei teismo apie apie gimusį vaiką jo neinformavo. Gimus dukrai, su A. P. ieškovė dar nebuvo oficialiai išsituokusi, dėl to civilinės metrikacijos įstaigoje vaiko tėvu įregistruotas A. P., nes nepasakė tikrojo tėvo duomenų (t.y. atsakovo J. K.), tik nurodė, kad vaiko tėvas ne A. P., o kitas asmuo. Atsakovas J. K., gimus dukrai, nuolat lankėsi ir vis žadėjo persikelti gyventi kartu. Per dvylika metų tarp atsakovo ir vaiko užsimezgė šilti santykiai, todėl ieškovė nusprendė, kai pradės kartu gyventi, vaikui pasakyti, kad atsakovas yra jos tėvas. Atsakovas 2017 m. gruodžio 24 d. atsikraustė gyventi kartu, planavo visi drauge persikelti gyventi į sodybą, šiam tikslui sudarė sutartį dėl sodybos remonto darbų, nupirko automobilį, pasakė dukrai, kad atsakovas yra jos tėvas, tačiau atsakovas, be jokios priežasties išsikėlė gyventi atskirai. Tokį netikėtą išsiskyrimą ieškovė sunkiai išgyveno, patyrė nervinį sukrėtimą. Ieškovė 2018 m. vasarą išsiuntė atsakovui susitarimo projektą dėl vaiko išlaikymo, tačiau atsakovas pagrasino paviešinti intymias ieškovės nuotraukas. Atsakovas kategoriškai pradėjo neigti savo tėvystę D. M., nors savo tėvystę vaikui buvo pripažinęs siųstomis žinutėmis mobiliuoju telefonu. Vėliau atsakovas pareiškė nesutinkąs mokėti išlaikymo dukrai, kol nepasidarys DNR tyrimo. Tarp nepilnamečio vaiko D. M. ir tėvu įrašyto A. P. nesusiformavo jokie tėvo ir dukros santykiai, kadangi 2007 metais santuokos su A. P. nutraukimo metu jis net nežinojo, jog ieškovė turi vaiką D. M., o 2009 metų liepos mėnesį A. P. mirė.
3. Atsižvelgiant į tai, kad jokie dukros ir tėvo santykiai tarp D. M. ir A. P. neužsimezgė bei siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę, ieškovė prašo atnaujinti tėvystės nuginčijimui taikomą ieškinio senaties terminą, taip pat prašo nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tai, kad A. P. yra nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas bei nustatyti, kad atsakovas J. K. yra D. M., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas, o D. yra jo dukra. Nustačius, jog atsakovas J. K. yra nepilnamečio vaiko D. M. tėvas, atsakovui kyla atitinkamos įstatymuose reglamentuojamos prievolės savo vaikui. Nurodo, kad išlaidos vaikui per mėnesį yra tokios: 130 EUR maistui, 110 EUR būstui, 30 EUR drabužiams (avalynei), 40 EUR mokyklai, 40 EUR sveikatos priežiūrai, 40 EUR higienai, 30 EUR laisvalaikiui, 30 EUR užklasinėms veikloms, 10 EUR telefonui, 20 EUR šventėms, 200 EUR nenumatytoms išlaidoms, viso 500 EUR per mėnesį. Dukra lanko muzikos mokyklą, plaukimą, dainavimo pamokas, šokius. Prie vaikui skirtų išlaidų prisideda plaukimo ir šokių apranga, taip pat išlaidos dalyvavimui čempionatuose, varžybose ir dainavimo konkursuose. Be to, vaikui diagnozuota nugaros kifozė, todėl reikalingas pastovus lankymasis klinikoje, konsultacijos ir kineziterapija. Dukra serga alergine astma, alerginiu bronchitu ir alerginiu rinitu, dėl ko papildomai reikia pirkti vaistus, vitaminus, padengti sanatorijos išlaidas. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą vaikų ir jaunimo dainavimo mokytoja privačioje dainavimo studijoje bei muzikos vadove trijuose privačiuose vaikų darželiuose. Pajamos priklauso nuo vaikų skaičiaus, vidutiniškai atskaičius mokesčius išeina apie 1100 - 1400 EUR per mėnesį, tačiau vasarą ieškovė nedirba ir nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio negauna jokių pajamų. Ieškovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui iš banko Nordea, AB (dabar Luminor Bank AS) 2006 m. birželio 26 d. yra gavusi būsto paskolą, paskolos likutis - 42 698 EUR. Mėnesinės būsto paskolos grąžinimo įmokos – 214 EUR. Atsakovas dirba Vilniaus statybininkų rengimo centre (mokykloje) ir neprisideda prie dukrai reikalingo išlaikymo, atsisako vykdyti savo kaip tėvo pareigas. Per visus dvylika metų atsakovas tik vieną kartą davė 300 Lt vaikui, už kuriuos ieškovė vaikui nupirko žieminį paltą, bei kartą vaiko gimtadienio proga buvo užsakęs vaikiško žurnalo keturių mėnesių prenumeratą. Prašo iš atsakovo J. K. dukros D. M. išlaikymui iki vaiko pilnametystės priteisti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 EUR bei susidariusį įsiskolinimą per paskutinius trejus metus, kuris yra 9 000 EUR (36 mėn. x 250 EUR).
Atsiliepimas
4. Atsakovas J. K. pateikė teismui atsiliepimą, kurį patikslinęs prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškovės D. M. ieškinį atmesti.
