Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi anstolės D. P. teikimą dėl nuteistajam V. Š. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teikime nurodoma, kad antstolių kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 38 MGL (1900 Eur) baudos, paskirtos kaip kriminalinė bausmė, išieškojimo iš V. Š.. Pagal antstolės surašyta reikalavimą, skolininkas į antstolių kontorą neatvyko, su antstole nesusisiekė. Patikrinus nuteistojo V. Š. turtinę padėtį buvo nustatyta, kad skolininkas turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl 2021 m. gruodžio 2 d. buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas.

Teikimas išnagrinėtas nuteistajam V. Š. nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, o jo nedalyvavimas netrukdo teikimo išnagrinėjimui (BPK 358 straipsnio 3 dalis). V. Š. elektroniniu paštu pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad į teismo posėdį atvykti negali, nes karščiuoja, prašo teismo nukelti teismo posėdį arba spręsti be jo.

Prokurorė teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko. Įstatymas numato, kad asmuo turi sumokėti baudą, jei ji yra paskirta ir ji turi būti įvykdyta laiku. Tačiau iš teikimo matoma, kad nuteistasis V. Š. pats baudos nesumokėjo, todėl antstolis ir kreipėsi į teismą. Kreipiantis į teismą turėtų būti pateikiami duomenys, kad pats nuteistasis vengia sumokėti baudą arba, kad jos išieškoti nėra galimybės. Iš pateikto teismui teikimo ir bylos medžiagos matome, kad yra mažai duomenų apie tai ar nuteistasis turi turto, ar jis dirba, jei nedirba, tai kokiu laikotarpiu, ar jis gauna socialines išmokas, į kurias taip pat galima būtų nukreipti vykdymą. Teikime nurodoma, kad nuteistajam buvo išsiųstas reikalavimas atvykti į antstolių kontorą ir jis neatvyko. Vien tai, kad nuteistasis neatvyko į antstolių kontorą, nesant kitų duomenų apie visas kitas aplinkybes, mano, kad šis teikimas yra nepagrįstas ir turi būti grąžintas antstolei tolimesniam baudos išieškojimo vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas, tai yra viena para, kas prilyginta 2 MGL dydžio baudai. Likusi baudos dalis – 38 MGL (1900 Eur turėjo būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriuje. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais (BVK 25 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu (BVK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys) yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad antstolė, vykdydama išieškojimą iš nuteistojo V. Š., pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 25 d. išduotą vykdomąjį raštą, patikrino duomenis apie jo darbovietę, 2021 m. rugsėjo 8 d. surašė reikalavimą skolininkui 2021 m. rugsėjo 21 d. atvykti į antstolių kontorą bei 2021 m. gruodžio 2 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame konstatavo, kad skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Byloje nėra duomenų, kad vykdomojoje byloje antstolė būtų ėmusis veiksmų, siekiant nustatyti realią nuteistojo turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje nesant duomenų apie nuteistojo V. Š. veiklą, realią turtinę padėtį, konstatuoti, kad jis neturi turto ir pajamų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, negalima. Teismas sprendžia, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, nesiėmė visų priemonių tikrajai nuteistojo V. Š. turtinei padėčiai nustatyti, nepasinaudojo visomis antstoliams įstatymo suteiktomis teisėmis, vykdymo procese nebuvo pakankamai aktyvi, todėl, byloje nesant duomenų apie tikrąją nuteistojo turtinę padėtį, teikimas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad siekiant baudą pakeisti kita bausme, būtina ne tik nustatyti, kad nuteistasis jam paskirtos baudos bausmės nevykdo, tačiau taip pat ir nevykdymo priežastis, kadangi nuo to priklauso, į kokią bausmę turėtų būti keičiama bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės D. P. teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.