Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2YT-686-1060/2019

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-08
Bylos Nr.: 2YT-686-1060/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01069-20189
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Pareiškėjas: Laimutei J
Suinteresuotas asmuo: I. B., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2YT-686-1060/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01069-20189Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.4.1; 3.2.4.9.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant L. A.,dalyvaujant pareiškėjai Laimutei J. S., jos atstovei advokatei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Laimutės J. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. B., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

1. Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos J. Z. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti mirusiosios turtą (b. l. 1 – 4).

2. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos mama J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) Po J. Z. mirties atsirado palikimas – 124/1438 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., bendroje dalinėje nuosavybėje kartu su Č. R. ir P. K.. J. Z. testamento nepaliko. Paveldėjimo byla į mirusios J. Z. palikimą neužvesta, po jos mirties niekas į notarų biurą nesikreipė. Palikimą, atsiradusį po J. Z. mirties, pareiškėja priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, iškarto po motinos J. Z. mirties priėmė visus likusius motinos asmeninius kilnojamuosius daiktus, ėmė prižiūrėti ir rūpintis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)su kitais bendrasavininkais. Dalį žemės sklypo apželdino mišku, kitą dalį žemės sklypo – šienavo, t. y. motinos turtą valdė kaip savo.

3. J. Z. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos Laimutės J. S. ir I. B., daugiau įstatyminių įpėdinių neturi. Po J. Z. mirties vienintelės įstatyminės įpėdinės yra jos dukros Laimutė J. S. ir I. B.. Nors per tris mėnesius jos dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėja mano, kad palikimą ji priėmė aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiosios motinos turtą.

4. Pareiškėja Laimutė J. S. teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.05.00 – 00.12.45) nurodė, kad pareiškimo reikalavimus palaiko. Paaiškino, kad jos motina mirė 2012 metais, tėvas mirė 1977 metais. Motina J. Z. visą laiką gyveno su pareiškėja, ji motiną prižiūrėjo iki mirties. Jos sesuo gyvena Vokietijoje, šia byla dėl juridinio fakto nustatymo visiškai nesidomi. Po Motinos mirties liko žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris bendrąja nuosavybės teise priklauso keliems savininkams. Po motinos mirties ir toliau su kitais žemės sklypo bendrasavininkais prižiūrėjo žemės sklypą, sodino bulves, tvarkė mišką, pjovė krūmus, dalį žemės apželdino sodinukais, samdo žmogų, kuris nupjauna žolę. Po J. Z. mirties nesikreipė į notarą, nes prižiūrėjo ne tik mamą, bet ir tetą, todėl neturėjo laiko, taip pat nežinojo, jog priimti palikimą yra nustatytas trijų mėnesių terminas. Po motinos mirties jos asmeniniai daiktai liko pas pareiškėją, ji toliau tuos daiktus tvarkė. Žemės sklypo bendrasavininkai planuoja pasidalinti žemės sklypą ir atlieka geodezinius matavimus, dėl to ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti.

1 II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Atsiliepimas

5. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po motinos J. Z. mirties, aktyviais veiksmais pradėjo valdyti žemės sklypo dalį, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 36 – 38).

6. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareikšimą, kuriame nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos J. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat nurodė, jog neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių J. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad Laimutė J. S. priėmė J. Z. palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 41 – 42).

Šalies argumentai

7. Suinteresuotas asmuo I. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta Suinteresuotas asmuo I. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą, nepateikė.

8. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Laimutė J. S. yra J. Z. dukra (b. l. 8, 28). J. Z. mirė 2012 m. lapkričio 6 d. (b. l. 10). Įstatymo nustatytu terminu pareiškėja ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 14). Iš su pareiškimu pateiktų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po Natalijos J. Z. mirties atsiradusį palikimą sudaro 124/1438 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 19 – 20). Pareiškėja teigia, kad po motinos mirties ji faktiniu valdymu perėmė motinai priklausiusį turtą. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog po motinos mirties rūpinosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) - atlieka su žemės sklypo bendrasavininkais geodezinius matavimus, po motinos mirties prižiūri žemės sklypą, sodina bulves, tvarko mišką, pjauna krūmus, dalį sklypo apželdino sodinukais, samdo žmogų, kuris pjauna žolę. Nurodė, po motinos mirties nesikreipė į notarą, nes prižiūrėjo ne tik mamą, bet ir tetą, todėl neturėjo laiko, be to nežinojo, jog priimti palikimą yra nustatytas trijų mėnesių terminas. Po motinos mirties jos asmeniniai daiktai liko pas pareiškėją, ji toliau tuos daiktus tvarkė kaip savus. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojų parodymai.

10. Liudytoja Č. R. teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.14.33 – 20.19) parodė, kad pareiškėja yra jos pusseserės dukra. Joms priklauso žemės sklypas bendrąja nuosavybe. Žemės sklypo bendrasavininkai yra susitarę, ji tvarko ir prižiūri keliems visiems priklausantį žemės sklypą, nes ji gyvena ten, o kiti padeda jai tvarkytis atvažiavę. Po J. Z. mirties žemės sklypu rūpinosi ji, kiti bendrasavininkai atvažiavę padėjo jai, visi augino bendrą daržą, ganyklas, pasisamdydavo techniką ir žmogų, kuris prižiūri ganyklas. Pareiškėja po motinos J. Z. mirties rūpinosi žemės sklypu kiek galėjo, atvažiavusi ravėdavo piktžoles, tvarkė mišką, atvažiavusi visada padeda tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypą. Nurodė, kad pareiškėjos sesuo po motinos mirties nebuvo atvažiavusi į žemės sklypą. Patvirtino aplinkybę, kad pareiškėja po motinos mirties rūpinosi mirusiajai priklausiusiu turtu.

11. Liudytoja J. L. teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.22.04 – 00.26.17) parodė, kad su pareiškėja yra pusseserės. Pareiškėjos motinai priklausė sklypas, kurio bendrasavininkės jos buvo. Nurodė, kad pareiškėja atvažiavusi kartu su kitais žemės sklypo bendrasavininkais ten sodino, ravėjo, apdirbdavo žemę. Jos bendrai valdė ir rūpinosi tą žemės sklypą. Po motinos mirties pareiškėja rūpinosi žemės sklypu – jame sodindavo bulves, turėjo daržą, tvarkė mišką. Šiuo metu visos bendrasavininkės kartu daro geodezinius matavimus, nes nori pasidalinti žemės sklypą ir parduoti. Pareiškėja taip pat prisideda prie geodezinių matavimų atlikimo, visos bendrasavininkės kartu važiuoja su matininkais matuoti ir bendrai moka už matavimus. Pavirtino aplinkybę, kad pareiškėja po J. Z. mirties rūpinosi mirusiajai priklausiusiu turtu.

1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

2. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

3. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

4. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

5. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po J. Z. mirties, t. y. po 2012 m. lapkričio 6 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja yra jos dukra. J. Z. turi dar vieną dukrą I. B.. Abi dukros yra pirmos eilės įstatyminės J. Z. įpėdinės, kurios per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų Č. R. ir J. L. parodymai, kuriais patvirtino faktą, kad pareiškėja po motinos mirtis pradėjo žemės sklypą valdyti kaip savo. Medicininis mirties išrašas, iš kurio matyti, kad J. Z. mirė 2012 m. lapkričio 6 d. d. (b. l. 10), Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis iš kurios matyti, kad J. Z. mirė būdama našle, turėjo du vaikus – I. B. ir Laimutę J. S. (b. l. 28). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog J. Z. nuosavybės teise priklauso žemės sklypo 124/1438 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20). Aplinkybė, jog pareiškėja iki motinos mirties gyveno kartu su ja, įrodo, kad po mirties ji toliau liko gyventi toje pačioje vietoje kaip ir jos motina, naudojosi tais pačiais daiktais, tvarkė asmeninius jos daiktus kaip savo.

7. Tai, kad pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Č. R. ir J. L. parodymai, kurie patvirtino, kad yra žemės sklypo, priklausiusio pareiškėjos motinai bendrasavininkės, kad po J. Z. mirties pareiškėja toliau kartu su jomis tvarkė ir rūpinosi žemės sklypu. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu liudytojos Č. R. ir J. L. nurodytas aplinkybes. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos, bei liudytojų išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.

8. Taigi, nors pareiškėja Laimutė J. S. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įstatyminiams įpėdiniams pretenzijų nepareiškus) laikytina, kad Laimutė J. S. po motinos J. Z. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Laimutė J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. lapkričio 6 d., priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė