- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-24067-854/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Jonas Butkus
viešame teismo posėdyje R. M. odinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės priteisti 15 261,90 Eur skolą.
2005-07-28 ieškovas gavo kreditą butui, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkti ir remontuoti. Ieškovas tuo metu buvo santuokoje su atsakove, kuri yra kredito sutarties laiduotoja. Gavus kreditą ieškovas ir atsakovė tapo asmenimis, turinčiais solidarią prievolę bankui.
2010-09-28 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-158-127/2010 ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas, priteisiant atsakovei 2/3 dalis, o ieškovui - 1/3 dalį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2012-03-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-326-340/2012.
Žemesnės instancijos teismas
Po santuokos nutraukimo atsirado dalinė buto nuosavybė. Taip pat atsirado ieškovo teisė reikalauti, kad proporcingai savo daliai atsakovė dengtų kreditą bankui.
Šalies argumentai
Kadangi po santuokos nutraukimo atsakovė savo dalinės prievolės bankui nepripažino, ieškovas kreipėsi į teismą, nes būdamas solidariai atsakingas bankui jis dengė visą kreditą. 2013-05-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12057-872/2013 ieškovui buvo priteisti 13426,73 Lt (3888,65 Eur) - atsakovės įmokų dalis, t.y. 2/3 sumokėto kredito laikotarpyje iki 2012 metų birželio mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2012 metų birželio mėnesio ieškovas, dengdamas kreditą pagal sutartį Nr. 05-047888-FA/05-047912-FA, į R. M. sąskaitą pervedė sekančias sumas:
2012 metais birželio mėn. - 1357,17 Lt (393,06 Eur), liepą - 384,14 Eur, rugpjūtį - 349,75 Eur, rugsėjį - 210,78 Eur ir 485,06 Lt, iš viso 351,26 Eur, spalį - 1187,65 Lt (343,97 Eur), lapkritį - 1203,15 Lt (348,46 Eur), gruodį - 1203,05 Lt (348,43 Eur). Iš viso 2012 metais ieškovas sumokėjo 2519,07 Eur.
2013 metais sausį - 1200,83 Lt (347,78 Eur), vasarį - 1131,06 Lt (327,58 Eur), kovą - 1142,14 Lt (330,79 Eur), balandį - 1393,10 Lt (403,47 Eur), gegužę - 1140,75 Lt (330,38 Eur), birželį - 1145,98 Lt (331,90 Eur), liepą - 1137,70 Lt (329,50 Eur), rugpjūtį - 1141,82 Lt (330,69 Eur), rugsėjį - 1135,39 Lt (328,83 Eur), spalį - 1135,77 Lt (328,94 Eur), lapkritį - 1136,98 Lt (329,29 Eur), gruodį - 1134,52 Lt (328,58 Eur). Iš viso 2013 metais ieškovas sumokėjo 4047,73 Eur.
2014 metais sausį - 1141,41 Lt (330,58 Eur), vasarį - 1142,41 Lt (330,86 Eur), kovą - 1150,10 Lt (333,09 Eur), balandį - 1155,63 Lt (334,69 Eur), gegužę - 1148,02 Lt (332,49 Eur), birželį - 1152,10 Lt (333,67 Eur), liepą - 1144,28 Lt (331,41 Eur), rugpjūtį - 1134,17 Lt (328,48 Eur), rugsėjį - 1133,10 Lt (328,17 Eur), spalį - 1127,25 Lt (326,47 Eur), lapkritį - 1132,03 Lt (327,86 Eur), gruodį - 1125,18 Lt (325,87 Eur). Iš viso 2014 metais ieškovas sumokėjo 3963,64 Eur.
2015 metais sausį - 325,74 Eur, vasarį - 1,35 Eur; kovą - 314,79 Eur ir 316,12 Eur; balandį - 318,40 Eur; gegužę - 316,70 Eur; birželį - 317,68 Eur; liepą - 315,58 Eur; rugpjūtį - 315,61 Eur; rugsėjį - 315,30 Eur; spalį - 314 Eur; lapkritį - 307,76 Eur; gruodį - 313,16 Eur. Iš viso 2015 metais ieškovas sumokėjo 3792,19 Eur.
2016 metais sausį - 313,52 Eur; vasarį - 236,96 Eur; kovą - 49,42 Eur ir 306,27 Eur; balandį - 306,48 Eur; gegužę - 305,54 Eur; birželį - 307,23 Eur; liepą - 304,29 Eur; rugpjūtį - 302,11 Eur; rugsėjį - 300,76 Eur; spalį - 245,98 Eur; lapkritį - 301,30 Eur; gruodį - 299,24 Eur. Iš viso 2016 metais ieškovas sumokėjo 3579,10 Eur.
2017 metais sausį - 300,24 Eur; vasarį - 298,16 Eur; kovą 250,59 Eur; balandį - 299,80 Eur; gegužę - 299 Eur; birželį - 299,29 Eur; liepą - 297,76 Eur; rugpjūtį - 289,39 Eur; rugsėjį -293,64 Eur; spalį - 295,35 Eur; lapkritį - 293,71 Eur; gruodį - 296 Eur. Iš viso 2017 metais ieškovas sumokėjo 3512,93 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2018 metais sausį - 288,22 Eur, vasarį 293,85 Eur; kovą - 293,92 Eur; balandį - 229,44 Eur. Iš viso per keturis 2018 metų mėnesius ieškovas sumokėjo 1105,43 Eur.
Nuo 2012 metų birželio iki 2018 metų balandžio įskaitytinai ieškovas kredito dengimui sumokėjo 22520,09 Eur. Iš šios sumos 1/3 dalį turėjo sumokėti ieškovas, o 2/3 dalis - atsakovė.
Solidariąją pareigą įvykdęs bendraskolis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.), tai yra ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės 2/3 sumokėtų sumų, t.y. 15013,39 Eur.
Be kredito dengimo įmokų ieškovas sumokėjo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimą: 2013-10-17 - 252 Lt (72,98 Eur), 2014-10-22 - 252 Lt (72,98 Eur), 2015-10-21 - 71,28 Eur, 2016-10-20 - 71,28 Eur, 2018-02-12 - 84,24 Eur. Iš viso už buto draudimą ieškovas sumokėjo 372,76 Eur. 248,51 Eur, t.y. 2/3 iš nurodytos sumos ieškovo teigimu turėjo sumokėti atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti. Nurodė, jog teismas, nutraukdamas šalių santuoką, sprendimu pripažino, kad pagal kredito sutartį ieškovas ir atsakovė atsako solidariai. Atsakovė pagal kredito sutartį yra laiduotoja, laidavusi savo turtu už kredito gavėją, t.y. ieškovą. Atsakovės teigimu, jos ir ieškovo prievolės pagal kredito sutartį solidarumas prieš kreditorių nepanaikina laidavimo instituto galiojimo. Laidavimas yra šalutinė prievolė, todėl gali būti realizuotas tik tada, kai pagrindinis skolininkas (šiuo atveju pagal kredito sutartį ir nurodytas ieškovas kaip pagrindinis kredito gavėjas) neįvykdys ar netinkamai įvykdys savo prievoles pagal kredito sutartį, o tokiu atveju įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereis visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę.
Atsakovės teigimu ieškovo ieškinys yra priešlaikinis ir nepagrįstas. Kol ieškovas tinkamai vykdo bendrą prievolę kreditoriui, tol nekyla ir atsakovės kaip laiduotojos atsakomybės klausimas prieš kreditorių. Tačiau nėra jokios garantijos, kad ateityje ieškovas sugebės iki numatytos termino padengti kreditą. Tokiu atveju iškiltų atsakovės, kaip laiduotojos papildoma turtinė prievolė atsakyti už ieškovą ir nepadengtas kreditas būtų išieškomas iš atsakovei privačios nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad po santuokos nutraukimo atsirado dalinė buto nuosavybė ir tuo pačiu atsirado ieškovo teisė reikalauti, kad proporcingai savo daliai aš dengčiau kreditą bankui. Po santuokos nutraukimo jai ir ieškovui atsirado bendroji dalinė nuosavybė į santuokoje įgytą butą, tačiau tai nėra ieškovo ir atsakovės solidarios prievolės prieš kreditorių paneigimo pagrindas.
Dublike ieškovas pažymėjo, kad pagal 2010-09-28 teismo sprendimą atsakovei priklauso 2/3 dalys buto. Po kiekvieno ieškovo atlikto mokėjimo bankui išmokėtoji atsakovės buto dalis kas mėnesį didėja, tai yra, didėja realus atsakovės turtas. Pagal kreditavimo sutarties nuostatas įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį. Tarp ieškovo ir atsakovės nėra sutarties, kurios pagrindu atsakovė galėtų naudotis ieškovo pinigais iki 2030 metų. Teisės naudotis ieškovo pinigais atsakovė neturi ir įstatymo pagrindu. Kadangi atsakovė nevykdo savo prievolės bankui, ieškovas turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti, kad atsakovė atlygintų jam už atsakovę atliktus mokėjimus.
Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės dalį atliktų mokėjimų bankui pagal kredito sutartį, netinkamai skaičiuoja atsakovės dalį prievolėje. Ieškovas be jokio pagrindo laiko, kad dalis, kurią atsakovė turėtų padengti ieškovui įvykdžius solidariąją prievolę, yra 2/3, o ne 1/2. Nesant susitarimo dėl kitokių dalių bendraskolių prievolėje, taip pat teismui nenustačius kitokių dalių, pagal bendrą taisyklę preziumuojama, kad skolininkų pareigos yra lygios, t.y. jų dalys prievolėje lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.5 str.). Ieškovo manymu, tokios dalys prievolėje nustatytos atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuosavybės teise turi 2/3 buto. Pažymėjo, kad tiek turto, tiek skolinių įsipareigojimų padalijimo klausimas buvo sprendžiamas toje pačioje – santuokos nutraukimo byloje. Nepaisant to, kad kreditas buvo imtas buto įsigijimui, teismo sprendimu buvo nustatytos skirtingos dalys bendrojoje nuosavybėje ir prievolėje bankui. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į vaikų interesus, atsakovės sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes, byloje buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ir atsakovei priteisė didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 2/3, prievolę bankui paliekant solidaria ir nenustatant joje kitokių dalių skolininkų (šalių) tarpusavio atsiskaitymui, nei yra preziumuojama pagal įstatymą. Ieškovas, prašydamas priteisti iš ieškovės 2/3 sumokėtų įmokų bankui, faktiškai ginčija ir bando pakeisti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame buvo kompleksiškai spręstas santuokos nutraukimo klausimas, ir kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsakovės įpareigojimas dengti 2/3 būsto kredito, atsižvelgiant į jai tekusią nuosavybės dalį, pažeistų teismo sprendimą ir paneigtų nukrypimą nuo lygių dalių.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nepagrįstai teigia, kad „po kiekvieno ieškovo atlikto mokėjimo bankui išmokėtoji atsakovės buto dalis kas mėnesį didėja, tai yra didėja realus atsakovės turtas“. Atsakovės turimas turtas nesikeičia, kadangi turtas nėra perkamas lizingu. Nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo yra nustatytos konkrečios nuosavybės dalys turte, ir jos nesikeičia priklausomai nuo to, kokia kredito dalis yra išmokėta.
Atsakovė turėtų sumokėti ieškovo padengtų mokėjimų dalį tik jeigu ieškovas to pareikalauja, ir tik po to, kai ieškovas priima sprendimą to reikalauti. Kaip dublike nurodo pats ieškovas, tarp šalių nėra jokios sutarties dėl tarpusavio atsiskaitymo. Taip pat ieškovas nebuvo pateikęs atsakovei tinkamo ir apibrėžto reikalavimo. Kai prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Reikalavimas turi būti ne tik aiškiai išreikštas, bet ir aiškiai apibrėžtas, t.y. aiškiai įvardinta ir pagrįsta suma. Iki šiol nėra surinkti dokumentai, kuriais galėtų būti pagrįstas reikalavimo dydis, kuriais remiantis galima būtų tiksliai apskaičiuoti, kokia suma ieškovo yra sumokėta pagal kredito sutartį, kokią dalį atsakovė yra padengusi.
Atsakovė dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių neteikė prašymo peržiūrėti ankstesnio teismo sprendimo už akių, tačiau mano, kad jis neteisingas mažiausiai toje dalyje, kuria iš atsakovės priteista 2/3, o ne 1/2 ieškovo sumokėtų įmokų. Be to, atsakovės manymu, galėjo būti netiksliai atlikti paskaičiavimai, o teismui atlikus tik formalų įrodymų vertinimą, netikslumų nebuvo galimybės pašalinti.
Atsakovė iš esmės neneigia savo pareigos padengti atsakovui 1/2 jo sumokėtų mokėjimų bankui, tačiau neaiškumų kilo dėl atsiskaitymo terminų.
Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą raštu. Ieškovo atstovas nurodė sutinkantis, jog teikiant ieškinį suklysta dėl vienos įmokos už 2012 m. birželio mėn., nes šioji jau priteista ankstesnius teismo sprendimu už akių, todėl mažina reikalavimą šioje dalyje, t.y. 262,04 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas šalims esant santuokoje 2005-07-28 sudarė kredito sutartį su AB banku „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) dėl paskolos butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Galutinis kredito grąžinimo terminas numatytas 2030-07-28. Kredito sutartis užtikrinta atsakovės laidavimu (el.b.l. 34-55, 118-120).
2010-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-158-127/2010 nutraukta šalių santuoka. Šiuo sprendimu teismas priteisė atsakovei 2/3 (duomenys neskelbtini), ieškovui – 1/3. Teismas taip pat pripažino, kad pagal 2005-07-28 kredito sutartį su AB „Swedbank“ ieškovas ir atsakovė atsakovo solidariai (el.b.l. 3-9). Vilniaus apygardos teismas 2012-03-21 nutartimi Nr. 2A-326-340/2012 šį sprendimą paliko nepakeistą (el.b.l. 10-15).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo santuokos nutraukimo iki šiol bankui įmokas pagal kredito sutartį moka ieškovas. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, tai yra daroma per jos sąskaitą, iš kurios bankas ieškovo pervestus pinigus iš karto nuskaičiuoja (el.b.l. 57-81), tokiu būdu ji galinti įsitikinti, kad ieškovas prievolę vykdo.
Kredito sutarties 9 punktu ir jo papunkčiais kredito gavėjas yra įsipareigojęs drausti įkeistą nekilnojamąjį turtą (el.b.l. 42-43). Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad pareigą drausti turtą vykdo ieškovas (el.b.l. 21-33).
2013-05-14 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-12057-872/2013 patenkino ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė skolinga ieškovui 2/3 pastarojo iki 2012 m. birželio mėn. įskaitytinai bankui pagal kredito sutartį sumokėtų įmokų (el.b.l. 16-18, 116-117).
Dėl ieškinio dalies reikalavimų mažinimo
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad jis nebepalaiko reikalavimo priteisti 262,04 Eur, t.y. 2/3 nuo 2012 m. birželio mėn. sumokėtos kredito įmokos, nuo 1357,17 Lt (393,06 Eur), paaiškėjus, kad ši suma jau priteista ankstesniu sprendimu už akių.
Nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą bylą šioje dalyje, t.y. dėl 262,04 Eur priteisimo ieškovui iš atsakovės, nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).
Dėl reikalavimų pagrįstumo
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kredito sutartį sudarė šalims esant santuokoje turtui (butui) bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgyti. Atsakovei apie tai buvo žinoma nuo pat sutarties sudarymo, ji sutartyje nurodyta laiduotoja, pasirašė laidavimo sutartį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) ir į laidavimo asmeninį pobūdį, tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę (2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, kurios ratio decidendi sutampa su aptariama faktine situacija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pasirašydami sutartinius dokumentus (tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutartis) sutuoktiniai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kreditavimo ir kredito vartojimo sutartis ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytų sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditus. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tokiu atveju neturi reikšmės tai, kad sutuoktinės pasirašytos sutartys pavadintos laidavimo sutartimis, nes sudarytos sutartys iš esmės atitinka kreditavimo sutartims būdingus elementus – jomis sutuoktinė išreiškė tikrąją valią ne laiduoti už savo sutuoktinio prievolę, bet prisiimti jo prievolę, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinė skolininkė bendrai su sutuoktiniu, bet ne kaip šalutinė, papildoma skolininkė pagal akcesorinę (šalutinę) laidavimo prievolę. Šalių santuokos nutraukimo byloje teismai konstatavo, kad jų prievolė bankui pagal ieškovo ir banko sudarytą kredito sutartį yra solidari (CPK 182 str. 2 d.). Todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad jos atsakomybę esą riboja sudaryta laidavimo sutartis ir todėl ieškovas neturi teisės iš jos reikalauti dalies sumokėtų kredito įmokų.
Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018).
CK 6.9 straipsnio 1 dalies prasme solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju ieškovas) įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovės) to, ką jis įvykdė, ne tik pasibaigus sutarties terminui ir sumokėjus visą skolą kreditoriui, bet ir iki sutarties termino pabaigos įvykdytos prievolės (sumokėtų palūkanų ar/ir kredito) dalies.
Teismų praktikoje pripažįstama, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 ir kt.).
Aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditorei, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju teismas butą, kuriam įgyti paimta paskola mokama po šalių santuokos nutraukimo, padalino, 2/3 šio buto priteisdamas asmeninėn nuosavybėn atsakovei, o 1/3 – ieškovui. Ši aplinkybė yra esminė sprendžiant jų dalių solidariojoje prievolėje nustatymui, sprendžiant jų tarpusavio santykius. Ieškovui vienam vykdant visus įsipareigojimus bankui, jo turtinė padėtis blogėja, kadangi jo aktyvas auga tik 1/3, nes 2/3 turto priklauso atsakovei. Sprendimu, kuriuo konkrečiomis skirtingomis dalimis buvo padalintas nekilnojamasis turtas, buvęs bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kartu buvo išspręstas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas taip, kad atsakovė, gavusi 2/3 buto, turi pareigą atlyginti atitinkamą dalį, t.y. 2/3 už šį turtą kreditoriui mokamų sumų. Kad būtent taip aiškinamas šalių tarpusavio dalių solidariojoje prievolėje nustatymas nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018).
Nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės 2/3 sumokėtų įmokų pagal kredito sutartį. Tais pačiais motyvais tenkintinas ir ieškovas reikalavimas priteisti jam 2/3 sumokėtų draudimo įmokų, vykdant toje pačioje kredito sutartyje nustatytą įpareigojimą drausti jiems su ieškove priklausantį butą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 343 Eur žyminį mokestį (el.b.l. 56). Įvertinus dalį, kurioje byla nutraukta, už palaikytus ir patenkintus reikalavimus, ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo būti sumokėtas 337 Eur dydžio žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalimis būtent tokia suma, t.y. 337 Eur, ieškovui priteistina iš atsakovės.
Ieškovas taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 900 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai (el.b.l. 19-20).
Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju į bylą ieškovo atstovas teikė ieškinį ir dubliką, buvo atvykęs į tris teismo posėdžius, kurių pirmasis buvo atidėtas atsakovės atstovės prašymu, antrasis taip pat atidėtas šalims nutarus tartis dėl taikios ginčo baigties, trečiajame teismo posėdyje byla išnagrinėta, posėdis truko apie 1 val. Parengti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, byloje nagrinėti teisiniai klausimai nesudėtingi, faktinė situacija aiški ir gilios analizės nereikalaujanti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai yra per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina suma už advokato pagalbą mažintina iki 300 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Nutraukti bylos dalį dėl 262,04 Eur priteisimo ieškovui V. M. iš atsakovės R. M..
Likusį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 14 999,86 Eur skolos ir 637 Eur Bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.