- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- eI2-6540-595/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07441-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Palan Auto“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Palan Auto“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Palan Auto“ (toliau – ir Įmonė) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir VDI) 2024-11-18 nutarimą Nr. NUĮPBJ 38935 (toliau – ir Nutarimas).
Nurodo, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo MB „Palan Auto“ naudai. Atlikę tyrimą ir įvertinę surinktus duomenis VDI 2024-10-31 surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0893-0131. VDI Vilniaus skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius, išnagrinėjęs pažeidimo bylą 306623847 MB Palan Auto, konstatavo, kad MB Palan Auto, atstovaujama direktoriaus R. Š., būdama darbdaviu pažeidė imperatyvią Darbo kodekso nustatytą asmenų įdarbinimo tvarką, o būtent: neužtikrino ir nekontroliavo, kad A. J. MB Palan Auto naudai pradėtų dirbti tik po to, kai su juo bus sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą bus pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui, tokiais veiksmais (neveikimu) Įmonė pažeidė imperatyvius Darbo kodekso 1 ir 2 dalių reikalavimus ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą. MB Palan Auto paskirta 5544,00 Eur bauda.
Teigia, kad Nutarimas yra nepagrįstas, nes jame remiamasi tik subjektyviais išvedžiojimais ir prielaidomis. Nutarime konstatuota „atviro nelegalaus darbo forma“ nėra pagrįsta teisiniais darbo santykių nustatymo kriterijais ar faktinėmis aplinkybėmis, o tik subjektyvia Nutarimą priėmusio asmens nuomone. Pagal VDI patikrinimo metu nustatytas aplinkybes nėra pakankamo pagrindo konstatuoti nei atviros, nei paslėptos nelegalaus darbo formos. Pareiškėja nesiekė nuslėpti darbo santykių, išvengti pareigos atsiskaityti su darbuotoju, sumokėti mokesčius valstybei ar kokių nors kitų tikslų. Nutarimą surašęs pareigūnas, spręsdamas apie faktinę situaciją, rėmėsi tik subjektyviais išvedžiojimais ir prielaidomis. Tyrimo metu nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kad A. J. ir pareiškėjos santykiai 2024-10-22 – 2024-10-23 atitiktų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
Pažymi, kad šiuo atveju A. J. nebuvo pavaldus R. Š., teikė draugišką pagalbą neatlygintinai. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. J. buvo pavaldus R. Š., kad vykdė tęstines darbo funkcijas, kad buvo susitarta dėl atlygio. Nei R. Š. prašymas padėti, nei įrankių suteikimas nesukūrė teisiškai reikšmingo pavaldumo santykio ar darbo funkcijų vykdymo tęstinumo. Draugiška pagalba, atliekama neatlygintinai, be jokių įsipareigojimų, negali būti prilyginama darbo santykiams ir kvalifikuojama kaip darbo santykiai.
Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju jokie darbo santykiai tarp A. J. ir MB „Palan Auto“ nesusiformavo, kadangi: 1. MB „Palan Auto“ direktorius R. Š. niekada nesitarė su A. J., kad pastarasis dirbtų MB „Palan Auto“ naudai ir gautų už darbą atlyginimą; 2. R. Š. niekada nesudarė jokių susitarimų su A. J. dėl atlygio už jo pagalbą remontuojant pažįstamų automobilius; 3. R. Š. niekada nekontroliavo A. J. ir neteikė jam jokių nurodymų. Tyrimo metu A. J. nurodė, kad padėjo R. Š. paruošti dažymui automobilį, dėl įdarbinimo nesitarė, atvyko neatlygintinai draugiškai padėti R. Š. po darbo UAB „Sostena“ pastarojo prašymu. A. J. paaiškinimai patvirtina, kad jokie darbo santykiai tarp jo ir MB „Palan Auto“ nesusiformavo, kadangi jis vykdė darbus draugiško susitarimo pagrindu, jokių įsipareigojimų ar kontrolės santykių tarp jo ir R. Š. nebuvo, jokio atlyginimo už šiuos veiksmus jis negavo. R. Š. taip pat nurodė, kad A. J. po darbų atėjo padėti paruošti automobilius dažymui, kadangi jie draugiškai susitarė, jog pastarasis padės jam greičiau atlikti darbus prie pažįstamiems asmenims priklausančių ir neatlygintinai remontuojamų automobilių, kad galėtų atlaisvinti nuomojamas patalpas. Nors Nutarime teigiama, kad automobilius remontui priėmė Įmonė, šis teiginys yra klaidingas ir neatitinka tikrovės. Iš tiesų, Įmonė nesudarė jokių sutarčių ar dokumentų, patvirtinančių, kad ji priėmė šiuos automobilius remontui. Įmonė neprisiėmė jokios atsakomybės už šių automobilių remonto vykdymą ir neprivalėjo atlikti jokių paslaugų, susijusių su šiais automobiliais, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilius remontui priėmė Įmonė.
Teigia, kad Nutarime tik deklaratyviai nurodyta, kad tiek R. Š., tiek A. J. paaiškinimai dėl draugiškos pagalbos vertintini itin kritiškai, tačiau Nutarime nėra nurodyta jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Vien tik atsakovės prielaida, kad R. Š. ir A. J. paaiškinimai yra pateikti siekiant išvengti atsakomybės negali būti pagrindas darbo santykių buvimui konstatuoti. Atsakovės argumentas apie tai, kad R. Š. veiksmai prieštarauja logikai dėl Įmonės patiriamų sąnaudų, taip pat yra grindžiamas prielaidomis. Nutarime ignoruojama aplinkybė, kad pareiškėjos vadovas R. Š. turėjo teisę naudotis patalpomis ne tik vykdant Įmonės komercinę veiklą, bet ir pavyzdžiui, neatlygintinai padėdamas kitam asmeniui sutvarkyti automobilį. Tai yra asmeninis pasirinkimas, kuris neprivalo būti ekonomiškai „logiškas“. Kadangi R. Š. veiksmai nebuvo susiję su Įmonės veikla, todėl jie ir neprivalo būti ekonomiškai pagrįsti. Vien aplinkybė, kad buvo naudojamos Įmonės nuomojamos patalpos, neįrodo darbo santykių buvimo. Net jei Įmonės finansinė padėtis sudėtinga, tai savaime nereiškia, kad bet kokia neatlygintina veikla, vykdoma Įmonės nuomojamose patalpose, tampa darbo santykiais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimais. Prašė vadovautis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi, kurioje konstatuota, kad tarp Įmonės ir A. J. nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad Inspekcija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą, ekonominę sankciją R. Š. vadovaujamai MB „Palan auto".
Pabrėžia, kad, sutinkamai su suformuota teismų praktika, panašaus pobūdžio (nelegalaus darbo) bylose itin svarbūs ir reikšmingi yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, nes nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio pažeidimo byloje Nr. N575-535-2012, Kauno apygardos teismo nutartis byloje AN2-206-327/2018). Šiuo atveju konstatuoja, kad Inspekcija surinko pakankamą kiekį duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad A. J. nuo 2024-10-22 iki 2024-10-23 nelegaliai dirbo Įmonės naudai. Iš surinktos medžiagos matyti, kad A. J. realiai pradėjo dirbti Įmonės naudai 2024-10-22, vykdė automobilių kėbulo remonto šaltkalvio darbines funkcijas, jis vykdė darbdavio atstovo (šiuo atveju - R. Š.) nurodymus ir buvo pavaldus darbdavio atsakingam asmeniui, darbines funkcijas vykdė su darbdavio išduotomis darbo priemonėmis ir naudodamas darbdavio medžiagas, t. y. dažymui ruošė automobilį BMW, kurio remontą (kėbulo dažymą) už atlygį įsipareigojo atlikti MB „Palan Auto“. Konstatuoja, kad A. J. savo veiksmais prisidėjo prie Įmonės veiklos užtikrinimo ir bendro produkto kūrimo siekiant gauti pelno, tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą ne vėliau nei prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Vien šio fakto nustatymo pakanka tam, kad būtų konstatuotas nelegalaus darbo Įmonės naudai faktas.
