Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-01-05 · Civilinė byla Nr. e2S-60-544/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-05
Bylos Nr.
e2S-60-544/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
M. J.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-60-544/2022

teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05405-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.8.1.; 3.1.14.8.3.; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9768-940/2021 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, atliktų remonto darbų pripažinimo teisėtais, nuostolių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. J. ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendriją (toliau – ir Bendrija) nutraukti neteisėtus veiksmus: panaikinti ieškovui 289,04 Eur, kaip nuostolius (žalą), skaičiuojamus dėl savavališkos šildymo rekonstrukcijos jo bute, taip pat 205,74 Eur už šilumos sistemos sutrikimo šalinimą bei 26,62 Eur už daugiabučio namo šildymo sistemos techninio prižiūrėtojo techninės informacijos, susijusios su savavališkos statybos ieškovo bute padariniais, pateikimu; 2) pripažinti, kad ieškovo bute atlikti darbai, susiję su šildymo vamzdynų pertvarkymu, nelaikytini savavališka statyba; 3) priteisti iš atsakovės 1 300 Eur nuostolių; 4) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. J. ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

3. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą kildina iš atsakovės 2021 m. liepos 31 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. spalio 31 d. išrašytų sąskaitų, pagal kurias atsakovė reikalauja ieškovo sumokėti 289,04 Eur nuostolius (žalą) dėl savavališkos šildymo rekonstrukcijos ieškovo bute, 205,74 Eur už šilumos sistemos sutrikimo šalinimą ir 26,62 Eur už daugiabučio namo šildymo sistemos techninio prižiūrėtojo techninės informacijos, susijusios su savavališkos statybos ieškovo bute padariniais, pateikimą. Taip pat byloje pateikti atsakovės elektroniniai laiškai ieškovui, kuriais atsakovė ragina ieškovą sumokėti minėtus nuostolius (žalą). Ieškovas yra gavęs išankstinę (ikiteisminę) atsakovės pretenziją (raginimą sumokėti), tačiau bylos teisme dėl skolos priteisimo nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės pretenziją (raginimą) dėl nuostolių (žalos) sumokėjimo nėra materialinis teisinis reikalavimas, nes jį patenkinus nebūtų modifikuojamos ieškovo subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Šiuo atveju sąskaitų ar raginimo (įspėjimo) pateikimas nesukelia asmeniui, neapmokėjusiam tam tikrų sumų, teisinių pasekmių (nepažeidžia asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų) ir nekeičia šio asmens teisinio statuso (teisių ir pareigų apimties).

4. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad ieškovo bute atlikti darbai, susiję su šildymo vamzdynų pertvarkymu, nelaikytini savavališka statyba, teismas nurodė, jog nėra duomenų, kad ieškovo bute savavališką statybą būtų konstatavusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Byloje tik pateiktas 2021 m. liepos 5 d. pastato (daugiabučio gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), bendrainžinerinės šildymo sistemos fragmento bute Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, kuriuo galimai savavališką statybą šildymo sistemos fragmente konstatavo pastato šildymo sistemos techninio prižiūrėtojo (duomenys neskelbtini) atstovas ir Bendrijos atstovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog toks ieškovo reikalavimas taip pat nesukels jam materialiųjų teisinių padarinių, todėl negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašomi priteisti1 300 Eur nuostoliai (žala), ieškovo teigimu, atsirado siekiant paneigti neteisėtą atsakovės reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos jis ir prašo panaikinti pirmuoju savo reikalavimu, teismas laikė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 1 300 Eur nuostolių yra išvestinis iš pirmų dviejų reikalavimų, todėl pripažino, kad jis taip pat nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas M. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Nurodo, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnis). Taigi, ieškovas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris ne tik turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir turi turėti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi materialiąją teisę į ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio, motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Taigi, remiantis nurodytomis procesinėmis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovo teismui pareikšto ieškinio.

8. Teigia, jog ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) namo Panevėžio mieste gyventojas ir bendrijos narys, siekia, kad atsakovė nutrauktų jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus: nebeskaičiuotų nepagrįstos žalos (nuostolių) bei nutrauktų nepagrįstą reikalavimą pašalinti tariamą savavališką statybą. Atsakovė neteisėtai nepriima ieškovo iš dalies mokamų mokesčių už komunalines paslaugas ir įmokų už daugiabučio namo renovacijai paimtą paskolą, nes ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio 5 dalimi, nurodė kitokią įmokų paskirstymo tvarką, t. y. kad moka tik komunalinius mokesčius ir paskolos įmokas, o sumokėti nepagrįstai priskaitytą žalą nesutinka. Vertina, kad būtų ydinga praktika laukti, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, kol pati atsakovė kreipsis į teismą, prašydama iš ieškovo priteisti nuostolius (žalą), nes atsakovės vilkinimas kreiptis į teismą būtų naudojamas kaip šantažo priemonė ieškovui atlyginti nuostolius, o nepriėmus dalinių mokėjimų gali būti priskaitytos palūkanos ir netesybos.