5. Nurodė, kad ieškovės dukra D. gimė (duomenys neskelbtini) ir neaišku kodėl ieškovė delsė dvylika metų ir nesiekė, kad tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimas, išlaikymo klausimas būtų sprendžiami anksčiau. Taigi ieškovė pademonstravo, kad esama situacija ją tenkina. Atsakovo nuomone, mergaitės tėvu buvo būtent ieškovės sutuoktinis A. P., su kuriuo ji nustojo gyventi tik 2006 m. birželio 26 d., kai buvo nėščia ketvirtą mėnesį. Ieškovės ieškinio motyvacija patvirtina, kad ieškovė DNR ekspertizės nenori, faktiškai jos atsisako, atsakovas jokių patikimų duomenų, kad D. gali būti jo duktė neturi. Be to, ieškovei yra žinoma, kad atsakovas yra vedęs žmogus, turi vaikų, neketina skirtis. Pareiškė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės buvęs sutuoktinis A. P. negali būti vaiko D. tėvu. Teigė, kad visas šventes, kiek jų yra buvę santuokoje, atsakovas yra praleidęs su savo žmona ir vaikais, todėl neteisingas ieškovės teiginys, kad 2017 m. gruodžio 24 d. atsakovas atsikėlė pas ją gyventi. Ieškovė teigia, kad atsakovas atsisako daryti DNR tyrimą ir už jį mokėti. Atsakovas pareiškia, kad jis yra atsakingas, sąžiningas, doras, vykdantis savo pareigas žmogus. Ieškovė pati DNR ekspertizės nenori ir faktiškai jos atsisako, kas atsakovą labiau įtikina, kad jis nėra vaiko D. tėvas. Ieškovė ieškinyje pati pripažįsta, kad šalys kaip šeima niekada negyveno, vaiko D. kartu neauklėjo. Pati ieškovė praneša, kad nuo pat vaiko D. M. gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) ji žinojo kas yra įrašytas dukters D. gimimo liudijime jos tėvu, ji žinojo ir tai, kad biologinis jos dukters tėvas ne ieškovės sutuoktinis, o kitas asmuo. Matyti, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį pasibaigus ieškinio senaties terminui ir tai yra neginčijamas pagrindas ieškiniui atmesti. Be to, pati ieškovė turi įrodyti, kad ieškovės buvęs sutuoktinis A. P. negali būti vaiko tėvu. Ieškovė jokių įrodymų dėl buvusio sutuoktinio tėvystės paneigimo fakto nepateikė. Jei ieškovė įrodys, kad buvęs sutuoktinis A. P. negalėjo būti jos vaiku tėvu, tuomet atsakovas neprieštaraus, kad būtų paskirta ir atlikta DNR ekspertizė. Vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo nuginčyti ir nustatyti tėvystę, todėl paneigus ieškovės pagrindinius reikalavimus, ieškovui išnyksta pareiga pasisakyti, analizuoti bei vertinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad Tarnybos vyriausioji specialistė (toliau – vyriausioji specialistė) lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos mergaitei augti, ugdytis ir ilsėtis. Nepilnametė D. M. lanko (duomenys neskelbtini), papildomai lanko muzikos mokyklą, dainavimo pamokas, šokių ir teatro būrelius, lanko baseiną. Apsilankymo metu buvo bendrauta su mergaite individualiai. D. nurodė, jog pažįsta atsakovą nuo 5 metų, o 2017 m. prieš Šv. Kalėdas sužinojo, kad jis yra biologinis jos tėvas. Mergaitė nurodė, jog santykiai su biologiniu tėvu nėra artimi, jis nepalaiko su ja jokių ryšių, ji nežino, kur jis gyvena, koks jo telefono numeris, ar norėtų su juo bendrauti. Nepilnametė teigė, kad ja visada rūpinosi mama ir sesės, mama ją išlaiko, auklėja ir ugdo, gyventi ji norėtų toliau su mama. Vaikai turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaikui. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai. Atsakovui geranoriškai nepripažįstant tėvystės, tikslinga būtų remtis moksliniais įrodymais ir skirti DNR ekspertizę, Išsprendus tėvystės klausimą, spręstini ir kiti su vaiko interesais susiję klausimai. Tarnyba sutinka, kad reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pareikštas vaiko interesais. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 250 EUR per mėnesį galimai patenkintų vaiko poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė A. B. pateikė išvadą, jog įvertinus visas byloje esančias aplinkybes ir rašytinius įrodymus, atsakovo rašytas SMS žinutes, išklausius liudytojų parodymus, pačios D. parodymus, Tarnybos vertinimu, A. P. tėvystės nuginčijimas ir atsakovo tėvystės nustatymas bei prašomas priteisti 250 EUR išlaikymas atitiktų D. interesus. Tarnybos atstovė pažymėjo, kad ieškinys pateiktas nepilnametės D. M. interesais, todėl turėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad A. P., gimęs 1963 m. liepos 29 d., miręs 2009 m. liepos 18 d., nėra vaiko D. M. tėvas, o D. M. nėra A. P. dukra. Nustatė, kad atsakovas J. K. yra vaiko D. M. tėvas, o D. M. yra J. K. dukra. Pakeitė 2008 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 1217 duomenis nurodant, kad vaiko D. M. tėvas yra J. K.. Priteisė iš atsakovo J. K. nepilnamečiam vaikui D. M. išlaikymą po 250 EUR per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-24) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo J. K. nepilnamečiam vaikui D. M. 9 000 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nusprendė paskirti ieškovę D. M.. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo J. K. ieškovei D. M. 5550,69 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo J. K. 378,99 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo J. K. 1 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų šios baudos, t. y. 500 EUR skyrė ieškovei D. M. į jos banko sąskaitą.
9. Dėl ieškinio senaties pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog tarp atsakovo A. P., įrašyto nepilnametės D. M. tėvu, ir vaiko nebuvo susiklostę jokių socialinių ryšių, jie vienas kito nepažinojo, vaiko teismo posėdyje išdėstytą nuomonę, kad ji savo tėvu žinojo tik atsakovą J. K., į 2019 m. rugsėjo 10 d. DNR ekspertizės išvadą, jog A. P. nėra D. M. tėvas, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, todėl, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti atnaujina. Ieškovės delsimas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo dėl to, kad ji prioritetą teikė ne vaiko interesams, o šalių santykių išsaugojimui, negali būti pagrindas atsisakyti atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.
10. Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nurodė, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto ES 155/2019(01) išvados, kad A. P., gim. 1963 m., miręs 2009 m. liepos mėnesį, nėra D. M. biologinis tėvas, teisėtumu, todėl konstatavo, kad A. P. nėra vaiko D. M. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje esamos tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko D. M. interesus turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises: pirma, A. P. nėra vaiko D. M. biologinis tėvas; antra, A. P. ir vaiko D. M. nesiejo jokie socialiniai ryšiai, vaikas A. P. nepažinojo; trečia, vaikas D. M. savo tėvu žino tik atsakovą J. K..
