Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui D. A., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą bei buities tyrimo aktą (b.l. 35-39). Išvadoje nurodoma, kad ieškovė su 2 mažamečiais vaikais ir ieškovės motina su nepilnamete dukra gyvena 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, pagrindinė būsto nuomininkė ieškovės motina. Ieškovės mažamečiams vaikams sudarytos tinkamos buities sąlygos. Ieškovės pajamos šiuo metu sudaro 600 Lt socialinė pašalpa ir gaunamas 400 Lt kitos dukros tėvo išlaikymas. Mažametis E. A. ugdomas namuose, sveikas. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja ieškovės reikalavimams.

Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės palaikė ieškinį, jame išdėstytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad jos mėnesinės pajamos yra 1060 Lt, kurias sudaro motinystės pašalpa ir išlaikymas kitam vaikui. Nurodė, kad vaikas specialių poreikių neturi. Ji turi kreditorinių įsipareigojimų, per mėnesį moka po 208 Lt. Vaikus išlaikyti jai padeda mama.

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko, yra gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra E. A., gim. 2012-08-18, tėvas (b.l. 3).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis E. A. gyvena kartu su ieškove (b.l. 4). Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ištyrusi motinos ir vaiko gyvenamosios aplinkos ir buities sąlygas, vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas sūnaus atžvilgiu (3.178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įstatymas nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.) Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Proceso įstatymas numato, jog teismai, taikydami teisę, vadovaujasi LR Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus nutarimus (LR CPK 4 str.).

2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Ieškovė prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 500 Lt, kas pagal Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką laikytina suma skirta vaiko minimalių poreikių patenkinimui. Ieškovė nurodė, kad mažametis sūnus specialių poreikių neturi.

Teismo surinktais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimų pagrindu nustatytos šios aplinkybės – atsakovas yra darbingas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamo darbo užmokesčio dydis yra apie 1175 Lt neatskaičius mokesčių (b.l. 19). Nuosavybės teise atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 43,45), neturi kitų išlaikytinių bei sveikatos problemų. Turi kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 20, 54-56).

Taip pat yra nustatyta, kad ieškovė yra darbinga. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (b.l. 5), gauna 650 Lt motinystės pašalpą. Ieškovė turi dar vieną mažametį vaiką, dukrą M. M., gim. 2009-12-10, kurios išlaikymui tėvas moka 400 Lt. Ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b.l. 6-7).

Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Pažymėtina, jog šalių sūnus gyvena tik su ieškove, savo mama, kuri jį augina, rūpinasi jo sveikata, užtikrina vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, teisę turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tokiu būdu nepagrįstai prisiimdama sau didesnę pareigą išlaikyti vaiką ir suteikti vaikui tokį išlaikymą, kokį turėtų teikti abu tėvai.

Išklausius atsakovo paaiškinimų laikytina, kad jo turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti prašomo dydžio išlaikymo, kuris orientuotas ir pagrįstas sūnaus minimalių poreikių tenkinimu, o duomenų, jog reikalaujamo išlaikymo atsakovas negali teikti, nėra, daugiau išlaikytinių neturi, vaikas su juo negyvena. Atsakovas neįrodė objektyvių aplinkybių dėl ko jis būdamas jauno amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų, negali susirasti geriau apmokamo darbo. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi mokėti kreditorinius įsipareigojimus, nelaikytina svarbia, dėl ko turėtų būti mažinamas prašomas priteisti išlaikymo dydis, kadangi atsakovas prioritetą turi teikti savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir dėti pastangas, kad jo minimalių poreikių patenkinimas būtų užtikrinamas.

Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaikymo priteisimo bylose, priteisti ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą ir priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str., LR CPK 4, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nuo 2013-01-01 iki vaiko pilnametystės, kadangi atsakovas nuo to momento išlaikymo vaikui neteikia.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 3.200 str.). Atsakovui rašytiniais įrodymais nepatvirtinus, kad jis išlaikymą teikė iki ieškinio pateikimo dienos, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo išlaikymo atsiradimo dienos, tai yra nuo 2013-01-01 . Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą – 323 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1, 3 p.p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str., (500 x 12 x 3 proc+143 Lt), 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 287,26 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98 straipsniais, 183, 185, 259-265, 268, 269,270, 279, 282, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio E. A., gim. 2012-08-18, gyvenamąją vietą su motina A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. A., gim. 2012-08-18, išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo 2013-01-01 iki sūnaus pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. A., gim. 2012-08-18, valstybės naudai 335 Lt (tris šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų bei 287,26 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 26 cnt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.