Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1225-720/2013 pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui V. A. dėl kompensacijos už servitutą priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas, atsakovui teismo nustatytu ir papildomai pratęstu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2012 m. birželio 11 d. sprendimu už akių (b. l. 107-109) ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš V. A. 10 000 Lt vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi 0,1395 ha servitutu, nustatytu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 373 Lt mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi 0,1395 ha servitutu, nustatytu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2008-07-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 126,39 bylinėjimo išlaidų; įpareigojo atsakovą V. A. naudoti viešpataujantį daiktą pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą ir aplinkosaugos reikalavimus iki servituto pabaigos.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi (b. l. 131-132) atskirąjį skundą tenkino, panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – konstatavo, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti yra nepraleistas, ir grąžino pirmosios instancijos teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsikirtimus patvirtinančius rašytinius įrodymus, teismui konstatavus, jog prašymai dėl termino pratęsimo yra tik proceso vilkinimas. Atsakovas, naudodamasis ir laikydamasis rungimosi principo, pareiškė nuomonę teikti teismui atsiliepimą, tačiau dėl laiko stokos negalėjo surinkti visų reikalingų dokumentų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2012 m. gegužės 14 d. teismui buvo išsiųstas vieno iš atsakovo atstovų (advokato padėjėjo Andriaus Kšanausko) prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Šio prašymo pateikimu rūpinosi atsakovo atstovas V. T., kadangi pats atsakovas yra išvykęs į užsienį. Šiuo atveju nėra įrodyta ir pagrįsta aplinkybė, jog atsakovas ar jo atstovai elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, siekdami vilkinti procesą, nes būtent 2012 m. birželio 29 d. pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patvirtina, jog atsakovas siekė ginti savo pažeistas teises, ir ne dėl atsakovo atstovo netinkamų veiksmų šį pareiškimą buvo atsisakyta priimti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi, kuri 2012 m. lapkričio 5 d. buvo panaikinta.Teismas pažeidė CPK 288 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, kaip matyti iš 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo priimtas ir ieškovės atsiliepimas į jį gauti tą pačią dieną. Priėmęs pareiškimą, teismas turėjo pareiškimo ir jo priedų kopijas persiųsti šalims bei informuoti, jog per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo pateikti atsiliepimus į pareiškimą. Apie ieškovės atsiliepimą atsakovui ar jo atstovams nebuvo žinoma, jo kopija nebuvo gauta, todėl tai gali būti vertinama kaip atsakovo teisės pažeidimas.Teismas netinkamai įvertino, ar buvo tinkamas ir pagrįstas pagrindas priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę santykiai buvo įtempti. Pagal Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, ir tuo atveju, kai yra visos CPK numatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo ir protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Teismas sprendimą už akių priėmė formaliai remdamasis CPK įtvirtintomis nuostatomis, tokiu būdu pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovui priklausantis pastatas-karvidė IG1p su rūsiu ir priestatais yra ieškovei priklausančiame 0,7596 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog likusi žemės sklypo dalis yra kelias, skirtas privažiuoti prie atsakovui priklausančio pastato, o ieškovė yra praradusi galimybę naudotis visu žemės sklypu. Todėl akivaizdu, jog kilęs ginčas reikalauja nagrinėjimo iš esmės. Tikrosios aplinkybės galėjo būti nustatytos tik teismo posėdžio metu. Be to, ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir klaidino teismą, nes nenurodė bylai reikšmingų aplinkybių apie tai, jog ji 2010-12-04 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (atsakovai: Lietuvos valstybė, VĮ Registrų centras, tretieji asmenys: VĮ Registrų centro Kauno filialas, V. A.) dėl 2010 m. gruodžio 4 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo Nr. (1.1.4)S-4968 panaikinimo ir 42 000 Lt žalos priteisimo (administracinė byla Nr. I-1797-244/2011). Tačiau teismas nustatęs, jog išduodant V. A. pažymą sandoriui atlikti bei įregistruodamas nuosavybės teises į pastatą IG1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamojo turo tvarkytojas vadovavosi būtent tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, skundą atmetė. Atsakovas ieškovei 2011 m. pavasarį siūlė parduoti žemės ūkio paskirties žemę už 30 000 Lt, tačiau šalims susitarti nepavyko. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekdama gauti naudos bei nepagrįstai praturtėti, kuomet apie tariamai esamą servitutą atsakovui nebuvo žinoma ir jokių tai paneigiančių aplinkybių nenustatyta.Ieškinys yra nepagrįstas, be atitinkamų įrodymų, laikytinas formaliu ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovė visiškai nepagrindžia, kokiais kriterijais nustato reikalaujamos kompensacijos dydį ir kokiais pagrindais daro išvadą, jog toks kompensacijos dydis atitinka ne tik ieškovės, bet ir atsakovo interesus. Atsakovas kategoriškai neigia aplinkybę, jog jam buvo žinoma apie tai, jog yra nustatytas servitutas, be to, nėra pagrįsta ir įrodyta aplinkybė, ar atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu naudojasi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje pateiktu atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria netenkintas jo pareiškimas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir 2012 m. birželio 11 d. sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 142 straipsnio 4 dalį, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, asmeniškai pasirašytinai 2012 m. balandžio 28 d. (b. l. 99) gavęs ieškinio kopiją ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, prašė teismo pratęsti pranešime nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismas šį terminą pratęsė nuo 14 iki 30 dienų nuo pirmosios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2012 m. gegužės 28 d. Atsakovas papildomai nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, esant ieškovės prašymui, 2012 m. birželio 11 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodo, jog tarp šalių kilęs ginčas reikalauja visapusiškos analizės bei visų reikšmingų aplinkybių nustatymo ir įvertinimo, todėl sprendimas už akių naikintinas ir byla nagrinėtina iš esmės.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Nagrinėjamu atveju 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2012 m. gegužės 28 d., todėl klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo teismas turėjo išspręsti ne vėliau kaip iki birželio 4 d. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendimą už akių priėmė tik 2012 m. birželio 11 d., t. y. po 14 dienų nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos, kas iš esmės prieštaravo proceso koncentruotumo principui. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, šiuo atveju sprendimas už akių apskritai negalėjo būti priimtas (CPK 285 str. 3 d. 4 p., 6 d.), o priimtas turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas (CPK 288 str. 4 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 str. 1 d. 4 p.). Be to, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, todėl teise į servitutą turi būti naudojamasi sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Naujausioje šios kategorijos bylų praktikoje konstatuota, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir apginti šalių teisės ir teisėtus interesus. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Bylos duomenimis šalys dar iki ieškinio pareiškimo teisme teikė viena kitai pasiūlymus (b. l. 37-43), kuriuose išreiškė savo poziciją dėl ginčo žemės sklypo ir pastatų. Iš susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių buvo ginčas dėl sklypo vertės, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikrosios sklypo vertės nustatymas laikytinas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio. Ieškovė prašo priteisti vienkartinę 10 000 Lt kompensaciją už laikotarpį nuo servituto nustatymo iki ieškinio pareiškimo bei periodinę 373 Lt kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu, kurį skaičiavo kaip nuomos mokestį pagal valstybinės žemės nuomos tarifus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant dėl atlyginimo už naudojimąsi svetimu žemės sklypu servituto pagrindu klausimą, visų pirma atsižvelgtina į tai, jog žemės naudotojo teisių apimtys nuomos ir servituto atvejais yra skirtingos: nuomos atveju nuomininkas įgyja ne tik naudojimosi, bet ir valdymo teisę, tuo tarpu servituto atveju servituto turėtojo teisės yra žymiai siauresnės – jis žemės sklypu gali naudotis tik ta apimtimi, kokia nustatytas servitutas (šiuo atveju – žemės sklype esantiems statiniams naudoti). Taigi, savininko teisų suvaržymai nuomos ir servituto atveju yra skirtingi, kaip ir nuomininko bei viešpataujančio daikto savininko teisių apimtys, todėl skaičiuojant atlyginimą už servitutą žemės sklypo (tarnaujančio daikto) savininko patiriami nepatogumai, netekimai negali būti traktuojami kaip negautos (negaunamos) pajamos pagal komercinės nuomos pagrindu nuomojamo žemės sklypo nuomos mokesčio tarifą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-596/2013).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo tam tikru laikotarpiu neveikimas neturėtų atimti jo teisės įstatyme numatytu būdu atsikirsti į ieškovės reikalavimus, todėl Kauno rajono apylinkės teismo apskųstąją Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – patenkina pareiškimą dėl spendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina Kauno rajono apylinkės teismo byloje 2012 m. birželio 11 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo pareiškimą dėl spendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo byloje 2012 m. birželio 11 d. priimtą sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.