- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-29
- Bylos Nr.
- T-1237-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29143-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Nuteistasis
- V. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės D. P. teikimą dėl nuteistajam V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos pakeitimo kita bausme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (b. b. Nr. 1-1395-1065/2019, V. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – vieną para, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai. Išaiškinta kaltinamajam, kad bauda – 38 MGL (1900 Eur) – turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 20 d.
Šalies argumentai
Antstolė D. P. kreipėsi į teismą teikimu, kuriuo prašo nuteistajam V. Š. paskirtą ir nesumokėtą baudą 38 MGL (1900 Eur) pakeisti kita bausme. Nurodoma, kad vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-1395-1065/2019, dėl 38 MGL (1900 Eur) baudos išieškojimo iš V. Š.. Antstolė vykdymo eigoje nustatė, kad skolininkas išsiskyręs, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, socialinių išmokų negauna, skolininkui priklausanti banko sąskaita areštuota, tačiau jokių nurašymų iš sąskaitos atlikta nebuvo.
Nuteistasis V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba, pastovių pajamų negauna, dirba pavienius, atsitiktinius darbus. Ieškosi nuolatinio darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, socialinių išmokų negauna. Prižiūri sergančią mamą. Dėl savo sveikatos būklės dirbti gali. Jeigu būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, sutiktų ją atlikti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, teismo paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, nes nuteistasis sutinka atlikti šią bausmę.
Antstolė D. P. prašė teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) II skyriuje. Vadovaujantis BVK 6 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 8 straipsnio 2 dalis). BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys) yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019).
Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą. Šiuo atveju lėšų neturėjimas turi būti suprantamas ne siaurąja prasme – neturima mėnesinių pajamų, tačiau plačiąja prasme – asmuo neturi ne tik pajamų, tačiau ir turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas.
Nagrinėjamu atveju antstolė teikime nurodo, kad išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir nėra galimybės iš nuteistojo V. Š. baudą išieškoti priverstinai, jis šiuo metu niekur nedirba, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, jokio registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, į kurį antstolė šiuo metu galėtų nukreipti išieškojimą, neturi. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. Š. nurodė, kad šiuo metu nedirba ir pastovių pajamų negauna, jeigu būtų paskirta viešųjų darbų bausmė, sutiktų ją atlikti, jo sveikatos būklė leidžia dirbti darbus. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog nuteistasis piktybiškai vengtų sumokėti paskirtą baudą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog nėra galimybių išieškoti paskirtą baudą, V. Š. sutinka, kad bauda būtų pakeista į viešuosius darbus, todėl bauda keistina į šią bausmės rūšį.
BK 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą. Viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnio 2 dalis). BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms. V. Š. nuteistas už nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą. Nuteistajam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neišieškota bausmė – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda atitinka 228 valandų viešųjų darbų. Atsižvelgiant į tai, V. Š. paskirta bauda keistina į 228 valandas viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius, neatlygintinai dirbant po 38 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 46 straipsniu, 47 straipsnio 7 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, BPK 352 straipsnio 3, 4 dalimis, 362 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
antstolės D. P. teikimą tenkinti.
Nuteistajam V. Š., Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neišieškotą 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą, pakeisti į 228 (du šimtus dvidešimt aštuonias) valandas viešųjų darbų, įpareigojant V. Š. per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 38 (trisdešimt aštuonias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės pradžią V. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nutarties nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.