- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-437-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15547-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- V. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atstovo V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B. ir J. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. A. skundu dėl antstolio veiksmų prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus vykdant neįsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18032-800/2013. Nurodė, kad 2012 m. birželio 29 d. buvo pateiktas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Bylos nagrinėjimas vyksta iki šiol, sprendimas byloje nėra priimtas. 2012 m. gruodžio 27 d. gavus išieškotojo prašymą, byloje buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui. Antstolis 2013 m. sausio 10 d. priėmė patvarkymą dėl duomenų pateikimo ir raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, kuris pareiškėjo sutuoktinei buvo įteiktas tik 2013 m. balandžio 10 d. Nors antstoliui buvo pateikta informacija, jog vykdomas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau į tokius prašymus nebuvo reaguota, toliau vykdomi vykdymo veiksmai priimant patvarkymus dėl akcijų, turtinių teisių arešto, vykdymo išlaidų, dėl skolos išieškojimo ir kt. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d nutartimi panaikino 2012 m. birželio 11 d. sprendimą už akių ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, visi antstolio veiksmai vykdomojoje byloje yra neteisėti, pareiškėjo turtas ir piniginės lėšos nuo 2013 m. vasario 15 d. (patvarkymai Nr. S-1798, S-1797, S-1792) buvo areštuoti neteisėtai, taip suvaržant pareiškėjo teises disponuoti turtu.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. B. 2013 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti 2013 m. liepos 16 d. ir 2013 m. rugsėjo 5 d. V. A. atstovo V. T. skundus ir perdavė juos katu su vykdomąja byla Nr. 0085/13/00113 Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolis vykdė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1225-720/2012 12 28, kurį išdavė Kauno r. apylinkės teismas, dėl 10 000 Lt vienkartinės kompensacijos priteisimo iš skolininko V. A. išieškotojos J. Č. naudai už naudojimąsi 0,1395 ha servitutu, nustatytu žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 373 Lt mėnesinės kompensacijos už naudojimąsi minėtu servitutu, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų - 1 306,39 Lt žyminio mokesčio ir 820 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2013 m. liepos 5 d. antstoliui buvo pateiktas V. A. atstovo V. T. skundas dėl sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1225-720/2012 vykdymo. Prie skundo pridėta 2013 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2S-1426-260/2013. Pareiškėjo atstovo skundas buvo išnagrinėtas 2013 m. liepos 12 d. antstolio patvarkymu Nr. S-7014, ir tenkintas iš dalies, t. y. vykdomoji byla Nr.0085/13/00113 sustabdyta, atšauktos anksčiau skelbtos varžytynės butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas 2013 m. balandžio 26 d. patvarkymo Nr. S-4400 vykdymas skolininko darbovietėje UAB „Travel oasis“. Patvarkymas išsiųstas pareiškėjo atstovui V. T. registruotu laišku, tačiau grįžo neįteiktas. V. A. atstovas V. T. pakartotinai kreipėsi į antstolį su skundais. 2013 m. liepos 16 d. skunde nurodoma, jog jokio atsakymo į 2013 m. liepos 5 d. skundą negavo, vykdomas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl antstolio veiksmai yra neteisėti. 2013 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo skunde pažymėta, jog iki šio momento vykdomas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl vykdymo veiksmai buvo atliekami be teisinio pagrindo. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1426-260/2013, kuria buvo panaikinta Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis ir išspręstas klausimas iš esmės (panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimas už akių, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir perduota byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), antstoliui pateikta 2013 m. rugsėjo 12 d. Gavus 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, antstolis 2013 m. rugsėjo 17 d. panaikino visus areštus, kurie buvo taikyti V. A. turtui. Piniginės lėšų dalis - 545,31 Lt buvo išieškota 2013 m. vasario 22 d. iš pareiškėjo V. A. sąskaitos ir pervesta 2013 m. balandžio 26 d. išieškotojai pagal 2013 m. balandžio 26 d. lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-4483, t. y. dar galiojant teismo sprendimui. Sprendimas panaikintas tik 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, todėl antstolio veiksmai buvo teisėti. Be to, iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. vykdomasis raštas galiojo ir vykdomosios bylos nebuvo galima nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad vykdomoje byloje Nr. 0085/13/00113 vykdymo veiksmai buvo pradėti vykdyti pagrįstai ir teisėtai, pagal