Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius, L. R., Ž. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

5. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S., pareiškėjos M. S. vyras, mirė (duomenys neskelbtini) Iš VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad E. S. testamento nesudarė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad įrašų apie palikimo priėmimo faktą nėra. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Gyventojų registro duomenimis E. S. mirė vedęs pareiškėją M. S., vaikai – suinteresuoti asmenys L. R. ir Ž. B..

9. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vyro palikimas, jam nesudarius testamento ir mirus, turi būti paveldėtas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja M. S., kaip mirusiojo sutuoktinė, paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais L. R. ir Ž. B. (CK 5.13 straipsnis). Kadangi palikėjo dukros L. R. bei Ž. B. palikimo atsisakė (šią poziciją išreiškė pateiktame atsiliepime), laikytina, kad palikėjo E. S. visą palikimą paveldi sutuoktinė M. S.

10. Terminas E. S. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Iki šios datos palikimas nebuvo priimtas.

11. Teismas pripažįsta, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja mirus vyrui dėl įvesto karantino ir apribojimo keliauti tarp valstybių negalėjo atvykti į Lietuvą bei sutvarkyti paveldėjimo reikalų pateikiant notarui atitinkamą pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tik pasiskiepijus nuo Covid-19 ir panaikinus ribojimus keliauti tarp valstybių pareiškėja galėjo atvykti į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą pareiškėja sužinojo, jog praleido trijų mėnesių terminą pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo ir privalo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja yra garbingo amžiaus bei neturinti teisinio išsilavinimo. Sužinojusi, jog praleido terminą pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėja terminą praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

12. Taigi nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti savo vyro E. S. (E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.