Pažymi, kad teisinėje doktrinoje pastebimos dvi nelegalaus darbo formos: atviro nelegalaus darbo forma bei paslėpto nelegalaus darbo forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju, dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų bei atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius (nesudaro rašytinės darbo sutarties, nepraneša valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui). Paslėpto nelegalaus darbo formos atveju, abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant darbo faktą, tiek civilinių sutartinių teisinių santykių pagrindu) nuslėpti darbo santykius. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-3202/2011).
Atsakovo vertinimu, tiek R. Š., tiek A. J. paaiškinimai dėl neva „draugiškos“ pagalbos vertintini itin kritiškai ir kaip siekis padėti R. Š. ir MB „Palan Auto“ išvengti atsakomybės už nelegalų darbą. Pažymi, kad R. Š. paaiškinimai apie neva „draugišką pagalbą“ remontuojant automobilius prieštarauja ne tik bylos medžiagai, bet ir logikai, turint omenyje tai, kad vien už patalpų nuomą Įmonė per mėnesį privalo sumokėti 739 eur +PVM, į nuomos kainą neįskaičiuotas apmokėjimas už kitas paslaugas (elektros tiekimą, šiukšlių išvežimą ir kt.). t. y. Įmonės vadovas R. Š., sutikdamas neatlygintinai remontuoti šiuos automobilius tik didintų Įmonės patiriamas sąnaudas, nors, jo teigimu (užfiksuota vaizdo įrašuose) Įmonė ir taip skolinga Nuomotojui už patalpų nuomą. Be to, patikrinimo metu R. Š. ne tik neminėjo VDI inspektoriams apie jokią „draugišką“ pagalbą artimiesiems remontuojant automobilius, bet, priešingai, aiškiai pasakė, kad turi pabaigti remontuoti automobilius nes negali jų nesuremontavęs atiduoti klientams (užfiksuota vaizdo registratoriaus).
Pažymi, kad nelegaliam darbui būdingas tam tikras latentiškumas, kadangi tiek darbdaviai, organizavę nelegalų darbą, tiek darbuotojai, tokį darbą atliekantys, imasi visų priemonių tam, kad tokie pažeidimai nebūtų nustatyti ir užfiksuoti.?
Atsakovas pažymi, kad visiškai pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nustatyta atviro nelegalaus darbo forma. Nustatyta, kad Įmonės atsakingas asmuo, direktorius R. Š. ne tik neužtikrino ir nekontroliavo, kad A. J. Įmonės naudai pradėtų dirbti tik po to, kai su juo bus sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą bus pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, bet ir neketino įstatymų nustatyta tvarka įteisinti darbinius santykius su A. J., turėdamas tikslą jį nelegaliai įdarbinti ir tokiu būdu išvengti privalomų mokėti mokesčių. Atsakovas dar kartą pažymi, kad tik po VDI inspektorių pradėto patikrinimo R. Š. pareiškė, kad gali įdarbinti A. J., o A. J. po VDI inspektorių atlikto patikrinimo, nuo 2024-11-08 pradėjo vykdyti veiklą pažymos apie asmens vykdomą individualią veiklą pagrindu.
Atsakovas pažymi, kad visiškai pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju buvo pažeisti imperatyvūs Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai. Vien šio fakto pakanka tam, kad būtų konstatuotas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymas ir pareiškėja MB „Palan auto" būtų patraukta atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą.
Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko. Kadangi apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovo atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-11-18 nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ38935 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.
Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai, vykdydami skyriaus vedėjo 2024-09-27 pavedimą Nr. 1857, 2024-10-23 apie 18:55 val. atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančio autoserviso patalpose veiklą vykdo MB „Palan Auto", užsiimanti autotransporto priemonių paruošimu dažymui. Autoservise rasti 2 dirbantys asmenys: automobilio BMW kėbulo paruošimo dažymui (šveitimo) darbus atliekantis A. J. bei R. Š., kuris buvo prie kito automobilio. Patikrinimo metu A. J. ir R. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus.
2024-10-31 buvo surašytas Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0893-2159 (toliau – ir Tyrimo aktas). Tyrimo akte konstatuota, kad MB „Palan Auto“ vadovas R. Š., leido dirbti pagalbiniam darbuotojui A. J. atlikinėti priimtos autotransporto priemonės kėbulo dažymo paruošiamuosius darbus Įmonės nuomojamose autoserviso, adresu (duomenys neskelbtini) patalpose, laikotarpiu 2024-10-22 – 2024-10-23 įmonės naudai, tačiau neužtikrino, kad su A. J. teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis bei apie jo darbą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui per vieną dieną iki darbo pradžios.
Pareiškėjai 2024-10-31 buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0893-0131, kuriame nurodyta, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 ir 2 punktų nuostatų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Negalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 dalies 1 punktą.
Byloje taip pat nustatyta, kad Inspekcijos 2024-11-18 nutarimu R. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad R. Š., būdamas MB „Palan Auto“ direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent leido dirbti pagalbiniam darbuotojui A. J., atlikinėti priimtos autotransporto priemonės kėbulo dažymui paruošiamuosius darbus bendrijos nuomojamose autoserviso patalpose, dviejų dienų laikotarpyje nuo 2024-10-22 iki 2024-10-23 įmonės naudai, tačiau neužtikrino, kad su juo teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis bei apie jo darbą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbo pradžios. R. Š. paskirta administracinė nuobauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą – 2 500 Eur bauda.
2025-03-17 Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. I1-29-1199/2025, priėmė nutartį panaikinti Inspekcijos 2024-11-18 nutarimą Nr. VDI-ANR_N-839-2024, administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį, nutraukti. Teismas konstatavo, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp R. Š. vadovaujamos bendrovės „Palan Auto“ ir A. J. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai nėra. Vilniaus apygardos teismas 2025-06-19 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-170-908/2025 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu pateikė skundą teismui nurodydama, kad Nutarimas nėra pagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nelegaliu darbu laikomos: 1) fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
Darbo sutarties sąvoka apibrėžta Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis — tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje.
Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-142-463/2024 (priimtoje 2024-03-20) pažymėjo, kad tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog fiziniai asmenys buvo pavaldūs Bendrovei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrovė) nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad asmenys pradėjo realiai dirbti, kad Bendrovės ir nelegaliai dirbusių asmenų santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012).
Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu yra pripažinta, kad Įmonės atsakingas asmuo, direktorius R. Š. neužtikrino ir nekontroliavo, kad A. J. Įmonės naudai pradėtų dirbti tik po to, kai su juo bus sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą bus pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Konstatuota, kad buvo pažeisti imperatyvūs Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai. Pripažinta, kad Įmonė padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Kaip nustatyta byloje, Įmonės vadovo atžvilgiu už tą patį pažeidimą teismo sprendimu buvo panaikinta administracinė atsakomybė, teismui konstatavus, jog nėra neginčijamai įrodyta, kad tarp A. J. ir R. Š., jam būnant MB „Palan Auto“ direktoriumi, buvo susiklostę santykiai, atitinkantys darbo sutarties požymius, o būtent nėra neginčijamai įrodyta, kad A. J. dirbo Įmonės naudai, taip pat byloje surinkti duomenys neleidžia pagrįstai teigti, kad A. J. vykdė tam tikrą darbo funkciją ir buvo pavaldus R. Š., pakluso pastarojo nurodymams ir darbovietėje nustatytai vidaus tvarkai.
Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tyrimo metu padaryta išvada, kad tarp A. J. ir MB „Palan Auto“, atstovaujamos R. Š., buvo susiklostę santykiai, atitinkantys darbo sutarties požymius, o būtent nėra neginčijamai įrodyta, kad A. J. dirbo Įmonės naudai. Iš į bylą pateiktos vaizdo medžiagos nustatyta, jog R. Š. surašytas paaiškinimas tikrinimo metu, kuriuo, kaip pirminiu įrodymu remiasi Inspekcija priimdama Nutarimą, iš esmės jam buvo diktuojamas Institucijos pareigūno. Iš pradžių pats R. Š. paprašė padėti jam surašyti paaiškinimą, nes, anot jo, niekada nebuvo susidūręs su tokia situacija. Tačiau toliau didžiąją dalį jo surašyto paaiškinimo sudarė Institucijos pareigūno jam nurodytos parašyti aplinkybės. Pažymėtina, kad vienam iš pareigūnų, bendravusiu su A. J., paklausus, ar visiems automobiliams yra išrašyti užsakymo lapai ir negavus atsakymo, vėliau šis klausimas pakartotas nebuvo. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnas, bendravęs su R. Š., uždavė jam klausimą: „Automobilis yra priimtas kaip įmonės, taip? Įmonė, ne jisai priėmė (rodo į A. J.)? Jūs priėmėte?“. Į tai R. Š. atsako, kad A. J. čia ne prie ko. Nurodo, kad jis priėmė automobilį. Vėliau į klausimą: „Kas gaus naudą?“, R. Š. atsako: „Kažkas gaus“. Tuo metu pareigūnas sudiktuoja R. Š. jo paaiškinime esantį sakinį, kuriame nurodoma, kad automobilis, kurį ruošia A., priimtas MB „Palan Auto“. Po šio diktavimo, dar prieš įrašant, R. Š. paklausia pareigūno, o jeigu šis automobilis yra dukterėčios, tai jis gali taip ir rašyti. Į tai pareigūnas jam atsako, kad automobilis yra Įmonės patalpose, kur yra vykdoma veikla, tad „įvardinkime taip“. R. Š. tuomet nurodo: „Aišku, jūs jau kaip užsisėdot, tai ... Gerai, gerai įvardinkime taip“. Ir užrašo pareigūno pirmiau nurodytą jam padiktuotą sakinį. Pažymėtina, kad Inspekcijos pareigūnai, atlikdami tyrimą, neprašė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog A. J. tvarkytas automobilis yra perduotas Įmonei, o preziumuota, kad paties automobilio buvimo autoserviso patalpose faktas reiškia, kad jis buvo perduotas Įmonei. Nors, kaip nustatyta iš nuomos sutarties Įmonei išnuomotas patalpas galėjo naudoti ir Įmonės vadovas bei kiti darbuotojai, nepriklausomai ar jos naudojamos su ta veikla kuriai buvo išnuomota.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju surenkant įrodymus buvo pažeistas įrodymų leistinumo principas, kas reiškia, kad įrodymai - šiuo atveju liudytojų parodymai - turi būti gauti leistinu būdu, t.y. nepaneigiant liudytojo valios ir nepadiktuojant galimą pažeidimą tiriančio asmens.
Teismas, atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-03-17 nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. I1-29-1199/2025, tiek šioje administracinėje byloje faktinės aplinkybės yra tapačios, joms kvalifikuoti taikoma ta pati teisė, vertina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-03-17 nutartis turi precedento galią šioje byloje, todėl šioje administracinėje byloje ginčijamas Inspekcijos Nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja teikiant skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl jai priteistina 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalimi, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos MB „Palan Auto“ skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-11-18 nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38935.
Priteisti pareiškėjai MB „Palan Auto“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.