išieškotojo vykdymui pateiktą vykdomąjį raštą, kuris išduotas civilinėje byloje priėmus sprendimą už akių ir šiam sprendimui įsiteisėjus (CPK 285, 287-288, 587-588 straipsniai). Antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso numatyta teise, taikydamas įstatymo analogiją, sustabdė vykdomąją bylą iš karto po to, kai buvo gauta Kauno apygardos teismo nutartis dėl 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarties, kuria teismas atsisakė peržiūrėti 2012 m. birželio 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių. Tokiu būdu antstolis veikė nepažeisdamas įstatymo jam numatytos kompetencijos bei įgaliojimų, be to, maksimaliai išnaudojo įstatymo nustatytas galimybes užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teismas konstatavo, jog tik Kauno apygardos teismui 2013 m. rugpjūčio 14 d. priėmus nutartį, kuria teismas patenkino pareiškėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikino 2012 m. birželio 11 d. priimtą sprendimą už akių, bei kuria bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ir perduotas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, antstolis įgijo Civilinio proceso kodekse numatytą teisę nutraukti vykdomąją bylą, nes panaikinus sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, panaikinamas ir pats dokumentas, buvęs vykdomosios bylos pagrindu. Vykdomoji byla buvo pagrįstai nutraukta, visi antstolio atlikti priverstinio išieškojimo veiksmai atšaukti arba nutraukti, o vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiam asmeniui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, patikslintą 2013 m. spalio 7 d. skundą tenkinti ir pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00113/.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog apie priimtą Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą už akių nei V. A., nei jo atstovui V. T. nebuvo žinoma. 2012 m. birželio 29 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėjo nuomone, neišnagrinėjus minėto pareiškimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes turi būti įvertinta aplinkybė, jog sprendimas gali būti panaikintas. Vykdymo veiksmai dėl išieškojimo turėjo būti sustabdyti, tačiau 2012 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas vykdyti antstoliui. Raginimų dėl sprendimo vykdymo gera valia nebuvo gauta, tokiu būdu buvo pažeistos V. A. teisės iš karto priimant patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad antstolis būtų patikrinęs, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas. Šiuo atveju, jau buvo pradėtas vykdyti neįsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris 2013 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas. Be to, 2013 m. sausio 10 d. priimtas patvarkymas dėl duomenų pateikimo, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, įteiktas V. A. sutuoktinei tik 2013 m. balandžio 10 d. Iki šio momento sprendimas negalėjo būti vykdomas priverstinai, nes apie tokį patvarkymą pareiškėjas nebuvo informuotas. Nors apeliantas teikė antstoliui informaciją, kad pastarasis vykdymo veiksmus atlieka neįsiteisėjusioje nutartyje, tačiau antstolis ir toliau priiminėjo patvarkymus, susijusius su vykdymo veiksmais. Nors skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, jog pareiškėjas V. A. gali pasinaudoti kitomis Civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje jam suteiktomis teisėmis, tačiau nebuvo pilnai ir visapusiškai įsigilinta į aplinkybes, pagrįstas rašytiniais įrodymais – kiekvienas atitinkamas patvarkymas ir taip jau buvo skundžiamas, kiekvieną kartą akcentuojant, jog vykdomas neįsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo atveju skolininkas nepažeidė savo pareigų, o priešingai – nekliudė antstoliui atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su vykdymo eiga, aktyviai ja domėjosi (CPK 644 straipsnis), tačiau atliekami vykdymo veiksmai įrodo aplinkybę, jog antstolis nevykdė tinkamai savo procesinių veiksmų – aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymu saugomus interesus (CPK 634 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. Č. prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Išieškotoja nesutinka su atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad apie 2012 m. birželio 11 d. sprendimo už akių nutartį nebuvo žinoma nei V. A., nei jo atstovui V. T., kadangi ieškinys pareiškėjui 2012 m. balandžio 28 d. buvo įteiktas pasirašant asmeniškai, apeliantas visuomet buvo atstovaujamas dviejų atstovų, visuose atsiliepimuose ir skunduose buvo aiškiai pažymėtas atsakovo atstovo adresas korespondencijai. Be to, kiekvienas pilietis turi pareigą rūpintis savo teisėmis, juo labiau, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties kopija 2012 m. gruodžio 7 d. buvo įteikta pasirašytinai atsakovo atstovui A. K. (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Taigi Kauno rajono apylinkės teismo nutartis buvo tinkamai įteikta, o terminas paduoti atskirąjį skundą baigėsi 2012 m. gruodžio 14 d.
2. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 28 d., tuomet ir buvo išduotas vykdomasis raštas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentą, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami neįsiteisėjus sprendimui. Be to, teismo vykdomasis raštas buvo išduotas remiantis įsigaliojusia 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi, o ne 2012 m. birželio 29 d. skundu, kaip teigia pareiškėjas. Be to, 2012 gruodžio 5 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartis, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, buvo panaikinta tik 2013 m. rugpjūčio 14 dieną, tai reiškia, kad ir vykdomasis raštas nustojo galioti tik 2013 m. rugpjūčio 14 dieną.
3. Nors pareiškėjas nurodo, kad antstolis privalėjo informuoti skolininką dėl pradėto išieškojimo ir pasiūlyti gera valia atsiskaityti, bet tokių raginimų nebuvo gavęs, tačiau neneigia fakto, kad visi laiškai, adresuoti V. A., grįždavo neįteikti. Negalėjęs įteikti raginimo, antstolis raginimą įvykdyti sprendimą paskelbė interneto tinklapyje. Raginimo data - 2013 m. vasario 1 d. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas skundė kiekvieną patvarkymą, įrodo, jog jis disponavo visa reikiama informacija, tačiau vengė vykdyti teismo nutartį. Pareiškėjas ir jo atstovai žinodami teismo sprendimą niekada nesikreipė į J. Č., nebuvo jokio pasiūlymo dėl atsiskaitymo. Tai paneigia pareiškėjo versiją, kad jis norėjo atsiskaityti gera valia. Be to, V. A. nuo 2001 metų naudojasi J. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu sklypu ir už tai dar nėra pasiūlęs atsiskaityti nė vieno karto. Pareiškėjo veiksmai jau dvylika metų prasilenkia su įstatymais ir morale.
4. Antstolis R. B. iki šio momento yra išieškojęs tik už būtinąsias išlaidas, todėl dėl šios sumos grąžinimo apeliantas gali kreiptis žalos atlyginimo tvarka, jeigu tam yra teisinis pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. birželio 11 d. Kauno rajono apylinkės teismas patenkino ieškovės J. Č. ieškinį ir priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė priteisti J. Č. iš atsakovo V. A. 10 000 Lt vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi 0,1395 ha servitutu, nustatytu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 373,00 Lt mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi 0.1395 ha servitutu, nustatytu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2008 m. liepos mėn. 02 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimo išlaidas: 1306,39 Lt žyminio mokesčio ir 820 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, atsakovas V. A. įpareigotas naudoti viešpataujantį daiktą pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą ir aplinkosaugos reikalavimus iki servituto pabaigos. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo V. A. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 17 d., o 2013 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolio R. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/13/00113.
Atlikdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis 2013 m. vasario 15 d. priėmė patvarkymus Nr. S-1796, S-1797, S-1798 areštuoti skolininko turtines teises, patvarkymą Nr. S-1792 areštuoti lėšas, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą Nr. S-1801 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei patvarkymą dėl akcijų arešto (v. b. l. 75-81). Vykdomosios bylos duomenimis, 2013 m. vasario 15 d. antstolio pranešimas dėl turto arešto akto Nr. S-1799, kartu su turto arešto aktu bei patvarkymu Nr. S-1795 dėl akcijų arešto, pranešimu Nr. S-1800 dėl turto arešto, buvo įteikti skolininkui V. A. asmeniškai 2013 m. vasario 22 d. (vykd. b. l. 84, 90, 95). Antstolis, 2013 m. kovo 1 d. gavęs skolininko prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, savo patvarkymu šio prašymo netenkino (vykd. b. l. 109-116).
