Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-777-324/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-29Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-19Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-21Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-10-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-21
Bylos Nr.
2S-777-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00707-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-777-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00707-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18032-800/2013 pagal J. Č. ieškinį atsakovui V. A. dėl kompensacijos už servitutą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 373 Lt per mėnesį dydžio kompensaciją už naudojimąsi servitutu, nustatytu žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 2 d., ir įpareigoti atsakovą naudoti viešpataujantį daiktą pagal žemės įstatymą ar aplinkosaugos reikalavimus iki servituto pabaigos, priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi ieškovės nuosavybės teise valdomu 0,1395 ha servitutiniu keliu, pažymėtu žemės sklypo plane ir pažymėjime apie Nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovas naudojasi kaip viešpataujančiu daiktu, valdydamas savo pastatą–karvidę, esančią (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu patenkino ieškinį. Priteisė ieškovei iš atsakovo 373 Lt per mėnesį dydžio kompensaciją už naudojimąsi servitutu, nustatytu žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 2 d., ir įpareigoti atsakovą naudoti viešpataujantį daiktą pagal žemės įstatymą ar aplinkosaugos reikalavimus iki servituto pabaigos, priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi ieškovės nuosavybės teise valdomu 0,1395 ha servitutiniu keliu, pažymėtu žemės sklypo plane ir pažymėjime apie Nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovas naudojasi kaip viešpataujančiu daiktu, valdydamas savo pastatą–karvidę, esančią (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 4 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ji prašė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, ne didesnei nei 37 148,39 Lt sumai, o nesant pakankamai piniginių lėšų bankų sąskaitose – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ne didesnei nei 37 148,39 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad iš atsakovo priteista suma yra didelė, atsakovas ilgiau nei metus vilkino civilinės bylos nagrinėjimą, gali vengti įvykdyti teismo sprendimą, parduodamas ar kitaip perleisdamas jam priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo nesant, ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 37 148,39 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu. Nustatęs, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ginčo suma (37 148,39 Lt) yra didelė, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepripažino ieškinio reikalavimų, sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, padarė išvadą, jog ieškovė turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovo turtą, kadangi, nesiėmus priemonių ieškinio reikalavimams užtikrinti, atsakovas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, nurodė pirmiausiai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nebuvo laikomasi pozicijos, jog kiekviena šalis turi įrodyti atitinkamas aplinkybes, pagrindžiančias kiekvieną reikalavimą. Argumentas, jog atsakovas sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą, nėra pagrįstas ar įrodytas. Prielaida negali būti atsakovo teisių suvaržymo pagrindu.

Nebuvo tirta aplinkybė apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, todėl ji negali būti laikoma nustatyta.

Neatsižvelgta, kad atsakovas buvo sąžiningas, t. y. bylos nagrinėjimo metu nesislapstė, nevengė galimybės laiku įvykdyti prievolę, jeigu tokia bus nustatyta.

Nevertinta, kad, antstoliui R. B. 2013 m. sausio 10 d. pradėjus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl žalos išieškojimo ieškovei, buvo uždėtas areštas atsakovo turtui. Tuo pagrindu buvo skundžiami antstolio R. B. veiksmai (vykdomoji byla Nr. 0085/13/00113).

Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas įrodo teismo šališkumą, nes prašymas jau buvo pareikštas žodžiu 2013 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu, tačiau laiku nebuvo išspręstas, be to, 2012 m. balandžio 23 d. toks prašymas buvo atmestas.

