- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-290-267/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- J. T.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1309-1003/2018 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui A. M. dėl kompensacijos už naudojimąsi servituto teise ieškovei priklausančiu žemės sklypu priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. T. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo 2070 Eur kompensaciją už naudojimąsi servituto teise ieškovei priklausančiu 3,45 ha žemės sklypu laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo A. M. ūkiniai pastatai – karvidės ir artezinis gręžinys su požemine vandens trasa yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 3,45 ha žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininkas 1999-04-22 sprendimu Nr. 31-9419 minimam ieškovės sklypui nustatė servitutą, įsigaliojusį 1999-06-08, kuriuo atsakovui buvo suteikta teisė prieiti prie pastatų ir patekti į juos, prieiti prie vandenvietės, įrenginių ir juos aptarnauti. Nustatytas servitutas apima visą 3,45 ha plotą. Kadangi žemės nuomos mokestis pastaraisiais metais nusistovėjo 200 Eur už 1 ha, laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 ieškovė negavo 2070 Eur pajamų (200 Eur x 3,45 ha x 3 m), negautas pajamas turi kompensuoti atsakovas.
2. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas servituto teisės prieiti ir apsitarnauti pastatus naudotojas „A. M.“ nėra susijęs nei su juo, nei su jo tėvu A. – V. M., nenurodyta servituto turėtojo tapatybė, gyvenamoji vieta. Ieškovė, būdama ginčo žemės sklypo savininke, nepadarė sklypo kadastrinių matavimų, nepastatė riboženklių, todėl sklypu naudojosi, žemę dirbo kaimyninių žemės sklypų valdytojai. Ant ieškovės žemės sklypo stovintys pastatai užima 0,4393 ha plotą, todėl Registro išraše nurodytas 2,4200 ha užstatytas plotas neatitinka tikrovės, nustatytas servitutas visam 3,45 ha žemės sklypui yra perteklinis. Pastatus ant 3,45 ha žemės sklypo 1994 metais įsigijo jo tėvas A. – V. M., tėvui mirus, pastatus paveldėjo motina E. M.. Nei jis, nei jo motina E. M. nesinaudojo ieškovės žemės sklypu nuo 2006 metų. Jo įmonė sklype veiklą vykdė iki 2006 m., o 2013 metais įmonė buvo likviduota. Mirus jo motinai, pastatai perėjo jo nuosavybėn, tačiau jis pastatais po motinos mirties nesinaudojo ir servituto teisės neįgyvendino. Ieškovė be trukdymų galėjo naudotis savo sklypu, jį prižiūrėti, gauti iš to naudą. Ankstesniais teismų sprendimais ieškovei buvo priteistos sumos iš atsakovo už naudojimąsi žeme, t. y. 4800 Eur (14436 Lt), taigi, ieškovei nuostoliai yra visiškai atlyginti. Atsakovas faktiškai nesinaudojo visu 3,45 ha žemės sklypu, o aptariamo žemės sklypo nuomos kainos yra tris kartus mažesnės nei nurodo ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė J. T. iš A. M. 828 Eur kompensaciją už naudojimąsi servituto teise, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (828 Eur) nuo 2017-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144,84 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė A. M. iš J. T. 322,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš J. T. priteisė 4 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
4. Teismas pripažino, kad atsakovas nuo 1999 metų naudojosi ieškovei J. T. priklausiusiu 3,45 ha žemės sklypu, naudojosi sklype esančiais statiniais, vėliau – ir vandenviete, pastatus naudojo įmonės veiklai. Atsakovui buvo žinoma apie Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999-04-22 sprendimu Nr. 31-9419 nustatytą servitutą, suteikiantį teisę prieiti ir aptarnauti žemės sklype esančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir aptarnauti ją, atsakovas neginčijo servituto, jo apimties, neginčijo ir administracinio akto, kuriuo nustatytas servitutas, šis administracinis aktas nėra nei pakeistas, nei nuginčytas. Pastatais ir įrenginiais ieškovės J. T. 3,45 ha žemės sklype naudojosi išimtinai atsakovas, jo šeimos nariai, duomenų apie kitus naudotojus byloje nėra, todėl atsakovo teiginius, kad servitutas nustatytas asmeniui, nesusijusiam nei su atsakovu, nei su jo mirusiais tėvais, teismas pripažino nepagrįstais.
5. Byloje nesant duomenų, kad 3,45 ha žemės sklypui nustatytas servitutas yra laikinas, teismas sprendė, kad servituto terminas nebuvo nustatytas, taip pat nėra jokių kitų sąlygų, leidžiančių spręsti apie servituto laikinumą. Įvertinęs, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dalinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05, taip pat atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2015 ieškovei buvo priteista 1432,17 Eur suma už atsakovo naudojimąsi servitutu laikotarpiu nuo 2011-03-05 iki 2014-10-05 (civilinė byla Nr. 2-373-650/2015), be to, ieškovė 2018-08-21 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 3,45 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjai L. G., o atsakovas ant 3,45 ha žemės sklypo esančius pastatus 2018-03-02 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pirkėjai L. G., teismas sprendė, kad tikslinga nagrinėjamu atveju taikyti periodinę kompensaciją, ją nustatant, kaip ir prašo ieškovė, pagal nusistovėjusį toje vietovėje žemės nuomos mokestį.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą 200 Eur už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainą. Šalys neprašė byloje skirti ekspertizės žemės sklypo nuomos kainai nustatyti, o teismui pasiūlius tokią ekspertizę skirti ar kreiptis į turto vertintojus, pasiūlymo atsisakė. Ieškovė neįrodė, kad mokėjo padidintą 103 Eur žemės mokesčio sumą, taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė tinkamai neprižiūrėjo jai priklausiusio žemės sklypo, nešienavo, nepjovė užžėlusių krūmynais vietų, taip prisiėmė riziką mokėti žemės mokestį padidintu tarifu. Teismas vertino ir tai, kad ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių dėl kitų naudotojų, nepaneigė aplinkybių, nustatytų antstolio A. L. 2018-06-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Žemesnės instancijos teismas
7. Servitutas buvo nustatytas visam 3,45 ha žemės sklypui; ieškovė, įvertinus žemės sklype esančių pastatų ir įrenginių išdėstymą, negalėjo naudotis nei visu žemės sklypu, nei jo dalimi; negalėdama naudotis žemės sklypu ieškovė mokėjo žemės mokestį; atsakovas servituto neginčijo, neprašė jo panaikinti ar pakeisti servituto apimties; atsakovas žemės sklype esančiais pastatais, įrenginiais, servitutu realiai pastaraisiais metais nesinaudojo, nevykdė žemės sklype jokios ūkinės komercinės veiklos; ieškovei nepaneigus aplinkybių, jog 3,45 ha žemės sklypo dalimi galėjo naudotis kaimyninių žemės sklypų naudotojai; pardavus žemės sklypą ir jame esančius pastatus servituto būtinumas šiuo metu yra išnykęs; ieškovei neįrodžius su žemės sklypo turėjimu patirtų išlaidų; ankstesniais teismų sprendimais ieškovei jau buvo priteistos sumos iš atsakovo už jo naudojimąsi ieškovei priklausiusiu 3,45 ha žemės sklypu; taip pat įvertinęs vidutines žemės nuomos kainas Šiaulių rajone; žemės sklypo buvimo vietą šalia Kužių miestelio; liudytojos L. G. parodymus; bei tai, kad žemės sklypas yra apleistas, nešienautas, apžėlęs krūmais, įvairiais augalais, kelmais, teismas nustatė, kad ieškovei kompensacijos už atsakovo naudojimąsi servitutu dydis yra 80 Eur už 1 ha vieniems metams. Atsižvelgiant į nustatytą servitutą visam 3,45 ha žemės sklypui, kompensacijos reikalavimo laikotarpį nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 (už trejus metus), ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 828 Eur kompensaciją, kuri teismo nuomone, geriausiai atitinka ir užtikrina šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų įgyvendinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apelianto nuomone, šią civilinę bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliantas teikė prašymą įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu besiribojančio žemės sklypo savininką, kuris, tikėtina, dirba ne tik savo, bet ir ieškovės žemės sklypo dalį, t. y. jis naudojasi šia sklypo dalimi ir turėtų mokėti kompensaciją ieškovei, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad servituto turėtojas naudojosi visu žemės sklypu.
8.2. Apeliantas nurodo, kad teismas nutyli apie tai, kad 1999-04-22 pastatai priklausė E. M., apelianto mamai ir servitutas prieiti ir aptarnauti pastatus apskrities viršininko sprendimu turėjo būti nustatytas jai, pastatų savininkei, o ne kažkokiam A. M. be tapatybės ir gyvenamosios vietos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 6.1 p. asmuo nurodytas įraše A. M. nėra susijęs ir su A. – V. M. – atsakovo tėvu, todėl sprendimas naikintinas, nes nėra nustatyta servituto turėtojo asmenybė. Apelianto mamai E. M. pastatai priklausė nuo 1998-07-07 iki 2014-07-09 ir ji nesikreipė dėl servituto nustatymo, nes apie tai nežinojo, nesikreipė ir dėl servituto panaikinimo. Apeliantas A. M. pastatus paveldėjo 2014-10-27, pastatų paveldėjimo dokumentuose apie tariamai nustatytus servitutus žemės sklypui po pastatais jokios rašytinės informacijos nebuvo. Apeliantas apie servituto teises ir pareigas pradėjo domėtis tik šioje byloje. Nuo 1995 m. A. V. M., apelianto tėvo, pastatais apeliantas naudojosi kaip nuomininkas, jam mirus, nuo 1998-07-07, jau E. M., apelianto mamai, priklausančiais pastatais naudojosi iki 2006 m. ir taip pat, kaip nuomininkas.
8.3. Pastatams, kurie užima tik 0,4393 ha plotą, kažkieno nepagrįstai nustatytas 3,45 ha servitutas yra perteklinis, todėl kažkieno iniciatyva duomenų banko įraše yra sąmoningai ir klaidingai nurodyta užstatyta teritorija 2,42 ha. Apelianto įmonės veikla buvo sustabdyta 2006 m., o 2013 m. įmonė buvo net išregistruota. Apeliantas nuo 2014-10-27 priklausančiais pastatais nesinaudojo, todėl sklypo savininkė J. T. netrukdomai galėjo naudotis savo sklypu, jį prižiūrėti ir gauti iš to naudą. Mano, kad ieškovė J. T. dar 1999 m. privalėjo kreiptis į teismą dėl servituto turėtojo A. M. asmenybės nustatymo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. A. M. pats nesikreipė į J. T., geranoriškai nesiūlė ir nesitarė dėl kompensacijos ar nuomos mokesčio sumokėjimo už naudojimąsi žemės sklypu, bet kokių sutarčių sudarymo vengė, nebendravo ir nebendradarbiavo, 2015, 2016 ir 2017 metais jokio atlygio J. T. už 3,45 ha suformuotą žemės sklypą, kuriame nustatytas servitutas, statiniams eksploatuoti nemokėjo, neigė ir apeliaciniame skunde tebeneigia, kad 3,45 ha ploto žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį. J. T., negalėdama kasmet gauti atlygio iš pastatų savininkų už naudojimąsi žemės sklypu, suformuotu jų nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, patyrė daug išgyvenimų, streso ir nepatogumų, pablogėjo sveikata. Kad galėtų gauti jai priklausantį atlygį, turėjo patirti išlaidų teisinei pagalbai, daugiau kaip dešimt metų dalyvauti teisminiuose procesuose.
9.2. Teismas pridėjo anksčiau išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2-876-291/2011, Nr. 2-5856- 394/2013, 2-373-650/2015, kuriose įrodytų aplinkybių iš naujo nebereikia įrodinėti. Servitutas 3,45 ha ploto žemės sklypui įregistruotas nuo 1999-06-08. Servitutas suteikia teisę prieiti ir aptarnauti savininkui priklausančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir ją aptarnauti 3,45 ha plote. A. M. pateiktas antstolio 2018 m. birželio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo jokių aplinkybių, kurios turėtų kokią nors reikšmę nustatant kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu servituto teise laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05.
9.3. Visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad žemės sklypas buvo be riboženklių, nežinomas jo plotas ir ribos, nes rašytiniai įrodymai paneigia šiuos apelianto teiginius. Žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų nei A. M., nei ankstesni pastatų savininkai niekada neginčijo. J. T. buvo grąžinta natūra žemė, kuri užstatyta kitiems asmenims priklausančiais pastatais, ir būtent šių pastatų eksploatavimui visas 3,45 ha ploto žemės sklypas tarnavo, todėl visam plotui buvo nustatytas servitutas. Pastatų, esančių 3,45 ha ploto žemės sklype, savininkai negalėjo tikėtis, kad už žemę, ant kurios pastatyti pastatai, nereikės mokėti jokio atlygio kiekvienais metais (servituto ar nuomos mokesčio), nepriklausomai nuo to, vykdo ar ne šiuose pastatuose ūkinę veiklą.
Šalies argumentai
9.4. Apelianto teiginiai, kad skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas, nes nenustatyta servituto turėtojo (viešpataujančio daikto savininko) asmenybė, yra nepagrįsti.
9.5. J. T. nuomone, liudytojos L. G. pasakymas, kad registro pažymėjime užstatyta teritorija neatitinka tikrovės, negali būti vertinamas kaip reikšmingas, nes L. G. nėra pateikusi kvalifikacinio pažymėjimo, kad gali kartografuoti žemės naudmenas, spręsti dėl užstatyto ploto ar nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. 3,45 ha ploto žemės sklypas suformuotas būtent tokio dydžio, kuris reikalingas pastatams ir vandenvietei eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją pagrindinę paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.
12. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 34 punktas).
14. Nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu (pvz., nustačius kelio servitutą susisiekimui, panaudojus sklypo dalį svetimam pastatui pastatyti, dalyje patalpų įrengus kito asmens įrenginius), apribojus daikto savininko veiksmus (nustačius draudimus, sąlygas vykdyti veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus ir kt.). Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Galimybė naudotis daiktu gali būti sumažinta (sumažėti) taip, kad savininkas apskritai neturėtų galimybės naudotis visu savo daiktu (pavyzdžiui, dėl nustatyto servituto savininkas netektų galimybės naudoti visą žemės sklypą, patalpas, pastatą ir kt.) ar esmine dalimi savininko teisių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar apribojimai tik sumažina naudojimosi daiktu galimybes, ar iš viso pašalina galimybę naudotis daikto vertingosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 36 punktas).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).
16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais atvejais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 21 ir 22 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
18. Byloje nustatyta, kad 3,4500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J. T., įregistravimo pagrindas: 1999-04-22 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 31-9419, 1999-04-30 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 524 (5–6 b. l.). Aptariamam žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė įrengti ir aptarnauti komunikacijas, meliorac. įrenginius (tarnaujantis daiktas), servituto įregistravimo pagrindas: 1999-04-22 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 31-9419. Servitutas suteikia teisę prieiti ir aptarnauti savininkui priklausančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir aptarnauti ją 3,45 ha. Teisės naudotojas: A. M.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (7–8 b. l.) patvirtina, kad 3,4500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-27 nuosavybės teise įregistruoti A. M. vardu, įregistravimo pagrindas: 2014-10-27 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 4555.
19. Ieškovė J. T. teismo prašė priteisti iš atsakovo A. M. 2070 Eur kompensaciją už naudojimąsi servituto teise ieškovei priklausančiu 3,45 ha žemės sklypu laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 828 Eur kompensaciją už naudojimąsi servituto teise.
20. Apeliantas nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad yra nustatytas servitutas visam J. T. priklausiusiam žemės sklypui ir kad servituto turėtojas (A. M.) naudojosi visu žemės sklypu. Nurodo, kad J. T. žemės sklypo ribos iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. niekam nebuvo žinomos, faktiškai nežinomas ir plotas, sklypas buvo be riboženklių, tą patvirtino liudytojos L. G. parodymai. Apelianto nuomone, 2018 m. birželio 13 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad ne apeliantas, o kiti asmenys naudojosi žemės sklypo dalimi, jis teikė pirmosios instancijos teismui prašymą įtraukti į bylą besiribojančio žemės sklypo savininką, kuris galbūt dirbo 3,45 ha ploto žemės sklypo dalį, tačiau teismas šio asmens į bylą neįtraukė. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
21. Teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde bando paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. T. ieškinį prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungė anksčiau išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2-876-291/2011, Nr. 2-5856-394/2013, 2-373-650/2015, kuriose įrodytų aplinkybių iš naujo nebereikia įrodinėti – prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-23 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2015, A. M. buvo įpareigotas reguliariai atlikti servituto teise naudojamo 3,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūros veiksmus (sklypą nušienauti, naikinti piktžoles ir atlikti kitą reikiamą veiklą). Pareiga A. M. prižiūrėti visą 3,45 ha ploto žemės sklypą išliko, kol jis perleido visus pastatus L. G. (iki 2018-03-02), todėl akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 3,45 ha ploto žemės sklypu A. M. naudojosi, privalėjo atlikti viso žemės sklypo priežiūros veiksmus, todėl privalo atlyginti J. T. už naudojimąsi jos nuosavybe. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime, aplinkybė, kad atsakovui priklausantys pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir artezinis šulinys yra išdėstyti taip, kad ieškovė neturi galimybės naudotis nei visu jai priklausančiu žemės sklypu, nei jo dalimi, yra nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje 2-5868-394/2013 ir konstatuota šį teismo sprendimą apeliacine tvarka peržiūrėjusio Šiaulių apygardos teismo 2014-04-28 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-368-440/2014. Savo argumentams, kad besiribojančio žemės sklypo savininkas galbūt dirbo 3,45 ha ploto žemės sklypo dalį, pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo šio asmens įtraukti įbylą dalyvaujančiu asmeniu.
22. Teismas pažymi, kad servitutas 3,45 ha ploto žemės sklypui įregistruotas nuo 1999-06-08, jis suteikia teisę prieiti ir aptarnauti savininkui priklausančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir ją aptarnauti 3,45 ha plote. Byloje nėra jokių įrodymų, kad servituto būtinumas būtų išnykęs, servitutas būtų panaikintas ar nuginčytas. Taigi, byloje neįrodyta, kad laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 apeliantas neturėjo pareigos atlyginti žemės sklypo savininkei už naudojimąsi servituto teise 3,45 ha ploto žemės sklypu. Teismo vertinimu, apelianto pateiktas antstolio 2018 m. birželio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo aplinkybių, kurios būtų reikšmingos nustatant kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu servituto teise ginčo laikotarpiu. Be to, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu atsakovas A. M. nebebuvo 3,45 ha žemės sklypo servituto teise naudotojas, nes visi pastatai 2018-03-02 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 933/2018 parduoti liudytojai L. G..
23. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apelianto argumentą, kad žemės sklypas buvo be riboženklių, nežinomas nei jo plotas ir ribos. Visų pirma, atsakovui A. M. žemės sklypo planas, sklypo ribos buvo žinomos, kaip statiniai išdėstyti žemės sklype, konstatuota ne kartą įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose pažymėtos atsakovei grąžinamos žemės sklypo ribos, A. M. pastatai, abrisas pasirašytas J. T. ir ūkinės komercinės paskirties pastatų savininko A. M.. Antra, reikšminga tai, kad nei žemės sklypo plano, nei žemės sklypo ribų apeliantas ir ankstesni pastatų savininkai niekada neginčijo.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentais, kad galbūt 1999-04-22 Šiaulių apskrities viršininko sprendimas yra priimtas nepagrįstai ir net nusikalstamai, tuo padaryta žala, taip pat apeliantas kelia klausimą, kodėl teismai, nagrinėdami bylas dėl nusikalstamos veikos, nepranešė specialiosioms tarnyboms, apeliantas išsako abejonę dėl bylas nagrinėjusių teismų šališkumo. Tokia apelianto pozicija yra visiškai nepagrįsta ir sietina su prievolės vengimu mokėti kompensaciją nemokamai naudojantis 3,45 ha ploto žemės sklypu. Teiginių dėl Šiaulių apskrities viršininko 1999-04-22 sprendimo Nr. 31-9419 priėmimo nusikalstamai ar neteisėtai apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais. Priimant apskrities viršininkui sprendimą, ieškovė suprato, kad jos teisės pačiai naudotis žemės sklypu 3,45 ha plotu bus visą laiką suvaržytos iki žemės sklype stovės kitiems asmenims priklausantys pastatai, todėl pastatų, esančių 3,45 ha ploto žemės sklype savininkai, negalėjo tikėtis, kad už žemę, ant kurios pastatyti pastatai, nereikės mokėti jokio atlygio kiekvienais metais. Teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl teismo šališkumo. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis), apeliantas nušalinimo teise pasinaudojo, teismo ir teisėjo nušalinimo klausimai išspręsti 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. spalio 3 d. nutartimis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas buvo šališkas.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė servituto turėtojo (viešpataujančio daikto savininko) asmenybės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas buvo A. M., todėl būdamas viešpataujančių daiktų, žemės sklype esančių pastatų ir artezinio gręžinio savininkas, privalo atlyginti tarnaujančiojo daikto 3,45 ha ploto žemės sklypo savininkei J. T. už naudojimąsi jos nuosavybe servituto teise.
26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai servitutas nustatytas visam 3,45 ha plotui, atsakovas tokiu plotu nesinaudojo, o pastatai užima daug mažesnį plotą. Šiuos argumentus paneigia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), iš kurio akivaizdu, kad servitutas suteikia teisę prieiti ir aptarnauti pastatus, esančius žemės sklype ir vandenvietę, ir šios teisės yra įgyvendinamos 3,45 ha plote, t. y. visame ieškovei J. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
28. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.