11. Teismas konstatavo, jog atsakovas, atsisakydamas atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, prisidengdamas savo teise į kūno neliečiamumą ir vientisumą, iš tiesų manipuliavo situacija, tokiu būdu siekdamas išvengti pareigų vaikui, nurodė sąlygą, jog neprieštaraus, kad būtų paskirta ir atlikta DNR ekspertizė tuo atveju, jei ieškovė įrodys, kad buvęs sutuoktinis A. P. negalėjo būti jos vaiku tėvu. Tokia atsakovo pozicija parodo aiškų piktnaudžiavimą savo teise atsisakyti atlikti ekspertizę, kurios atsakovas nevertino kaip absoliučios, o įvardijo ją kaip priklausomą nuo sąlygos (nuginčyti 2009 m. mirusio buvusio sutuoktinio tėvystę vaikui), kuriai įvykus, atsakovas atrado naują pretekstą – A. P. kaulo fragmento saugojimo tvarką, ir DNR ekspertizės tėvystei nustatyti neatliko. Tai patvirtina ir atsakovo teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas, kad DNR ekspertizės jis nenuvyko atlikti, nes bijo pasekmių – išlaikymo teikimo D. dėl per sunkios finansinės naštos, nes greitai pensija.
12. Nurodė, kad liudytojai – ieškovės dukros A. P., I. P., I. sužadėtinis P. M. iš esmės patvirtino ne tik ieškovės, bet ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl šalių bendravimo ir atsakovo atsikraustymo į ieškovės šeimą 2017 m. prieš Šv. Kalėdas, išskyrus tai, jog atsakovas kategoriškai neigė per Šv. Kūčias pripažinęs, kad D. yra jo dukra. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog jau seniai žinojo, kad D. yra atsakovo vaikas. Pati su atsakovu susipažino tik 2017 m. gruodžio mėnesį per Šv. Kūčias. Tada atsakovas pasakė, kad D. yra jo dukra. Liudytoja I. P. patvirtino, kad jau daugiau kaip 10 metų žino atsakovą, 2017 metais jis šventė kartu Šv. Kūčias, kraustėsi gyventi su mama. Nurodė, jog suprato, kad D. tėtis yra atsakovas, dažnai aptikdavo atsakovą namuose. Būdama nėščia mama jai pasakė, kad vaiko tėvas – žurnalistas J.. Paaiškino, jog kartu su sužadėtiniu P. M. po Šv. Kalėdų 2017 m. nuvyko į atsakovo darbovietę susitarti gražiuoju dėl išlaikymo D. teikimo. Atsakovas sutiko mokėti, tačiau kai ketino surašyti susitarimą, atsakovas dingo ir nieko nepasirašė. Liudytojas P. M. paaiškino žinojęs, kad atsakovas ketina išpildyti savo pažadą, ateiti gyventi pas ieškovę ir padės rūpintis D.. Pirmą kartą atsakovą pamatė 2017 metais per Šv. Kūčias, jas visi kartu šventė, atsakovas bendravo su D., namuose buvo džiugi atmosfera. Liudytojas P. M. pažymėjo, jog iš atsakovo veiksmų buvo matyti, kad jį ir D. sieja artimesni ryšiai, patvirtino, kad kartu su sužadėtine I. buvo nuvažiavęs į atsakovo darbovietę, kur atsakovas pripažino, kad jis yra D. tėvas ir pažadėjo prisidėti prie jos išlaikymo, pokalbis buvo užbaigtas rankos paspaudimu, tačiau atsakovas susitarimo nepasirašė, o vėliau šantažavo ieškovę. Pažymėtina, jog atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo susitikęs su ieškovės dukra I. P. ir jos sužadėtiniu P. M. ir kalbėjosi apie D. M. teiktiną išlaikymą. Teismo posėdžio metu liudytoja I. N. paaiškino, kad prieš keturiolika metų matė atsakovą ieškovės rengtame renginyje Siemens arenoje. Ieškovė prieš keturiolika metų kartą paskambino ir pakvietė aplankyti ją Antakalnio klinikose, atvykus, ji pasakė, kad laukiasi nuo savo mylimojo J.. Tuomet ji sakė, kad palieka vyrą, ima paskolą butui, kad galėtų gyventi su savo draugu J.. Neturėjo progos matyti jų kartu. Apklausta teismo posėdyje liudytoja Ž. Z. paaiškino, kad ji yra ieškovės sesuo. Iš ieškovės ji sužinojo, kad laukiasi nuo J. K. ir išeina iš bendrų su vyru namų. Liudytoja nurodė, jog dėl darbo pobūdžio pažinojo atsakovo sutuoktinę, iš matymo pažinojo ir jį patį. Per Šv. Kalėdas 2017 metais ieškovė neatvažiavo, paaiškino, kad D. turės tėtį. Tai reiškė, kad ieškovė su atsakovu gyvens kartu. Teismo posėdžio metu nepilnametė D. M. patvirtino teismui žinanti, kad jos tėvas yra atsakovas J. K.. Teismas, kalbėdamasis su nepilnamete D. M., atkreipė dėmesį į jos ir atsakovo J. K. veido bruožų panašumą. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovas J. K. yra D. M. biologinis tėvas (CPK 178 straipsnis, CK 3.148 straipsnis).
13. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad įvertinę bylos duomenis, teismai sprendžia, jog nesant tarp tėvų ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė dirba pagal verslo liudijimą dainavimo mokytoja, jos mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius – 1300-1400 EUR per mėnesį. Ieškovė nurodo vasarą negaunanti pajamų, nes vaikai atostogauja, vieną kartą per metus turi didelį renginį, iš kurio uždirba 2000 EUR. Ieškovė taip pat turi teisę gauti išmoką vaikui (vaikams), kuri nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 60 EUR vienam vaikui, nepriklausomai nuo turtinės padėties (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 4 kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) , 1974 m. statybos name (11 b.l., 1 t.), skolų už butą neturi, butui įsigyti paimta paskola, kas mėnesį moka 214 EUR, paskolos grąžinimo terminas – 2036-07-26, automobilio neturi, šiuo metu išlaiko tik dukrą D.. Atsakovas dirba VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre, jo gaunamos darbo pajamos iki mokesčių vidutiniškai 1 500 EUR (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsakovas nurodė, jog kitų pajamų neturi, dirba mokytoju – IT specialistu (tinklo administratorius) bei darbelių mokytoju. Atsakovas pažymėjo, jog gyvena su sutuoktine jai nuosavybės teise priklausančiame bute, dalijasi su ja kartu buities rūpesčiais, automobilio, skolų, išlaikytinių neturi, yra darbingas. Teismas pažymi, kad atsakovas jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė.
15. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė dukters D. M. poreikius patvirtinančius įrodymus: mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), dėl stuburo problemų du kartus per savaitę lanko plaukimo treniruotes sporto klube IMPULS, už kurias moka 40 EUR per mėnesį, nurodė kelis kartus per metus turinti papildomų išlaidų plaukimo varžyboms, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis), lanko privačias dainavimo pamokas bei Jaunimo veiklos ir meno centro teatro ir šokio pamokas užsiėmimai nemokami, tačiau yra būtinos išlaidos koncertiniams rūbams, konkursams, transportui, lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą – už keturis mėnesius ieškovė moka 87 EUR. Mergaitė yra paauglė, turinti pakankamai didelį fizinį krūvį, todėl teismui nekelia abejonių ieškovės nurodyta aplinkybė, kad išaugo išlaidos dukters maitinimui mokykloje ir namuose, juolab kad mergaitė dėl užimtumo po pamokų ne visuomet gali grįžti namo ir turi valgyti viešo maitinimo įstaigose. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl jos patiriamų išlaidų dukters maitinimui mokykloje ir po pamokų, tačiau įvertinus tai, kad jos yra akivaizdžios, teismas, remdamasis vaikų maitinimo kainomis Vilniaus miesto mokyklose, sprendžia, kad pietų kaina per mėnesį vidutiniškai yra 50 EUR, papildomas maitinimas po pamokų – 20-30 EUR. Tokio amžiaus vaikui per mėnesį maitinimui namuose reikia nuo 80 iki 100 EUR, taip pat yra realiai patiriamos išlaidos vaiko higienos ir ugdymo priemonėms, drabužiams ir avalynei (įskaitant ir koncertinius drabužius), kelionėms viešuoju transportu (6 EUR per mėnesį), mobiliajam telefonui, jos daliai už gyvenamąjį plotą apmokėti, kelionėms į konkursus, laisvalaikiui ir poilsiui.
16. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingas apie 500 EUR išlaikymas per mėnesį (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, šalių finansinę padėtį ir galimybes, iš atsakovo šalių vaikui priteisia išlaikymui po 250 EUR per mėnesį. Ši suma tik neženkliai viršija nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytą į rankas gaunamą minimalią mėnesinę algą (607 EUR pagal naują mokesčių sistema arba 471 EUR/235,5EUR pagal senąją), juolab kad vaikui jau 13 metų, o atsakovas per visą šį laiką, išskyrus kelias dovanas bei ieškovės nurodytą jo duotą 300 Lt sumą striukei, išlaikymo dukrai neteikė. Nurodė, kad išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 24 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
17. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus – 9 000 EUR (36 mėn. x 250 EUR). Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 24 d., todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti jo nepilnamečiam vaikui D. M. išlaikymo įsiskolinimą (CPK 3.200 straipsnis) nuo 2016 m. sausio 24 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2019 m. sausio 24 d.). Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės turi būti aiškinamos vaiko naudai, todėl įvertinus tai, kad vaikui yra 13 metų, o atsakovas, nors ir pats nurodė, kad vaiko išlaikymo klausimas tarp šalių iškildavo, jokio išlaikymo vaikui neteikė, nors ir yra atstovaujamas advokatės, jokių duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, todėl sprendė, kad už tris paskutinius metus turi sumokėti vaikui 9 000 EUR (36 mėn. x 250 EUR) išlaikymo skolą (CPK 3.200 straipsnis) nuo 2016 m. sausio 24 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2019 m. sausio 24 d.).
Žemesnės instancijos teismas
18. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nurodė, kad teismas šiame sprendime konstatavo, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise atsisakyti atlikti ekspertizę, kurios jis nevertino kaip absoliučios, o įvardijo ją kaip priklausomą nuo sąlygos (nuginčyti 2009 metais mirusio buvusio sutuoktinio tėvystę vaikui), kadangi, teismo įsitikinimu, nesitikėjo, kad tai galėtų įvykti, o šiai sąlygai įvykus, atrado naują pretekstą – kvestionuoti Valstybės teismo medicinos tarybos Serologijos ir DNR laboratorijoje A. P. kaulo fragmento saugojimo teisėtumą, ir DNR ekspertizės tėvystei nustatyti vis vien neatliko. Atsakovo piktnaudžiavimą savo teise atsisakyti atlikti DNR ekspertizę aiškiai patvirtina ir jo teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas, kad DNR ekspertizės jis nenuvyko atlikti, nes bijo pasekmių – išlaikymo teikimo. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas, pareikalavęs didelių teismo finansinių ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų, ieškovė patyrė didelius bylinėjimosi kaštus, vaikui sukeltas bereikalingas stresas. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas elgėsi aiškiai nesąžiningai, piktnaudžiavo savo teise atsisakyti atlikti ekspertizę, dėl to buvo užvilkintas bylos procesas, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam skirtina 1 000 EUR bauda, pusę jos (500 EUR) skiriant ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Apeliantas (atsakovas) J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir ieškovės reikalavimus atmesti.
19.1. Dėl ieškinio senaties apeliantas teigia, kad ieškovė nuo pat Vaiko gimimo žinojo, kad Vaiko tėvas yra Apeliantas, o ne asmuo (A. P.) įrašytas Vaiko tėvu gimimo liudijime, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik po 12 metų, todėl, Apelianto nuomone, praleido vienerių metų terminą tėvystei nuginčyti ir tas terminas, pasak Apelianto, tokiu atveju negali būti atnaujintas.
19.2. Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nurodė, kad ieškovė, kuri vaiko pradėjo lauktis būdama santuokoje, turi pareigą įrodyti, jog jos miręs buvęs sutuoktinis A. P. negalėjo būti vaiko tėvu. Pažymėjo, kad ieškovei tai įrodžius, apeliantas neprieštaraus, jog jam būtų atlikta DNR ekspertizė. Nurodė, kad atliktą DNR ekspertizę dėl A. P. tėvystės nustatymo, vertina kritiškai.
19.3. Nurodė, kad liudytojų paaiškinimai ir patvirtinimai apie visas jų tariamai žinomas aplinkybes iš esmės neatitinka tikrovės, todėl vertintini kritiškai. Pabrėžė, kad apeliantas apskritai nėra su ieškovės dukromis, nei tuo labiau su jos būsimu žentu kalbėjęs ir aptarinėjęs kokius nors klausimus ar bet kokias temas susijusias su vaiku, jos tėvystės problema ir su tuo susijusiu išlaikymu ir todėl ieškovės dviejų dukrų ir būsimo žento pateikti teisme paaiškinimai visiškai prasilenkia su tikrove.
19.4. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam Vaikui priteisimo nurodė, kad net formaliai įvertinus teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimo dydį, šis dydis visiškai prieštarauja teismų suformuluotai praktikai dėl priteisiamų išlaikymo įsiskolinimo dydžių, kurie nustatomi pagal tuo laiku buvusį minimalios mėnesio algos dydį. Nurodė, kad pati ieškovė prašė išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą priteisti vadovaujantis MMA ir jokių įrodymų dėl vaiko išlaikymo išlaidų, išskyrus lankomus būrelius, teismui nepateikė.
19.5. Dėl tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad teismo sprendime pateikti motyvai ir tų motyvų pagrindu priimtos išvados visiškai nesuderinamos su kasacinio teismo suformuluota praktika, kurioje neginčijamai nurodyta, kad nei Civilinis kodeksas, nei jokie kiti teisės aktai neįtvirtina spėjamo vaiko tėvo priverstinės ekspertizės atlikimo galimybės.
19.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys savo turiniu niekuo neišsiskiria nuo ieškovės pirminio ieškinio turinio, tačiau nepaisant šio fakto, honoraras už šias teisines paslaugas ieškovės sumokėtas kaip už du atskirus darbus. Be to teismui pateiktas prašymas išduoti teismo liudijimą, už kurio parengimą sumokėta 150 Eur.
19.7. Dėl Teismo pažeidimo CPK normų nurodė, kad Teismas neįvykdė CPK 397 straipsnyje (Pasirengimas bylai) įtvirtintos pareigos išreikalauti iš civilinės metrikacijos įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu (motina). Teismas nepaisė paminėtų proceso teisės normų, kas įtakojo, jog pilnumoje nėra atskleista šios bylos esmė, kas taip pat sudaro rimtą pagrindą teismo priimtam sprendimui panaikinti.
Atsiliepimas
20. Ieškovė D. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti Apelianto apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą 2020-01-16 datos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-428-981/2020, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20.1. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktiką, pats svarbiausias dalykas tokio pobūdžio (tėvystės nuginčijimo ir nustatymo) bylose yra būtent vaiko interesų užtikrinimas. Ši byla buvo užvesta išimtinai Vaiko interesais, o ne Ieškovės, nors vertinant Apelianto teiginius kartais akivaizdu, kad Apeliantas galvoja, kad ši Byla yra neva labai naudinga Ieškovei. Pats Vaikas dar nėra sulaukęs 18 metų ir neturi nei reikiamo civilinio teisnumo, nei galimybių pareikšti kokius tai ieškinius teisme, nes yra įstatymiškai atstovaujamas kaip nepilnametis savo mamos Ieškovės. Pats Vaikas nėra jokių ieškinio senačių praleidęs, o yra atstovaujamas savo mamos Ieškovės. Vaiko interesai, kuris identifikuoja savo tėčiu Apeliantą, negali būti pažeisti dėl tų formalių priežasčių, kad mama Ieškovė gal kiek uždelsusi kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, kadangi Vaikas dėl to yra nekaltas, pats į teismą jis kreiptis dar negali, o ir pati Ieškovė mylėjo Apeliantą ir buvo nuolat „maitinama“ jo pažadais. Apeliantas gerai išmanė Ieškovės psichologiją ir ja manipuliavo.
20.2. Nurodė, kad neatnaujinus tėvystės nuginčijimo termino, susiklostytų absoliučiai netoleruotina situacija, kai Vaikas apskritai liktų be tėvo – A. P. yra miręs ir su juo apskritai joks Vaiko ryšys neužmegztas, pats Algimantas jokio išlaikymo niekada neteikė ir neteikia bei akivaizdu, kad niekada neteiks, kadangi yra miręs. Būtų pažeisti Vaiko interesai ir finansine prasme, nes ji gautų išlaikymą tik iš mamos Ieškovės, o Apeliantui netektų jokia atsakomybė prisidėti finansiškai prie savo Vaiko poreikių užtikrinimo, nors jis yra lygiai toks pats Vaiko tėvas kaip ir Ieškovė. Taigi, sunkiai įsivaizduojamas būtų teismo sprendimo pagrįstumas neatnaujinus termino sutinkamai su tuo, kad nebūtų apsaugoti vaiko interesai dėl labai formalių ir nuo paties Vaiko veikimo ar neveikimo nepriklausančių priežasčių. Juk tada bet kokiu atveju, kai vaikas taptų pilnametis ir galėtų ginti savo teises teismuose, tas terminas bet kokiu atveju būtų atnaujinamas.
Atsiliepimas
20.3. Nurodė, kad neturi jokio pagrįstumo Apelianto teiginiai, kad nebuvo aišku, kam tas A. P. kaulas priklausė – Tarnybos atstovė davusi priesaiką teismo posėdyje patvirtino, kad tas kaulas yra tikrai be jokių abejonių A. P., o ne kieno nors kito. Esant visoms šioms aplinkybėmis Teismui negalėjo net kilti menkiausios abejonės, kad kaulas yra ne A. P., nes ekspertinį procesą atlieka ne teismas, o teismas tik analizuoja pateiktą ekspertinę išvadą ir ja remiasi ir šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo abejoti ekspertize. Svarbiausia yra tai, kad Apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo, kad ekspertizės išvada yra nepatikima, neprašė pakartotinės ar papildomos ekspertizės ir t. t. CPK 219 straipsnyje (Papildoma ir pakartotinė ekspertizė) įtvirtinta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, o jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad kompetentingos valstybinės tarnybos atlikta ekspertizė yra nepatikima.
20.4. Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nurodė, kad aplinkybė, kad Apeliantas atsisakė atlikti DNR ekspertizę, negali būti aiškinama Apelianto pozicijos naudai, kad Apeliantas nėra Vaiko tėvas. Jeigu iš tikrųjų atsakovams tėvams, kurie nenori pripažinti savo tėvystės, teisme pakaktų atsisakyti atlikti DNR ekspertizę ir atsakovai tokiu būdu laimėtų bylas, tai būtų didelė spraga vaiko teisių gynyboje, būtų pažeidžiamas jau anksčiau aptartas vaiko teisių prioriteto principas. Pagal esamą teisminę praktiką, jeigu asmuo teigia, kad jis nėra vaiko tėvas, jis tą turi įrodyti aktyviais veiksmais dalyvaudamas ekspertizėje, o ne vengdamas ekspertizės. Siekiant užkirsti kelią tokiai teisinei spragai kad nenuvykimas į ekspertizę reikštų faktą, jog nesama tėvu, LR CK 3.148 straipsnyje (Tėvystės nustatymo pagrindai) yra numatyta, kad jeigu atsakovas atsisako teisme paskirtos DNR ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2006-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2006). Taigi, šios bylos Apelianto neatvykimo į DNR ekspertizę priežastis, kad Apeliantas bijo finansinių pasekmių (išlaikymo Vaikui teikimo), tikrai jokiu būdu negali būti pripažinta svarbia ir nekoreliuoja su Kasacinio Teismo praktika kaip pateisinama priežastis.
Atsiliepimas
20.5. Nurodė, kad byloje liudytojas P. M. paaiškino, kad jis dažnai iš ieškovės ir savo sužadėtinės I. P. girdėdavo, kad Apeliantas yra Vaiko tėtis, kuris kažkada ateis į šeimą ir kartu visi gyvens ilgai ir laimingai. Taip pat šis liudytojas paaiškino, kad Apeliantas kaip šeimos narys dalyvavo per 2017 m. Kūčias. Taip pat šis liudytojas paaiškino, kad kartu su sužadėtine I. nuvažiavęs buvo pas Apeliantą į darbovietę, kur Apeliantas jiems pripažino, kad jis yra Vaiko tėtis ir prisidės prie Vaiko išlaikymo ir todėl buvo kaip ir geruoju susitarta, kad visa šita situacija bus išspręsta ir nebus kreiptasi dėl išlaikymo Vaikui į Teismą (2019-11-29 datos 13:15 val. Teismo posėdžio garso įrašo minutės 75:50-76:00). Pats Apeliantas to paties Teismo posėdžio metu pripažino, kad šis pokalbis su P. ir I. dėl išlaikymo gera valia buvo (minutės 75:55 – 75:58). Paskui P. paaiškino, kad vietoje to, kad Apeliantas vykdytų susitarimą dėl išlaikymo gera valia, tai jis Ieškovei pradėjo siuntinėti grasinamą laišką paviešinti jos intymias nuotraukas tam, kad būtų galima šantažuoti Ieškovę manant, kad tada Ieškovė į Teismą nesikreips (minutės 81:40-58). Visas šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. P., kuri kartu su P. buvo nuvykusi į Apelianto darbovietę susitarti gražiuoju. Kiti liudytojai, kurie liudijo 2019-11-29 datos Teismo posėdyje, taip pat paaiškino, kad jiems buvo žinoma, jog Apeliantas yra Vaiko tėtis. Tos pačios 2019-11-29 datos Teismo posėdžio metu liudytoja I. N. paaiškino, kad prieš keturiolika metų matė Apeliantą Ieškovės rengtame renginyje Siemens arenoje Vilniuje.
20.6. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam Vaikui priteisimo
nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad išlaikymą A. V. teikė, Ieškovės prašymas priteisti 9000 EUR išlaikymo įsiskolinimą ir 250 EUR išlaikymą per mėnesį turi būti tenkinamas, kadangi Vaikui yra šiuo metu 13 metų ir jo poreikiai yra dideli, kaip ir aptarta aukščiau, be to, Vaikas turi ir sveikatos sutrikimų, kas Vaiko priežiūrai ir ugdymui reikalauja dar daugiau finansinių resursų. Pažymėtina, kad Kasacinio Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) - todėl Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina Ieškovė, kaip ir tinkamai nusprendė šią Bylą nagrinėjantis Teismas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad šioje Byloje ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikta išvada sutiko ir palaikė Ieškovės poziciją, kad atsižvelgiant į Vaiko poreikius, kurie detalizuoti Byloje ir šiame atsiliepime, turimas ligas, kitas aplinkybes, yra pagrįsta priteisti 250 EUR/mėn. išlaikymą ir 9 000 EUR išlaikymo įsiskolinimą.
20.7. Dėl Apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme
nurodė, kad apeliantas pelnytai Teismo buvo pripažintas piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis ir jam tinkamai buvo paskirta bauda. Teismas Apeliantą net du kartus pagal dvi atskiras nutartis (2019-05-07 datos bei 2019-08-07 datos) buvo įpareigojęs atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Apeliantas šių nutarčių nevykdė keldamas vis skirtingas versijas. Iš pradžių Apeliantas teigė, kad vyktų į ekspertizę, jeigu pirmiausia būtų įrodyta, kad A. P. nėra Vaiko tėvas. Kai galiausiai tai buvo įrodyta Tarnybos aktu Nr. ES 155/2019(01), tai Apeliantas pradėjo kvestionuoti aktą ir vėl į ekspertizę nevyko. Primintina ir tai, kad kai buvo gautas ekspertinis aktas Nr. ES 155/2019(01) ir byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, tai Apeliantas siekdamas vėl užvilkinti bylos nagrinėjimą – pareiškė be jokio pagrindo teismui nušalinimą ir posėdis neįvyko. Dar daugiau, kaip jau anksčiau minėta, Apeliantas per 2019-11-29 Teismo posėdį galiausiai atskleidė, kad nevyko į ekspertizę bijodamas pasekmių – išlaikymo Vaikui teikimo.
20.8. Dėl bylinėjimosi išlaidų
nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių išlaidos turėtų būti sumažintos. Ieškovas net neginčija, kad priteistos išlaidos viršija 2004-05-02 datos Teisingumo ministro įsakymą. Pabrėžtina, kad pats Apeliantas yra kaltas dėl to, kas byla itin užsitęsė laike, pareikalavo daugybės posėdžių, liudininkų iškvietimo, papildomų ekspertizių iš kaulo ir t. t., todėl jis turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Jau minėta, kad jeigu Apeliantas būtų nuvykęs į DNR ekspertizę, kuri buvo paskirta 2019-05-07 datos Teismo nutartimi, tai dar tą patį 2019 m. gegužės mėn. būtų nustatyta, kad Apeliantas yra Vaiko tėvas ir nebūtų reikėję nei A. P. Kaulo ekspertizės, nei vestis liudytojus, nei nagrinėti šią Bylą iki 2020 m. pradžios ir t. t., - atitinkamai būtų daug mažiau ir bylinėjimosi išlaidų. Be to, Apeliantui buvo iš Ieškovės pusės pasiūlymas ir taikiai susitarti, apskritai neprašant iš jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau Apeliantas laikėsi savo pozicijos iki galo ir dabar tiesiog turi, ką turi. Visa ši situacija tikrai galėjo būti išspręsta geranoriškai, juo labiau, kad šį Byla vyko dėl Vaiko interesų.
20.9. Dėl Apelianto teiginių, kad neva Teismas pažeidė CPK normas
nurodė, kad apeliantas visiškai be jokio pagrindo teigia, kad neva Teismas neįvykdė CPK 397 straipsnyje (Pasirengimas bylai) įtvirtintos pareigos išreikalauti iš civilinės metrikacijos įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu (motina). Toks teiginys prieštarauja tiek Bylos medžiagai, tiek ir Teismo sprendimo motyvams. Teismas pats Sprendime pažymėjo, kad, cituojama: „Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnametis vaikas D. M., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra ieškovės D. M. dukra: vaiko gimimas 2007 m. kovo 6 d. buvo įregistruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje gimimo įrašu Nr. 1217 (10 b. l., 1 t.).“ Taigi, arba Apeliantas neskaitė Teismo Sprendimo, arba nesusipažino su Byloje esančia medžiaga, tačiau tokie argumentai apskritai yra niekiniai. Pabrėžė ir tai, kad Apeliantas šio argumento pirmosios instancijos Teisme nekėlė, todėl apeliacijoje taip pat jo neleidžiama kelti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl ieškinio senaties
2. Atsakovas prašė byloje taikyti CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl A. P., įregistruoto ieškovės dukros D. M. tėvu, tėvystės nuginčijimo. Atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovė nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad vaiko tėvas yra apeliantas, o ne asmuo, įrašytas vaiko tėvu gimimo liudijime, buvęs ieškovės sutuoktinis A. P., tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik po 12 metų, todėl ji praleido vienerių metų terminą tėvystei nuginčyti, ieškovė neneigė. Teismas tenkino ieškovės prašymą atnaujinti terminą vaiko tėvystei nuginčyti, motyvuodamas tuo, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra konstatuota, jog tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, ir ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti atnaujinamas. Teismas vertino, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, todėl darė išvadą, kad vaiko interesai reikalauja, jog atsakovas būtų nustatytas jos tėvu. Tai, kad D. M. paaiškino, jog 2017 m. prieš Šv. Kalėdas sužinojo, jog atsakovas yra jos tėvas, kad jį pažįstanti nuo 5 metų, todėl asmens, kuris pagal kitus byloje esančius įrodymus leidžia daryti išvadą, kad jis yra biologinis vaiko tėvas pripažinimas teismo sprendimu vaiko tėvu, yra sprendimu vaiko interesais. Tai, kad toks sprendimas nustatys atsakovui pareigą teikti materialinį išlaikymą vaikui, jau yra jo interesais. Byloje nėra duomenų, ar ieškovės dukra, kaip 2009 m. liepos mėn. mirusio, jos tėvu įrašyto A. P. dukra, gavo socialinę pašalpą, netekus maitintojo, tačiau vien tai, kad teismo sprendimu buvo nuginčytas įrašas vaiko tėvu, nustatant kitą tėvą, t. y. vaiko biologinį tėvą, galintį teikti vaikui materialinę ir kitokią paramą, atitinka vaiko interesus. Atsakovas yra darbingas, todėl turi galimybes rūpintis nepilnamete savo dukra, jos vystymusi, vaikas žinojo tai, kad šis asmuo yra jos tėvas, todėl nuginčijimas tėvystės asmens, kuris nėra vaiko biologiniu tėvu, atitiks vaiko interesus. Atmesti ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą tėvystei nuginčyti, esant tokioms aplinkybėms, kai vaiko tėvu įrašytas asmuo yra miręs ir nėra kito suinteresuoto asmens, kuris prieštarautų tokios tėvystės nenuginčijimui, teismas neturėjo pagrindo. Atsakovas prašo netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti terminą vaiko tėvu įrašyto asmens tėvystės nuginčijimui tik dėl to, jog siekia, kad jis nebūtų pripažintas vaiko tėvu, kad jam netektų pareigų vaiko atžvilgiu. Taigi, iš esmės taikyti ieškinio senatį prašo asmuo, kurio interesas atsiras tik po to, kai įrašas bus nuginčytas. Ir tai yra aplinkybe, leidžiančia vertinti, kad teismas pagrįstai atnaujino ieškininės senaties terminą tėvystei nuginčyti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji nesikreipė į teismą anksčiau, žinodama, kad vaiko tėvas atsakovas, tai, kad ji nenorėjo konflikto su atsakovu, dalinai pateisinamos, nes tokiu būdu ji sudarė galimybę vaikui pažinoti savo tėvą ir bent jau kažkiek su juo bendrauti.
3. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Tai, kad D. M. nebuvo pažįstama su jos tėvu įrašytu buvusiu ieškovės sutuoktiniu A. P., kad su juo nėra bendravusi, leidžia daryti kad jokio socialinio ryšio tarp jos ir tėvu įrašyto asmens nebuvo, todėl prioritetas šiuo atveju teikiamas tam kad vaiko tėvu būtų teisiškai įrašytas biologinis vaiko tėvas.