2013 m. kovo 22 d. vykdomojoje byloje gautas skolininko skundas dėl 2013 m. vasario 15 d. patvarkymo Nr. S-1794. Antstolis 2013 m. balandžio 5 d. patvarkymu šį skundą patenkino – panaikino 2013 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. 1794 dėl skolos išieškojimo (vykd. b. l. 126-132). Patvarkymas įteiktas skolininkui ir jo sutuoktinei asmeniškai (vykd. b. l. 130-131).
2013 m. balandžio 12 d. vykdomojoje byloje pateiktas prašymas panaikinti antstolio patvarkymus areštuoti skolininko turtines teises, pinigines lėšas ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolio 2013 m. balandžio 25 d. patvarkymu šis prašymas buvo atmestas (vykd. b. l. 135-139).
2013 m. liepos 5 d. antstolio kontorai buvo pateiktas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo apeliantas prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus vykdant neįsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1225-720/2012. 2013 m. liepos 12 d. patvarkymu antstolis skundą tenkino iš dalies. 2013 m. liepos 16 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pakartotinai prašyta pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus vykdant neįsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1225-720/2012, nurodant, kad antstolis nepateikė pareiškėjui jokio atsakymo į 2013 m. liepos 5 d. skundą. 2013 m. rugsėjo 5 d. antstolio kontoroje buvo gautas pakartotinis skundas dėl antstolio veiksmų tuo pačiu pagrindu kaip ir prieš tai pateiktas skundas.
2013 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu antstolis pareiškėjo 2013 m. liepos 16 d. ir 2013 m. rugsėjo 5 d. skundų netenkino, perdavė juos ir vykdomąją bylą Kauno apylinkės teismui.
Pažymėtina, kad vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, t. y. vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Skundas dėl antstolių veiksmų turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis, 443 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami konkretūs antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjui tenka pareiga suformuluoti reikalavimą taip, kad būtų aišku, kurie gi antstolio veiksmai (patvarkymai) ar atsisakymas juos atlikti yra skundžiami (CPK 613 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš 2013 m. liepos 16 d. ir 2013 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo skundų turinio, konkrečiai juose nenurodant antstolio veiksmų (patvarkymų), galima daryti prielaidą, jog antstolis, pasak pareiškėjo, nepateikė atsakymo į 2013 m. liepos 3 d. skundą. Taigi skundas pateiktas dėl antstolio neveikimo.
2013 m. liepos 3 d., 2013 m. liepos 17 bei 2013 m. rugsėjo 5 d. skundais pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus vykdant neįsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje, šių veiksmų (patvarkymų) nedetalizuojant. Pažymėtina, jog šį skundo trūkumą pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Iš 2013 m. spalio 7 d. patikslinto skundo turinio spręstina, jog pareiškėjas skundė antstolio atliktus vykdymo veiksmus (priimtus patvarkymus), kuriais buvo areštuotos pareiškėjo turtinės teisės, akcijos ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų).
Bylos duomenimis, antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013 m. liepos 3 d. skundą, 2013 m. liepos 12 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0085/13/00113, atšaukė varžytines 2-jų kambarių butui, esančiam .(duomenys neskelbtini), sustabdė 2013 m. balandžio 26 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-4400 (b. l. 10-11). Taigi pareiškėjo skundas buvo iš esmės (iš dalies) patenkintas. Tiek teisminio proceso metu, tiek vykdymo proceso metu pareiškėją atstovavo jo atstovas V. T., kuriam ir buvo siunčiami antstolio dokumentai. Pastarajam šių dokumentų negavus, nei skolininkui, nei jo atstovui neišnyko pareiga aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) ir gauti iš antstolio informaciją apie 2013 m. liepos 12 d. patvarkymą.
Atsižvelgiant į tai, kad apelianto 2013 m. liepos 3 d. skundas dėl antstolio veiksmų buvo išnagrinėtas 2013 m. liepos 12 d. patvarkymu ir iš esmės patenkintas, pareiškėjas ir jo atstovas vykdymo eiga nesidomėjo, todėl apelianto 2013 m. liepos 16 d. ir 2013 m. rugsėjo 5 d. skundai laikytini nepagrįstais.
Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis pradėjo vykdymo veiksmus po teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo. Priimdamas 2013 m. liepos 12 d. patvarkymą, antstolis maksimaliai išnaudojo įstatymo nustatytas galimybes užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, o gavęs Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, pagrįstai vykdomąją bylą nutraukė (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.