- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1511-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02403-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žvyro karjerai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvyro karjerai“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Z. (toliau – ir Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės veiksmus dėl (duomenys neskelbtini), užtvėrimo ir teisės naudotis kelio servitutu suvaržymo neteisėtais; įpareigoti atsakovę demontuoti kelio užtvaras, vartus ir draudžiamuosius kelio ženklus bei priteisti 854,7 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 23-25).
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė nuo 2009 metų neteisėtai užtvėrė (duomenys neskelbtini), ir visiškai apribojo galimybę naudotis gatve šioje atkarpoje. Dėl minėto apribojimo ieškovas ir kiti kaimo gyventojai negali patekti į magistralinį kelią (duomenys neskelbtini), todėl patiria didelius nepatogumus, kadangi tenka važiuoti per (duomenys neskelbtini) miestą, dėl ko reikia nuvažiuoti didesnį atstumą, sugaišti daugiau laiko. Dar 2009 metais Trakų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad žemės sklypas, kuriame yra užtverta (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpa, turi kelio servitutus ir ieškovas turi teisę juo naudotis. Pažymėjo, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei, tačiau atsakovė pastatė užtvaras ir taip pažeidžia ieškovo teisę naudotis Lietuvos Respublikos keliais. Dėl pažeidžiamų teisių ieškovas 10 metų buvo priverstas vykti į darbą ir iš darbo ilgesniu keliu, kas dieną nuvažiuodamas 4,44 km ilgesnį kelią ir dėl ko patyrė finansinių nuostolių. Skaičiuojant, kad metuose yra 250 darbo dienų, per 10 metų jis 2 500 dienas buvo priverstas važiuoti 4,44 km. ilgesnį atstumą, kas iš viso sudaro 11 100 km. Vidutinės kurio sąnaudos sudarė 7 litrus 100 kilometrų, taigi 11 100 kilometrų papildomai sunaudojo 777 litrus degalų. Vidutiniškai vieni litro kaina – 1,10 Eur. Būdamas priverstas važiuoti ilgesnį atstumą, ieškovas patyrė papildomas kuro sąnaudas, kurios sudaro 854,7 Eur. Taip pat jis patyrė ir neturtinę žalą, nes 10 metų jautė stresą dėl neteisėto atsakovo elgesio, turėjo gaišti laiką važinėdamas aplinkkeliu, ginčytis su atsakovo darbuotojais dėl pravažiavimo, piktintis dėl savo teisių pažeidimo, ilgus metus aiškintis įvairiose instancijose. Dėl to pablogėjo ieškovo sveikata, atsirado 11 ligų. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 500,00 Eur.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra 900 m ilgio. Ji prasideda (duomenys neskelbtini) ir baigiasi ties žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvė nesiekia magistralinio kelio A16. Tarp šių kelių yra įsiterpęs valstybei priklausantis žemės sklypas, kurio 35,0156 ha plotą nuomojasi atsakovė. Per šį sklypą neina nei (duomenys neskelbtini), nei jokia kita gatvė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, ištyręs ieškovo skundą, savavališko žemės užėmimo ar žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatė, apie ką nurodė 2017-11-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra nustatyti trys servitutai: S1 - suteikiantis teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) 1.9406 ha ploto; S – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), 0.2968 ha ploto ir S2- kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), 0.6535 ha ploto. Nuo P. gatvės pabaigos prasidedantis kelio S2 servitutas nesiekia magistralinio kelio A16 atkarpos, jungiančios Trakus ir Vilnių. Kelio servitutas S2 buvo įregistruotas 2007-01-29 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-525-79 ir 2015-12-08 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46SK-1289-(14.46.110.) Šis servitutas buvo nustatytas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Betonika” išnuomojus dalį žemės sklypo. Žemės sklype esantys servitutai yra skirti žemės sklypo nuomininkams, tame tarpe ir atsakovei, patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių. (duomenys neskelbtini) yra privažiuojamoji gatvė prie suformuotų sklypų. (duomenys neskelbtini) gatvę ir magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 22,4 kilometre esantį viaduką jungia vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris tęsiasi privačioje teritorijoje ir yra naudojamas įmonės reikmėms. Jokie teisės aktai nesuteikia ieškovui teisės naudotis atsakovės vidaus keliu, naudojamu įmonės reikmėms. Atsakovė žemės sklype vykdo naudingųjų iškasenų gavybos ir prekybos veiklą, todėl šioje teritorijoje esantys keliai yra skirti sunkiasvorių transporto priemonių eismui. Pašalinių asmenų buvimas tokioje teritorijoje keltų grėsmę jų pačių sveikatai ir gyvybe Atsakovė taip pat negali leisti jokiems pašaliniams asmenims naudotis šiuo keliu dėl asmenų ir turto saugumo.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-03-09 sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 107-109).
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Kelio servitutas naudojamas patekti prie objekto, dėl kurio šis servitutas nustatomas (viešpataujantis daiktas), o ne dėl patogesnio susisiekimo neapibrėžtam ratui asmenų;
5.2. Pagal viešojo registro duomenis, esančius REGIA žemėlapyje, (duomenys neskelbtini) gatvė baigiasi prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ribos. Iš žemės sklypo plano nustatyta, kad atsakovė naudoja žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais I ir V. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigos žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas S2, einantis per atsakovės naudojamą sklypo dalį, pažymėtą indeksu I, prasideda ir baigiasi sklype. Nei (duomenys neskelbtini) gatve, nei per sklype nustatytus kelio servitutus iki magistralinio kelio A16 patekti negalima. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2017-07-24 raštas Nr. 46SD-2927-(14.46.104.), kuriame Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius, išnagrinėjęs ieškovo skundą, nurodė, kad žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais kelio servitutais patekti nuo Senųjų Trakų iki Trakų-Vilnius plento nėra galimybės, kadangi servitutai nustatyti užtikrinti žemės sklypo teritorijoje esančių gamybinių pastatų ir įrenginių eksploatavimui;
5.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija, atsakydama į ieškovo 2017-02-09 raštą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra privažiuojamoji gatvė prie suformuotų sklypų. Plačiąją gatvę ir valstybinės reikšmės kelio A16 22,4 kilometre esantį viaduką jungia vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris tęsiasi privačioje teritorijoje ir yra naudojamas įmonės reikmėms;
5.4. Ieškovas žemės sklype esančiais kelio servitutais gali naudotis tik tiek, kiek jam reikia teisėtai patekti prie šioje teritorijoje esančių įmonių objektų, bet įmonių vidaus kelius naudoti kaip viešuosius, jis neturi teisės. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos nustačius, kad per atsakovo iš valstybės nuomojamą žemės sklypą neina viešo naudojimo kelias, o sklype nustatyti kelio servitutai nėra skirti patekti į magistralinį kelią, teismas konstatuoja, kad ieškovas neturi teisės susisiekimui naudoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo įsivaizduojamos teisės teisminė gynyba yra negalima;
5.5. Atsakovė užsiima naudingų iškasenų gavyba, kuri susijusi ne tik su brangios įrangos ir technikos naudojimu, bet ir su padidintu pavojumi aplinkiniams. Dėl minėtos aplinkybės atsakovė ne tik turi teisę saugoti savo turtą, bet ir privalo užtikrinti, kad į gamybinę teritoriją nepatektų ir nenukentėtų pašaliniai asmenys, todėl teigti, kad atsakovė, užtverdama kelią į karjerą, statydama įspėjimus ir draudžiančiuosius ženklus, elgiasi neteisėtai, nėra pagrindo;
5.6. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės esminio elemento, ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetami, nevertinant jų pagrįstumo iš esmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 119-120).
7. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neteisingai vertino arba visiškai nevertino pateiktų į bylą įrodymų, vienpusiškai priimdamas atsakovės argumentus kaip teisingus;
7.2. Teismas neteisingai aiškino sklype nustatytų servitutų reikšmę ir paskirtį, nenagrinėjo Apskrities viršininko įsakymų dėl nustatomų servitutų pagrindų ir tikslų. Valstybei priklausančiame ir atsakovės nuomojame žemės sklype nustatytas kelio servitutas S2 – kelias, kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę su viaduku A16 magistraliniame kelyje. Šis kelias visais laikais ten egzistavo ir jo buvimą pripažįsta teismas ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad servitutas nustatytas tik atsakovei arba nekilnojamojo turto objektų savininkų naudai (kuriems kelias taip pat užtvertas);
7.3. Atsakovė valdo visą sklypą nuomos pagrindais ir jai nereikia jokių servitutų tam, kad judėti sklypo viduje. Atsakovė nevaržomai patenka į naudojamą sklypą tiek iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek iš viaduko pusės, tačiau sklype esančių nekilnojamojo turto objektų savininkai ir kiti asmenys susiduria su užtvertu pravažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės;
7.4. Teismas, vadovaudamasis atsakovės pateikta informacija, nurodo, kad sklype vykdoma naudingų iškasenų gavyba bei darbai, galintys kelti pavojų gyventojams ir tai yra papildomas netinkamas argumentas atsakovės naudai. Faktiškai šioje teritorijoje darbai buvo užbaigti prieš dešimti metų ir žemė šiame sklype yra užsodinta mišku. Be to, atsakovei priklausanti sunki technika sėkmingai važinėja ir patenka į naudojamą sklypą viešaisiais keliais bei atsakovei susirūpinimo nekelia;
7.5. Teismas nepasisako ir nenagrinėja į bylą pateikto 2009-05-19 Trakų rajono savivaldybės administracijos rašto, kur nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra užtverta (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpa, turi atitinkamus servitutus ir ieškovas turi teisę jais naudotis.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-09 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 127-131).
9. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:
9.1. Iš esmės vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovas grindė savo teisę naudotis žemės sklypu, buvo Trakų rajono savivaldybės administracijos 2009-05-19 raštas „Dėl neteisėto kelio uždarymo“ Nr. AP31392. Apeliaciniame skunde teigiama jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nenagrinėjo šio rašto, tačiau 2009-05-19 Trakų rajono savivaldybės administracijos rašte išdėstytą poziciją paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2019-03-06 žemės sklypo planas (su pažymėtais servitutais ir be jų), 2019-12-03 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, 2017-03-21 Kelių direkcijos raštas Nr. (9.13)21217, 2006-08-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.806179, 2007-01-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.52579, 2015-12-08 NŽT Trakų skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 46SK1289(14.46.110.), 2017-07-24 NŽT Trakų skyriaus raštas Nr. 46SD2927(14.46.104.), 2017-11-21 NŽT Trakų skyriaus raštas Nr. 46SD4454(14.46.104.), 2017-11-10 NŽT Trakų skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN220. Be to, 2009-05-19 Trakų rajono savivaldybės administracijos raštas vertintinas kaip nepatikimas įrodymas, kadangi jame nurodyta informacija neatitiko jau tuo metu galiojusių Nekilnojamojo turto registro įrašų, pagal kuriuos tuo metu žemės sklype buvo registruoti trys servitutai;
9.2. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, jog valstybei priklausančiame ir atsakovės naudojamame žemės sklype nustatytas servitutas S2 – kelias, kuris jungia (duomenys neskelbtini)gatvę su viaduku A16 magistraliniame kelyje. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigos žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)nustatytas kelio servitutas S2, einantis per atsakovės naudojamą sklypo dalį, pažymėtą indeksu I, prasideda ir baigiasi sklype. Nei (duomenys neskelbtini) gatve, nei per sklype nustatytus kelio servitutus iki magistralinio kelio A16 patekti negalima;
9.4. Ieškovas nėra žemės sklypo nuomininkas ir nuosavybės teise ar kitais pagrindais nevaldo jokių statinių ar įrenginių žemės sklype, todėl ieškovas neturi teisės kelti reikalavimų, grindžiamų teisės naudotis žemės sklype nustatytų servitutais pažeidimu;
9.5. Nors žemės sklype atsakovės vykdoma ūkinė veikla niekaip nesusijusi su ieškovo (ne)teise naudotis žemės sklypu ir atitinkamai nėra šios bylos ginčo objektas, tačiau pažymėtina, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog žemės sklype atsakovės darbai buvo užbaigti prieš dešimt metų ir žemė šiame sklype rekultivuota bei užsodinta mišku, taip pat jog atsakovei priklausanti sunki technika sėkmingai važinėja ir patenka į naudojamą sklypą viešaisiais keliais, yra niekuo nepagrįsti ir taip pat neatitinka tikrovės. Atsakovė nuomojamoje žemės sklypo dalyje vykdo naudingųjų iškasenų gavybos ir prekybos veiklą. Šioje teritorijoje esantys keliai yra skirti būtent sunkiasvorių transporto priemonių eismui (krautuvų, sunkvežimių ir kt.). Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktos žemės sklypo nuotraukos.
Atsiliepimas
10. 2020-06-15 apeliantas pateikė pastabas dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių, kuriose pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neturi teisės naudotis servitutiniu žemės sklypu. Nurodė, kad atsakovė ketina nuslėpti, jog minėtame sklype auga miškas, yra nacionalinis regioninis parkas bei statybinių medžiagų parduotuvė, o naudingųjų iškasenų gavyba seniai nevykdoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
13. 2020-06-15 apeliantas pateikė procesinį dokumentą, pavadintą pastabomis, kuriame pažymėjo, kad atsakovė ketina nuslėpti, jog minėtame sklype auga miškas, yra nacionalinis regioninis parkas bei statybinių medžiagų parduotuvė, o naudingųjų iškasenų gavyba seniai nevykdoma. 2020-08-31 teisme gautas apelianto procesinis dokumentas, pavadintas „Dėl neteisėto kelio uždarymo“, kuriuo apeliantas prašo padėti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams ir Trakų rajono pramonei grąžinti pavogtą iš jų teisę važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve ir toliau iki viaduko kelyje A-16. Kartu su procesiniu dokumentu pateiktas 2009-05-19 Trakų rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. AP3-1392, 2018-03-29 raštas Nr. AP3-1186, 2017-11-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 46SD-4454-(14.46), 2017-11-14 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 46ŽN-220 3 priedas „Fotolentelė“, taip pat nuotraukos.
14. Viena vertus, apeliantas nenurodė aplinkybių, jog prašomi prijungti įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), o ir papildomų paaiškinimų teikimą riboja procesinis įstatymas (CPK 323 straipsnis), kita vertus, įvertinus pateiktų procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog jie gali būti reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, jie prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija, priimdama papildomai pateiktus duomenis, įvertino ir tai, kad jų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto 2020-08-31 pateikti 2009-05-19 Trakų rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. AP3-1392 ir 2017-11-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 46SD-4454-(14.46), taip pat 2017-11-14 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 46ŽN-220 3 priedas „Fotolentelė“ yra byloje, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo V. Z. ieškinys atsakovei UAB „Žvyro karjerai“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas atmestinas
17. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sklype nustatytų servitutų reikšmę ir paskirtį, todėl nepagrįstai nustatė, jog servitutas nustatytas tik atsakovei arba nekilnojamojo turto objektų savininkų naudai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
18. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020; 2019-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
20. Iš byloje esančių 2006-08-28 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-8061-79 ir 2007-01-29 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-525-79 nustatyta, kad servitutai buvo nustatyti žemės sklypo nuomininkams patekti prie žemės sklype esančių ir jiems nuosavybės teise priklausančių statinių (b. l. 67-68). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-07-24 rašte Nr. 46SD-2927-(14.46.104) taip pat nurodė, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytais kelio servitutais patekti nuo (duomenys neskelbtini)plento nėra galimybės, kadangi servitutai nustatyti užtikrinti žemės sklypo teritorijoje esančių gamybinių pastatų ir įrenginių eksploatavimui (b. l. 7). Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017-03-21 rašte Nr. (9.13)2-1217 pažymėta, kad (duomenys neskelbtini)ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini)22,4 km esantį viaduką jungia vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris tiesiasi privačioje teritorijoje ir yra naudojamas įmonės reikmėms (b. l. 10).
21. Aukščiau nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti kelio servitutai yra skirti žemės sklypo nuomininkams patekti prie žemės sklype esančių ir jiems nuosavybės teise priklausančių statinių, ir kad nustatytais kelio servitutais patekti prie magistralinio kelio (duomenys neskelbtini)nėra galimybės. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, jog kelio servitutai nustatyti ne dėl patogesnio susisiekimo neapibrėžtam ratui asmenų ir ieškovas jais gali naudotis tik tiek, kiek jam reikia teisėtai patekti prie šioje teritorijoje esančių įmonių objektų. Pažymėtina ir tai, jog apelianto teisę naudotis nustatytais servitutais paneigia ir aplinkybė, jog jis nėra ginčo žemės sklypo nuomininkas, taip pat kokiais kitais pagrindais nevaldo sklype esančių statinių ar įrenginių, todėl iš esmės neturi teisės kelti reikalavimų, grindžiamų teisės naudotis žemės sklype nustatytų servitutų pažeidimu.
22. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė ir nenagrinėjo į bylą pateikto 2009-05-19 Trakų rajono savivaldybės administracijos rašto, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra užtverta (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpa, turi atitinkamus servitutus ir ieškovas turi teisę jais naudotis.
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
25. Apeliantui nurodytina, kad aplinkybė, jog ginčo sprendime teismas nepasisakė dėl vieno ar kito įrodymo, ar kad įrodymą vertino kitaip, nei apeliantas, per se nereiškia, jog minėto įrodymo teismas apskritai nevertino. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog Trakų rajono savivaldybės administracija 2009-05-16 rašte Nr. AP3-1392 nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra servitutinis ir kad ieškovas turi teisę juo naudotis (b. l. 4), tačiau pažymi, kad minėtą dokumentą ir jame nurodytas aplinkybes iš esmės paneigia kiti byloje esantys įrodymai – jau minėti 2006-08-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.806179 ir 2007-01-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.52579, kuriuose nurodyta, kad servitutai nustatyti žemės sklypo nuomininkams patekti prie žemės sklype esančių ir jiems nuosavybės teise priklausančių statinių (b. l. 67-68); 2017-03-21 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos raštas Nr. (9.13)2-1217 (b. l. 10), kuriame pažymėta, kad servitutinis kelias naudojamas įmonės reikmėms; 2015-12-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 46SK-1289-(14.46.110.) (b. l. 69), 2017-07-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus raštas Nr. 46SD-2927-(14.46.104.) ir 2017-11-21 raštas Nr. 46SD-4454-(14.46.104.) (b. l. 7, 9), kuriuose nurodyta, kad ginčo žemės sklype nustatytais servitutais patekti iki magistralinio plento nėra galimybės, kadangi servitutai nustatyti užtikrinti žemės sklypo teritorijoje esančių gamybinių pastatų ir įrenginių eksploatavimui; 2017-11-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-220 (b. l. 72-78). Atsižvelgiant į tai, jog įrodinėdamas savo teisių pažeidimą apeliantas iš esmės remiasi vieninteliu rašytiniu įrodymu, prieštaraujančiu kitiems byloje esantiems duomenims, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovo teisės naudotis servitutais bei sutikti su apeliantu, kad jo teisė naudotis ginčo kelio servitutais buvo pažeista.
26. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai nurodė, kad sklype vykdoma naudingų iškasenų gavyba bei darbai, galintys kelti pavojų gyventojams, kadangi faktiškai šioje teritorijoje darbai buvo užbaigti prieš 10 metų ir žemė sklype yra užsodinta mišku. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais taip pat nesutinka, kadangi juos paneigia byloje esantys faktiniai duomenys: atsakovės nuomojamo žemės sklypo foto nuotraukos (b. l. 76, 78, 82-84, 86-89); 2019-12-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodytas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (b. l. 50-58); aplinkybę, kad nuomojamoje teritorijoje vykdoma naudingųjų iškasenų gavybos veikla, atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino ir pati atsakovė; nustatytų aplinkybių taip pat nepaneigia apelianto 2020-06-15 ir 2020-08-31 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti teiginiai bei kartu pateiktos nuotraukos, priešingai, jose taip pat užfiksuota atsakovei priklausanti technika bei kiti naudingų iškasenų gavybos įrenginiai. Papildomuose paaiškinimuose pateikti samprotavimai dėl miško, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl atsakovo vykdomos veiklos bei teismo padarytos išvados, jog nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovo teisės naudotis servitutais bei tai, kad apelianto teisė naudotis ginčo kelio servitutais buvo pažeista (žr., 25 punktą) (CPK 185 straipsnis).
27. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl atsakovės žemės sklype vykdomos ūkinės veiklos egzistuoja padidintas pavojus aplinkiniams, todėl atsakovė turi užtikrinti, kad dėl vykdomos veiklos nenukentėtų pašaliniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
28. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei UAB „Žvyro karjerai“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias servituto ir civilinės atsakomybės institutus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-03-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.