4. Europos Žmogaus Teisių Teismas ( toliau - EŽTT) sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12). EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, peticijos Nr. 77785/01).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
5. Atsakovas nurodė, kad formaliai įvertinus teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimo dydį, šis dydis visiškai prieštarauja teismų suformuluotai praktikai dėl priteisiamų išlaikymo įsiskolinimo dydžių, kurie nustatomi pagal tuo laiku buvusį minimalios mėnesio algos dydį. Teismas nurodė motyvus, dėl kurių pilnai tenkino ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir įsiskolinimo priteisimo - ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus – 9 000 EUR (36 mėn. x 250 EUR), teismas tenkina šį prašymą CPK 3.200 straipsnio pagrindu, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), nurodo, kad visos abejonės turi būti aiškinamos vaiko naudai, todėl įvertinus tai, kad vaikui yra 13 metų, o atsakovas, nors ir pats nurodė, kad vaiko išlaikymo klausimas tarp šalių iškildavo, jokio išlaikymo vaikui neteikė, jokių duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, todėl padarė išvadą, kad už tris paskutinius metus atsakovas turi sumokėti vaikui 9 000 EUR (36 mėn. x 250 EUR) išlaikymo skolą, ir teikti kasmėnesinį išlaikymą dukrai po 250 Eur. Teismo sprendime nurodyta, kokie įrodymai patvirtina tokio dydžio išlaikymo reikalingumą - ieškovė pateikė dukters D. M. poreikius patvirtinančius įrodymus - mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) , dėl stuburo problemų du kartus per savaitę lanko plaukimo treniruotes sporto klube IMPULS, už kurias moka 40 EUR per mėnesį, nurodė kelis kartus per metus turinti papildomų išlaidų plaukimo varžyboms, lanko privačias dainavimo pamokas bei Jaunimo veiklos ir meno centro teatro ir šokio pamokas, užsiėmimai nemokami, yra būtinos išlaidos koncertiniams rūbams, konkursams, transportui, lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą – už keturis mėnesius ieškovė moka 87 EUR. Mergaitė yra paauglė, turinti pakankamai didelį fizinį krūvį, todėl teismui nekelė abejonių ieškovės nurodyta aplinkybė, kad išaugo išlaidos dukters maitinimui mokykloje ir namuose, juolab kad mergaitė dėl užimtumo po pamokų ne visuomet gali grįžti namo ir turi valgyti viešo maitinimo įstaigose. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl jos patiriamų išlaidų dukters maitinimui mokykloje ir po pamokų, tačiau įvertinus tai, kad jos yra akivaizdžios, teismas, remdamasis vaikų maitinimo kainomis Vilniaus miesto mokyklose, sprendžia, kad pietų kaina per mėnesį vidutiniškai yra 50 EUR, papildomas maitinimas po pamokų – 20-30 EUR. Tokio amžiaus vaikui per mėnesį maitinimui namuose reikia nuo 80 iki 100 EUR, taip pat yra realiai patiriamos išlaidos vaiko higienos ir ugdymo priemonėms, drabužiams ir avalynei (įskaitant ir koncertinius drabužius), kelionėms viešuoju transportu (6 EUR per mėnesį), mobiliajam telefonui, jos daliai už gyvenamąjį plotą apmokėti, kelionėms į konkursus, laisvalaikiui ir poilsiui. Atsakovo pareiga buvo paneigti šias teismo išvadas, nurodyti, kokie byloje pateikti įrodymai paneigia šias išvadas, tačiau tokių argumentų skunde nepateikta. Atsakovas nurodė, kad jokių įrodymų dėl vaiko išlaikymo išlaidų, išskyrus lankomus būrelius, teismui ieškovė nepateikė, tačiau vaiko paaiškinimas, kad ja rūpinasi mama, kad vaikas nuolatinai gyvena su motina, teismo išvados, kad vaiko maitinimas, higiena, gyvenimo sąlygos reikalauja išlaidų, pripažintinos neįrodinėtinomis, kaip visiems žinomos ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
6. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenuvyko atlikti DNR ekspertizės ir už tai paskyrė baudą. Atsakovas du kartus pagal dvi atskiras nutartis (2019-05-07 datos bei 2019-08-07 datos) buvo įpareigotas atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Apeliantas teigė, kad vyktų į ekspertizę, jeigu pirmiausia būtų įrodyta, kad A. P. nėra vaiko tėvas. Kai buvo įrodyta ši aplinkybė Tarnybos aktu Nr. ES 155/2019(01), apeliantas ginčijo aktą ir vėl į ekspertizę nevyko , pareiškė be jokio pagrindo teismui nušalinimą ir posėdis neįvyko. Teismas padarė išvadą, kad dėl nurodytų atsakovo veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas, pareikalavęs didelių teismo finansinių ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų, ieškovė patyrė didelius bylinėjimosi kaštus, vaikui sukeltas bereikalingas stresas. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas elgėsi aiškiai nesąžiningai, piktnaudžiavo savo teise atsisakyti atlikti ekspertizę, dėl to buvo užvilkintas bylos procesas, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam skirtina 1 000 EUR bauda, pusę jos (500 EUR) skiriant ieškovei. Kolegija daro išvadą, kad proceso šalis turi teisę atsisakyti teikti įrodymus byloje, todėl nevykimas į ekspertizę, nėra sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas turėjo galimybę baigti bylos nagrinėjimą ir nenustatyti pareigos atsakovui pakartotinai vykti į ekspertizę, įvertinti tokius atsakovo veiksmu jo nenaudai. Taigi, nenustačius tokios aplinkybės, jog atsakovas pranešė teismui, kad nuvyks į ekspertizę, tačiau į ją nevyko du kartus, darytina išvada, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis , sąmoningai veikus prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, jo veiksmuose nebuvo, todėl teismo sprendimo dalis, kuria paskirta atsakovui bauda remiantis CPK 95 straipsniu, šalintina iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
7. Ieškovės D. M. atstovas pateikė teismui 2020 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 500 Eur sumai už apeliacinio skundo parengimą. Pateikė 2020 m. vasario 26 d. Swedbank mokėjimo nurodymą patvirtinantį, kad ieškovė sumokėjo 1 500 Eur. Ši suma priteistina iš atsakovo CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovei, nes byloje buvo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriam parengti buvo reikalingos darbo ir laiko sąnaudos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą, kuria priteista iš atsakovo J. K. 1000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų baudos paskirta D. M..
Priteisti D. M. iš atsakovo J. K. 1500 Eur ( vieną tūkstantį penki šimtus eurų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų .