Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. Ž. ir E. Ž. ieškinį atsakovams J. D., R. D., trečiasis asmuo Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė 2018 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. G., pripažinti negaliojančia ab initio; taikyti restituciją ir priteisti (sugrąžinti) atsakovui D. Ž. nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato - Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis pastato - stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bendraieškiams iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo grąžintino turto vertės nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 37,50 Eur žyminį mokestį ir visas kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriais prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįsta ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovai teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo pareiškė, kad ieškinio atsisako, prašo civilinę bylą nutraukti, nurodė, kad civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos, prašo iš atsakovo J. D. priteisti 1 452 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei prašo grąžinti ieškovams 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Prašydami priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovai nurodo, kad būtinybę pareikšti actio pauliana ieškinį sąlygojo itin nesąžiningas ir priešingas ieškovų interesams atsakovo J. D. elgesys: nepaisant jam dėl ieškovų mažamečio sūnaus žūties bei dar 2 asmenų sunkaus ir 1 asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikštų labai didelių turtinių reikalavimų (per 500 000 Eur siekiančių civilinių ieškinių) ir 2018 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu taikomų apribojimų nuosavybės teisėms, apie ką atsakovas buvo informuotas, nesulaukęs baudžiamosios bylos baigties atsakovas perleido (padovanojo) jam vienintelį nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą (žemės sklypą su pastatais) savo mamai. Dovanojimo sutartyje melagingai patvirtindamas, kad jam nėra pateikta jokių ieškinių, nenagrinėjamos jokios bylos ir nėra pradėti. Teigia, kad siekdami apginti savo, kaip kreditorių interesus, ieškovai privalėjo kreiptis į teismą ieškiniu, nes dovanojimo sutarties atsakovas neprivalėjo sudaryti; atsakovo nesąžiningumas, sudarant dovanojimo sutartį, buvo preziumuojamas pagal įstatymą, po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovo turto masė, kuria galėtų bent iš dalies būti užtikrinamas žalos atlyginamas ieškovams, esmingai sumažėjo. Tai reiškia, kad ieškovai pagrįstai pradėjo procesą, todėl ir savo procesinėms teisėms įgyvendinti turėjo teisę kreiptis į advokatą teisinės pagalbos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nutarė ieškovų pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tenkinti, ieškinio atsisakymą priimti ir civilinę bylą Nr. e2-26-1024/2023 nutraukti, priteisti iš atsakovo J. D. 1 452 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovams; grąžinti ieškovui D. Ž. 28,50 Eur žyminį mokestį; panaikinti 2020 m. gruodžio 2 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Dėl ieškinio atsisakymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai atsisakė atsakovui pareikšto ieškinio, teismas nutarė ieškovų ieškinio atsisakymą priimti ir civilinę bylą nutraukti. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovai ieškinio atsisakė nutarė ieškovams grąžinti 75 procentų pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio.

2.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovų veiksmus teikiant ieškinį neteisėtais ar nesąžiningais, todėl nutarė ieškovams priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovui J. D. baudžiamojoje byloj buvo pateiktas bendraieškovių civilinis ieškinys dėl mažamečio sūnaus žūties, kuriuo iš atsakovo, jo darbdavio ir eismo įvykio metu vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko reikalaujama priteisti 9183,95 Eur turtinės žalos ir 400 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinius ieškinius, kuriais iš civilinių atsakovų reikalauja po 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje tai pat buvo pareiškę ir nukentėjusieji A. B. ir R. B.. Šiuo atveju išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus nuosprendį buvo konstatuota, jog padarytą žalą turi atlyginti atsakovo darbdavė ir šiuo atveju civiliniai ieškiniai pareikšti solidariai ir J. D. buvo atmesti ir žala priteista iš darbdavio. Nuosprendis buvo skųstas apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau nuosprendis paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad nors civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje atsakovo atžvilgiu buvo atmesti, ieškovai turėjo pagrindą reikšti ieškinį atsakovui actio Pauliana ieškinį, nes atsakovas žinodamas apie reiškiamus kaltinimus atsakovas perleido savo turtą motinai.

2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė papildomą nutartį, kadangi po Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties priėmimo, atsakovas J. D. 2023 m. rugpjūčio 81 d. pateikė prašymą priimti papildomą nutartį, teikiant rašytinius įrodymus dėl patirtų 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. papildoma nutartimi nutarė atsakovo J. D. prašymo netenkinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutartyje konstatuota, jog nėra pagrindo ieškovų veiksmus pripažinti nesąžiningais ar neteisėtais. Šiuo atveju nors civiliniai ieškiniai atsakovo J. D. atžvilgiu baudžiamojoje byloje buvo atmesti, tačiau ieškovai turėjo teisę reikšti civilinį ieškinį actio Pauliana pagrindu, kadangi ieškovas žinodamas apie jam pareikštus kaltinimus baudžiamojoje byloje, pateiktus civilinius ieškinius, perleido savo turimą turtą mamai, taip galimai siekdamas sumažinti savo turtą į kurį būtų galima nukreipti žalos išieškojimą.

3.2. Nurodė, kad ginčijamu sandoriu perleistu turtu nekils poreikis užtikrinti ieškovų turtinius reikalavimus paaiškėjo tik po galutinės ir neskundžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023 priėmimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, buvo pagrindas ieškovų patirtas 1452 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš atsakovo J. D.. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų, nes kaip nurodyta, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį dalyje, kuria nutarta nepaskirstyti atsakovo J. D. turėtų bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovui J. D. iš ieškovų priteisti patirtas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme ir 1400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir prijungti prie bylos dokumentus, patvirtinančius atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apelianto kaltės. Nurodo, kad apeliantas nuo pat baudžiamosios bylos tyrimo pradžios teigė, kad civilinė atsakomybė už autoįvykio metu padarytą žalą tenka transporto priemonės valdytojui, tą patį pakartojo ir šioje byloje pateikdamas atsiliepimą į ieškinį. Tą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi. Pažymi, kad ieškovai apelianto darbdavį įtraukė kaip solidarų skolininką, nors patys ieškovai remiasi kasacinio teismo praktika, jog darbdavys ne solidariai, o asmeniškai atsako už darbdaviui priklausančia transporto priemone sukeltą eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą, net ir tais atvejais, kai transporto priemonė naudojama ne darbo metu. Teigia, jog patys ieškovai iš esmės patvirtino, jog reikalavimo teisės į apeliantą neturi.

3.2. Nurodo, kad sudarydamas dovanojimo sandorį, priešingai nei teigia ieškovai, elgėsi sąžiningai. Teigia, kad tuo metu, kai buvo sudarytas dovanojimo sandoris, apeliantui jokie turtiniai reikalavimai ar pretenzijos nei teisme nei ikiteisminėje stadijoje nebuvo pareikšti, todėl nesutinka su ieškovais jog sandorį sudarė siekdamas išvengti prievolės vykdymo ieškovams. Pažymi, jog civilinis ieškinys pareikštas daugiau kaip po metų baudžiamojoje byloje nuo sandorio sudarymo momento. Nurodo, kad perleistą nekilnojamąjį turtą buvo paveldėjęs, kurį perleido savo motinai, kuriame ji ir gyvena.

3.3. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad nors civiliniai ieškiniai atsakovo atžvilgiu buvo atmesti, ieškovai turėjo teisę reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu, nes ieškovai iš esmės nurodė aplinkybes dėl kurių jiems žala negali būti priteista, o ir be to, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Mano, jog teismas priimdamas tiek 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, tiek 2023 m. rugpjūčio 18 d. netinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą.

2. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir priteisti ieškovams iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

4.1. Nurodo, kad 2020 m. sausio 9 d. Plungės apylinkės teismo teisiamajame posėdyje paaiškėjo, kad, nepaisydamas jam prokuroro nustatyto nuosavybės teisės apribojimo, apeliantas ne tik už grynus pinigus pardavė automobilį BMW, bet dovanojimo sutartimi savo mamai perleido ir vienintelį jo turimą nekilnojamą turtą – žemės sklypą su statiniais. Be to, dovanojimo sutartyje atsakovas notarei melagingai patvirtino, kad jam nėra pateikta jokių ieškinių, nenagrinėjamos jokios bylos ir nėra pradėti procesiniai veiksmai prieš jį, kurie gali turėti įtakos sutarties galiojimui, ar sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Pažymi, jog šiuo atveju būtent įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta, jog didžiausią žalą patyrė žuvusio vaiko tėvai – ieškovai.

4.2. Nurodo, kad itin didelė žala buvo padaryta iki dovanojimo sutarties sudarymo, tai yra 2019 m. birželio 11 d. įvykus eismo įvykiui. Mano, kad apeliantas ne tik turėjo suvokti, kad savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą, bet apie tai ir akivaizdžiai žinojo, nes jam buvo pareikšti kaltinimai ir jis buvo supažindintas su prokuroro nutarimu, priimtu siekiant užtikrinti būsimus civilinius ieškinius. Neatlygintinio sandorio - dovanojimo sutarties Atsakovas neprivalėjo sudaryti. Atsakovo nesąžiningumas sudarant dovanojimo sutartį preziumuojamas ir pagal įstatymą ir pagal faktines aplinkybes, nes apeliantas nekilnojamą turtą perleido iškart po prokuroro nutarimo, naudodamasis tuo, kad jam apribojimas nebuvo pritaikytas, nors prieš tai šį turtą valdė net 13 metų. Pažymi, kad po šios sutarties sudarymo apeliantui liko tik 1690 Eur vertės motociklas, apeliantas pakeitė savo turto masę, todėl ieškovai turėjo pagrindą teikti actio Pauliana ieškinį.

4.3. Nurodo, kad apelianto padarytu nusikaltimu ieškovams iškart buvo sukeltos ypatingai skaudžios pasekmės ir padaryta labai didelė neturtinė ir turtinė žala, tačiau dėl apelianto veiksmų (kaltės nepripažinimo, esant akivaizdiems jo kaltės įrodymams) draudimo bendrovė nemokėjo išmokų ir žala buvo atlyginta tik praėjus 2,5 metų nuo žalos padarymo. Pozicija, kurios laikosi apeliantas jog už įvykį atsakingas tik darbdavys laikytina ciniška. Teigia, jog ta aplinkybė, jog padovanotame turte jau gyveno apelianto motina nėra svarbi, nes apeliantas šį turtą buvo paveldėjęs, o šiuo atveju apeliantas sandorį sudarė iš esmės siekdamas apsaugoti šį turtą nuo eismo įvykio metu padarytos žalos išieškojimo. Teigia, kad dovanojimo sutartis akivaizdžiai pažeidė ieškovų kaip kreditorių teises, nes apeliantas iš esmės būdamas nemokus pirmenybę suteikė savo mamai, ir fiktyviai perleido vienintelį savo turimą turtą kitam kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

8. Apeliantas nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir vėliau priimta papildoma nutartimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą. Teigia, kad ieškovai neturėjo pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinio, teismas nepagrįstai konstatavo jog šiuo atveju apeliantas galimai elgėsi nesąžiningai. Ieškovai su šiais argumentais nesutinka, nurodo, kad apeliantas turtą neatlygintinai perleido esant pareikštiems kaltinimams, todėl šiuo atveju apeliantas perleido turtą motinai vengdamas galimo išieškojimo.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

10. Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, tai yra laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Remiantis įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-404/2022 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, esant tamsiam paros metui, atsiradus kliūčiai - stirnai, nesulėtino greičio ir nesustojo, kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktas), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu A. B. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Passat“ mažametis keleivis B. Ž. (gimęs (duomenys neskelbtini) metais), buvo sužaloti - šio automobilio vairuotojas A. B. ir keleivė R. B., kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, sužalotas automobilio „Opel Vectra“ keleivis G. S., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

12. Po nurodyto eismo įvykio 2018 m. birželio 11 d. apeliantas 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu savo motinai R. D. neatlygintai perleido nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog 2018 m. spalio 10 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (automobiliui ir motociklui), nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., nutarime nurodyta, jog jis nustatomas esant sunkiems nusikaltimo padariniams ir poreikiui užtikrinti civilinį ieškinį, tačiau apeliantas suprasdamas, jog galimai tenkinus civilinius ieškinius išieškojimas gali būti nukreiptas į šį turtą ėmėsi aktyvių veiksmų keisti savo turtinę padėtį. Nors apeliantas teigia, jog šiuo atveju ieškovų pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, ieškovai neturėjo reikalavimo teisės į apeliantą, o ir be to, praleido ieškinio senatį, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti, kadangi kaip matyti ieškovų pateiktas ieškinys neturi akivaizdžių formos trūkumų, ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodo, kad apie faktą jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas sužinojo 2020 m. sausio 9 d. (ieškinys pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d.), o ir be to, sprendžiant klausimą ar šiuo atveju nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pateikdami ieškinį negalima neatsižvelgti į tai, kad po eismo įvykio praėjus itin trumpam laiko tarpui, labiau tikėtina, suprasdamas apie padarytą turtinę ir neturtinę žalą apeliantas ėmė keisti savo turtinę padėtį, kai šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti nukentėję asmenys patyrė neabejotiną turtinę ir neturtinę žalą.

13. Akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovai turėjo neabejotiną teisę ginčyti apelianto sudarytą sandorį, kuriuo jis mažino turimo bendro turto masę, tuo sudarydamas kliūtis galimos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovai turėjo objektyvų pagrindą kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų interesų gynimo ir šiuo atveju būtent apelianto veiksmai lėmė ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą. Ta aplinkybė, jog vėliau, tai yra, kad ginčijamu sandoriu perleistu turtu nekils poreikis užtikrinti ieškovų turtinius reikalavimus paaiškėjo tik po galutinės ir neskundžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023 priėmimo, todėl ieškovai turėjo objektyvų pagrindą 2020 m. lapkričio 30 d. teikti teismui actio Pauliana ieškinį ir jo pateikimą lėmė būtent apelianto veiksmai – neatlygintinis turto perleidimas artimajam giminaičiui vykstant baudžiamajam procesui, siekiant išvengti galimo išieškojimo tenkinus nukentėjusiųjų pateiktus civilinius ieškinius.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 8-13 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, bylinėjimosi išlaidų priežastingumą ir kaltę dėl proceso, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ir ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

15. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovų ieškinio atsisakymą, nutraukdamas civilinę bylą ir paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartis, kurias naikinti ir ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto atskirojo skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1331 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto atskirojo skundo reikalavimai netenkinami visiškai, iš apelianto ieškovų naudai priteistina 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. papilomą nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti iš apelianto J. D. 1331 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovų D. Ž. ir E. Ž. naudai.