- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- 1-572-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50248-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. A.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketivirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, anksčiau teistas:
1) 2016-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį paskiriant laisvės apribojimo 12 mėnesių bausmę įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Bausmė atlikta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. kaltinamas tuo, kad būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę tyčia vengė išlaikyti savo vaiką, t.y. žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 spendimą privalo mokėti lėšas savo nepilnamečio vaiko – sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant kas mėnesį po 500 litų (kas sudaro 144,81 eurus) periodinėmis išmokomis iki jam sueis 18 metų, nuo 2016-02-25 iki 2017-08-08 nevykdė teismo spendimo, dėl ko per šį laikotarpį susidarė 1 825,15 eurų finansinis įsiskolinimas, ir taip vengė pareigos išlaikyti savo vaiką E. A., išskyrus laikotarpį nuo 2016-05-17 iki 2016-08-31 kai jis buvo registruotas darbo biržoje.
Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. A. parodė, jog dėl nusikaltimo neprisipažįsta. Gyvena pas motiną J. J. savo nekilnojamojo turto neturi, nuo 2017 m. rugpjūčio registruotas darbo biržoje, nedirba, mokosi Vilniaus statybos ir verslo kolegijoje. Gauna dabar 102 eurus pašalpos, iš to gyvena, jam dar tėvai padeda. Už 2016 m. nuskaičiavo antstolis vaiko išlaikymui nuskaičiavo 204 eurus ir mano, kad visi pinigai atiteko sūnui. 2017 m. antstolis irgi nuskaičiavo maždaug tokią pat sumą vaiko išlaikymui. Su A. Č. negyvena nuo 2013 m., su ja liko gyventi sūnus E. Su sūnumi neleido bendrauti motina A. Bandė tartis per „Facebook“, bet motina nesutiko ir neleido. Anksčiau vaikui pirko dovanas, bet nuo 2016 m. nieko neperka. Apie 2013-06-07 teismo sprendimą žino, teisme dalyvavo. Ketina kreiptis dėl ekspertizės dėl tėvystės nustatymo (b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas D. A. parodė, kad labai gailisi, jog pasielgė neatsakingai ir nevykdė teismo sprendimo, kuriuo buvo skirtas nepilnamečio E. A. išlaikymas. Buvo laikas, kai buvo Darbo biržoje ir nemokėjo, nes neturėjo pakankamai lėšų. Nori pasakyti, kad jis mokėsi ir sirgo hepatitu, neturėjo laiko kažkam kitam. Neatsakingai pamiršęs nevykdė teismo sprendimo, neskyrė E. A. lėšų išlaikymui (b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Č. paaiškino, kad su E. tėvu D. A. nebendrauja nuo tada, kai buvo E. du mėnesiai. D. A. buvo teisme, kai buvo priteisti sūnui alimentai. D. A. turi kas mėnesį mokėti 144 eurus sūnaus E. išlaikymui. Per 5 metus ji gavo maždaug 120 eurų iš jo darbovietės, taksi firmos. D. A. sūnaus E. nelanko. Jis niekada nedovanojo dovanų. Kiek skolingas D. A., ji neskaičiavo, tik žino, kad penkis metus jis turėjo mokėti po 144 eurus kas mėnesį, tačiau jis to nedarė (b. l. 10).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendime civilinėje byloje Nr. N2-18350-595/2013 nurodyta, kad teismas nusprendė priteisti iš D. A. išlaikymą vaikui - sūnui E. A., gim. 2012-08-18, išlaikymui mokant kas mėnesį po 500 litų periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-01 iki vaikui sueis 18 metų (b. l. 18-19). Analogiška informacija nurodyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 vykdomajame rašte (b. l. 6).
Byloje esančioje pažymoje nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-18350-595/2013 yra įteiktas J. J. (b. l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. N2-18350-595/2013 nurodoma, jog į posėdį atvyko ieškovė A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).
Antstolės Jurgitos Bareikienės 2017-08-30 rašte nurodoma, kad skolininkas D. A. vengia mokėti priteistus teismo alimentus, VSDFV duomenimis skolininkas nedirbantis, areštuotino turto neturintis (b. l. 4).
Antstolės Jurgitos Bareikienės 2017-10-25 rašte Nr. S-17-18-10654 nurodoma, kad skolininkas D. A. vaiko išlaikymo įsiskolinimui, išieškotojos A. Č. naudai nuo 2016-02-11 iki 2017-08-08 turėjo pervesti 2619,72 eurus, tačiau pervedė tik 180,1 euro, jo įsiskolinimas yra 2439,62 euro (b. l. 22). Antstolės Jurgitos Bareikienės 2017-10-25 rašte Nr. Nr. S-17-18-10641 papildomai nurodyta, jog nuo skolininko sąskaitos vaiko išlaikymui buvo nurašyta: 2016-08-01 79,93 eurai, 2016-09-14 100,17 eurų, 2017-09-11 98,97 eurai (b. l. 23).
