- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- 2-185-424/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02403-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- UAB „Žvyro karjerai“
atsakovo atstovei advokato padėjėjai V. Š.
viešame teismo posėdyje tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui UAB „Žvyro karjerai“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti atsakovo veiksmus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos, esančio Senuosiuose Trakuose, Trakų raj. užtvėrimo ir teisės naudotis kelio servitutu suvaržymo neteisėtais; įpareigoti atsakovą demontuoti keli užtvaras, vartus ir draudžiamuosius kelio ženklus; priteisti iš atsakovo 854,7 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodė, kad atsakovas nuo 2009 metų neteisėtai užtvėrė (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, esančią Senuosiuose Trakuose, Trakų raj. ir visiškai apribojo galimybę naudotis gatve šioje atkarpoje, ieškovas ir kiti kaimo gyventojai negali patekti į magistralinį kelią A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė, todėl patiri didelis nepatogumus ,nes tenka važiuoti per Trakų miestą, dėl ko reikia nuvažiuoti didesnį atstumą, sugaišti daugiau laiko. Dar 2009 metai Trakų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad žemės sklype, kuriame yra užtverta Plačiosios gatvės atkarpa, turi kelio servitutus ir kad ieškovas turi teisę juo naudotis. Šis žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei, tačiau atsakovas pastatė užtvaras ir taip pažeidžia jo teisę naudotis Lietuvos Respublikos keliais. Dėl atsakovo pažeidžiamų teisių jis 10 metų buvo priverstas vykti į darbą ir iš darbo ilgesniu keliu, kas dieną nuvažiuodamas 4,44 km ilgesnį kelią ir dėl ko patyrė finansinių nuostolių. Skaičiuojant, kad metuose yra 250 darbo dienų, per 10 metų jis 2500 dienas buvo priverstas važiuoti 4,44 km. ilgesnį atstumą, kas iš viso sudaro 11100 km. Vidutinės kurio sąnaudos sudarė 7 litrus 100 k., taigi 11100 kilometrų papildomai sunaudojo 777 litrus degalų. Vidutiniškai vieni litro kaina- 1,1 Eur. Būdamas priverstas važiuoti ilgesnį atstumą, patyrė papildomas kuro sąnaudas, kurio sudaro 854,7 Eur. Taip pat jis patyrė ir neturtinę žalą, nes 10 metų jis jautė stresą dėl neteisėto atsakovo elgesio, turtėjo gaišti laiką važinėdamas aplinkkeliu, ginčytis su atsakovo darbuotojais dėl pravažiavimo, piktintis dėl savo teisių pažeidimo, ilgus metus aiškintis įvairiose instancijose. Dėl to pablogėjo jo sveikata, atsirado 11 ligų. neturtinę žalą ieškovas įvertino 500 Eur.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė Senųjų Trakų kaime 900 m ilgio. Ji prasideda Senųjų Trakų kaimo Trakų gatvėje ir baigiasi ties žemės sklypu, esančiu adresu(duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Plačioji gatvė nesiekia magistralinio kelio A16. Tarp šių kelių yra įsiterpęs valstybei priklausantis žemės sklypas, kurio 35,0156 ha plotą, nuomojasi atsakovas. Per šį sklypą, neina nei Plačioji, nei jokia kita gatvė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, ištyręs ieškovo skundą, savavališko žemės užėmimo ar žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatė, apie ką nurodė 2017-11-21 rašte Nr. 46SD-4454(14.46.104). Žemės sklype yra nustatyti trys servitutai: S1 - suteikiantis teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) 1.9406 ha ploto; S - kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), 0.2968 ha ploto ir S2- kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), 0.6535 ha ploto. Nuo Plačiosios gatvės pabaigos prasidedantis kelio S2 servitutas nesiekia magistralinio kelio A16 atkarpos, jungiančios Trakus ir Vilnių. Kelio servitutas S2 buvo įregistruotas 2007-01-29 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-525-79 ir 2015-12-08 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 46SK-1289- (14.46.110.) Šis servitutas buvo nustatytas UAB “B” išnuomojus dalį žemės sklypo. Žemės sklype esantys servitutai yra skirti žemės sklypo nuomininkams, tame tarpe ir atsakovui, patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių. Senųjų Trakų kaimo Plačioji gatvė yra privažiuojamoji gatvė prie suformuotų sklypų. Plačiąją gatvę ir magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 22,4 kilometre esantį viaduką jungia vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris tiesiasi privačioje teritorijoje ir yra naudojamas įmonės reikmėms. Jokie teisės aktai nesuteikia ieškovui teisės naudotis atsakovo vidaus keliu, naudojamu įmonės reikmėms. Atsakovas Žemės sklype vykdo naudingųjų iškasenų gavybos ir prekybos veiklą, todėl šioje teritorijoje esantys keliai yra skirti sunkiasvorių transporto priemonių, eismui. Pašalinių asmenų buvimas tokioje teritorijoje keltų grėsmę jų pačių sveikatai ir gyvybe Atsakovas taip pat negali leisti jokiems pašaliniams asmenims naudotis šiuo keliu dėl asmenų ir turto saugumo.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Ieškovas reikalauja dvejopos savo civilinių teisių gynybos –atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo (CK 138 str. 3 p. 6 p.). Kad asmens teisės būtų ginamos, asmuo šias teises turi turėti ir šios teisės turi būti pažeistos arba šioms teisėms turi būti iškilusi reali grėsmė. Kad turi teisę, kad ši teisė pažeidžiama ir kad šią teisę pažeidžia atsakovas savo neteisėtais veiksmais, privalo įrodyti ieškovas ( CPK 178 str., CK 6.246 str., 6.247 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidžia jo teisę iš Senųjų Trakų kaimo Plačiosios gatvės per valstybei priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jame esančiu kelio servitutu patekti į magistralinį kelią A16. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Nr. 79/10582, 42,1964 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo naudojimo būdas : pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Šis žemės sklypas išnuomotas keliems asmenims, tame tarpe ir atsakovui. Atsakovui išnuomotas 35,0156 ha plotas. Žemės sklype yra 49 nekilnojamojo turto objektai - statiniai ir inžineriniai įrenginiai, nuosavybės teise priklausantys ne tik žemė sklypo nuomininkams, bet ir kitiems asmenims. Žemės sklype 2006-08-28 apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8061-79 nustatyti servitutai S1 - suteikiantis teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) 1.9406 ha ploto ir S - kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) 0.2968 ha ploto. 2007-01-29 apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-525-79 nustatytas S2- kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), 1,0725 ha ploto.
Žemesnės instancijos teismas
2015-12-08 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 46SK-1289-(14.46.110.), patvirtinus naujus žemės sklypo kadastro duomenis, servituto S2 plotas buvo sumažintas iki 0,6535 ha ploto.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 str. 1 d. nustato, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą. Taigi, kelio servitutu sudaroma galimybė nekilnojamojo daikto savininkui, neturinčiam priėjimo prie viešojo kelio, patekti prie savo daikto. Kelio servitutas naudojamas patekti prie objekto, dėl kurio šis servitutas nustatomas (viešpataujantis daiktas), o ne dėl patogesnio susisiekimo neapibrėžtam ratui asmenų. Kaip matyti iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plano, šiame sklype įsiterpusių viešo naudojimo kelių (gatvių) nėra. Pagal viešojo registro duomenis, esančius REGIA žemėlapyje, Plačioji gatvė baigiasi prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Iš žėmės sklypo plano, matyti, kad atsakovas naudoja žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais I ir V. Nuo Plačiosios gatvės pabaigos žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas S2, einantis per atsakovo naudojamą sklypo dalį, pažymėtą indeksu I, prasideda ir baigiasi sklype. Nei Plačiąja gatve, nei per sklype nustatytus kelio servitutus iki magistralinio kelio A16 patekti negalima. Tai patvirtina ir 2017-07-24 raštas Nr. 46SD-2927-(14.46.104.), kuriame Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius, išnagrinėjus ieškovo skundą, nurodė, kad žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais kelio servitutais patekti nuo Senųjų Trakų iki Trakų-Vilnius plento nėra galimybės, kadangi servitutai nustatyti užtikrinti žemės sklypo teritorijoje esančių gamybinių pastatų ir įrenginių eksploatavimui. Kaip nurodė Lietuvos automobilių kelių direkcija, atsakydama į ieškovo 2017-02-09 raštą, Senųjų Trakų kaimo Plačioji gatvė yra privažiuojamoji gatvė prie suformuotų sklypų. Plačiąją gatvę ir valstybinės reikšmės kelio A16 22,4 kilometre esantį viaduką jungia vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris tiesiasi privačioje teritorijoje ir yra naudojamas įmonės reikmėms. Ieškovas žemės sklype esančiais kelio servitutais gali naudotis tik tiek, kiek jam reikia teisėtai patekti prie šioje teritorijoje esančių įmonių objektų, bet įmonių vidaus kelius naudoti kaip viešuosius, jis neturi teisės.
Iš byloje pateiktų įrodymų visumos nustačius, kad per atsakovo iš valstybės nuomojamą žemės sklypą neina viešo naudojimo kelias, o sklype nustatyti kelio servitutai nėra skirti patekti į magistralinį kelią, teismas konstatuoja, kad ieškovas neturi teisės susisiekimui naudoti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo įsivaizduojamos teisės teisminė gynyba yra negalima.
Žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal savo naudojimo paskirtį, ir pagal jame vykdomą veiklą yra gamybinė teritorija. Kaip nurodė pats atsakovas, ir tai matyti iš jo pateiktų teritorijos nuotraukų, jis užsiima naudingų iškasenų gavyba, kuri susijusi ne tik su brangios įrangos ir technikos naudojimu, bet ir su padidintu pavojumi aplinkiniams. Todėl atsakovas ne tik turi teisę saugoti savo turtą, bet ir privalo užtikrinti, kad į gamybinę teritoriją nepatektų ir nenukentėtų pašaliniai asmenys. Todėl teigti, kad ieškovas užtverdamas kelią į karjerą, statydamas įspėjimus ir draudžiančiuosius ženklus elgiasi neteisėtai, nėra pagrindo.
Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės esminio elemento, ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetami nevertinant jų pagrįstumo iš esmės.
Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 str.)
Atsakovas apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178, 268-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.