9. Pažymi, jog tai, kad ieškovo reikalavimai sukuria teisinius padarinius, patvirtinta ir faktiškai analogiškas kitas ginčas su atsakove, kuris vyko visose trijose teismo instancijose (civilinių bylų Nr. 2-4355-902/2017, 2A-144-278/2018, 3K-3-351-687/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė apygardos teismo nutartį ir įpareigojo atsakovę sumažinti kitam ieškovui apskaičiuotas palūkanas. Todėl nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas atsisako priimti ieškinį, jei akivaizdu, jog ieškinys, jo patenkinimo atveju, sukurs ieškovui materialius teisinius padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020).

13. Teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).

14. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nuspręsta ieškovo ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą).

16. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

17. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Atitinkamai teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog vien sąskaitų ar raginimo (įspėjimo) pateikimas ieškovui nesukelia jam teisinių pasekmių, nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų, nekeičia šio asmens teisių ir pareigų apimties. Ieškovo argumentai dėl nuostolių (žalos) nepagrįstumo ir atsakovės galimai neteisėto reikalavimo juos sumokėti gali būti atsikirtimų į atitinkamo ieškinį pagrindas, tačiau nesudaro savarankiško materialinio teisinio reikalavimo (ieškinio), nes neturi būtinų ieškinio elementų – ieškinio pagrindo ir dalyko.

18. Apeliacinės instancijos teismas, nurodytų išaiškinimų kontekste ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos neužfiksavus savavališkos statybos fakto ir padarinių, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad jo bute atlikti darbai nėra savavališka statyba, nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimo pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių. Todėl, pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą priteisti 1 300 Eur nuostolių, kuris yra neatsiejamai susijęs su ieškovo pirminiais reikalavimais nutraukti atsakovės neteisėtus veiksmus ir pripažinti, kad atlikti darbai ieškovo bute nelaikytini savavališka statyba, toks ieškovo išvestinis reikalavimas yra taip pat nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas.

20. Ieškovas atskirąjį skundą argumentuoja ir tuo, kad visų instancijų teismuose yra išnagrinėta civilinė byla pagal kito ieškovo ieškinį tai pačiai atsakovei dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir panaikinti neteisėtai priskaičiuotas palūkanas, kurioje ieškinys buvo priimtas ir patenkintas: atsakovė įpareigota sumažinti priskaičiuotas palūkanas (delspinigius) (Panevėžio apylinkės teismo civilinė byla Nr. 3-4355-902/2017, Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-144-278/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-351-687/2018).

21. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad sprendžiant bylas precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).

22. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-351-687/2018 faktinės aplinkybės, nors ir yra panašios į šios bylos aplinkybes, tačiau joje nebuvo sprendžiama dėl pateikto ieškinio atsisakymo priimti pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje, buvimo. Nagrinėjamos ir minėtos bylos faktinis ir teisinis pagrindai taip pat skirtingi. Šioje byloje ieškovas prašo įpareigoti Bendriją nutraukti neteisėtus veiksmus, panaikinti jam skaičiuojamus nuostolius dėl savavališkos šildymo rekonstrukcijos jo bute, už šilumos sistemos sutrikimo šalinimą, už daugiabučio namo šildymo sistemos techninio prižiūrėtojo techninės informacijos parengimą, pripažinti, kad ieškovo bute atlikti darbai, susiję su šildymo vamzdynų pertvarkymu, nelaikytini savavališka statyba, priteisti iš atsakovės 1 300 Eur nuostolių. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 ieškovas, tos pačios Bendrijos kitas narys, prašė panaikinti Bendrijos nutarimo, kurį priimant jis nedalyvavo, pagrindu jam nuo 88,87 Eur pradelstos sumokėti skolos apskaičiuotas 7,5 procento mėnesines palūkanas, tačiau pagrindinę 88,87 Eur skolą, nuo kurios skaičiuojamos netesybos, jis, skirtingai nei apeliantas nagrinėjamu atveju, Bendrijai buvo sumokėjęs iki ginčo iškėlimo teisme.

23. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo aukščiau nurodyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nenurodė ir nepridėjo duomenų apie (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijos įstatuose nustatytą ginčų nagrinėjimo tvarką pagal Bendrijų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, taip pat nenurodė koks yra Bendrijos narių skaičius. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sisteminė Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių, joje privalo būti išrenkamas (sudaromas) ginčus nagrinėjantis organas (ginčus nagrinėjantis asmuo arba komisija). Tai reiškia, kad šis ginčus nagrinėjantis organas (asmuo arba komisija) tampa privaloma ikiteismine institucija bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčams spręsti. Jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Jeigu tokia bendrija nusprendžia nesudaryti (neišrinkti) Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, tai šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, Bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020; 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021).

25. Atsižvelgiant į nutarties 23 ir 24 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ieškovas, manydamas, kad Bendrijos jam priskaityti mokesčiai ir rinkliavos yra nepagrįstai dideli ir (ar) nepagrįsti bei nesutikdamas jų mokėti, prieš kreipdamasis į teismą, pirmiausia turėtų įvertinti, ar siekiamam iškelti ginčui pagal Bendrijų įstatymą ir Bendrijos įstatus nėra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kurios nesilaikymas sudarytų savarankišką ieškinio atsisakymo priimti pagrindą (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė