Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies naudojant „Zoom“ programą), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti, deklaruojanti gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. M. šiais savo veiksmais kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

2025 m. sausio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad G. G. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (1 t., b. l. 68).

2025 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad G. G. objektyvių traumavimo požymių nenustatyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (1 t., b. l. 69).????

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.283 straipsnis išskiria dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Civiliniame ieškinyje prašoma priteisti negautas pajamas už A. J. netektą (duomenys neskelbtini) darbą ((duomenys neskelbtini) etato), už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. Pažymėtina, kad su civiliniu ieškiniu teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad A. J. nuo (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) pareigose nebedirba ir pajamų iš šios veiklos nebegauna dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ir sutrikusios sveikatos. Todėl nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp negautų pajamų ir įvykio metu sukeltų padarinių. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji po įvykio (2025 m. birželio mėnesį) grįžo dirbti į savo pagrindinę darbovietę pilnu etatu ir gauna tokį patį darbo užmokestį, kaip ir iki įvykio metu patirtos traumos, vadinasi įvykio metu patirtas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai nesudarė kliūčių toliau dirbti savo pagrindinį darbą. Todėl negautų pajamų dydis išimtinai susijęs su papildomu (duomenys neskelbtini) darbu. Pažymėtina, kad A. J. (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo sugrįžusi po įvykio 2025 m. birželio – rugpjūčio mėnesį (2 t., b. l. 122). Svarbu tai, kad 2025 m. birželio 17 d. sprendimu dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis iki 2025 m. gruodžio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius teismui atsiuntė informaciją, kad Vilniaus skyrius 2025 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė, jog A. J. turi teisę į 883,48 Eur dydžio netekto dalyvumo periodinę kompensaciją nuo 2025 m. birželio 12 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d. 2025 m. liepos 21 d. Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. J. skyrė 526,23 dydžio (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. birželio 12 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d. dėl to paties draudžiamo įvykio. Rašte nurodoma, kad A. J. kas mėnesį laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 12 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d. mokama 526,23 Eur dydžio (duomenys neskelbtini) ir 357,25 Eur dydžio netekto darbingumo periodinė kompensacija (2 t., b. l. 59). Taigi A. J. laikotarpiu, kai jai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netekto dalyvumo lygis, gauna socialinio draudimo išmokas, kurios viršija jos prašomą priteisti sumą už negautas pajamas. Tą ji pati patvirtino ir teikdama paaiškinimus teisme. Šios socialinio draudimo išmokos visiškai kompensuoja finansinius praradimus dėl atlygio už papildomą (duomenys neskelbtini) darbą netekimą. Tuo atveju, jei A. J. ir toliau būtų nustatomas tapatus netekto dalyvumo lygis, socialinio draudimo išmokų mokėjimas būtų tęsiamas, o tai toliau padengtų negautų pajamų už (duomenys neskelbtini) darbą sumą. Tuo atveju, jeigu netekto dalyvumo lygis nebebus nustatomas, tai reikštų, kad A. J. sveikata yra atsistačiusi ir nebėra kliūčių jai dirbti papildomą (duomenys neskelbtini) darbą. Taigi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo dėl negautų pajamų atmestina.

Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad daugiau nei pusę metų ieškovė negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, neteko įprastos fizinės veiklos, draugų, pomėgių, kelionių. Pradėjusi dirbti ji matė, kad ji jau nebėra tas pats žmogus, koks buvo iki įvykio. Sunkiausias buvo pasikeitusios savęs nepriėmimas dėl sutrikusios kalbos, atminties, mąstymo, veiksmų, judesio koordinavimo. Tikėtina, kad daugelis turėtų įgūdžių niekada neatsistatys. Todėl neturtinė žala apima fizinį skausmą, psichologines kančias, gyvenimo kokybės pablogėjimą, socialinių ryšių apribojimus. Draudiko išmokėta 11 055,20 Eur suma yra nepakankama, todėl prašoma priteisti papildomai 12 000 Eur neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu aiškindama aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos A. J. nurodė, kad dėl ligos, savo sveikatos pobūdžio, turėjo atsisakyti (duomenys neskelbtini) pareigų, tai ką dirbo ir norėtų dirbti toliau, o dėl galvos traumos negali dirbti. Patirti sužalojimai ją labai paveikė, nes negali daug skaityti, kalbėti prieš auditoriją, stringa kalba ir koordinacija. Mano, kad draudiko išmokėta suma per maža, įvykis jos gyvenimą pakeitė visapusiškai. Negali tų dalykų atlikti, kuriuos anksčiau atlikdavo, negali keliauti, sunku su žmonėmis bendrauti, negali užsiimti savo mėgstama veikla – (duomenys neskelbtini) šokiais, nes jai svaigsta galva.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. M. savo veiksmais neatsargia kaltės forma sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. J. sveikatą. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta kraujosruvas dešinėje kaktos pusėje ir dešinės akiduobės srityje, sumušimo židinius kairėje smilkininėje galvos smegenų skiltyje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei dešinės akiduobės šoninės ir viršutinės sienelės lūžius, nusitęsiančius į kaktikaulį. Sužalojimai visumoje dėl akiduobės viršutinės sienelės (priekinės kaukolės pamato duobės) lūžio vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis apie A. J. lankymąsi gydymo įstaigose, reabilitacijos procedūrų atlikimą ir vaistų vartojimą. Taip pat nėra abejonių, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos A. J. patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, taip pat diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nepatogumus, įpročių pasikeitimus, suprastėjusias kognityvines funkcijas. Reikšminga ir tai, kad A. J. jaučia tam tikras neigiamas pasekmes iki šiol, jos teigimu turėtos kognityvinės funkcijos nėra pilnai atsistatę ir nėra aišku ar kada nors visiškai atsistatys. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji dėl šio įvykio patyrė reikšmingus fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, yra pablogėjusi. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamosios teisės aktų nesilaikymo pasekmes, kaltinamosios veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdį ir intensyvumą. Be to, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems dėl neatsargumo padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, kai jiems yra sunkiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiama maždaug nuo 6 000 Eur iki 35 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-9-976/2022). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką. Dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismų nustatyti žalos dydžiai negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Konstatavus, kad tam tikras asmuo padarė nusikalstamą veiką, kuria kitam asmeniui buvo sukelta žala, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai A. J. draudimo bendrovė 2025 m. vasario 21 d. atlygino 11 055,20 Eur sumą kaip neturtinę žalą (pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, 4.3 punktą, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, kompensuojama iki 12 MMA (minimali mėnesinė alga lygi 924 Eur). Be to, bylos nagrinėjimo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ įvertinęs naujai pateiktus duomenis dėl nukentėjusiosios dalyvumo lygio nustatymo, neturtinę žalą papildomai padidino 25 proc. nuo išmokėtos sumos ir papildomai A. J. atlygino 2860 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 126). Taigi viso A. J. draudimo bendrovės atlyginta neturtinė žala sudaro 13 915,2 Eur. Civiliniame ieškinyje prašoma priteisti dar 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (nuo 11 055,20 Eur sumos). Draudimo bendrovės atstovės išsakytu vertinimu šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta, tokių išskirtinių padarinių ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo rekomendacijų ir priteisti didesnį nei įprastai žalos dydį.

Byloje nustatyta, kad dėl L. M. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. J. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Šiame kontekste pasakytina, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.

Kita vertus svarbu įvertinti ir tai, kad A. J. nuo 2025 m. birželio mėnesio grįžo dirbti į savo ankstesnę darbovietę, į tas pačias vadovaujančias pareigas, pilnu etatu, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios būklė yra gerėjanti. Nors nurodoma, kad yra jaučiami liekamieji reiškiniai nukentėjusiosios kasdienėje veikloje, tačiau su civiliniu ieškiniu nepateikta reikšmingų duomenų, kodėl prašoma atlyginti neturtinė žala padvigubėjo nuo tada, kai buvo įvertinta po įvykio, kai buvo prašoma priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 125). Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiosios neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas, spręsdamas dėl A. J. priteistinos neturtinės žalos dydžio, apžvelgia teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius įvairiose situacijose, kai padaryti sunkaus pobūdžio sveikatos sutrikdymai (BK 281 straipsnio 3 dalis), pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152-526/2022 – nustatytas 12 000 Eur neturtinės žalos dydis (nukentėjusiajam padaryti kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio skeveldriniai atviri lūžiai, kairiojo kelio plėštinė žaizda, kairės blauzdos žaizdos, dešiniojo kelio odos nubrozdinimas, kepenų sumušimas); Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-576/2021 – priteista 45 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajam nustatytos daugybinės žaizdos, sumušimai, kaulų lūžiai, pagrindinės inksto arterijos plyšimas su inksto pažeidimu, kraujo susikaupimas pilvo ir dubens ertmėje, blužnies plyšimas, operacijos metu pašalinti du organai – blužnis ir kairysis inkstas); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020 – priteista 15 000 Eur (atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino 5000 Eur) neturtinės žalos (nukentėjusiajai padaryti galvos ir kairės blauzdos sumušimai, jie pasireiškė: poodinėmis kraujosruvomis, juosiančiomis kairę akį ir kairėje momeninėje – pakaušio srityje; kraujavimu iš kairės ausies; momenkaulio lūžiu dešinėje, smilkinkaulio lūžiu kairėje su perėjimu į kaukolės pamatą su oro susikaupimu smilkinio – momens srityje, kaktikaulio lūžiu kairėje; pakraujavimo (sumušimo) židiniais galvos smegenų kaktinėje (smilkininėje) srityje kairėje, pakraujavimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje; pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje (smilkininėje) srityje; blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžiu su poslinkiu, šeivikaulio artimojo galo lūžiu be poslinkio); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-976/2022 – priteista iš viso 10 000 Eur neturtinės žalos (nukentėjusiajai dėl kairės pusės V–IX šonkaulių lūžimo, trauminio blužnies plyšimo, nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat dėl blužnies pašalinimo ir dėl sužalojimo nukentėjusioji prarado trisdešimt procentų bendrojo darbingumo); Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-317/2022 – nustatyta 15 000 Eur dydžio neturtinė žala (priteista 7300 Eur neturtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino 7700 Eur) (nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė galvos sumušimą su muštine žaizda kaktoje, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinės plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimą, kairio blauzdikaulio lūžimą, kairio raktikaulio lūžimą, kairės pusės gaktikaulio kūno viršutinės ir apatinės šakos lūžimą, sėdynkaulio lūžimą, dešiniosios girnelės lūžimą, dešinio blauzdikaulio lūžimą, penkto juosmens slankstelio skersinės ataugos lūžimą, poodines kraujosruvos keliuose. Dėl kairės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžimo, kūno lūžimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas). Taigi teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo yra įvairi, atsižvelgiant į individualias aplinkybes ir sužalojimų mastą.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo priteisti visą nukentėjusiosios ir jos atstovės prašomą neturtinę žalą, kadangi įprastai 20 000 Eur neturtinės žalos sumos ir daugiau, priteistinos tuo atveju, kai nukentėjusysis netenka tam tikros dalies nedarbingumo, organo arba traumos, susijusios su gyvybei pavojingo organo (galvos), sužalojimu, kai išsilieja kraujas ir pan., ar sukelia nepataisomus liekamuosius reiškinius. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020 – nustatyta 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti), Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-380/2021 – nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų labai sunku judėti, atsirado kūno deformacijos, viena koja po operacijų sutrumpėjo 1,5 cm, dėl kojų ilgio skirtumo nuolat reikalinga speciali avalynė, po operacijų likę aiškūs dideli randai, nukentėjusioji jaučia nuovargį, negali atsitūpti, per ilgai sėdėti, taip pat yra protarpinis atminties netekimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas, ilgalaikis vaistų vartojimas). Nagrinėjamu atveju reikšmingi liekamieji reiškiniai, iš esmės apsunkinantys jos gyvenimo kokybę, A. J. atžvilgiu nėra fiksuojami.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios A. J. atstovės prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai atlygino iš viso 13 915,2 Eur neturtinės žalos, ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai priteistina papildomai 1584,8 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dydį, taip pat šiuo nuosprendžiu priteistiną neturtinės žalos dydį, teismo vertinimu, dėl šio įvykio bendra išmokėtina pinigų suma (iš viso 15 500 Eur) bus teisinga, protinga ir sąžininga. Vien nukentėjusiosios ir jos atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismo savaime neįpareigoja.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo metu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju L. M., padarydama nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vairavo automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nagrinėjamo įvykio dieną buvo draustas draudimo bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 34). Taigi draudimo bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“, atsako už A. J. padarytą neturtinę žalą, kurios dydis neviršija Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų sumų, todėl ji priteistina iš civilinės atsakovės.

Nukentėjusiosios A. J. atstovės civiliniame ieškinyje prašoma priteisti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Byloje pateikta suteiktas teisines paslaugas detalizuojančios sąskaitos už teisines paslaugas (2 t., b. l. 135-138). Byloje pateikti ir teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (2 t., b. l. 130-134). Nukentėjusiojo atstovė advokatė baigiamųjų kalbų metu prašė A. J. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš L. M.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijose numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs neatsargų nusikaltimą – 1 (10.1.3 punktas), už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (10.2. punktas), 10.12. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (10.12 punktas). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2025 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 2427,6 Eur).

Advokatė V. Neverauskaitė nukentėjusiąją atstovavo dar ikiteisminio tyrimo metu (už teisines paslaugas atsiskaityta dar 2025 m. gegužės mėnesį, bylos nagrinėjimo metu buvo teikti prašymai, parengtas civilinis ieškinys (5 lapų apimties), atstovavo nukentėjusiojo interesus, teikė papildomus dokumentus ir prašymus. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę ir sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties), specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 1 356 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamosios priteistina 1 356 Eur Eur atstovavimo išlaidų.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo L. M. pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad eismo įvykio metu ji buvo blaivi, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, teismas neturi jokių duomenų apie kaltinamosios pasikartojantį pavojingą ar netinkamą naudojimąsi turima teise vairuoti transporto priemones. L. M. turi ilgą vairavimo stažą, anksčiau nebausta administracine tvarka dėl KET pažeidimų, o tai leidžia ją vertinti kaip drausmingą ir pareigingą vairuotoją. Taigi nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas vairuoti transporto priemones L. M. būtų perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, todėl neskirtina. Šios baudžiamojo poveikio priemonės prašė neskirti ir valstybinis kaltintojas.

Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė L. M. prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) Teismo vertinimu baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta dėl neatsargumo, nėra smurtinio pobūdžio, taip pat nesusijusi su smurtu artimoje aplinkoje, taigi neatitinka ja siekiamų tikslų pobūdžio, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė vertintina kaip perteklinė ir kaltinamajai neskirtina.

Kaltinamajai L. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės paskirtos nebuvo. Teismas nenustatė pagrindų skirti L. M. kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, prisegtos prie bylos pirmojo tomo viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. M., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios A. J. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1584,8 Eur neturtinei žalai atlyginti (viso su jau išmokėta suma neturtinės žalos dydis sudaro 15 500 Eur).

Nukentėjusiosios atstovės prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti ir iš L. M. nukentėjusiosios A. J. naudai priteisti 1 356 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos pirmojo tomo viršelio vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.