2017-11-09 Vilniaus teritorinės darbo biržos rašte nurodoma, kad D. A. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2016-05-17 iki 2016-08-31. Registracija buvo nutraukta asmeniškai pateikus prašymą. Šiuo metu D. A. darbo biržoje registruotas nuo 2017-08-08 (b. l. 25). Analogiška informacija pateikiama Lietuvos darbo biržos rašte (b. l. 29). Darbo biržos sistemos išraše taip pat patvirtinama, jog D. A. registruotas darbo biržoje nuo 2017-08-08 (b. l. 56)
Pagal byloje esantį 2017-11-20 ieškinį matyti, jog D. A. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (b. l. 42-43).
Dėl BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Pagal formuojamą teismų praktiką BK 164 str. įtvirtintos nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t.y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-9/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-143/2011). Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumą.
Vadovaudamasis byloje surinktais ir įstatymų nustatyta tvarka ištirtais įrodymais, teismas pripažįsta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. 2013-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje yra nustatyta kaltinamojo privaloma kas mėnesinėmis išmokomis vaiko išlaikymui mokėti suma – 500 litų (144, 81 euro), kuri atsižvelgiant į indeksavimą nuo 2017 m. vasario padidėjo iki 147 eurų (b. l. 22). Kaltinamasis pats patvirtino, jog žinojo apie tokį teismo sprendimą (b. l. 34, 41), tą patvirtina ir teismo posėdžio protokolas (b. l. 14) bei pažyma apie sprendimo įteikimą (sprendimas įteiktas kaltinamojo motinai (b. l. 16, 34)). Liudytojos A. Č. parodymai patvirtina, jog kaltinamasis nesirūpino vaiko, nemokėjo vaiko išlaikymui skirtos sumos (b. l. 10), o byloje esantys antstolės raštai patvirtina, jog vaiko išlaikymui priteistą sumą buvo nesėkmingai bandoma išieškoti civilinio proceso tvarka (b. l. 22-23). Kaltinamasis, nors ir yra darbingo amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu jam buvo 30-31 metai), tačiau gyveno iš pašalpos, nedirbo ir nedėjo jokių pastangų įsidarbinti, t. y. nesiekė padidinti gaunamas pajamas, kad bent dalį jų galėtų skirti vaiko išlaikymui. Nors kaltinamasis nurodė sirgęs hepatitu (b. l. 41), tačiau į bylą nepateikė jokių tą patvirtinančių duomenų. Analizuojant kaltinamojo parodymų turinį matyti, jog susiklosčiusią situaciją nulėmė būtent atsainus ir negatyvus kaltinamojo požiūris į teismo sprendimu jam priskirtą pareigą. Kaltinamasis žinojo, kad antstolis nuskaičiuoja pinigus vaiko išlaikymui (b. l. 34), 2016-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jau yra teistas už vengimą išlaikyti savo vaiką E. A. (b. l. 48) ir nepaisant to nepradėjo teikti savo vaikui išlaikymo. Tai, kad kaltinamasis kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (b. l. 42-43), nepanaikina jo pareigos vykdyti teismo sprendimą ir teikti iš jo priteistą išlaikymą. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis pripažįstamas padaręs jam inkriminuotą BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
Teismas taip pat pažymi, jog nepaisant to, kad kaltinamasis 2016-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jau yra teistas už vengimą išlaikyti savo vaiką E. A., šiuo priimamu baudžiamuoju įsakymu nėra pažeidžiamas non bis in idem (niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį nusikaltimą) principas. Teismas pažymi, jog kaltinamasis šiuo baudžiamuoju įsakymu yra pripažįstamas kaltu už skirtingą laikotarpį, kuriuo vengė išlaikyti vaiką E. A., negu lyginant su 2016-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Vengimas išlaikyti vaiką yra trunkamoji nusikalstama veika. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamąją nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas rodo tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Todėl pripažįstant, kad kaltinamasis D. A. vengė išlaikyti sūnų E. A. laikotarpiais nuo 2016-02-25 iki 2016-05-17 ir nuo 2016-08-31 iki 2017-08-08 nėra pažeidžiamas non bis in idem principas.
Dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. A. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 63).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės
Asmuo, padaręs BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis jau yra teistas už vengimą išlaikyti sūnų (b. l. 46-48), baustas administracine tvarka (b. l. 49-53), nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje (b. l. 25, 29, 56). Nurodo, jog mokosi Vilniaus statybos ir verslo kolegijoje (b. l. 34), tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 60-62). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ir nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau teismas šios aplinkybės nelaiko lengvinančia jo atsakomybę, kadangi kaltinamasis kartą jau yra teistas už analogiškus veiksmus (b. l. 48), tačiau išvadų nepadarė. Dėl to teismas pripažįsta, jog gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo šiuo atveju yra deklaratyvus, o ne nuoširdus ir negali būti pripažįstamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokuroro prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, taip pat kartu paskiriant įpareigojimą jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar šeimos nario sveikatos priežiūra.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36) – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius kaltu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar šeimos nario sveikatos priežiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar šeimos nario sveikatos priežiūra.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu D. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti D. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.