Prašo panaikinti nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad apeliantas prie atskirojo skundo nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių, jog reikalavimo suma jam nėra didelė. Ieškovė į Kauno rajono apylinkės teismą dėl kompensacijos už servitutą priteisimo kreipėsi 2012 m. kovo 29 d., sprendimas už akių dėl piniginių sumų priteisimo priimtas 2012 m. birželio 11 d. Atsakovas apie bylos iškėlimą buvo informuotas asmeniškai, jį civilinėje byloje nuolat atstovavo du atstovai (vienas iš jų profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas), todėl manytina, kad teisinių veiksmų jis neatliko sąmoningai. Atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis patvirtina, jog yra grėsmė teismo sprendimo vykdymui šioje civilinėje byloje. Atskirojo skundo argumentai dėl vykdymo proceso pradėjimo ir teismo šališkumo ne laiku išsprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kitaip nei Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartyje nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, jog teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei nepateikus įrodymų apie tai, kad atsakovas yra nesąžiningas, vengs vykdyti teismo sprendimą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakovo turtinė padėtis nebuvo žinoma, todėl, nesant duomenų apie atsakovo finansines galimybes, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės nurodytais argumentais ir laikė, jog didelė ginčo suma, aplinkybė, jog atsakovas nepripažįsta ieškinio, yra priimtas ieškovei palankus sprendimas, gali padidinti ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal BUAB „Jeruzalės boulingo klubas“ ieškinį atsakovams N. G., G. A., R. G., R. M. J. UAB „Refertus“ dėl žalos atlyginimo, bylos Nr. 2-783/2012). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Santeka“ pareiškimą skolininkui UAB „Skirnuva“ dėl skolos priteisimo, bylos Nr. 2-447/2009). Atsakovas teismui galėjo pateikti įrodymus, kurių pagrindu jis galėtų spręsti, jog ginčo suma atsakovui nėra didelė, ir tokiu būdu paneigti objektyvios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 178 str.). Atsakovui nepateikus duomenų apie jo turtinę padėtį, pagrindžiančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nekeltų grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, konstatuotina, kad ginčo suma atsakovui yra didelė, tai objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui pagrįstai taikė atsakovo turto areštą.

Nesutiktina su atsakovo argumentu apie jo turtui jau pritaikytą areštą vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00113. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (civilinės bylos Nr. 2-19562-748/2013, 2S-437-413/2014) nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00113 buvo vykdomas vykdomasis raštas, išduotas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo už akių pagrindu. Kauno apygardos teismui 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi panaikinus Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą už akių, antstolis 2013 m. rugsėjo 17 d. panaikino visus areštus, pritaikytus V. A. turtui, ir nutraukė vykdomąją bylą.

Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo teiginiu, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, buvo šališkas. Atskirojo skundo argumentas dėl apylinkės teismo šališkumo yra abstraktaus pobūdžio, atsakovas nenurodo faktų ir nepateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti tokią išvadą. Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikštą 2013 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu, teismas nurodė išspręsiantis, priėmęs galutinį procesinį sprendimą. Aplinkybė, kad teismas ieškovės prašymą išsprendė po pakartotinio ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo, nesudaro pagrindo konstatuoti apylinkės teismo šališkumą, tuo labiau, kad nutarties, kuria atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vėlesnis priėmimas yra palankus būtent atsakovui, o ne ieškovei. Atskirojo skundo argumentas, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi netenkino tapataus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nereiškia pirmosios instancijos teismo šališkumo. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, tuo labiau, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi ištaisė aritmetinę klaidą Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime, iš atsakovo ieškovei priteistą žyminį mokestį sumažindamas nuo 1 306,39 Lt iki 702,84 Lt sumos. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui buvo pritaikytos iš viso 37 148,39 Lt sumai (23872 Lt (373 x 64 mėn.) + 10000 + 1306,39 + 1970). Sumažinus iš atsakovo ieškovei priteisto žyminio mokesčio dydį, būtų galima 603,55 Lt (1306,39 - 702,84) suma sumažinti atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad kompensacija už naudojimąsi žemės sklypui nustatytu servitutu ieškovei iš atsakovo priteista periodiniais mokėjimais, 37 148,39 Lt skolos dydis buvo apskaičiuotas 2013 m. gruodžio 2 dienai, atsakovo skola kas mėnesį padidėja 373 Lt suma, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė